Globa ir rūpyba: kada ir kaip nustatoma, kas turi teisę į pagalbą

Niekas nėra apsaugotas nuo gyvenimo situacijų, kai asmuo, dėl įvairių priežasčių (sveikatos sutrikimų, amžiaus, kitų aplinkybių) negali pats savarankiškai priimti sprendimų ar jais pasirūpinti. Tokiais atvejais taikomos dvi skirtingos teisinės priemonės - globa arba rūpyba. Jos dažnai painiojamos, tačiau skiriasi tiek savo apimtimi, tiek pasekmėmis žmogaus teisėms ir artimųjų atsakomybei.

Globa - kai asmuo visiškai negali veikti savarankiškai

Globa nustatoma tada, kai žmogus dėl psichinės negalios (psichikos ligos, kitų psichikos sutrikimų) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiu atveju teismas gali pripažinti asmenį neveiksniu tam tikrose srityse. Tai reiškia, kad žmogus savarankiškai nebegali sudaryti sandorių, spręsti finansinių ir teisinių klausimų - pavyzdžiui, pirkti, parduoti, dovanoti turto, balsuoti rinkimuose, tuoktis - visus svarbiausius sprendimus jo vardu priima paskirtas globėjas. Ši priemonė taikoma tik tada, kai kitų būdų užtikrinti žmogaus saugumą ir interesus nebepakanka.

Rūpyba - kai gebėjimai iš dalies apriboti

Rūpyba nustatoma tada, kai žmogaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę yra susilpnėję, tačiau visiškai neišnykę. Dažniausiai tai susiję su psichikos sutrikimais ar priklausomybėmis - piktnaudžiavimu alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Tokiais atvejais asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Jis gali atlikti kasdienius veiksmus - apsipirkti, tvarkyti buitinius reikalus, tačiau priimant sprendimus srityse, kuriose veiksnumas teismo apribotas, reikalingas rūpintojo sutikimas, priežiūra ar pagalba. Tai lankstesnė priemonė, leidžianti žmogui išlaikyti dalį savarankiškumo. Taip pat rūpyba gali būti nustatoma veiksniam asmeniui, dėl fizinės sveikatos būklės negalinčiam savarankiškai naudotis savo teisėmis ar vykdyti pareigų, kai jam reikalinga fizinė pagalba.

Sprendimą visais atvejais priima tik teismas

Svarbu žinoti, kad sprendimą dėl globos ar rūpybos, dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo - visais atvejais priima tik teismas. Į jį gali kreiptis asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, sutuoktinis, tėvai ar pilnamečiai vaikai, globos ir rūpybos institucija ar prokuroras. Veiksnus žmogus dėl rūpybos į teismą kreipiasi pats. Dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal asmens gyvenamąją vietą.

Kokius dokumentus reikia pateikti teismui?

Nors kiekviena situacija individuali, dažniausiai reikalingi šie dokumentai:

• Pareiškimas teismui - jame nurodomi žmogaus, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, duomenys, aprašoma jo sveikatos būklė, elgesys, nurodomos priežastys, kodėl prašoma nustatyti neveiksnumą ar ribotą veiksnumą, bei siūlomas globėjo kandidatas.
• Medicininės pažymos - gydančio gydytojo (dažniausiai šeimos gydytojo ar psichiatro) išrašas apie asmens sveikatos būklę, diagnozes, vartojamus vaistus ir prognozę.
• Asmens dokumentų kopijos - pareiškėjo ir asmens, kuriam prašoma nustatyti globą ar rūpybą.
• Giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai - gimimo, santuokos liudijimai.
• Informacija apie siūlomą globėją - asmens tapatybės kortelės kopija, sveikatos pažyma, prireikus - charakteristika iš darbovietės ar seniūnijos.
• Socialinio darbuotojo išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus.

Rekomenduojama rašant pareiškimą pasikonsultuoti su teisininku, ypač jei situacija sudėtinga. Jis padeda tinkamai suformuluoti prašymą, parengti dokumentus ir išvengti proceso vilkinimo.

Svarbiausia proceso dalis - ekspertizė

Vienas esminių etapų - teismo psichiatrijos ekspertizė. Ją atlieka Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertai, kurie nustato žmogaus psichinę būseną ir pateikia teismui ekspertizės aktą. Ekspertizės metu analizuojami medicininiai dokumentai, kalbamasi su pačiu žmogumi ir, jei reikia, jo artimaisiais. Būtent ši išvada dažniausiai tampa pagrindiniu sprendimo pagrindu.

Kaip priimamas teismo sprendimas?

Įvertinęs visus įrodymus, teismas gali:

• atmesti pareiškimą;
• pripažinti žmogų ribotai veiksniu ir nustatyti rūpybą, paskirti rūpintoją;
• pripažinti žmogų neveiksniu tam tikroje srityje ir nustatyti globą, paskirti globėją, turto administratorių.

Sprendimas dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo įsiteisėja per 30 dienų, jei nėra apskundžiamas. Vėliau teismas sprendžia globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo klausimą. Nutartis įsiteisėja per 7 dienas.

Kas gali tapti globėju ar rūpintoju?

Įstatymai numato, kad globėju ar rūpintoju gali būti tik pilnametis, veiksnus, geros reputacijos ir aukštų moralinių savybių (dorumas, sąžiningumas ir kt.) žmogus, neturintis interesų konflikto su globotiniu. Dažniausiai tai - artimiausi šeimos nariai. Prieš priimdamas sprendimą, teismas kreipiasi į savivaldybę, kuri įvertina kandidato gyvenimo sąlygas, asmenines savybes ir galimybes globoti, rūpintis. Atsižvelgus į šią išvadą ir paties asmens (jei jis gali ją išreikšti) nuomonę, paskiriamas globėjas, rūpintojas.

Atsakomybė - kasdienė ir reali

Globėjo vaidmuo nėra formalus - jis apima kasdienius sprendimus ir atsakomybę už žmogaus gerovę. Globėjas rūpinasi globotinio sveikatos priežiūros organizavimu (užrašo pas gydytojus, užtikrina, kad būtų vartojami paskirti vaistai ir pan.), finansais (apmoka mokesčius, valdo banko sąskaitas, gauna globotinio pensiją ar kitas išmokas), sudaro didesnės vertės sandorius, bet parduoti nekilnojamąjį turtą, priimti paveldėjimą, gali tik gavęs išankstinį teismo leidimą. Globėjas taip pat turi užtikrinti globotiniui tinkamas gyvenimo sąlygas, atstovauti jam institucijose. Svarbu, kad visi sprendimai būtų priimami globotinio naudai. Jei aplinkybės keičiasi ir žmogus gali vėl savarankiškai veikti, globėjas turi kreiptis į teismą dėl veiksnumo atstatymo. Netinkamai pareigas atliekantis globėjas gali būti nušalintas ir privalo atlyginti padarytą žalą. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę pats neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras. Globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų nebegali atlikti dėl savo ar artimųjų ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių.

Rūpintojo vaidmuo - padėti, o ne spręsti už žmogų

Rūpintojas neperima visų sprendimų, o padeda žmogui juos priimti. Jis konsultuoja, prižiūri finansinius sprendimus, saugo nuo galimų klaidų ir neapgalvotų veiksmų. Be rūpintojo sutikimo sudaryti sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais, todėl jo vaidmuo yra svarbus siekiant apsaugoti žmogaus interesus.

Išmokos ir parama globėjams

Valstybė teikia finansinę paramą globėjams (rūpintojams), siekdama padėti užtikrinti tinkamą vaiko, netekusio tėvų globos ar dėl kitų priežasčių negalinčio augti biologinėje šeimoje, priežiūrą ir auklėjimą. Vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama ir mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Jeigu pasibaigus vaiko globai (rūpybai) asmuo mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje, mokymosi laikotarpiu, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai, skiriama ir mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Kai vaikas (asmuo) yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) bendrabutyje ar vaikų socializacijos centre, mokslo metais skiriama ir mokama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Jei vaikui (asmeniui) kas mėnesį mokama našlaičių pensija ir (ar) vaikui išlaikyti skirta periodinė išmoka, globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp nustatyto globos (rūpybos) išmokos dydžio ir gaunamos našlaičių pensijos bei (ar) vaikui išlaikyti kas mėnesį mokamos periodinės išmokos dydžio. Vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, yra skiriamas ir mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas per mėnesį. Šeimynos vykdomai vaiko globai (rūpybai) užtikrinti už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimynoje, yra skiriamas ir mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas per mėnesį. Globos centrui, įgyvendinančiam vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, už vaiką yra skiriamas ir mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas per mėnesį.

Taip pat svarbu paminėti, kad įvaikinus vaiką, jį auginančiam vienam iš vaiko įtėvių 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos skiriama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.

Prašymą ir reikalingus dokumentus galima pateikti iš anksto užsiregistravus ir atvykus į Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrių, elektroniniu būdu www.spis.lt arba atsiųsti paštu.

Pastaba: BSI - bazinė socialinė išmoka (2025 m. balandžio 16 d. - 74 Eur). Tikslus dydis gali kisti.

tags: #seneliu #globa #ir #rupyba #ismokos

• Vaikų saugumas namuose
• Kur kreiptis dėl vaiko išlaikymo
• kaip pasiekti sėkmę: Ilja Laurso įžvalgos
• Apie vaiko galvos purtymą
• Kaip užregistruoti gimimą ir gauti gimimo liudijimą?