Pirmasis naujagimio maudymas yra tikrai didelis išbandymas ką tik tapus tėvais. Neretai šeimai sugrįžus namo sulaukiu skambučio su prašymu padėti pasiruošti pirmosioms kūdikio maudynėms. Kiekvienam žmogaus veiksmui kažkada būda pirmas kartas - pirmas kartas darbe, mokykloje, darželyje, pirma meilė, pirmas draugas, pirmas vaikas. Kiekvienas pirmasis kartas mus gąsdina, baugina, tačiau vos veiksmą pakartoji kelis kartus, jis ima atrodyti ne toks jau ir baisus, neįveikiamas. Ne išimtis ir naujagimio maudymas.
Ligoninėje buvo ramu - bet kada galėjai pakviesti pagalbą, o namuose viskas atrodo daug atsakingiau. Bet noriu jus nuraminti: net jei dar nesate tikri, ar viską darote „teisingai“ - su laiku atrasite savo ritmą. Tinkama kūdikio higiena yra vienas iš svarbiausių dalykų, užtikrinant mažylio sveikatą ir komfortą. Pirmasis naujagimio maudymas turi būti ramuss ir sklandus, nes tuomet ir mažylis jausis ramiau. Svarbu tinkamai tam pasiruošti ir pasitikėti savimi, juk tai darysite labai dažnai ir tai taps Jūsų šeimos ritualu.
Pirmiausia, ką turime padaryti ruošdamiesi kasdieniam mažylio higienos ritualui - susiruošti visas priemones. Norėdami sumažinti nežinomybę ir baimę joms pasiruoškite iš karto. Visų maudynėms reikalingų vonios prekių vaikams galite rasti internetinėse parduotuvėse, tad šiam pirmam kartui pasiruošti jums gali būti dar paprasčiau.
Prieš pasirenkant, kurioje vietoje maudysite, užtikrinkite, kad joje būtų pakankamai šilta. Supraskite, jūsų mažylis bus nuogas, įdėjimo ir išėmimo iš vandens akimirka gali būti tikrai labai nemaloni jam, jeigu bus ryškesni aplinkos temperatūros pokyčiai. Vasarą viena iš didesnių klaidų būna, kai tėvai pamiršta maudynių vietoje išjungti oro kondicionierių, o žiemą - kai palieka pravirus langus dėl mikrocirkuliacijos.
Rekomenduojama optimali oro temperatūra maudynių patalpoje - 24 °C. Vėsioje patalpoje kūdikis gali jaustis nepatogiai, todėl ištrauktas iš vonelės niurzgės, verks. Vonia, vonelė, o gal kriauklė? Kur maudyti kūdikį - tėvų pasirinkimas. Jei vaikui patinka vanduo, patogu maudyti vonelėje ar net kriauklėje, jei ji pakankamo dydžio.
Jei maudysite kriauklėje, reikėtų nusukti į šoną čiaupą, o jei jis nesisukioja - apvynioti rankšluosčiu, kad naujagimis nesusižeistų ar nenusidegintų. Svarbu tinkamai pasiruošti maudynių erdvę ir vystymo stalą, greitai ir sklandžiai atlikti šluostymą ir rengimą, nes kūdikiams tai nepatinka.

Pripilkyte kūdikio vonelę vandens, įdėkite vandens termometrą ir stebėkite temperatūrą. Svarbu, kad šalia jūsų būtų pasitikintis ir visas taisykles žinantis specialistas arba tam pasiruošęs tėtis. Prieš pradedant maudyti svarbu gerai tam pasiruošti.
Pagrindinė priemonė - vonelė. Šiandien jų pasiūla yra tokia didelė, kad net nenuostabu, jei besirenkant apsisuka galva. Šiuo atveju pasiteisintų posakis „kuo mažiau, tuo geriau“. Vonios funkcija yra greitai ir patogiai padėti jums išmaudyti naujagimį. Geriausiai naudoti specialiai kūdikiams pritaikytas voneles, o jei maudyti ruošiatės vonioje ar kriauklėje - į jas įtiesti specialius paklotus, kurie leis jūsų mažyliui jaustis patogiai ir stabiliai. Jei maudote vonelėje, reikėtų naudoti specialų paklotą, arba paprasčiausią palutę ar nedidelį rankšluostį, kad nebūtų slidu.
Gultukas. Visada sakau, jog kūdikio maudymas, ypač pradžioje, yra dviejų žmonių darbas. Žinoma, jeigu tam yra galimybė. Vienas iš tėvų prilaiko naujagimį, pila vandenį ant vėstančių kūno vietų, o kitas plauna odelę. Gultukai tokiu atveju nereikalingi, nes neatliks savo paskirties ir tik maišysis jums po rankomis. Prieš guldydami mažylį į gultuką, nepamirškite pakloti vystyklo. Kūdikiui bus kur kas patogiau ir maloniau gulėti. Plastikiniai gultukai, esantys jau pačioje vonelėje, yra kietoki, varžantys kūno judesius labiau nei įdedami. Tačiau ne kiekvienam vonelės modeliui tinka visi įdedami gultukai. Daugiausia rekomendacijų sulaukia tinkliniai gultukai, kurių modelis labai panašus į pakabinamą hamaką.
Vonelės stovas. Vonelės stovas iš pažiūros atrodo nereikalingas daiktas, bet ar tikrai? Pirmus gyvenimo metus, kai didžiąją laiko dalį mažylis praleidžia ant rankų, neretai pasijaučia ir tėvų kūno nuovargis. Atsiranda peties, kojų, o dažniausiai - nugaros - skausmas. O ar gali būti kas nemaloniau už staiga susuktą nugarą? Vieną akimirką pasilenkėte pakelti mažylio, o kitą jau nebegalite išsitiesti. Dažnai susiduriama su dar viena maudymo problema - ribotos vietos galimybės. Visada skatinu į maudymą pažiūrėti kiek kūrybiškiau ir, esant poreikiui, pakeisti maudynių vietą. Juk tikrai nebūtina maudyti vonios kambaryje. Vonelė mobili, tad galima ją nešioti ir padėti kur tik patiems patogiau. Galbūt virtuvėje yra pakankamai vietos? Galų gale, jei stovu naudotis neišeina, skatinu vonelę kelti ant paviršių, nuo kurių maudant nereiktų lenkti nugaros.

Mažyliai maudomi 37°C temperatūros vandenyje. Temperatūrą pamatuoti reikėtų naudojantis vandens termometru. Jų irgi būna kelių rūšių. Galima naudoti tiek voneles su jau integruotais termometrais, tiek stacionarius. Nepaisant to, kokį vandens termometrą naudosite, patariu iš anksto pasitikrinti, ar jis veikia. Pačioje pradžioje tikrinti šilumą ranka ar alkūne tikrai nesiūlau. Į vonelę reikėtų prileisti ne daugiau, nei 10 cm šilto, 32-37 °C, vandens. Optimalus variantas yra 36-37 laipsniai. Vandens pilkite maždaug 1/3 vonelės - tiek, kad netyčia nuslydus nuo rankos, kūdikis nepanirtų po vandeniu visas.

Jei maudydami kūdikį planuojate naudoti prausiklį ar muilą - pasiruoškite jį iš anksto. Prieš procedūrą būtinai nusiplaukite rankas su muilu. Taip pat paruoškite reikiamas priemones: minkštą rankšluostį, prausiklį, jei tokio reikia, naujas sauskelnes, pudrą ar kremą nuo iššutimų. Pasiruošti iš anksto yra išties geras pasirinkimas, todėl kad su šlapiu kūdikiu ant rankų sunku greitai surasti reikiamus daiktus ir paruošti pervystymo stalą.
Pirmas kartas: iš tiesų tik sugrįžus iš ligoninės būtina išmaudyti kūdikį, nes ligoninėje buvo viena aplinka, o namuose reikia susikurti naują ir švarią pradžią. Sakoma, kad išmaudyti naujagimį reikia per pirmąsias dienas grįžus iš ligoninės. Kaip ir dauguma atvejų, taip ir čia nereikia aklai pasitikėti taisyklėmis. Maudyti reikia tada, kai tėvai tam pasiruošę. Rekomenduotina iš ligoninės parsivežtą naujagimį išmaudyti maždaug per 2-3 paras.
Maudynių trukmė? Ji gali įvairuoti, priklausomai nuo situacijos. Paprastai tai trunka kelias minutes, kol kūdikis švariai nuprausiamas, išplaunamos visos odos raukšlės. Kūdikio maudymas turi vykti greitai. Naujagimiai gana greitai vėsta, todėl taupant jų kūno šilumą vandens pramogas reikėtų kuriam laikui atidėti ir laikyti vaikutį vandenyje tiek laiko, kiek trunka pats maudymas. Teoriškai turėtumėte užtrukti iki 7 min. Maudynės neturėtų būti labai ilgos - užtenka vos 5-10 min.
Kiek kartų per savaitę reikia maudyti kūdikį? Specialistai pataria kūdikį vonelėje maudyti 2-3 kartus per savaitę, vadinasi, kas dvi-tris dienas. Per dažnas prausimas gali sausinti ploną mažylio odelę. Ryte ar vakare? Kuriuo paros metu maudyti - irgi priklauso nuo kiekvieno vaiko ir jo tėvų poreikio. Dažniausiai maudoma vakare, tikintis, kad maudynės nuramins kūdikį ir jis geriau miegos. Tačiau yra vaikų, kuriuos maudynės kaip tik suaktyvina.
Prieš maitinimą ar po? Maudant prieš maitinimą kūdikis gali būti neramus ir nenorėti maudytis dėl alkio. Jei taip nutinka nuolat, ilgainiui jis gali išvis nebenorėti maudytis. Iš karto po maitinimo maudyti irgi nėra gerai. Geriausia maudyti tarp maitinimų, bet kad mažylis nebūtų ką tik pavalgęs, arba kai iki maitinimo likę 10 min., nes mažylis bus alkanas ir be nuotaikos. Man atrodo, kad tobuliausias laikas - praėjus 40 min. Visas šis procesas lyg savotiškas ritualas, tad rekomenduojame jį kartoti panašiu laiku.

Virinti vandens taip pat nereikia, nebent naudojate šulinio vandenį - tokiu atveju virinti rekomenduojama iki kol užgis bambos žaizda. Vanduo, dezinfekcija? Anksčiau buvo rekomenduojama naujagimius maudyti vandenyje su kalio permanganatu, kuris turėjo apsaugoti nuo infekcijų. Dabar įrodyta, kad kalio permanganatas toksiškai veikia nervų sistemą, todėl jį naudoti draudžiama.
Pirmą kartą maudant mažylį galite nenaudoti jokių prausiklių - užteks odą nuvalyti vandeniu. Kūdikiai mažai prakaituoja, nedaug susitepa, todėl kartais maudymui užtenka ir tik šilto vandens. Negadinkite tobulos kūdikio odelės. Jei naudojate tik natūralius prausiklius ir net ne kasdien, kūdikio oda pati reguliuoja riebalų išskyrimą. Profilaktiškai niekuo tepti nereikia. Aš skatinu nepiktnaudžiauti kosmetika, juolab nepilti į vandenį savadarbių nuovirų, aliejų ar gelių, maudyti tik paprastame vandenyje. Žinoma, jeigu gydytojas nenurodė elgtis kitaip. Nesiūlau naudoti ir kempinės. Saugiausia kempinė - tai tėvų rankos. Todėl plaunant odelę lengvus trynimus atlikite tiesiogiai su ranka.
Keliant kūdikį į vonelę joje jau turi būti vanduo - nepalikite tekančio vandens kūdikiui jau esant vonelėje. Atsargiai įkėlus mažylį į vonelę (vandenį pirmiausia turi pajusti pėdutės), prauskite ramiai, lėtai - prie vandens pratinkite palaipsniui. Kūdikio kūnas turi būti apsemtas vandens iki krūtinės ląstos. Kūdikio kūnelis turi būti visas apsemtas vandens. Kitu atveju neapsemtos kūno vietos šals. Naujagimį į vandenį guldykite po truputį, pradėdami nuo kojų ir eidami iki galvos.
Vienas iš didžiausių mitų - negalima šlapinti bambos su virkštele ir ausų. Prisiminkite, jog naujagimis devynis mėnesius buvo vandenyje, kuris nepažeidė nei ausų, nei bambos. Vanduo mažylio kūnui tikrai nesvetima aplinka, todėl drąsiai viską galima šlapinti. Ir net patartina, nes taip švariau nuprausite odelę. Visada kūdikio prausimas prasideda nuo galvos kojų link. Vadinasi, pirmiausia nuprauskite galvos ir veido zoną ir slinkite kūnu žemyn. Pirmą kartą plaunant galvytę užtenka tik vandens. Geriausia tai daryti jau nuprausus kūdikėlį. Atidžiau nuprausti reikėtų kūno raukšleles, kirkšnis, pažastis, sprandą. Valome ir sausiname visas kūno raukšles. Ypač svarbu nuplauti visas odos raukšleles, kuriose gali kauptis nešvarumai ir sukelti dirginimą.
Tiesa, kartais pirmosios maudynės yra kiek sausesnės - jei kūdikio virkštelė dar nenukritus, specialistai rekomenduoja kiek neįprastą maudynių metodą - apšluostymą. Paguldę mažylį ant rankšluosčio, pleduko ar kito pakloto švelniai, atidžiai drėgna kempinėle, skudurėliu, ar tiesiog pirštais apšluostykite kūdikio veiduką ir kūnelį. Ypatingą dėmesį skirkite raukšlytėms, sritims už ausyčių ir tarpupirščiams.
Mažylį galima maudyti ir nenukritus virkštelei. Po maudynių svarbu gerai išvalyti aplink bambą. Kol neužgijusi bambos žaizda, daugeliui tėvų neramu, ar galima ją šlapinti maudant. Patariu specialiai jos nemirkyti, bet jei šiek tiek sudrėko - tikrai nieko baisaus.
Virkštelės priežiūra: pasiruoškite vietą procedūrai ir viską turėkite po ranka. Prieš ir po procedūros nusiplaukite rankas su muilu. Viena ranka prilaikykite virkštelės spaustuką, kita - sudrėkintu krapštuku valykite aplink visą žiedą. Itin svarbu gerai išvalyti gyvą odelę prie virkštelės. Nebijokite - mažyliui neskauda. Kiekvienas judesys su nauju, švariu pagaliuku ar vatos gabaliuku. Bambą būtina valyti 2 kartus per parą. Neretai ramybės mamoms neduodantis klausimas - ar ji tikrai gyja? Pirmas signalas ir pavojus yra blogas kvapas iš bambos. Tada būtina kreiptis į gydytoją.
Nuprausus kūdikį atsargiai iškelkite iš vonelės, (nepamirškite, kad šlapia odelė yra slidi, tad laikykite patogiai ir tvirtai) padėkite jį ant iš anksto paruošto rankšluosčio. Mažyliai daugiausia šilumos išspinduliuoja per galvos sritį. Todėl, tik išėmus naujagimį iš vandens, reikėtų jį susukti į rankšluostį, būtinai apgaubiant ir galvytę. Geriausia naudoti specialiai kūdikiams skirtus rankšluostukus su gobtuvu. Tam sukurti specialūs rankšluosčiai, kurių vienas kampas panašus į gaubtuvą. Tačiau tikrai nebūtina naudotis juo, jeigu iš didesnio rankšluosčio mokate ir patys suformuoti galvos apdangalą.
Išmaudžius ir susukus vaikutį į rankšluostį su gaubtuvu, odos trinti sausinant nereikia. Po prausimo švelniai nusausinkite kūdikio odą minkštu rankšluosčiu, venkite trinamųjų judesių. Be to, svarbu naudoti tik natūralius audinius. Tada leiskite kūnui visiškai išdžiūti (leiskite kūdikiui šiek tiek pabūti be sauskelnių). Po maudynių kūdikį, o ypač naujagimį rekomenduojama apgaubti pašildytu rankšluosčiu, todėl labai patogu ruošiantis maudynėms tiesiog pakabinti jį ant „gyvatuko“. Vaikutis turi turėti asmeninį rankšluostį, kurį prieš pirmą naudojimą reikia išskalbti aukštoje temperatūroje, nepriklausomai ar jis naujas, ar jau naudotas.

Po maudynių esant poreikiui galime sudrėkinti odą tam skirtais aliejais. Švelniai patepkite kūdikio odelę specialiu kremu ar aliejumi, paskirstydami produktą lengvais masažuojamaisiais judesiais. Šias priemones geriausia tepti reguliariai, nelaukiant kol atsiras odos paraudimas ar sudirgimas. Sauskelnių zonai geriau naudoti specialų kremą ar pudrą nuo iššutimų.
Jei odelė sausa, arba mamai labai norisi kažkuo patepti ir tuo pačiu pamasažuoti kūdikį - geriausiai tinka natūralūs, maistiniai šalto spaudimo aliejai (tada ir nebaisu, jei vaikas susikiš aliejuotas rankas į burną). Juos reikia tepti ant šiek tiek drėgnos odos. Sausa oda - maudyti dažniau ar rečiau? Odą sausina ne pats vanduo, o putojantys prausikliai ir muilai. Jei odelė švari, nėra pūlinukų, užtenka maudyti tik vandenyje be jokių prausiklių. Jei yra iššutimų, kitų odos problemų, vandenį galima praturtinti vaistažolių nuoviru ar net mamos pienu. Jeigu po maudynių pastebite odos šerpetojimą, sausus plotelius ar kitus sausai odai būdingus požymius, - patepkite odelę emolientu.
Pirmiausia, nuo ko turėtų prasidėti mažylio higienos ritualas - tai paprasčiausios oro vonios. Pasak specialistų, oro vonios reikalingos ir būtinos vaikeliui. Dažniausiai jiems patinka būti plikiems, jei pakankamai šilta patalpoje. O tuomet būtų gerai leisti kūdikio odelei pakvėpuoti, bent 5-10 minutes prieš uždedant švarias sauskelnes. Tinkamai prižiūrima oda yra mažiau linkusi į paraudimus ir uždegimus, todėl reikėtų vengti agresyvių priemonių ir dažniau leisti odai kvėpuoti.
Nagų karpymas yra darbas, kurį atliekame ne kasdien, tik tuomet kai reikia. Ligoninėje nagai nėra kerpami, norint išvengti hospitalinės infekcijos rizikos. Kad būtų drąsiau ir lengviau, pirmiems kartams siūlau tai daryti po maudynių. Juk nago plokštelė tuomet bus minkštesnė nei įprastai.
Nagų žirkles reiktų pasirinkti su suapvalintais galiukais. Metalas turi būti kokybiškas, nes kitu atveju nagas bus nekerpamas, o lenkiamas. Kūdikio nagučius kirpkite apvaliai, kad neliktų aštrių kampų, taip jis savęs nedraskys ir nesusižeis. Rankų nagus reikia kirpti apvaliai, o kojų - tiesiai. Kerpame pagal poreikį, dažniausiai vieną kartą per savaitę. Kojų nagai auga lėčiau nei rankų, tad juos kirpti užteks 1-2 kartus per mėnesį. Leiskime kūdikiui liesti save, susipažinti su pasauliu. Net jei apsidraskys - tai ne bėda. Nedideli įbrėžimai greitai užgyja.

Higienos ritualai su kūdikiu keičiasi jam augant. Kol kūdikis mažas, ypač iki 6 mėnesių, rytinis tualetas dažniausiai apima veiduko ir raukšlyčių valymą. Vėliau rutina gali šiek tiek supaprastėti, nes kūdikio judėjimas ir mityba tampa aktyvesni.
Rytais tik veiduką apsivalome ir užpakaliuką, aišku, kiekvieną kartą keičiant pampersą plauname, po didelio reikalo su muilu, o šiaip - be. Rytą pradedame ramiai. Ko reikės? Vatos diskelių ir virinto, kambario temperatūros vandens. Kiekvieną akytę valome atskiru diskeliu, braukiant nuo nosytės į išorę. Kakliuką ir užausių raukšles - taip pat, nes ten dažnai nuteka pienukas. Jei akytė pūliuoja - pasirodykite gydytojui.
Anksčiau apvalydavau kasryt su vata ir vandenuku pažastis, kakliuką, veiduką, užpakaliuką, kai pakakodavo, nuplaudavau po kranu. Kai dar visai mažiukas buvo iki 6 mėnesių, rytais užpakaliuką išplaudavau, veiduką, raukšlytes. Ryte visada "kaku" daro atsikėlęs, tai po to keliaujame į vonią praustis po kranu pilnai visą kūnelį ir rengtis švariais rūbeliais. Mes ryte visada apsiprausiame veiduką, kaklą, nes toooks jau burbuliukas, raukšlyčių daug, ten visokių pūkų prisirenka, nusimuiliname užpakaliuką, nuplauname rankytes. Manau svarbu nuo pat kūdikystės diegti žmogui higienos įpročius.
Nuo maždaug 2 mėnesių nebesivalome taip jau „generališkai“ rytais. Mums 6 mėnesiai, bet rytais „nebesiprausiame“, tiesiog nuvalau mažylei „traiškanytes“, apvalau veiduką ir kakliuką. Sūneliui jau 8 mėnesiai, kiekvieną rytą nusiplauname užpakaliuką, rankytes ir veidelį. Veiduką prausiame 1-2 kartus per dieną, kai išsimozojame koše.

Viena iš pagrindinių kasdienių higienos procedūrų - tai kūdikio užpakaliuko prausimas. Be to, tinkama priežiūra priklauso ne tik nuo prausimo dažnumo ar naudojamų priemonių, bet ir nuo kūdikio lyties, kadangi berniukų ir mergaičių intymios srities priežiūra šiek tiek skiriasi. Taigi, kaip prausti kūdikio užpakaliuką?
Pirmiausia turite pasiruošti. Reikia pasiraitoti rankoves, nusiimti nuo rankų žiedus ir laikrodžius bei sureguliuoti tekančio vandens temperatūrą. Taip pat paruoškite vystymo stalą, kad viską turėtumėte po ranka. Paguldykite kūdikį ir nuimkite nešvarias sauskelnes, o tuomet keliaukite prie kriauklės ar į vonią. Kūdikį patogiausia laikyti kaire ranka, o prausti dešine.
Prausiant berniuką laikykite jį veidu žemyn. Paimkite kūdikį taip, kad jo krūtinė gulėtų per dilbį, o kairės rankos pirštais laikykite jo petį. Kaip bebūtų keista, bet kabėdamas tokioje pozoje mažylis nepatiria nė menkiausio diskomforto. Berniukams apyvarpės atsmaukti nereikia, pakanka išplauti odos raukšles.
O prausiant mergaitę, jos nugarą galite atremti ant dilbio, kad galvytė būtų ant alkūnės linkio, o pirštais prilaikyti jos kairę šlaunį. Ši padėtis leidžia ne tik saugiai laikyti kūdikį, bet ir laisvai prieiti prie makšties ir užpakaliuko. Mergaitę reikia prausti tik iš priekio į galą, t.y. nuo makšties link užpakaliuko, kad į makštį nepatektų bakterijos. Mergaitėms galima šiek tiek praskleisti lytines lūpas ir paplauti, bet labai atsargiai. Tarp didžiųjų ir mažųjų lytinių lūpų susikaupusias apnašas retkarčiais valykite rytinio tualeto metu, šiltu vandeniu suvilgyta vata.
Nuplaukite kūdikį, švelniais judesiais iš viršaus į apačią braukdami vandenį delnu, atsargiai nuvalydami nuo odos nešvarumus. Nenaudokite muilo, nebent tai būtina. Be to, prausiant mergaitę nereikia „trinti“ lytinių organų, nes galite pažeisti gleivinę, kuri apsaugo lytinius organus. Po plovimo reikia švelniai nusausinkite kūdikio odą. Pirmiausia apvyniokite vystyklą ant apatinės kūdikio kūno dalies ir perkelkite jį ant vystymo stalo. Tada kruopščiai nuvalykite lytinius organus, kirkšnis, sėdmenis ir raukšleles. Tuomet patepkite odelę specialiomis kūno priežiūros priemonėmis, kurios apsaugo jautrią kūdikio odelę nuo sudirginimo.
Atminkite, kūdikiai dažniausiai tuštinasi po kiekvieno maitinimo arba jo metu. Todėl keisti sauskelnes prieš pat maitinimą, ko gero, bus bergždias reikalas. Sauskelnes keičiame kas 2-3 valandas arba kai tik reikia. Geriausia - plauti šiltu tekančiu vandeniu, o ne naudoti servetėles. Kol buvo karšta, kasdien maudėmės vonelėje, o po dušu eidavome kaskart keisdami pampersą. Dabar maudomės kas antrą dieną, o keisdami pampersą visada apsiplauname po tekančiu vandeniu, po „didelio reikalo“ - su muilu, o šiaip - be.

Kalbant apie nosytę, ją valyti rekomenduojama tik tuomet, kai reikia. Valome, jei girdime „knarkimą“, dažną čiaudulį, trukdo kvėpavimui arba vaikutis gausiai atpylė per nosytę. Tiesa, net ir nesulaukus pirmosios slogos, į vaistinėlę ji siūlo įsidėti priemonę, be kurios neužaugo turbūt nė vienas mažylis. Nepakeičiamas daiktas, kuris turi būti pas visus namie - tai siurbtukas vaiko nosytei, esant slogai. Mažyliai būna nepatenkinti, kai atsiranda sloga, būna neramūs ir negali žįsti. Jei snargliukas matomas - susukame vatos tūbelę ir švelniai išvalome. Svarbu kūdikiams, kurie dar nesėdi, naudoti jūros vandenuko būtent lašiukų pavidalu. Purškiamą naudoti pavojinga dėl per stiprios srovės. Nereikia be poreikio lįsti ar tikrinti nosytę.
Paradoksalu, jog ausų krapštukai nėra rekomenduojami naudoti ausų higienai. Tokią informaciją galima rasti bene ant kiekvienos ausų krapštukų dėžutės, tačiau retai kuris tuo vadovaujasi. Nepaisant to, nei naujagimiams, nei kūdikiams nesiūlau valyti ausų su krapštukais. Net jeigu ir planuojate naudoti krapštukus pastorintais galais, kitaip dar vadinamais ausų krapštukais su stabdžiu. Naudojant krapštukus sierai valyti iš išorinės klausiamosios angos, galima labai lengvai pažeisti būgnelį. Juk ausis pati pašalins sieros perteklių ir išstums kaušelio kriauklės link.

Prieš pora dienų išdygo dantukas, šiandien dar vienas, jau reikia pradėti valyti po truputį. Kyla klausimas, kaip ir su kuo valyti dantukus? Ir ar jau reikia 6 mėnesių kleckui, jei valgo beveik tik motinos pieną? Svarbu nuo pat kūdikystės diegti žmogui higienos įpročius. Vėliau natūraliai pripratinama prie rytinio/vakarinio prausimosi, dantukų valymo. Vasarą prausiamės atsistojusios vonioje, taip pat nuprausiu, išsivalome dantukus ir tada keliaujame rengtis.

Patartina tai daryti prieš kiekvieną maitinimą. Bet kai kuriems mažyliams tai teikia džiaugsmo ir jie labai mėgsta žaisti gulėdami ant pilvuko, o kiti reiškia didžiulį nepasitenkinimą. Reikės truputį laiko, kad mažylis įprastų ir pamėgtų gulėti ant pilvuko. Pradėkite po truputį - pirmuosius kartus guldykite vos 30 sekundžių ar minutei. Po truputį laiką ilginkite ir kūdikį ant pilvuko guldykite vis dažniau.
Kūdikio oda yra itin jautri ir penkis kartus plonesnė nei suaugusio žmogaus, todėl rinkitės tik specialiai naujagimiams pritaikytas priemones. Kūdikio odai labiausiai tinka švelnios, dermatologiškai patikrintos priemonės, praturtintos natūraliais ingredientais, tokiais kaip alavijas, ramunėlių ekstraktas ar pantenolis, kurie padeda nuraminti ir apsaugoti odą.
Svarbu pasirinkti specialiai kūdikiams skirtą švelnų prausiklį ar valomąjį losjoną. Geriausia, kai šios priemonės yra neutralaus pH, kad nebūtų išbalansuotas odos natūralus apsauginis barjeras. Po kiekvieno prausimo svarbu gerai nusausinti kūdikio odą ir, jei reikia, naudoti natūralių aliejų pagrindu pagamintą kremą nuo iššutimų. Tai padės išvengti odos sudirginimų, kurie dažnai atsiranda dėl drėgmės kaupimosi sauskelnėse.
Renkantis kosmetiką vaikams, būtina atkreipti dėmesį į sudėtį ir ieškoti tokių ingredientų, kurie būtų saugūs ir švelnūs jautriai kūdikio odai. Pirmiausia, vertėtų rinktis vaikišką kosmetiką, praturtintą natūraliais ingredientais, tokiais kaip alavijo ekstraktas, kuris turi drėkinančių ir raminančių savybių, bei ramunėlių ekstraktas, kuris yra naudingas dėl priešuždegiminio ir raminančio poveikio. Pantenolis taip pat yra naudingas ingredientas, nes jis padeda atkurti odos barjerą ir skatina gijimą. Taip pat gerai, jei naudojamos priemonės praturtintos vitaminu E, kadangi pastarasis veikia kaip antioksidantas ir saugo odą nuo išorinių aplinkos veiksnių. O kosmetika mergaitėms, skirta intymios higienos priežiūrai turėtų būti su pieno rūgštimi, kuri palaiko tinkamą terpę intymioje zonoje.
Priemonių sudėtyje neturėtų būti alkoholio, parabenų, sintetinių kvapiklių ir dažiklių, kurie gali sudirginti odą ir sukelti alergines reakcijas. Saugiausi produktai yra tie, kurie pažymėti kaip dermatologiškai patikrinti ir yra be dirginančių medžiagų. Eteriniai aliejai, kvapai - nuo kada? Sintetinių kvapų derėtų vengti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, tačiau esame įpratę, kad švara turi kvepėti.

Viena iš dažniausių klaidų - prausimas drėgnomis servetėlėmis. Servetėlės pravers pasivaikščiojimų metu, keliaujant ar staiga dingus vandeniui namuose. Tačiau negalite reguliariai naudoti drėgnų servetėlių vietoje prausimo vandeniu. Drėgnos servetėlės tinkamos tik kraštutiniais atvejais. Net kelionėje reikėtų pasirūpinti, kad vaiką būtų galima nuprausti vandeniu.
Kita klaida - per daug kruopštus prausimas. Turite suprasti, kad persistengti su higienos procedūromis taip pat yra pakankamai pavojinga. Nereikia kiekvieną kartą naudoti muilo ar prausiklio, jei nereikia nuplauti išmatų ar kitų nešvarumų - taip galite sausinti odą ir „nuplauti“ natūralią jos apsaugą.
Trečioji klaida - kūdikių priežiūrai naudojamos higienos priemonės, skirtos suaugusiems. Suaugusiesiems skirti produktai yra pernelyg šiurkštūs gležnai kūdikių odai. Po tokių priemonių naudojimo mažylio oda gali parausti ar atsirasti bėrimai. Svarbiausia: kūdikių priežiūrai nenaudokite suaugusiųjų kosmetikos, kad išvengtumėte alergijos ir kitų neigiamų reakcijų. Mažylių odos priežiūrai turėtų būti naudojama speciali kosmetika vaikams.
Ligoninėje buvo ramu - bet kada galėjai pakviesti pagalbą, o namuose viskas atrodo daug atsakingiau. Bet noriu jus nuraminti: net jei dar nesate tikri, ar viską darote „teisingai“ - su laiku atrasite savo ritmą. Na, o jeigu pirmą kartą maudant naujagimį lengva nebuvo ir toliau pasitikėkite savimi, nes kūdikio priežiūroje visada reikia laiko Jūsų įgūdžiams. Labai džiugu, kai tai atlieka tėčiai, o mamos laukia ir asistuoja jiems.
Tikime, pirmą kartą tikrai bus streso ne tik mažyliui, bet ir jums, tačiau nepamirškite, kad po kurio laiko tai praeis ar, netgi, taps tikru malonumu. Neišsigąskite, jei kūdikis verks, muistysis, bus neramus. Tai, kaip ir jums, nauja patirtis. Dar būnant įsčiose kūdikėlius supa skysta terpė, tad prisilietimas prie skysčių jiems neturėtų būti labai baisus. Svarbu stebėti savo mažylio elgesį ir reakcijas ir neskubėti.
Kai atvykstu konsultacijai į šeimą, padedu tėveliams, kad jų pirmos maudynės būtų ramios ir malonios. P. s.: Jei grįžus namo su naujagimiu baisu pirmą kartą jį išmaudyti - galite pasinaudoti paslauga Akušerės vizitas į namus.
Teksto autorė Milita Los - anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja, mama, dula, naujagimių specialistė, projekto „Militos pagalba mažyliams“ įkūrėja. Šis tekstas publikuojamas nemokamai platinamame leidinyje „Kūdikio dienoraštis“.
tags: #rytines #kudikio #apiprausimas