Naujagimių ir Kūdikių Lytinių Organų Priežiūra: Išsamus Vadovas Tėvams
Kūdikių lytinių organų priežiūra tėvams dažnai kelia klausimų ir nerimo. Mamos dažnai sutrinka susilaukusios berniuko, nes rodos, su mergaitės higiena joms viskas aišku, bet kaip prižiūrėti berniuką? Svarbiausia taisyklė - nepersistengti. Nepamirškite, kad organizmas, taip pat ir kūdikio, sugeba apsivalyti pats, jam tereikia šiek tiek padėti. Superhigiena gali net pakenkti, o daugelis bėdų praeina savaime arba yra lengvai išsprendžiamos tinkama priežiūra. Paprastai per kelias dienas iššutimai praeina, tačiau svarbu žinoti, kada reikalinga medikų pagalba.
Mergaičių lytinių organų priežiūra ir dažniausios problemos
Normalios išskyros ir higiena
Apžiūrėdami naujagimės mergaitės lytinius organus, dažniausiai matome nemažai balsvų gleivingų išskyrų iš makšties. Tai normalios makšties išskyros, kurių atsiradimą lemia motinos lytinių hormonų poveikis vaisiui. Tik gimus mergaitei, dar kurį laiką mama lytiniuose organuose pastebi baltų į varškę panašių išskyrų. Dažniausiai dar gimdymo namuose gydytojai nuramina - tai normalu, mergaitė tikrai neserga jokiu uždegimu. Išskyrų randasi dėl to, kad naujagimės organizme dar yra nemažai mamos hormonų.
Naujagimei mergaitei tarp lytinių lūpų būna tirštų baltų apnašų. Tai ne ligos požymis, ne vulvovaginitas, šių išskyrų turi būti. Jas reikia nuvalyti kartą per dieną, tarkim, vakare, kai ruošiame kūdikį miegui. Patariama po tekančiu vandeniu sušlapinti vatos tamponą, išspausti iš jo vandenį ir nuvalyti išskyras. Neišsigąskite, kad jų kitą dieną ir vėl gali atsirasti, nes taip turi būti. Tačiau nenuvalytos gali tapti užkrato židiniu. Negausios išskyros iš lyties organų gali būti įvairaus amžiaus mergaitėms. Iki lytinio brendimo pradžios (8-9 metų) normalios išskyros iš makšties yra negausios, matomos praskleidus lytines lūpas. Prasidėjus lytiniam brendimui gausėja balsvų ar gelsvų gleivingų išskyrų iš makšties, jos pastebimos ant kelnaičių, kartais mergaitės jaučia šių išskyrų ištekėjimą iš makšties.
Kūdikio lytinių organų sritis turi būti švari, o sauskelnės keičiamos pakankamai dažnai. Rekomenduojama nenaudoti jokio muilo (net ir vaikiško), intymios higienos ploviklių ar dezinfekuojančių tirpalų. Prauskite užpakaliuką tik po tekančiu vandeniu be muilo ir kitų higienos priemonių iki lytinio brendimo pradžios, t. y. iki 7 metų amžiaus. Iš savo praktikos pastebėta, kad mamos linkusios dukteris prausti taip pat, kaip prausiasi pačios, su muilu stengiasi pašalinti visas gleives. Tačiau tada kaip tik gali prasidėti įvairios intymių vietų užkrečiamosios ligos. Jei mergaitė prausis su muilu kelis kartus per dieną, jos lytiniai organai taps sausi ir pažeidžiami. Mergaičių ir moterų higiena labai skiriasi - mergaitės lytiniai organai yra sausi, todėl jiems nereikia daug muilo (geriau plauti intymiosios higienos priemonėmis, nes jos švelnesnės už muilą).
Itin svarbu užtikrinti tinkamą higienos kryptį. Kad neužkrėstume bakterijomis, gimusias mergaites reikia prausti nuo lytinių lūpų išangės link. Tikrai, nes kitaip prausdami galime išplatinti bakterijas. Išmokykite mergaitę kiekvieną vakarą apsiplauti lytinius organus nuo priekio atgal. Žinoma, apsiplauti nuo užpakaliuko į priekį patogiau, bet nuolat kartokite, kad tai nesveika (mergaitė, plaudama nuo užpakaliuko, bakterijas įneša į lytinius organus). Galima išmokyti apsiplauti atskirai: pirma lytinius organus, po to - užpakaliuką. Vyresnes mergaites mokykite, kad valytųsi užpakaliuką judesiu atgal, o ne į priekį. Jeigu užpakaliuką nuplauti neturite sąlygų, nušluostykite drėgna servetėle - nuo priekio nugarytės link. Kasdien keiskite dukros apatines kelnaites. Rankšluosčiu netrinkite odos, ją pakanka nusausinti.
Paraudimai, iššutimai ir uždegimai
Mergaitės lytiniai organai kartais parausta, sudirgsta, iššunta. Jei dukrytės lytiniai organai iššuto, paraudo, nedarykite tragedijos - tai visiškai normalu. Iššusti gali po karštos dienos, pasivažinėjimo dviratuku, supimosi sūpuoklėse, dėl ankštų ar sintetinių kelnaičių, aptemptų kelnių. Leiskite iššutusiems lytiniams organams „pakvėpuoti“, tegul mergaitė kurį laiką namuose pabūna be kelnaičių, be jų ir miega. Kartais iššutimus nuramina švelni plaukų džiovintuvo oro srovė (tik nenustatykite karštos). Prieš vonelę mergaitę apiplaukite. Apiplautus ir nusausintus lytinius organus tinka patepti aliejiniais tepalais ar kremu. Kalio permanganatas vonelėms netinka, jis gali nudeginti odą.
Lyties organų paraudimą be išskyrų pagausėjimo dažniausiai sukelia spalinukės ir piengrybiai, netinkamos higieninės procedūros. Kartais lytiniai organai būna paraudę ir jautrūs dėl spalinukių (ypač, kai yra paraudę ir apie išeinamąją angą). Tuomet reikėtų kreiptis į pediatrą, kad skirtų reikiamą gydymą. Išgydžius spalinukes, praeina ir lytinių organų uždegimas. Alergiškų mergaičių lytiniai organai yra jautresni. Jei mergaitę alergizuoja koks produktas, jo suvalgius, gali parausti ne tik jos veidukas, bet ir lytiniai organai. Dėl alergijos lytinių organų oda dar labiau sausėja, tampa jautresnė, gali niežėti. Alergiškų mergaičių kelnaites skalbkite švelniais skalbikliais, nepirkite sintetinių kelnaičių.
Gelsvos ar žalsvos, gausios, greitai sutepančios kelnaites išskyros rodo uždegimą - vulvitą. Mergaitėms vulvitą dažniausiai sukelia žarnyno bakterijos, kurios patenka ant lyties organų. Nedidelis kiekis tų žarnyno bakterijų ant lyties organų būna nuolatos, tai nepavojinga. Retais atvejais išskyrų pagausėja po gydymo antibiotikais. Antibiotikai sunaikina daug gerųjų organizmo bakterijų, mergaitės makštyje prasideda vadinamoji pienligė (grybelinė liga). Kūdikiams lytinių organų uždegimai reti. Jie dažnesni vyresnėms mergaitėms, kurios jau pačios vaikšto, mėgsta atsisėsti ant žemės ir taip į lytines lūpas patenka nešvarumų. Vulvovaginitas greitai vystosi, jeigu mergaitė turi spalinukių. Mažų mergaičių anatomija palanki įvairiems užkratams iš žarnyno, mat šlaplė, vulva (moters lytiniai organai) ir išangė yra labai arti, tad iš užpakaliuko užkratas patenka labai greitai.
Jei iš makšties pasirodo rusvų kraujingų išskyrų, jos dažniausiai rodo svetimkūnio sukeltą uždegimą makštyje. Vienas dažniausių svetimkūnių būna tualetinis popierius. Mergaitė energingai valosi užpakaliuką, tualetinis popierius susivolioja į rutuliuką ir įlenda į makštį. Ten tualetinis popierius pūva, prasideda uždegimas. Kraujingų išskyrų atsiranda, kai vulvitas labai ūmus ar tęsiasi ilgą laiką. Noriu patarti mamoms, kad mokytų mergaites labai švelniai nusivalyti, kai pasišlapina, netrinti, o vos vos prisiliesti su popieriumi prie šlaplės. Popierius susisuka į mažus rutuliukus ir yra buvę, kad užlenda net už mergystės plėvės ir sukelia makšties uždegimą. Tada pati mama popieriaus neišims, reikia gydytojo pagalbos.
Lytinių lūpų sąaugos (sinechijos)
Kai kada, kartojantis lyties organų paraudimui, sulimpa lytinės lūpos - susidaro sąauga, uždengianti makšties ir šlaplės angas. Kai kurioms mergaitėms lytinių hormonų ramybės laikotarpiu (nuo 1 iki 6 metų) gali suaugti mažosios lytinės lūpos. Nėra tiksliai žinoma, dėl ko mažosios lytinės lūpos suauga. Taip gali būti dėl lėtinės infekcijos ar paprasčiausiai dėl to, kad mergaitės lytinės lūpos labai sausos (jos sulimpa ir suauga). Anatominės žinios mamai nepakenktų.
Suaugusias mažąsias lytines lūpas perskirti nesunku, jei jos suaugusios vos vos, ginekologė gali perskirti pirštu ar vatos tamponu, prieš tai vietiškai nuskausminus. Jei lūpos suaugusios stipriai, prieš atidalinant skiriama hormoninių tepalų. Atskiriamos lytinės lūpos ne visais atvejais, o tik esant visiškam suaugimui, kai mergaitė sunkiai gali pasišlapinti, prasideda šlapimo takų infekcija. Tikrai nerekomenduojama lytinių lūpų atidalinimo, jei jokių nusiskundimų nėra ir tai pastebėta tiesiog profilaktinės apžiūros metu. Kiekvienu atveju sprendžiama individualiai.
Tėvai bijo, kad mergytei labai skaudės mechaniškai atidalijant lūpas. Taip nėra, procedūra atliekama nuskausminus specialiu kremu ir lūpas atidalijame be jokių įrankių, tiesiog pirštais. Šiek tiek nepatogu gali būti grįžus namo, kai mergaitė pasišlapins ir ant žaizdelės pateks šlapimo. Dieną ar dvi gali paskaudėti. Hormoninis tepalas yra su moteriškaisiais hormonais, kurie mažai mergaitei nebūdingi ir šiek tiek jo įsigeria į organizmą. Žalingų šalutinių reiškinių nebūna, bet gali būti lytinių lūpų hiperpigmentacija (atsirasti pigmentinių dėmių), kuri išnyks, kai liausimės jį naudoti.
Lytinės lūpos mergaitei gali suaugti iki septynerių metų, kol prasideda lytinė branda. Kai kurioms mergaitėms jos suauga tris-keturis kartus. Kitoms pakanka kartą atidalyti ir daugiau nesuauga. Mamos labai bijo prisiliesti prie mergaičių lytinių lūpų ir taip skatina jas suaugti. Nes jei kasdien prausdamos mergaitę atskleisime lytines lūpas, jos nesuaugs. Pakaktų kartą per savaitę išmaudyti ir paguldžius pasižiūrėti, ar viskas gerai, ypač jeigu ši bėda kartojasi. Ši bėda dažnesnė toms mergaitėms, kurių oda labai sausa. Joms reikėtų lytines lūpas patepti aliejumi, kad labai neišsausėtų.
Būna, ateina ir dvylikos metų mergaitės, kurioms prasidėjo lytinė branda, o lūpos suaugusios ir neatidalytos. Labai retai, bet pasitaiko, kad prireikia skalpelio norint atidalyti lytines lūpas. Kai suauga lytinės lūpos ir laiku nesikreipiama pagalbos, mergaitės lytiniai organai tampa panašūs į vyro ir reikia pasidomėti, ar tai tik suaugusios lytinės lūpos, ar kita patologija.
Kada kreiptis į gydytoją dėl mergaitės lytinių organų?
Įtarus uždegimą būtina mergaitę apžiūrėti, atliekamas ir išskyrų iš makšties tyrimas, todėl rekomenduojama gydytojo konsultacija pas jums priimtiną specialistą (šeimos gydytoją ar ginekologą). Mergaitė pas ginekologą patenka dviem keliais: arba mama pati atveda dėl išskyrų, skausmo, arba siunčia šeimos gydytoja dėl pasikartojančio vulvito, šlapimo nelaikymo ar blogo šlapimo tyrimo. Jei šlapime randama bakterijų ar leukocitų, mergaitę turi apžiūrėti ginekologas. Iki lytinio brendimo pradžios mergaitėms nebūna gimdos ir kiaušidžių uždegimų, todėl nereikėtų baimintis, kad kartojantis lyties organų paraudimui ar išskyrų pagausėjimui, vėliau bus vidinių lyties organų uždegimų ir jų sukeltų komplikacijų. Pamačius rusvų išskyrų, reikia nedelsiant eiti pas ginekologę.
Jei mergaitė vis skundžiasi niežuliu, kartojasi uždegimai, šeimos gydytojui ar akušeriui ginekologui nepavyksta išgydyti mažosios pacientės, reikėtų ją parodyti mergaičių ir paauglių ginekologui arba dermatologui. Nes retais atvejais mergaitėms nustatoma liga - sklerozuojanti kerpligė.
Kol mergaitė, nereikia vesti pas ginekologą, jeigu nėra bėdų. Bet atkreipti dėmesį reikėtų į kai kuriuos dalykus:
- Mergaitė iki 13 m. turėtų pradėti vystytis, t. y. turėtų pradėti augti krūtys, atsirasti plaukų intymiose vietose. Jeigu 13-14 m. mergaitei nepradėjo didėti krūtys, neatsirado plaukų, reikėtų pasidomėti, kodėl. Tai gali būti vėlyvoji lytinė branda, tačiau tai pasakyti gali tik gydytojas.
- Iki 16 m. turėtų atsirasti mėnesinės. Jeigu jų nėra, būtina mergaitę parodyti ginekologui.
- Taip pat pasirodyti gydytojui mergaitė turėtų, jeigu mėnesinės buvo ir išnyko arba pradėjo retėti. Primename mamoms, kad pirmuosius metus mergaitės mėnesinės būna nereguliarios, tačiau antraisiais metais jau turėtų susireguliuoti. Jeigu vis tiek yra nereguliarios arba duktė kraujuoja ilgiau nei septynias dienas, reikėtų pasirodyti gydytojui ginekologui. Pasitaiko, kad į gydytoją kreipiasi, kai mergaitė kraujuoja mėnesį. Taip neturėtų būti.
- Į gydytoją kreipkitės ir tada, jeigu mergaitei niežti lytinius organus, ji skundžiasi, kad skauda, jaučia nepatogumą. Taip pat jeigu skauda pilvą, pediatras neranda priežasties.
Berniukų lytinių organų priežiūra ir ypatumai
Bendrosios higienos rekomendacijos
Šlapimo organų infekcijų dažniausiai atsiranda, jei į šlaplę patenka blogųjų bakterijų, kitaip sakant, nešvarumų. Todėl kūdikiui pasituštinus jo užpakaliuką reikia tuoj pat kruopščiai nuprausti šiltu tekančiu vandeniu, kad išmatų nepatektų ant lytinių organų. Jeigu užpakaliuką nuplauti neturite sąlygų, nušluostykite drėgna servetėle - nuo priekio nugarytės link. Berniukus reikia saugoti ne tik nuo šutimo sauskelnėse, bet ir nuo sėdėjimo ant smėlio ar žolės, kad nesušaltų lytinių organų, kad nemirkytų nešvariame ežero vandenyje. Ypač berniukų lytinius organus reikia saugoti nuo traumų. Berniukus reikėtų saugoti nuo peršalimo, infekcijų, o ypač nuo infekcinio parotito (kiaulytės).
Apyvarpės priežiūra ir problemos
Maudant berniuką šeimoms kyla klausimas - ar reikia atsmaukti apyvarpę? Požiūris per paskutiniuosius dešimtmečius pasikeitė ir dabar manoma, kad nereikia. Visiems jaunesniems kaip 2 metų berniukams yra fiziologinis apyvarpės susiaurėjimas. Vaikui augant, sąaugos išnyksta, apyvarpė išsiplečia. Iki 5 metų maudant varpos galvutės odelę nebūtina atsmaukti. Prausiant atsmaukti apyvarpės nereikia: nenaudojant jėgos, tai bus įmanoma padaryti tik tada, kai apyvarpė atsiskirs nuo varpos, o tam gali prireikti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Apipjaustymas Lietuvoje vis dar retas reiškinys, bet užsienyje tai - populiari procedūra. Jeigu berniukas buvo apipjaustytas, keletą dienų po to jo varputė gali būti labai raudona. Taip pat gali pasirodyti gelsvų išskyrų. Abi reakcijos rodo, kad varpa gyja normaliai.
Apyvarpės uždegimas (balanopostitas) pasireiškia, kai vaikas pradeda skųstis skausmais, skausmingu šlapinimusi, apyvarpė parausta, iš jos skiriasi pūlingos išskyros. Jeigu pastebėjote, kad kūdikis pradėjo dažniau šlapintis, arba šlapinasi verkdamas, akivaizdu, kad tai jam skausminga, būtinai pasitarkite su gydytoju. Tai gali būti nereta berniukų liga - varpos uždegimas, kitaip vadinamas balanopostitu. Kiti uždegimo požymiai - padidėjusi (patinusi) ir raudona apyvarpė. Kartojantis apyvarpės uždegimams, gali išsivystyti randinis apyvarpės susiaurėjimas. Vaikas šlapinasi plona srovele arba lašais, apyvarpė išsipučia lyg balionėlis.
Sėklidės ir jų problemos
Normalu, kad gimus naujagimiui, sėklidė turi būti kapšelyje. Šlapios sauskelnės palaiko šilumą, tai lyg kompresas sėklidėms. Aukštesnėje temperatūroje yra sunkesnės sąlygos sėklidėms bręsti ir geresnės sąlygos degeneraciniams pokyčiams.
Sėklidės nenusileidimas - kriptorchizmas - yra sutrikusio sėklidės nusileidimo į kapšelį rezultatas. Veiksniai, sukeliantys sėklidžių nenusileidimą, nėra pakankamai aiškūs. Tyrimai rodo, kad tam būtinas reikiamas vyriško hormono testosterono kiekis. Aukščiausias vyriškų hormonų kiekis motinos cirkuliuojančiame kraujyje aptinkamas 28 nėštumo savaitę. Todėl manoma, kad sėklidės nusileidimo procesas gali sutrikti esant nepakankamam šio hormono kiekiui arba dėl neadekvačios organo reakcijos į šių hormonų poveikį.
Nenusileidusias sėklides dažniausiai nustato gydytojas pirmos apžiūros metu arba patys tėvai. Esant nenusileidusiai sėklidei, ta kapšelio pusė būna mažesnė, jame neapčiuopiama sėklidė. Kai yra kirkšnies kriptorchizmas, sėklidė čiuopiama kirkšnyje, kai pilvinė - sėklidės neapčiuopiama. Anomalinės sėklidės padėtis sudaro palankias sąlygas įvairioms komplikacijoms: nevaisingumui, sėklidės užsisukimui ir nekrozei, supiktybėjimui. Sėklidės degeneracija prasideda jau antraisiais gyvenimo metais. Kūdikiams sėklidė dar gali savaime nusileisti į kapšelį, todėl jie neoperuojami.
Kriptorchizmo dažnumas ir pobūdis:
| Rodiklis | Procentinė dalis |
|---|---|
| Kriptorchizmas nustatomas berniukams | 1-4 % |
| Abipusis kriptorchizmas | 15-20 % |
Dėl greitai progresuojančios sėklidės degeneracijos ir kitų komplikacijų chirurginė korekcija turi būti atlikta iki 2 metų. Nustačius kriptorchizmą, vaikus operuoja urologai, vaikų chirurgai. Operacija atliekama tik su bendrąja nejautra. Su paruošimu ir pabudimu užtrunkama apie 1 val. Prieš operaciją gydytojai papasakoja tėvams apie galimas komplikacijas, tačiau jos nėra dažnos. Po operacijos vaikutį slaugyti nėra sudėtinga. Po 5 parų, sugijus žaizdai, vaikas išleidžiamas namo. Ne visų naujagimių sėklidės nusileidžia iš karto. Tačiau tokius dalykus, kaip ir šlaplės problemas, apžiūrų metu pastebi ir įvertina gydytojas. Jei jis nieko nesako - greičiausiai viskas yra gerai.
Sėklidės užsisukimas yra ūminė kapšelio organų liga, pasireiškianti staigiais, labai intensyviais skausmais, vienos kapšelio pusės pabrinkimu ir paraudimu. Užsisukus sėklidei, sutrinka jos kraujotaka ir gali greitai prasidėti jos nekrozė. Būtina skubiai operuoti.
Lyties nustatymas ir lytinio vystymosi sutrikimai
Kūdikio lyties numatymas nėštumo metu: Nubo teorija ir ultragarsas
Liaudyje nuo seno egzistuoja spėjimai, pagal kuriuos būdavo nustatoma, kas gims šeimoje: berniukas ar mergaitė. Galima spėti pagal nėščios moters skonio pageidavimus, pilvo simetriją, ar moters pieno liaukos padidėjo pirmoje nėštumo pusėje (tikėtina berniukas). Taip pat yra kraujo atnaujinimo skaičiavimas: motinos amžius dalijamas iš trijų, o tėvo - iš keturių. Sakoma, kad jei moteris tampa pernelyg emocionali, ji turės mergaitę. Arba, jei pradedate atrodyti prasčiau nei prieš nėštumą, grožis „išblukęs“, tikėtina, gims mergaitė.
Gemalo kampo, arba Nubo, teorija remiasi jūsų kūdikio nugaros smegenų ir lytinių organų audinių formavimosi stebėjimu pirmojo nėštumo skenavimo metu. Teorijos šalininkai tikina, kad būtent pagal tai galima nuspėti kūdikio lytį jau 12 savaičių ultragarso tyrimo metu. Akušerė sonografistė Becky Rutherford rašė „Baby Centre“: „Kūdikio lytis nulemiama jau pastojimo metu.“ Ji pridūrė, kad „visi embrionai turi mažą pumpurėlį arba iškilimą (lytinį mazgelį). Jei laukiatės berniuko, jau septintą savaitę pradeda gamintis testosteronas. Testosteronas skatina pumpurą augti ir virsti varpa bei kapšeliu. Mergaitei lytinių organų užuomazga taps klitoriu ir lytinėmis lūpomis.“ Nubo teorija grindžiama idėja, kad iš skenavimo metu matomo iškilimo galima pasakyti, kokio tipo lytinę užuomazgą turi jūsų kūdikis.
Kaip galima nuspėti lytį iš 12 savaičių ultragarso tyrimo? Kad galėtumėte pabandyti taikyti Nubo teoriją, vaisius ultragarsu turi būti užfiksuotas aiškiu profiliu, kad horizontaliai matytųsi stuburo ilgis. Tada ieškokite užuomazgos arba mažo iškilimo tarp kūdikio kojų. Spėjama, kad kūdikio lytį galima nustatyti pagal lytinės užuomazgos kampą. Jei užuomazga stuburo atžvilgiu yra pasvirusi didesniu nei 30 laipsnių kampu, tai rodo, kad jūsų kūdikis yra berniukas, teigia teorijos šalininkai. Tačiau jei lytinių organų mazgelis nukreiptas tiesiai, žemiau 30 laipsnių arba žemyn, greičiausiai tai - mergaitė.
Nors gydytojai to daryti nepataria ir norint sužinoti vaikelio lytį rekomenduoja laukti antrojo ultragarso tyrimo, kuris paprastai atliekamas 18-21 savaitę, daugybė tėvų yra pasidaliję sėkmingomis istorijomis, kai teisingai kūdikio lytį išsiaiškino būtent pagal šią teoriją. Tačiau gydytojų teigimu, pirmąjį trimestrą nustatyti kūdikio lytį yra nepaprastai sunku, nes lytiniai organai dar nėra tinkamai susiformavę. „Visgi lytinės užuomazgos vystymasis yra laipsniškas procesas, todėl įvertinti tai tuo metu, kai atliekama skenavimo procedūra, yra tikras iššūkis.“
Pagrindinė priežastis, dėl kurios antrasis tyrimas atliekamas 18-21 savaitę, yra fizinių kūdikio anomalijų patikrinimas, tačiau echoskopuotojo taip pat galite paprašyti patikrinti, ar tai berniukas, ar mergaitė. Vis tik nepamirškite, kad tai nėra šimtaprocentinis tyrimas, tad echoskopuotojas gali ir suklysti. Ypač jei tuo metu jūsų kūdikis guli nepatogioje padėtyje arba ima judėti - tuomet apskritai gali būti sunku ar netgi neįmanoma nustatyti, kokios lyties kūdikio laukiatės. Kai kurios ligoninės netgi laikosi politikos niekada nesakyti būsimiems tėvams, kokios lyties yra jų kūdikis, nes net ir vėlesniu nėštumo laikotarpiu dar galima suklysti. Jei tokios politikos laikosi ir jūsų gydymo įstaiga, visada galite susimokėti už privatų skenavimą, kad tai sužinotumėte, tačiau atminkite, kad vis tiek galite suklysti. Galų gale pripažinkime, kad sveikas berniukas ar mergaitė - tai viskas, ko gali tikėtis visi tėvai.
Lytinio vystymosi sutrikimai (LVB)
Vaiko lytį nulemia daugybė veiksnių. Bet kurio veiksnio raidos sutrikimas gali sukelti lytinio vystymosi sutrikimą. Moteriški ir vyriški lyties organai išauga iš tų pačių audinių, tačiau dėl testosterono kiekio jie atrodo ir vystosi skirtingai. Tad padidėjęs klitoris gali būti ir vyriškas, ir moteriškas lytinis požymis. Gimus Janet, buvo sunku nustatyti, ar tai berniukas, ar mergaitė. Janet gimė su gimda, kiaušidėmis ir moteriškais genais, tačiau jos lytiniai organai ir hormonai iš dalies buvo vyriški.
Klinikinis psichologas ir sekso terapeutas dr. Tigeris Devore pats gimė neapibrėžtos lyties. „Su lyties diferenciacijos sutrikimais gimę vaikai dažniausiai auginami gėdos ir paslapčių atmosferoje“, - sako jis. „Tokie vaikai slepiami nuo visuomenės - būtent taip ir aš užaugau. Visada turėjau tai laikyti paslaptyje.“ Šiuo metu medicinai tokie atvejai nėra naujiena, tad tuoj po gimimo tokių vaikų tėvai sulaukia daugybės specialistų konsultacijų - savo patarimus išsako seksologai, chirurgai, socialiniai darbuotojai, psichologai. Šių žmonių patarimų prireikia ir vaiko augimo metu. Deja, opia problema lieka visuomenės nepakantumas kitokiems.
Kitas klausimas, ar to reikia? Tigeris Devore įsitikines, jog tikrai ne. Jam pačiam iškentus daugybę operacijų, po daugelio metų žiūrėdamas į praeitį jas visas pripažino nereikalingomis ir netgi traumuojančiomis jauną organizmą. Jo nuomonę remiantys aktyvistai tvirtina, jog tokios operacijos yra ne kas kita, o vaikų luošinimas. Gydytojo nuomone, kūnas ir su juo susiję pasirinkimai yra ne tėvų, o pačio vaiko reikalas. Tačiau yra ir priešingai mąstančių žmonių. Urologas Tom Kolon, dirbantis su vaikais, sutinka, kad vaikų nuomonė turėtų būti lemiama, jei tik ji būtų brandi.
Dar keblesnės problemos būna tuomet, kai išoriniai lytiniai organai yra normaliai išsivystę, tačiau vidiniai lytiniai organai yra kitokios lyties. Taip nutiko Katie - jau nuo ankstyvosios vaikystės ji turėjo normalų moterišką kūną su visais išoriniais požymiais. Šešerių metų amžiaus jai buvo padaryta išvaržos operacija. Operacijos metu chirurgai atkreipė dėmesį, jog mergaitė neturėjo jokių kiaušidžių ir gimdos, tačiau aptiko žemyn pasislinkusias sėklides. Katie tėvai medikai, tad jie puikiai suprato situaciją. Kolegos jiems patarė niekada dukrai neatskleisti šios tiesos, vengiant galimos depresijos ir net savižudybės. Tačiau jie nusprendė netylėti ir Katie sulaukus 18 metų atskleidė tiesą. Žinoma, tokia žinia sukrėtė Katie - kas ji yra iš tikro - vyras ar moteris? Kai nežinai savo lyties ar gali tikėtis būti mylimu?
tags: #rupinantis #kudikio #lyties #organu
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
