Rūkymo įtaka nėštumui ir pasyvaus rūkymo žala kūdikiui

Rūkymas yra plačiausiai pasaulyje paplitusi priklausomybės forma. Dauguma moterų supranta rūkymo žalą ir bent jau nėštumo metu stengiasi nuo šio įpročio susilaikyti. Šis žalingas įprotis, kaip ir alkoholio vartojimas, su nėštumu yra visiškai nesuderinami. Tabako rūkymas lėtina vaisiaus vystymąsi. Nėščios moterys, kurios rūko cigaretes, pagimdo kūdikius, vidutiniškai sveriančius 150-250 g mažiau nei nėštumo metu nerūkiusios. Per mažas gimusio kūdikio svoris neigiamai atsiliepia naujagimio sveikatai. Tačiau rūkymo žala neabejotina ne tik rūkančiam, bet ir aplinkiniams, o ypač mažiesiems.

Rūkymo poveikis vaisingumui ir nėštumui

Nustoti rūkyti labai svarbu ir dar tik norinčiai susilaukti vaikų šeimai. Tyrimų duomenimis, rūkantys vyrai bei moterys turi dvigubai didesnę riziką turėti nevaisingumo problemų nei nerūkantys žmonės. Tiek aktyviai, tiek ir pasyviai rūkančios moterys yra mažiau vaisingos. Vaisingumas įprastai atsistato po 2 mėnesių. Rūkymas siejamas ne tik su prastesnės kokybės sperma, tai ir viena pagrindinių galimo nevaisingumo priežasčių. Dėl nikotino įtakos vyro organizme sumažėja proteino, sutrikdoma hormonų pusiausvyra.

Nėščiai moteriai, kuri rūko, labai svarbu visiškai nutraukti rūkymą vos tik sužinojus apie nėštumą. Jei laukiatės ir vis dar priklausote nuo tabako, būtina kuo greičiau pasitarti su savo gydytoju dėl galimų sprendimų. Rūkymas nėštumo metu veikia tiek moters, tiek vaisiaus organizmą.

Kenksmingos medžiagos ir jų įtaka vaisiui

Rūkant išsiskiria daugiau nei 4000 toksinių savybių turinčių medžiagų, kurios neigiamai veikia ne tik motinos, bet ir vaisiaus organizmą. Tabako dūmuose yra ir apie 90 vėžį sukeliančių medžiagų. Degant tabakui išsiskiria šimtai toksiškų junginių, įskaitant pavojingas chemines medžiagas, tokias kaip arsenas. Šios medžiagos gali pereiti placentą ir trukdyti kūdikio augimui bei vystymuisi.

Nikotinas, pagrindinė priklausomybę sukelianti tabako sudedamoji dalis, taip pat labai pavojingas vaisiui. Nikotinas veikia sutraukdamas kraujagysles. Susitraukus placentos kraujagyslėms, sumažėja kraujo kiekis, kuriuo vaisius aprūpinamas deguonimi ir maisto medžiagomis, taip sukeldamas vaisiui deguonies badą (hipoksiją). Dėl nuolatinės hipoksijos sutrinka vaisiaus mityba ir sulėtėja jo augimas. Anglies monoksidas lengvai prisijungia prie vaisiaus hemoglobino ir sunaudoja vaisiaus vitaminą B12.

Rūkymo nėštumo metu pasekmės

Gerai žinoma, kad rūkymas nėštumo metu kenkia vaisiaus vystymuisi ir sveikatai. Iš tiesų nikotinas bei kitos tabako dūmuose esančios medžiagos prasiskverbia pro placentą, taip patekdamos į vaisiaus kraujotaką ir sutrikdydamos dar negimusio vaiko aprūpinimą deguonimi.

• Rūkymas nėštumo metu lemia mažesnį vaiko svorį, taigi kelia riziką susilaukti ypač mažo svorio kūdikio (<2500 g) bei sukelti priešlaikinį gimdymą. Labiausiai tai įtakoja rūkymas trečiajame nėštumo trimestre. Jei moteris nustotų rūkyti šiuo laikotarpiu, vaisiaus svoris galėtų būti ir normalus.
• Rūkymas nėštumo metu gali paveikti vaisiaus smegenų vystymąsi bei jų funkcijas. Lyginant nepatyrusius ir patyrusius perinatalinį rūkymą kūdikius, pastebėta, kad pastarųjų smegenys yra mažesnės, be to, nustatyti ir smegenų funkcijų pakitimai.
• Rūkymas nėštumo metu gali vaidinti svarbų vaidmenį didėjančiam vaikų nutukimui bei medžiagų apykaitos sutrikimams. Daugybė tyrimų rodo, kad nėštumo metu rūkančių motinų vaikai, sukakę maždaug 9 metų amžių, turėjo didesnę nutukimo riziką, lyginant su nerūkančių motinų vaikais.
• Motinos rūkymas nėštumo metu sukelia padidėjusią švokštimo, astmos, bronchito, kvėpavimo takų ir plaučių funkcinių sutrikimų riziką.
• Padidėja vaisiaus apsigimimų rizika.
• Padidėja vaisiaus, naujagimio žūties 1,2-1,4 karto. Nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp surūkomų cigarečių skaičiaus ir perinatalinės mirties rizikos.
• Sutrikusios gyvybinės funkcijos ir mažesnio svorio naujagimiai.
• Didesnė placentos komplikacijų rizika (placentos atšokos ir placentos pirmeigos).
• Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas ir priešlaikinis gimdymas.
• Padidėjusi perinatalinės vaisiaus ir naujagimio mirties rizika (nuo 22 nėštumo sav. iki 4 sav.).

Tyrimai nuosekliai rodo, kad tabako rūkymas turi neigiamą poveikį vaisiaus bei jau gimusio vaikelio raidai, įskaitant priešlaikinio gimdymo tikimybę, vaisiaus augimo apribojimus, nepakankamą mažylio svorį, staigios kūdikio mirties sindromą, protines bei elgesio problemas, nutukimą, hipertenziją, diabeto tikimybę, kvėpavimo takų funkcinius sutrikimus ir kt. Kūdikiai, kurie nėštumo metu buvo veikiami tabako, gali gimti su abstinencijos simptomais.

Rūkymas žindymo laikotarpiu ir pasyvaus rūkymo žala kūdikiui

Vienas reikšmingiausių ir jautriausių laikotarpių po gimimo, kai rūkymo poveikis gali turėti kritinių pasekmių, yra žindymo laikotarpis. Nors motinų rūkymas nėštumo metu yra ypač reikšmingas dėl įvairių neigiamų pasekmių vaikui, jis taip pat labai kenksmingas žindymo laikotarpiu bei įkvepiant kitų žmonių iškvepiamus dūmus.

Nikotinas motinos piene ir jo įtaka kūdikiui

Nikotino galima lengvai rasti žindančios motinos piene, todėl rūkanti bei žindanti mama yra pagrindinis kūdikio sąlyčio su tabako junginiais šaltinis. Tyrimai rodo, kad motinos piene randamas nikotino kiekis yra daugiau kaip dvigubai didesnis nei kraujyje (pagal kai kuriuos tyrimus, 2,9 karto didesnis). Nedideli nikotino ir kitų tabako dūmuose esančių cheminių medžiagų (švino, arseno ir formaldehido) kiekiai patenka ir į motinos pieną.

Didžiausia nikotino koncentracija motinos piene būna 30-60 minučių po surūkytos cigaretės. Tuo metu moters kraujyje ir piene yra didžiausia nikotino koncentracija, pienas turi cigaretės skonį.

Nikotinas, esantis rūkančios maitinančios motinos piene, trumpina kūdikio miego laiką. Eksperimentinio tyrimo rezultatai rodo, kad miegojimo ir būdravimo ritmas yra paveikiamas iškart, vos tik motina parūko. Tokie miego ritmo sutrikdymai gali pasireikšti dėl nikotino bei jo stimuliuojančio poveikio, dėl tiesioginio ir netiesioginio slopinančio efekto smegenims ir jų funkcijoms, atsakingoms už miegą.

Tyrimai, atlikti Monelio Chemijos Centre JAV, parodė, kad nepaisant to, kad parūkiusios motinos pienas turi cigaretės skonį, tai neturėjo įtakos kūdikio suvartoto pieno kiekiui. Tačiau ryšys tarp rūkymo ir miego trukmės akivaizdus. Motinų, rūkiusių iki maitinimo, kūdikiai miegojo vidutiniškai 37% trumpiau. Tyrimo dieną, kai motinoms buvo leista rūkyti, kūdikiai miegojo vidutiniškai 53,4 minutes, tuo tarpu tyrimo dieną kai motinos nerūkė, vidutinis miego laikas buvo 84,5 minutės. Vaikas būna neramesnis.

Rūkymo įtaka pieno gamybai ir žindymo trukmei

Dėl įvairių priežasčių rūkančios motinos turi didesnę riziką trumpiau maitinti krūtimi. Rūkymas gali turėti neigiamų padarinių laktacijos procesui, pieno sumažėjimui, paveikti kūdikių elgesį, kurį galimai sukelia tabako rūkymas (diegliai bei verkimas), todėl motinos verčiau renkasi kitus maitinimo būdus.

• Nikotinas mažina prolaktino, hormono, stimuliuojančio pieno atsiradimą, gamybą organizme.
• Rūkančių moterų pieno mažėja sparčiau.
• Rūkančioms ir krūtimi maitinančioms moterims paros pieno gamyba sumažėja 200-250 ml.
• Rūkančių motinų piene randama mažiau lipidų negu nerūkančių.
• Moterys, kurios rūkė prieš, per ir po nėštumo, dvigubai dažniau nustoja maitinti kūdikį anksčiau, nei šis sulaukia 10 savaičių. Yra žinoma, kad bent pirmąsias 24 savaites maitinimas krūtimi yra nepaprastai svarbus kūdikio sveikatai.

Kai kuriuose tyrimuose buvo nustatyta, kad rūkančios mamos savo kūdikius žindo trumpiau nei nerūkančios. Kartais potraukis būna toks stiprus, kad mamos geriau nemeta rūkyti, o nutraukia žindymą, tačiau tai - netinkamas sprendimas. Krūtimi maitinami kūdikiai, net jei jų mamos nemeta rūkyti, vis tiek patiria mažesnę riziką susirgti įvairiomis ligomis, nei dirbtinai (t. y. pieno mišiniais) maitinami kūdikiai.

Kaip sumažinti riziką, jei mesti rūkyti sunku?

Jeigu jums sunku mesti rūkyti, svarbu nenutraukti žindymo, bet dėti visas pastangas, kad sumažintumėte neigiamą poveikį kūdikiui.

1. Didžiausia nikotino koncentracija motinos piene būna 30-60 minučių po surūkytos cigaretės. Nikotinas išsivalo per maždaug tris valandas. Todėl mažesnis blogis yra užsirūkyti iškart po maitinimo, negu prieš pat jį. Praėjus maždaug 90 min. po rūkymo mamos kraujyje ir piene nikotino sumažėja maždaug perpus.
2. Rūkykite lengvesnes cigaretes ir kiek įmanoma, mažinkite surūkomų cigarečių skaičių per dieną.
3. Jei įsigijote mesti rūkyti padedančių priemonių su nikotinu (pvz., nikotino guma ar pastilės), naudokite jas iškart po maitinimo, kad prieš pat žindymą nikotino kiekis kraujyje spėtų sumažėti.
4. Transderminiai nikotino pleistrai nuolat aprūpina organizmą nikotinu, todėl jo kiekis kraujyje ir piene išlieka pastovus. Tačiau nikotino lygis bus kur kas mažesnis, nei rūkant įprastas cigaretes.

Žindančioms mamoms, kurios vartoja mesti rūkyti padedančius medikamentus, negalima vėl pradėti rūkyti. Rūkymo metu žindančiai mamai iškvepiamo anglies monoksido kiekis žymiai padidėja pirmąją valandą po rūkymo, nors nedidelius jo kiekius rūkanti mama iškvepia dar 24 valandas. Taigi, rūkant iškart po maitinimo nikotino kiekis piene sumažės, o vėliau vėl žindomas kūdikis įkvėps mažiau anglies monoksido.

Kai kurie tyrimai rodo, kad rūkymas turi įtakos kūdikio svorio augimui. Tad verta stebėti, ar žindantis kūdikis, kurio mama rūko, normaliai priauga svorio. Jeigu mažylis sveria per mažai, galima išbandyti įvairius būdus pieno kiekiui padidinti. Vienas iš populiariausių - pieno gamybos skatinimas pientraukiu.

Pasyvusis rūkymas ir jo žala

Pasyvusis rūkymas - tai nerūkančiojo priverstinis kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru būnant kitų prirūkytose patalpose darbe ar namuose. Pasyvus rūkymas visada kenkia vaikams, kūdikiams ir dar negimusiam vaisiui. Dūmai iš aplinkinių rūkorių yra pavojingi tiek jums, tiek jūsų kūdikiui. Tai taikoma ne tik jūsų tiesioginiam kontaktui su dūmais, bet ir aplinkiniams žmonėms. Kaip visada, kuo trumpesnė sąlytis, tuo mažesnė rizika. Nerūkantieji kvėpuodami prirūkytu oru įkvepia cheminių medžiagų ir kancerogenų, kurių įkvepia aktyviai rūkantys rūkaliai.

Pasyviojo rūkymo poveikis sveikatai

Pasyvusis rūkymas gali būti ankstyvos mirties ir daugelio ligų priežastis. Jis skatina plaučių vėžį, koronarinę širdies ligą, kvėpavimo takų ligas, sunkina tokios ligos, kaip bronchinė astma, eigą.

Apibendrintai galima teigti, kad nėštumo bei pogimdyminio laikotarpio metai yra kritiniai vaiko vystymuisi. Nors mama rūko atokiau nuo kūdikio, nikotinas ir kiti kenksmingi toksinai kaupiasi ore, mamos organizme ir piene, įsigeria į drabužius. Rūkančių tėvų vaikai dažniau serga ausų uždegimais, astma ir kvėpavimo takų infekcijomis. Jei moteris pati ir nerūko, tačiau būna aplinkoje, kurioje yra rūkoma, tai taip pat gali neigiamai paveikti vaisių.

Apskaičiuota, kad Jungtinėje Karalystėje nerūkančių žmonių plaučių vėžys 14-15 proc. susijęs su pasyviuoju rūkymu. Ši plaučių vėžio dalis gali būti dar didesnė šalyse, kuriose pasyvusis rūkymas dažnesnis reiškinys nei Jungtinėje Karalystėje, pavyzdžiui, šalyse kur daug žmonių rūko, ypač namuose. Asmenų, kurie niekada nerūkė, bet juos veikia pasyvusis rūkymas, plaučių vėžio rizika yra du kartus didesnė nei tų, kurie nėra priversti pasyviai rūkyti.

Aplinka be dūmų

Pageidaujamas apsaugos nuo pasyviojo rūkymo didėjimas pasiekiamas rūkantiesiems draudžiant rūkyti jų namuose ir automobiliuose. Namai gali tapti svarbiausia pasyviojo rūkymo vieta. Namų, kuriuose nėra tabako dūmų, nuostata siunčia aiškią žinią, kad rūkymas nepriimtinas. Namai, kuriuose nėra tabako dūmų, kuriuose niekam neleidžiama rūkyti viduje jokiu metu ir jokiomis aplinkybėmis, efektyviau apsaugo vaikus nuo pasyviojo rūkymo nei daliniai rūkymo suvaržymai.

Europoje yra skirtumų priimant draudimą rūkyti namuose. Paplitimas namų, kuriuose nerūkoma, tarp šalių svyruoja nuo 31 proc. iki daugiau nei 90 proc. 2010 metų apžvalga atskleidė, kad 62 proc. iš 18000 suaugusiųjų, gyvenančių 18 Europos šalių, pranešė, kad rūkyti namuose nėra leidžiama. Nerūkymo namuose diapazonas svyruoja nuo 93 proc. Suomijoje iki 31 proc.

Pasyviojo rūkymo poveikio sumažinimas pasiekiamas neleidžiant rūkyti automobiliuose ar kitose individualiose susisiekimo priemonėse, kai jose yra vaikų ar nerūkančių asmenų. Kai automobiliuose rūkoma, pasiekiama labai didelė dūmų koncentracija, automobilio langų atidarymas nepašalina dūmų efektyviai. 2014 metais Anglija aprobavo politiką, draudžiančią rūkyti privačiose transporto priemonėse, kai keleiviai yra vaikai.

Europos Komisijos Tarybos 2009 m. lapkričio 30 d. rekomendacijos dėl aplinkos be dūmų, parengtos PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 8-ojo straipsnio pagrindu, įpareigoja valstybes nares įgyvendinti aplinką be dūmų visuomeninės paskirties patalpose, darbo vietose, visuomeniniame transporte.

Darbuotojai, kurių darbo aplinkoje dar rūkoma, pavyzdžiui, kai kurių šalių baruose, restoranuose, yra labai veikiami pasyviojo rūkymo. Europos šalyse, kuriose rūkyti darbo vietose vis dar leidžiama, išsamios nerūkymo politikos, kurią apibrėžia 8-tasis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) straipsnis, priėmimas, yra geriausias pasirinkimas garantuoti, kad visi dirbantys gyventojai būtų vienodai ir visiškai apsaugoti nuo pasyviojo rūkymo.

Atkreipkite dėmesį į šiuos statistinius duomenis apie pasyvųjį rūkymą Europoje:

Naujos tabako formos ir metimo rūkyti svarba

Vertinant naujausias rūkymo tendencijas, stebima, kad pastaraisiais metais tapo labai populiaru rūkyti kaitinamą, o ne deginamą tabaką (pvz., „iQOS“, „Ploom“, „glo“ ar „PAX“). Kaitinamas tabakas yra pristatomas kaip ne toks kenksmingas nei paprastos cigaretės, nesukeliantis nemalonaus kvapo. Vis dėlto kaitinami tabako produktai yra tokie pat kaip ir kiti tabako produktai - toksiški ir turintys kancerogenų. Kaitinamajame tabake, kaip ir cigaretėse, yra nikotino. Ir nors dažnai teigiama, kad kaitinamasis tabakas yra mažiau pavojingas už įprastas cigaretes, pasirodo vis daugiau tyrimų apie jo žalą.

Vapavimas, tai elektroninių cigarečių naudojimas, kai skystis su įvairiomis medžiagomis įkaitinamas ir įkvepiamas kaip garai. Nėštumo metu tai kelia dvi rimtas rizikas. Nors elektroninės cigaretės yra kiek saugesnė alternatyva, lyginant su tradicinėmis cigaretėmis, tačiau reikėtų pasistengti atsikratyti ir šio žalingo įpročio. Kai kurios besilaukiančios moterys ir žindančios mamos elektronines cigaretes renkasi kaip mesti rūkyti padedančią priemonę.

Vis dar sklando nemažai mitų, jog kaljanas - geresnė cigarečių alternatyva. Anaiptol: kaljano dūmuose taip pat yra daugybė kancerogeninių medžiagų, kurios gali ne tik sutrikdyti kvėpavimą, sukelti onkologines ligas, bet ir pakenkti vaisingumui ir t.t., jau nekalbant apie negrįžtamą žalą vaikeliui.

Bendrasis rūkymo poveikis ir COVID-19

Kiekvienais metais rūkymas pražudo daugiau nei pusę savo vartotojų - miršta daugiau kaip aštuoni milijonai žmonių. Daugiau nei septyni milijonai mirčių yra dėl tiesioginio tabako vartojimo rūkant, o maždaug 1,2 milijono žmonių miršta nuo netiesioginio tabako dūmų poveikio. Rūkymas neišvengiamai daro įtaką ir ekonomikai, kai dėl tabako sukeliamų problemų žmonės praranda produktyvumą, pašlyja sveikata.

Rūkymo žala naujai atsispindi ir COVID-19 pandemijos akistatoje. Tyrimai rodo, kad pandemijos metu rūkantys žmonės susiduria su sunkesniais COVID-19 simptomais bei dėl to jiems tenka dažniau gultis į ligoninę. 29% rūkančiųjų nurodė jaučiantys daugiau nei penkis viruso simptomus, o net 50% nurodė jaučiantys daugiau nei dešimt viruso simptomų, įskaitant kvapo, skonio praradimą, viduriavimą, nuovargį, sumišimą bei raumenų skausmą.

Pagalba metant rūkyti

Geriausias metas pradėti mesti rūkyti yra dar prieš pastojant, nes tai gali palengvinti pastojimą. Mesti rūkyti - bene pats svarbiausias žingsnis, jei norite iš tiesų apsaugoti savo ir savo šeimos sveikatą. Emocinis palaikymas yra labai svarbus siekiant sėkmingai mesti rūkyti, ypač nėštumo metu, kai emociniai pokyčiai gali būti stiprūs. Pasidalykite savo tikslu su partneriu, vaikais, draugais ar šeima, kad jie galėtų palaikyti jus viso proceso metu. Labai svarbu nejausti vienatvės šiuo laikotarpiu.

Mesti rūkyti gali padėti ne tik įvairios terapijos, išmaniųjų telefonų programėlės, specializuota literatūra ir pan., bet ir tam skirti produktai (pavyzdžiui, nikotino guma ar pastilės).

Tyrimai rodo, kad didžioji dalis žmonių, pasiryžtančių mesti rūkyti, yra 15-29 metų amžiaus (atitinkamai 10-20 %). Kasmet gegužės 31-ąją vykdoma akcija „Gimiau nerūkantis“ siekiama atkreipti dėmesį į neigiamą rūkymo poveikį vaisiui ir paskatinti nėščiąsias ir žindančias moteris nerūkyti (bei nebūti rūkančiųjų aplinkoje) dėl sveiko savo vaikelio vystymosi.

Europos perinatalinės sveikatos ataskaita parodė, kad Lietuvoje yra mažiau nei 5 % rūkančių nėščiųjų. Šie skaičiai - vieni mažiausių visoje Europoje. Visgi, nors tai yra labai geras rodiklis, palyginus su kitomis šalimis, dar nereiškia, kad nereiktų susirūpinti dėl tų 5% rūkančių nėščiųjų.

Jei žmogus yra sektinas pavyzdys kitiems, pavyzdžiui, vaikams ar jaunesniems broliams ar seserims, jo rūkymas, tikėtina, turės įtakos pradėti jiems rūkyti.

Pasyvus rūkymas - ne mažiau žalingas, tad mama ar tėtis turėtų rūkyti lauke arba bent jau kitoje patalpoje. Svarbu, kad cigarečių dūmai ir juose esančios dalelės nepatektų į mažylio kvėpavimo takus. Prieš einant rūkyti galima užsimesti viršutinį drabužį (pavyzdžiui, striukę ar lietpaltį): jis padės apsaugoti kasdienius drabužius nuo dūmų dalelių ir nemalonaus kvapo.

Kodėl gi nepabandžius laserOstop metodo su gydytojo ar akušerės pritarimu? Šis metodas yra neskausmingas, nesukelia šalutinio poveikio ir yra saugus kūdikiui. Tūkstančiai rūkalių Lietuvoje jau metė rūkyti vos po vieno seanso su laserOstop. Kodėl nepabandžius ir jums?

tags: #rukymo #zala #kudikiui

• susipažinkite su šv. Kazimiero socialinių paslaugų namų veikla
• Prausimosi želė jautriai odai
• Patirtys ir inovacijos specialistų renginiuose
• Sveikos gyvensenos rekomendacijos nėštumo metu
• madingi drabužiai vaikams Tauragėje