Būtini Tyrimai Nėštumo Metu: Išsamus Gidas Kiekvienai Būsimai Mamai

Nėštumas - vienas svarbiausių ir jautriausių etapų moters gyvenime. Su juo susiję ne tik džiugūs lūkesčiai, bet ir daugybė klausimų bei rūpesčių dėl būsimo vaikelio sveikatos. Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų.

Pirmosios 12 savaičių yra pačios svarbiausios - vyksta vaiko organogenezė. Apsilankymų metu vertinami moters nusiskundimai, nėštumui įtaką darantys rizikos veiksniai, matuojamas kūno svoris, kraujospūdis. Lietuvoje nėštumą gali prižiūrėti šeimos gydytojas arba akušeris. Rekomenduojami ir 7-10 vizitai pas nėštumą prižiūrintį specialistą. Jų metu atliekami privalomi tyrimai, vyksta pokalbiai, vaisiaus augimo įvertinimas ir gimdos dugno aukščio kreivės matavimai.

Svarbu: Jei nėštumas yra mažos rizikos, nėščiąją gali prižiūrėti akušerė, šeimos gydytojas ar gydytojas akušeris ginekologas. Priklausomai nuo nėštumo rizikos, gretutinių ligų, anamnezės kartais reikalingi papildomi tyrimai. Jeigu moteris yra visiškai sveika, neturėjusi jokių komplikuotų nėštumų, neserganti lėtinėmis ligomis - vizitą pas akušerį ginekologą galima atidėti iki 11-12 savaitės.

Privalomi Tyrimai Pirmojo Nėštumo Trimestro Metu (iki 12 savaitės)

Pirmojo nėštumo trimestro metu atliekama dauguma pradinių ir pagrindinių tyrimų, kurie padeda įvertinti motinos ir vaisiaus sveikatos būklę.

Bendrieji Kraujo ir Šlapimo Tyrimai

• Automatinis kraujo tyrimas (bendras kraujo tyrimas): Pats pirminis profilaktinis laboratorinis kraujo tyrimas, rodantis eritrocitų, trombocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Jei visi bendro kraujo tyrimo rodikliai yra normos ribose, tai galima teigti, kad išsityręs asmuo daugelio ligų atžvilgiu yra sveikas. BKT parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas. Parodo mažakraujystę. Profilaktiškai šis tyrimas nėštumo laikotarpiu atliekamas bent 3-4 kartus.
• Kraujo grupė ir Rh (D) faktorius: Nustatoma kraujo grupė ir rezus (Rh (D)) faktorius pirmojo apsilankymo metu. Kiekvienas žmogus gimsta turėdamas tam tikrą kraujo grupę (O, A, B, AB). Rh faktoriaus nustatymas yra būtinas nėštumo metu. Jeigu moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+). Jei moters Rh (D) faktorius neigiamas, tai 12 sav. ir 27+0-28+6 sav. paimamas kraujo tyrimas Rh (D) antikūnams nustatyti.
• Gliukozės tyrimas (nevalgius): Atliekamas pirmo apsilankymo metu. Gliukozės toleravimo tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai.
• Automatinis šlapimo tyrimas: Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje.
• Šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti: Atliekamas 12+0-16+6 nėštumo savaitę. Besimptomė bakteriurija nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų, neturi jokių klinikinių simptomų ir požymių. Jeigu šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti teigiamas (yra bakterijų augimo požymių), tyrimas tęsiamas - atliekama antibiotikograma.

Lytiškai Plintančių Infekcijų Patikra

Dėl nėščiosios ir vaisiaus saugumo itin svarbu anksti diagnozuoti ir gydyti lytiškai plintančias infekcijas.

• Sifilis (RPR ir TPHA tyrimai): Sifilis - gana lengvailytiškai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Sifilis yra bakterinė infekcija, dažniausiai perduodama lytinių santykių ar labai artimo, intymaus kontakto metu. Sifilis labai pavojingas dar negimusiam kūdikiui. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo metu. Jei taip nutinka, kūdikis gimsta sirgdamas įgimtu sifiliu. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo anksčiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti.
• ŽIV tyrimas: Žmogaus imunodeficito virusas - viena iš pačių pavojingiausių lytiškai plintančių ligų. ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi. Todėl rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), 38 sav. atlikti planinę cezario pjūvio operaciją ir naujagimio nežindyti.
• Hepatito B (HbsAg) tyrimas: Tai virusinė infekcija, kuria užsikrečiama per kraują ar lytinių santykių metu. Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc.
• Kitos LPL (Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum): Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių. Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. Lytiškai plintančios ligos perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu.

Ultragarso Tyrimai ir Vaisiaus Genetinis Vertinimas

Šie tyrimai leidžia įvertinti vaisiaus vystymąsi ir nustatyti galimus genetinius sutrikimus.

• Vaisiaus tyrimas ultragarsu: Šis tyrimas - labiausiai paplitęs prenatalinės diagnostikos metodas, leidžiantis nustatyti daugumą struktūrinių defektų ir įtarti kai kurias vaisiaus ligas, kurių tikslinimui naudojami kiti diagnostiniai metodai. Pirmąjį nėštumo trimestrą (11-14 nėštumo savaitę), įvertinus vaisiaus dydį ir anatomiją, vertinama Dauno ligos rizika pagal vaisiaus požymius (sprando srities peršviečiamumą (SSP), nosies kauliuką ir kt.).
• PRISCA (prenatal risk calculation) tyrimas: Lietuvoje vis dar nėra privalomas, tačiau rekomenduojamas visoms nėščiosioms. Tai neinvazinis kraujo tyrimas, kurio metu pagal keleto žymenų koncentracijų reikšmes, nėščiosios ir vaisiaus echoskopijos duomenis įvertinama vaisiaus chromosominių ligų ar kitų apsigimimų rizika. Jo metu nustatoma chromosominių ligų, tokių kaip Dauno, Edvardso, Patau sindromų ar nervinio vamzdelio pažeidimo, rizika. Šis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę. Genetiniai tyrimai Lietuvoje yra rekomenduojami visoms moterims, kurios yra vyresnės nei 35 metai arba vyrai vyresni nei 42 metai. Taip pat nėščiosioms, kurios artimoje aplinkoje turi paveldimų ligų, nėštumo pradžioje febriliai karščiavo, t.y. kūno temperatūra pakilo iki 38-39 laipsnių, vartojo nesaugius medikamentus, patyrė jonizuojančios spinduliuotės poveikį, pasikartojančius persileidimus, pastojo po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Visoms šioms moterims rekomenduojame kombinuotąjį testą, kai kartu su ankstyvuoju ultragarsiniu tyrimu 11-13 nėštumo savaitę tiriamas nėščiosios kraujas (vertinamas placentos gaminamų hormonų ir baltymų kiekis) ir specialios kompiuterinės programos pagalba skaičiuojama pagrindinių chromosominių trisomijų rizika. Labai svarbu laiku suspėti užsiregistruoti šiems tyrimams, nes jį būtina atlikti iki 13 savaičių 6 dienų.
• Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT): Tai vienas moderniausių ir saugiausių tyrimų, kuris yra atliekamas jau nuo 10 nėštumo savaitės. Tai neinvazinis mamos kraujo tyrimas dėl vaisiaus genetinių ligų rizikos. NIPT tyrimo metu iš mamos kraujo išskiriama vaisiaus DNR ir „patikrinama“ dėl dažniausiai pasitaikančių chromosomų skaičiaus pakitimų. Tyrimas remiasi laisvos vaisiaus DNR, esančios motinos kraujyje, analize. Tyrimo privalumas - labai mažas klaidų tikimybės procentas ir visiškas saugumas vaisiui. Šių tyrimų duomenys analizuojami kartu su moters amžiumi ir svoriu, kad būtų įvertinta Dauno ir kitų sindromų rizika. Tai tiksliausias atrankinis vaisiaus genetinių ligų rizikos įvertinimo tyrimas rinkoje, tyrimo tikslumas >99,9 %. Svarbu atkreipti dėmesį, kad neinvaziniai genetiniai tyrimai dažniausiai nereiškia diagnozės. Jie parodo riziką arba galimybę tam tikram sutrikimui, todėl teigiami rezultatai dar nereiškia, kad vaisius serga. Norint atlikti PRISCA ar NIPT tyrimus, reikalinga gydytojo akušerio ginekologo arba gydytojo genetiko konsultacija, kurios metu atliekamas vaisiaus ultragarsinis tyrimas.

Rekomenduojami Tyrimai dėl Specifinių Infekcijų

Kai kurie tyrimai nėra privalomi, tačiau juos rekomenduojama atlikti siekiant įvertinti specifinių infekcijų riziką ir imunitetą.

• Raudonukės IgG antikūnų tyrimas: Šis tyrimas atliekamas imunitetui prieš raudonukę įvertinti. Nėštumo metu labai svarbu žinoti, ar esate persirgusi, ar paskiepyta nuo šios infekcijos ir ar jūsų organizmas jau turi imunitetą. Susirgus raudonuke nėštumo metu, tai gali labai stipriai atsiliepti vaisiaus sveikatai - sukelti sunkių apsigimimų ir vystymosi sutrikimų. Raudonukės infekcija nėščiosioms labai pavojinga: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu, todėl susirgus raudonuke nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu (kraujo) keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija, vystymosi / formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris. Atliekamas iki 13 sav. antikūnų (IgG ir IgM) tyrimą iš kraujo. Jei tyrimo rezultatas neigiamas, patariama pakartoti 24 sav.
• Toksoplazmozės (Toxoplasma gondii) IgG ir IgM antikūnų tyrimai: Šie tyrimai parodo, kad buvote ar esate užsikrėtusi toksoplazmoze. Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje. Užsikrėtus III-ame nėštumo trimestre, yra didesnė vaisiaus užkrėtimo rizika. Įgimtai toksoplazmozei būdinga smegenų pakenkimas, hidrocefalija, chorioretinitas, sutrikęs psichomotorinis vystymasis. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės. Šios infekcijos vaisiui yra pavojingos, tačiau gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves.
• Citomegalo viruso (CMV) IgG ir IgM antikūnų tyrimai: Šie tyrimai rodo esamą ar buvusią citomegalo viruso infekciją. Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais. Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės. Rekomenduojama tirti dėl CMV nėštumo metu: gripo ar infekcinės mononukleozės sindromo simptomai nėštumo metu; vaisiaus UG pakitimai (dažniausiai 18 sav.); imunosupresyvi nėščioji.
• Herpes Simplex Virus (HSV): HSV ypač pavojingas nėščiosioms. Nors HSV labai retai pereina placentą ir pažeidžia vaisių, virusas ypač pavojingas nėščiosioms gimdymo metu. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai. Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga.

Kitos Svarbios Rekomendacijos I-ame Trimestre

• Folinė rūgštis: Tik pamačiusi teigiamą nėštumo testą, moteris turėtų pradėti gerti folinę rūgštį. Folinė rūgštis ženkliai mažina vaisiaus nervinio vamzdelio displazijų riziką. Folinės rūgšties rekomenduojamos dozės skiriasi skirtingos rizikos grupės moterims.
• Odontologo apžiūra: Rekomenduojama pasirodyti odontologui pirmojo nėštumo trimestro metu, kad galėtų įvertinti burnos ertmės būklę. Jums bus išduotą reikalingi sveikatos pažyma, suplanuoti apsilankymai.

Tyrimai Antrojo Nėštumo Trimestro Metu (nuo 13 iki 27 savaitės)

Gliukozės Tolerancijos Mėginys (GTM)

Šis tyrimas skirtas nėščiųjų diabeto diagnostikai.

• Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): Atliekamas 24-28 sav. GTM metu pirmiausiai paimamas kraujas nevalgius, po to duodama išgerti 75 g vandenyje ištirpintos gliukozės (išgerti per 5 min), tada po 1 val. imamas kraujas ir dar po 1 val. Gliukozės toleravimo tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai.

Rh Antikūnų Nustatymas

Jei motina Rh (-), o tėvas Rh (+), tyrimas kartojamas.

• Rh antikūnų nustatymas netiesioginiu Kumbso metodu: Jeigu moters Rh (D) faktorius neigiamas, o vyro Rh D teigiamas, tyrimas kartojamas 27-28 sav. Jei antikūnų nerandama, 28-30 sav. suleidžiama anti-D imunoglobulino. Jeigu šis tyrimas buvo teigiamas, tai reiškia, jog motina, kurios kraujas yra Rh- gamina antikūnius prieš Rh+ vaisių. Šie antikūniai gali pereiti per placentos barjerą ir sunaikinti vaisiaus eritrocitus dar prieš vaisiaus gimimą arba jo gimimo metu.

Vaisiaus Stebėjimas

Po 24 nėštumo savaitės klausomas vaisiaus širdies ritmas ir matuojamas gimdos dugno aukštis, aptariami tyrimų rezultatai. Rekomenduojama judesius pradėti vertinti nuo 26 nėštumo savaitės. Nebūtina kasdien skaičiuoti vaisiaus judesius, jei vaisius auga ir vystosi normaliai.

Tyrimai Trečiojo Nėštumo Trimestro Metu (nuo 28 savaitės iki gimdymo)

B Grupės Streptokoko (BGS) Patikra

Tai svarbus tyrimas siekiant apsaugoti naujagimį nuo infekcijos gimdymo metu.

• B grupės streptokoko (BGS) pasėlis: Imamas makšties pasėlis iš makšties apatinio trečdalio ir išangės. B grupės streptokokas (BGS) - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Makštyje randamas apie 20 % nėščiųjų. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims skiriami antibiotikai. Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę.

Skiepai Nėštumo Metu

Kai kurie skiepai nėštumo metu padeda apsaugoti ne tik mamą, bet ir naujagimį.

• Kokliušo vakcina: Skirta naujagimio apsaugai, rekomenduojama skiepytis nėštumo pabaigoje, įprastai nuo 28 nėštumo savaitės. Pasiskiepijus paskutinį nėštumo trimestrą, nėščioji pradeda gaminti pakankamą kiekį antikūnų, kurie keliaudami per virkštelės kraują, pasiekia vaisių ir vėliau cirkuliuoja gimusio naujagimio kraujyje bei apsaugo nuo kokliušo beveik šešis mėnesius, kol naujagimis bus vakcinuotas ir įgis imunitetą.
• Gripo vakcina: Sezoninė, todėl šiuo metu nėščiosioms, kurios pradeda lauktis, skubėti skiepytis neverta.

Specializuoti Diagnostiniai Tyrimai

Esant padidėjusiai rizikai, gali būti skiriami invaziniai genetiniai tyrimai, kurie leidžia tiksliau diagnozuoti vaisiaus chromosomines ir genetines ligas.

Choriono Gaurelių Biopsija (CGB)

• Choriono gaurelių biopsija: Gali būti atliekama anksčiau nei amniocentezė - dažniausiai tarp 11-13 savaitės. Tai invazinis tyrimas, kurio metu per gimdos kaklelį arba pilvo sieną paimamas placentos audinio mėginys. Ši procedūra skirta nustatyti arba atmesti vaisaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas. Tyrimas atliekamas nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės per priekinę pilvo sieną. Plona adata duriama per priekinę pilvo sieną į besiformuojančią placentą ir paimama 20-40 mg medžiagos (choriono gaurelių). Procedūra kontroliuojama ultragarsu. Trukmė apie 10 minučių. Retais atvejais dėl tam tikros gimdos ar placentos padėties CGB su specialiu kateteriu gali būti atliekama pro gimdos kaklelį. Tyrimo efektyvumas toks pat kaip ir CGB atliekant per priekinę pilvo sieną, tačiau 2-3 proc. riziką iki 99 % tikslumu.

Amniocentezė (Vaisiaus Vandenų Tyrimas)

• Amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas): Tai invazinis tyrimas, kuris yra atliekamas nuo 15-16 nėštumo savaitės. Procedūra atliekama nuo 16-os nėštumo savaitės. Jo metu į pilvo ertmę įvedama adata ir paimamas vaisiaus vandenų mėginys. Per priekinę pilvo sieną ir gimdą biopsinė adata duriama į amniono ertmę apeinant placentą ir paimami keli mililitrai vaisiaus vandenų. Šiais metodais galima diagnozuoti chromosomines (pvz. Dauno, Edvardso sindromus) ar paveldimas genetines ligas, pvz., cistinę fibrozę, spinalinę raumenų atrofiją ir kt.

Kiti Svarbūs Tyrimai ir Aspektai

Papildomai gali būti reikalingi tyrimai skydliaukės ir kepenų funkcijoms įvertinti, kurie yra svarbūs bendrai nėščiosios ir vaisiaus sveikatai.

Skydliaukės Funkcijos Tyrimai

Skydliaukės funkcijos sutrikimas yra antra pagal dažnumą endokrininė patologija, kuri gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui. Netgi esant nedideliam jodo stygiui organizme, pasireiškia nuovargis, sumažėja darbingumas, didėja jautrumas, nervingumas. Jei nėštumo metu moteris su maistu gauna per mažai jodo, embrionas nepakankamai aprūpinamas skydliaukės hormonais (ypač T4), būtinais smegenų formavimuisi. Nėštumo metu gali pasireikšti ir hipertireozė, ir hipotireozė. Vertinant skydliaukės hormonų tyrimus, kraujyje nustatomas laisvų FT4 ir FT3 kiekis, nes tik su plazmos baltymais nesusijungę hormonai yra biologiškai aktyvūs. Skydliaukės hormonų normos skiriasi kiekvieną nėštumo trimestrą.

Kepenų Fermentų ir Pigmentų Tyrimai

Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai nėštumo metu taip pat labai reikalingi tyrimai. ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, jeigu padidėja - kepenų pažeidimas. Normalaus nėštumo metu gali padidėti šarminė fosfatazė, kurią gamina placentą, todėl staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija rodo gręsiantį placentos nepakankamumą. Nėštumo metu moteris gali sirgti tik nėštumui būdingomis ligomis, ūminėmis arba lėtinėmis kepenų ligomis. Jei moteris pastoja jau sirgdama kepenų liga, nėštumas gali komplikuotis persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, vaisiaus raidos sutrikimais ar net vaisiaus žūtimi.

Apibendrinanti Tyrimų Lentelė Nėštumo Metu

Ši lentelė pateikia pagrindinių tyrimų suvestinę, nurodant kada jie atliekami ir kokia jų paskirtis.

tags: #reikalingi #tyrimai #nestumo #metu

• Normalios ir nerimą keliančios išskyros nėštumo metu
• Kaip įveikti vaiko vystymosi iššūkius
• "Aušros" mokykla-darželis Vilniuje
• daržo planavimo patarimai
• Motinystės išmokos: ką reikia žinoti