Vaikų sveikatos stiprinimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose

Išugdyti sveiką, stiprų, gerai fiziškai ir psichiškai išsivysčiusį žmogų yra didžiulis menas ir mokslas. Sveikas vaikas darželyje - tai pagrindinis ugdymo įstaigų tikslas ir siekiamybė. Norima, kad vaikai būtų sveiki, laimingi, augtų ir lavėtų, užsiimtų veikla bei žaistų su bendraamžiais. Tačiau realybė dažnai būna kitokia, o įstaigos susiduria su įvairiais iššūkiais, siekiant užtikrinti vaikų sveikatą ir gerovę.

Žmogus, kaip asmenybė formuojasi visą gyvenimą. Labai svarbu, kad nuo mažų dienų vaikas būtų mokomas gyventi sveikai, nes daugelio ligų ištakos slypi vaikystėje. Ne veltui sakoma, kad vaikų ligos - tėvų klaidos. Labai svarbu, kad jauni žmonės suvoktų, kad sveikata ne vien negalios nebuvimas, o psichinės, fizinės ir socialinės gerovės vienovė. Įgūdžiai, įpročiai susiformuoja jau vaikystėje. Be jokios abejonės, geriausia, kai poreikis rūpintis savo sveikata atsiranda nuo pirmųjų žmogaus gyvenimo dienų.

Vaiko sveikata lyg trykštantis kalnų šaltinėlis, kuris pamažėle darosi srautingas ir gyvastingas pakeliui įsiliejant gėlo vandens upeliukams, prisotintiems stiprybės ir dvasingumo. Vaikų sveikata priklauso nuo mitybos, materialinių gyvenimo sąlygų, darbo ir poilsio režimo, ekologijos, tėvų ir pačių vaikų požiūrio į savo sveikatą. Žinant, kad sveikatai didžiausią įtaką (apie 50 %) daro pats žmogus, jo gyvenimo būdas, sveikatos ugdymas nuo vaikystės yra labai svarbi ne tik medicininė, bet ir pedagoginė problema.

Sveikos gyvensenos samprata ir jos reikšmė

Būti sveikam - natūralus žmogaus troškimas. Sveikata - tai ne tik tai, kad žmogus neserga jokia liga, bet ir jo fizinė, psichinė ir socialinė palaima. Per paskutiniuosius du dešimtmečius, ypač sparčiai plėtojantis industrializacijai, gerokai pakito žmonijos gyvenimo sąlygos, o drauge ir gyvensena. Dėl to pakito gyvybinės žmogaus organizmo funkcijos. Organizmas prisitaikė, adaptavosi prie naujų egzistavimo sąlygų. Žmogaus adaptacijos galimybės labai didelės ir daugiausia priklauso nuo paveldimumo, auklėjimo, darbo ir buities sąlygų, gyvenimo režimo.

Apžvelgus įvairių autorių nuomones apie sveiką gyvenimo būdą, sveikatos išsaugojimą, galima daryti išvadą, kad vieningos nuomonės nėra, nes kiekvienas autorius savaip bando rasti atsakymą į šį klausimą. Kiekvienas žmogus yra individualus, ir tik atsižvelgdamas į savo savijautą gali surasti tik jam priimtinus sveikatos išsaugojimo būdus ir priemones. Tačiau galima teigti, kad sveikos gyvensenos pagrindus sudaro sveika mityba, pakankamas judėjimas, taisyklingas kvėpavimas, dvasinė, emocinė pusiausvyra.

Šeimoje, vėliau mokykloje, vaikų pasaulėžiūros formavimuisi didžiulę reikšmę turi tėvų bei pedagogų požiūris į sveikos gyvensenos principus. Vaikas gyvenimo sampratą, požiūrį į sveikatą, sveiką mitybą, judėjimo būtinumą, higienos įpročius gauna šeimoje. Sekdamas tėvų, taip pat pedagogų pavyzdžiu, jau nuo vaikystės suformuoja savo pasaulėžiūrą į sveiką gyvenseną. Tačiau tam būtina sąlyga, kad patys tėvai ir pedagogai būtų sveiko gyvenimo būdo propaguotojai. Vaikas, matydamas tėvų sveiką gyvenimo būdą, jį perims. Judėjimas, sveika mityba, sveiko gyvenimo būdo samprata taps įpročiu ir vaikui jau suaugus.

Ankstesni tyrimai patvirtina, jog išsivysčiusiose šalyse dauguma sveikatos problemų susijusios su vyraujančiu gyvenimo būdu ir aplinkos veiksniais. Visų autorių nuomone, žmogaus gyvensenos pagrindai susiformuoja vaikystėje ir vėliau reikia pakankamai didelių pastangų jiems pakeisti. Deja, fizinė ir emocinė darželinukų sveikata Lietuvoje prastėja. Viena pagrindinių to priežasčių - pernelyg nuvertinama ikimokyklinio ugdymo svarba. Neseniai sveikatos apsaugos ministerija kartu su Higienos institutu pristatė Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų kasmetinės sveikatos patikros rodiklių apžvalgą. Jos duomenimis, ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikata Lietuvoje prastėja. 2022-2023 metais ikimokyklinio ugdymo veikloje be įvairiausių apribojimų galėjo dalyvauti tik 85,6 proc. vaikų.

Vaikų adaptacija ikimokyklinio ugdymo įstaigoje

Pradėjęs lankyti lopšelį, vaikas patenka į socialinę aplinką, kurioje jam keliami tokie reikalavimai: nuolat taikytis prie situacijų, kuriose dalyvauja skirtingos patirties ir amžiaus žmonės; kaitalioti skirtingus socialinius kodus (jausminę socialinę sąveiką šeimoje keisti instrumentine socialine sąveika vaikų įstaigoje); kontroliuoti savo emocijas ir jausminius impulsus būnant tarp svetimų, viešoje vietoje. Mokslininkų tyrimai, taip pat daugelio pediatrų ir pedagogų darbai įtikina, kad adaptacijos laikotarpiu pakinta vaikų sveikata, nervų sistemos funkcijos, sutrinka elgesys. Tai gali trukti apie 2 mėnesius.

Kadangi gimdytojai paprastai būna pagrindinė sąsaja su išoriniu pasauliu, išsiskyrimas mažam vaikui gali sukelti smarkų jaudulį. Susidarius tokioms aplinkybėms, vaikas pasijaučia stovįs prie tam tikros paniką gimdančios tuštumos. Paprastai išgąstis pasireiškia šaižiais riksmais, verksmu, raudomis, o kartais net konvulsijomis. Tuo metu vaikas būna apimtas visiškos panikos, nebelieka jokių sąsajų su supančiu pasauliu. Tokia būsena trunka keletą minučių, vėliau vaikas po truputį atkuria ryšį su juo pasirūpinusiais žmonėmis ir atranda sąsajas su tikrove.

Pirmomis dienomis lopšelinukams dingsta apetitas, tai gali peraugti į anoreksiją. Kai kurie nevalgo ir namuose, blogai miega, atsisako nusirengti, o paguldyti ilgai neužmiega, jei miega, tai su pertrūkiais, negiliai. Sutrinka vaikų emocinė būsena ir nervų sistemos judrumas. Vienus užvaldo slopinimo būsenos, kitus - padidėjęs jautrumas. Kai kuriems vaikams pasireiškia vegetatyvinės funkcijos - kūno temperatūra, atsiranda išbėrimų, sutrinka žarnyno veikla, vaikas netenka svorio, dažnai šlapinasi ir kt. nuo vaikų nervinio bei psichinio išsivystimo.

Lengva adaptacija trunka iki 20 dienų. Šios adaptacijos metu nežymiai pablogėja vaiko apetitas, miegas tampa normalus po 7-10 dienų, emocinė būklė, bendravimas su kitais vaikais tampa įprastu per 15-20 dienų, o kartais ir anksčiau. Bendravimas su suaugusiaisiais, judėjimo aktyvumas beveik nepasikeičia. Adaptacijos metu vaikai nesuserga. Lengva adaptacijos forma būdinga sveikiems, gerai fiziškai ir psichiškai išsivysčiusiems vaikams, pradėjusiems lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą nuo 18 mėnesių amžiaus.

Tėvų vaidmuo adaptacijos procese

Kad vaiko adaptacija būtų sėkminga, labai svarbus vaidmuo tenka tėvams, jų pastangoms, požiūriui ir nusiteikimui. Pirmiausia „išsiskyrimui“ su vaiku turi psichologiškai pasiruošti patys tėvai. Jiems reikia nusiraminti ir pasistengti, kad adaptacijos periodas nepakenktų mažylio nervams. Tėvai savo vaiką geriausiai pažįsta. Jie yra ir lieka svarbiausi globojantys ir auklėjantys asmenys vaiko gyvenime.

Pirmosios savaitės vaikų darželyje yra nepaprastai sunkus ir naujas laikotarpis ne tik mažyliams, bet ir daugumai tėvų. Todėl labai svarbu, kad pedagogai specialistai per parengiamajį pokalbį išsamiai informuotų tėvus apie pradinį laikotarpį darželyje ir paprašytų padėti vaikams adaptuotis. Vienam iš tėvų ar kitam artimam asmeniui pirmiausia tai reiškia būti šalia, o vėliau - lengvai pasiekiamam. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad vaikas pirmosiomis dienomis darželyje nebūtų laikomas per ilgai.

Sveika mityba ir jos ugdymas darželyje

Vartojamo maisto kokybė ir kiekybė yra svarbūs sveikatai veiksniai. Šiuolaikinio žmogaus maistas dažniausiai neatitinka biologinių jo organizmo poreikių. Esminis šiuolaikinės mitybos trūkumas - per daug vartojama mėsos, riebalų, cukraus, druskos, dirginančių prieskonių. Neprideda sveikatos ir daugelyje produktų esantys konservantai, saldikliai, dažai, gyvulių ir paukščių mėsoje - augimo stimuliatoriai bei antibiotikai, vaisiuose ir daržovėse esantys nitratai ar kitos cheminės medžiagos, panaudotos juos auginant ar sandėliuojant. Dažniausiai nekreipiamas dėmesys į medikų siūlymus maistą valgyti šviežią, tik pagamintą.

Kas yra sveikas maistas, kuo jis naudingas, kaip jis atrodo, kodėl reikia rinktis sveikatai palankius patiekalus - tai temos, kuriomis su vaikais būtina kalbėtis nuo ankstyvos vaikystės. Vaikai neturi patirties, kokią įtaką maistas daro jų sveikatai, todėl yra labiausiai pažeidžiama vartotojų grupė. Tam būtina ugdyti tinkamą vaikų požiūrį į sveikatai palankią mitybą. Dietologai dažnai sako: „Jeigu ligos tėvas nežinomas, tai jos motina visada - mityba.“ Taisyklinga mityba turi didelę reikšmę žmogaus gyvenimui, todėl kiekvienas turi laikytis tam tikrų normų.

Augančiam vaikui maistas yra ne tik energetinė, bet ir statybinė medžiaga, kuri naudojama gyvybinės veiklos procese suirusiems audiniams atstatyti ir naujiems formuoti. Todėl svarbu ne tik maisto kiekis, bet ir jo kokybė. Bet kurio amžiaus vaikui, kad jis augtų sveikas, normaliai vystytųsi, reikia visų maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų (makro ir mikro elementų), vandens. Vienų ar kitų medžiagų perteklius arba trūkumas maiste gali sukelti nemažų vaiko sveikatos sutrikimų.

• Angliavandeniai - pagrindinis energijos šaltinis.
• Baltymai - svarbiausia ląstelių sudedamoji dalis, visų organų statybinė medžiaga. Daugiausia baltymų yra kiaušiniuose, vištienoje, kepenyse, jautienoje, triušienoje, sūryje, varškėje, piene.
• Riebalai - būtini centrinės nervų sistemos veiklai, reguliariai temperatūrai palaikyti. Riebaluose yra vitaminų (A, D, E, F, K) kurių stoka neigiamai veikia organizmą. Vaikams ypač svarbūs visaverčiai pieno riebalai. Labai naudingi augaliniai aliejai ir juose esantys vitaminai.
• Mineralinės medžiagos būtinos normaliems organizmo fiziologiniams procesams.
• Vitaminai būtini žmogaus organizmui. Jie dalyvauja organizmo medžiagų apykaitos procesuose, pvz. perdirbant angliavandenius į riebalus ir šilumos energiją, padeda žmogui augti, atsinaujinti ląstelėms.
• Vanduo dalyvauja visuose fiziologiniuose procesuose. Svarbu iš mažens įpratinti vaiką valgyti įvairų maistą, neskirstyti jo į skanų ir neskanų.

Vaikų nutukimo problema

Pasak B. Janušauskienės ir L. Lukoševičiaus, nustatyta, kad trečdalis nutukusių žmonių buvo nutukę vaikystėje. Žinoma, kad nutukimas susijęs su padidėjusiu arterinio kraujo spaudimu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukralige, vėžiu ir kitomis ligomis. Pastaruoju metu pasaulyje vis daugiau kalbama apie vaikų nutukimą, jis net vadinamas epidemija. „Jau dabar kas 4-5 vaikas turi antsvorį ar yra nutukęs. Tai ypač sunkiai išgyvena vaikai, nes jie pajunta bendraamžių psichologinį spaudimą, atsilieka nuo jų. Psichoemocinis diskomfortas dar labiau skatina norą valgyti, nes ieškoma nusiraminimo. Nutukimas ne tik yra daugelio kitų ligų rizikos veiksnys, bet kartu deformuoja ir vaiko išvaizdą, o tai sukelia ir tam tikras socialines problemas.

Racionali mityba yra tokia, kai organizmas iš maisto gauna tiek energijos, kiek išeikvoja. Energijos poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, kūno sudėjimo, metų laiko, klimatinių sąlygų ir ypač nuo vaiko fizinio aktyvumo ir protinės veiklos. Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau energijos jis sunaudoja augimui ir vystymuisi.

Mitybos gerinimo programos darželiuose

Mūsų darželis aktyviai dalyvauja Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programoje. Šią iniciatyvą remia VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, skatinanti mokyklas dalintis patirtimis auginant vaisius ir daržoves savo darželiuose. Mūsų ugdytiniai vasarą džiaugėsi šviežiais pomidorais, žirniais, ridikėliais, žemuogėmis ir rinko vaistines žoleles. Jau antrus metus vaikai darželyje augina bulves, kurių derlių vėliau kepa folijoje ar verda su lupena, mėgaudamiesi jomis su sviestu ar kastiniu. Šiemet pirmą kartą įsigijome remontantinių braškių, tikėdamiesi, kad jos sėkmingai peržiemojusios džiugins vaikus vasarą.

Visuomenės sveikatos specialistė vedė penkių užsiėmimų ciklą tema „Sveikas maistas - sveikas vaikas“. Pamokėlių metu ugdytiniams buvo pristatyta maisto pasirinkimo piramidė ir mokoma atsakingai rinktis patiekalus į savo mitybos lėkštelę. Vaikai degustavo įvairių skonių vandenį (su citrina, apelsinu), aiškinosi, kodėl sveika gerti vandenį. Apžiūrėjo maisto produktų etiketes ir išsiaiškino, kiek gramų cukraus į juos įdėjo gamintojai. Pasvėrę įsitikino, kad cukraus daugiausia yra gėrime „Coca-cola“, saldainių pakuotėje, jogurte su priedais, o jogurte, kurį valgo darželyje, cukraus kiekis yra leistinas. Aptarė, kad saldumynai yra dantukų priešai ir valgant daug cukraus turinčius produktus gresia antsvoris bei nutukimas. Apsilankė vaikai ir darželio virtuvėje. Darželio virėjos parodė, kur ir kaip gaminamas skanus ir sveikas maistas. Kiekvienas iš grupių vaikas dovanų gavo „Sveikuolio kortelę“, kurioje visą savaitę žymėjo darželyje suvalgytus vaisius ir daržoves.

Maisto atliekų mažinimas darželyje

Šiaulių lopšelyje-darželyje „Vaikystė“ 2025 m. lapkričio 17 d. - gruodžio 5 d. vyko veiklos, kurių tikslas - optimizuoti maitinimo organizavimą ugdymo įstaigoje, ugdyti atsakingą maisto vartojimą bei mažinti išmetamo maisto kiekį. Tyrime dalyvavo vidutiniškai 158 ugdytiniai iš 10 grupių.

Apibendrinus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad 2025 metais išmesto maisto kiekis sudarė 21 proc. (2024 m. - 30 proc., 2023 m. - 24 proc.), o suvalgyto maisto - net 79 proc. (2024 m. - 70 proc., 2023 m. - 76 proc.). Šie skaičiai rodo teigiamus pokyčius ir didėjantį vaikų sąmoningumą.

Fizinis aktyvumas ir grūdinimasis

Vaikui judėjimas - įgimta savybė, troškimas veikti, būti aktyviam, išreikšti save, ką nors daryti. Tai ypač aiškiai pasireiškia vaikystėje. Kad ir kokia svarbi ir būtina vaiko įgimta savybė impulsyviai judėti, jos nepakanka žmogaus gyvenime. Žmogaus fizinė veikla yra tokia sunki ir sudėtinga, kad tam vaikai yra ruošiami pamažu, sistemingai, nuolat mokant kaskart vis sudėtingesnių judesių ir veiksmų.

Judesių tobulinimas ir mokymas yra paties gyvenimo padiktuota būtinybė. Mažyliai judesiais ir veiksmais pamėgdžioja ir imituoja suaugusių gyvenimą, įsivaizduoja esą veikėjai, tai suteikia jų veiksmams prasmę, išraiškingumą ir dvasingumą. Vaikystėje įgyjami gebėjimai atsiranda iš įgimtų judėjimo, regėjimo, girdėjimo, lytėjimo reakcijų, kurios vystosi ir tobulėja vaikui.

Galiausiai, patys santykiai su kitais vaikais, ilgalaikis, nuolatinis, saugus vaiko emocinis ryšys su mokytoju, žaidimas ir kitos patirtinės veiklos yra labai svarbūs dalykai stiprinant vaikų emocinę sveikatą. Kuo daugiau vaikai laiko praleidžia socializuodamiesi, tuo geresni socialiniai įgūdžiai susiformuoja. Tad psichinei vaikų sveikatai ikimokyklinės įstaigos turi milžinišką vaidmenį.

Žmogus neturi laiko kasdien būti gamtoje ir, prarasdamas ryšį su ja, praranda gyvasties, veiklios gyvybinės energijos, kūno ir dvasios žvalumą skatinantį šaltinį. Gamta teikia žmogui ne tik fizinę stiprybę, malonumą, gerą nuotaiką, bet ir psichinę iškrovą bei dvasinę atgaivą po įtempto protinio darbo, priverstinės statinės būsenos. Vaikui tuo labiau gyvybiškai reikalingas sąlytis su gamta, jos gydomasis ir sveikatinamasis poveikis, teikiantis kūnui ir protui poilsį, atsipalaidavimą, fizinės ir dvasinės stiprybės. Tačiau, vaikai per mažai būna gryname ore.

„Panacėjos, kad vaikai nesirgtų, nėra, tačiau svarbu sudaryti tinkamas sąlygas, kad imunitetas atliktų savo darbą. Tam svarbus yra vaikų fizinis aktyvumas, sveika mityba, veiklos ir poilsio higiena, buvimas lauke bet kokiu oru, grūdinimas, saugi emocinė aplinka. Kaip tik tam šiandien ikimokyklinio ugdymo įstaigose skiriama daug dėmesio ir siekiama užtikrinti vaikų priežiūros ir ugdymo vienovę.“

Higieninių įgūdžių formavimas ir saugi aplinka

Higieninių įgūdžių ir įpročių formavimas ikimokykliniame amžiuje yra nepaprastai svarbus. Vaikų higieninių įgūdžių ugdymas yra viena iš pagrindinių sveikatos ugdymo ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje dalių. Šeima yra ta artimiausia aplinka, kurioje prasideda vaiko gyvybė, kurioje jis gimsta ir užauga. Ji tarsi „skydas“ apsaugo vaiką nuo žalingo aplinkos poveikio. Vaikystėje sveikata labiausiai priklauso nuo šeimos funkcionavimo. Atėję į ikimokyklinio ugdymo įstaigą ar mokyklą vaikai jau atsineša žinias apie sveiką gyvenseną.

Profilaktinių patikrinimų metu buvo nustatyta, kad sergančių vaikų skaičius katastrofiškai vis didėja: pagausėjo nervų sistemos, kvėpavimo, virškinimo organų ligomis sergančių vaikų. Jau ikimokyklinėse įstaigose ir pradinėse mokyklose vis daugiau vaikų turi skoliozę, plokščiapėdystę, regos sutrikimų. Tai pabrėžia sistemingo higienos ir sveikos gyvensenos ugdymo svarbą.

Užkrečiamųjų ligų prevencija darželyje

Didelė problema Alytaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra ta, kad tėvai veda vaikus, turinčius užkrečiamų-infekcinių ligų požymių. Motyvacijos būna įvairios: „neturi kur palikti“, „sloga-ne liga“, „viskas gerai, kol išskyros iš nosies ne žalios“, „nieks neduoda nedarbingumo“. Darželiai tokius vaikus priima, nes nenori prarasti krepšelių ar pyktis su tėvais. Tačiau virusas, būnant toje pačioje patalpoje ir dalinantis žaislais, plinta greitai. Paprasta sloga dažnam komplikuojasi į bronchitą, todėl esant tokiai situacijai, vaikai darželyje nėra saugūs.

Mes siekiame, kad Alytaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose būtų laikomasi Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Tačiau, deja, šio punkto nesilaikoma. "Draudžiama priimti sergančius ar (ir) turinčius užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, kosti, yra išskyrų iš nosies ir kt.) vaikus, taip pat turinčius utėlių ar glindų“. Taip pat nesilaikoma ir kitų punktų, pvz., „Vaikai į lopšelio darželio grupes priimami sveiki ir švarūs. Draudžiama atvesti sergančius vaikus (sloguojančius, kosinčius, turinčius temperatūros, viduriuojančius, nešvariais drabužiais)“.

Šiandien situacija tikrai kitokia - užkrečiamų ligų požymių turintys vaikai yra ne tik vedami, bet ir priimami į grupes, kuriose būna kartu su sveikais. Taip tikrai nevykdoma užkrečiamų ligų prevencija ir nesirūpinama vaiko gerove, o ir pažeidinėjamos vidaus tvarkos taisyklės, higienos normos reikalavimai. Atvedę sveikus vaikus į darželį, mes suvokiame, kad jie gali susirgti, tačiau darželis yra ta vieta, kur HN turėtų būti laikomasi, kur neturėtų būti kosinčių ir sloguojančių (išskyrus tam tikrus atvejus - astmą, alergiją ir pan.), juk gyvename teisinėje valstybėje. Todėl prašome palaikyti mūsų kreipimąsi. Sveikas vaikas darželyje - tai mūsų visų atsakomybė.

Lopšelis-darželis „Želmenėlis“ vaikų sveikatos ir fizinio ugdymo bei lavinimo srityse stengiasi rodyti pavyzdį ir padėti tėvams auklėti vaiką namuose. Siekiant ugdyti sveikatą mūsų ikimokyklinėje įstaigoje remiamasi pripažintomis vertybėmis, stengiamasi gerai organizuoti viso pedagogų kolektyvo veiklą, glaudžiai bendradarbiauti su ugdytinių tėvais, sudaryti palankią aplinką. Vaikų sveikatos ugdymas priklauso nuo šeimos ir vaikų darželio pastangų ir vienodų reikalavimų. Be tėvų pagalbos, ikimokyklinė įstaiga negali įvykdyti keliamų reikalavimų, kaip sveikatos ugdymas bei palankios aplinkos vaiko sveikatai sudarymas. Lopšelis-darželis „Želmenėlis“ yra puiki vieta, kur galima sėkmingai plėtoti ilgalaikes, nuoseklias ir progresyvias sveikos ir saugios gyvensenos ugdymo programas.

tags: #referatas #vaiku #sveikata #darzelyje

• Mezgimo instrukcijos kūdikių rūbeliams
• Svarbiausia informacija apie ikimokyklinį ugdymą
• Apie "Šarkelę"
• Galimybės ir reikalavimai dirbant su vaikais
• modernus sprendimas tėvų ramybei