Psichologiniai Sunkumai Auginant Vaiką Iki 8 Metų: Tėvystės Iššūkiai ir Paramos Galimybės

Auginant vaiką, susiduriama su įvairiais iššūkiais, o kai vaikas pasižymi sunkiu elgesiu, tėvams tenka ypač didelis krūvis. Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų. Negydomi vaikų psichikos sutrikimai ir paauglių psichikos problemos gali turėti ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje gali kilti emociniai, elgesio sunkumai ar pasireikšti dar sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai. Priešmokykliniame amžiuje neretai pasitaiko brandumo mokyklai problemos, elgesio ir emocijų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra sunkus elgesys, kokios gali būti jo priežastys ir kokią psichologinę pagalbą gali gauti tėvai, auginantys tokius vaikus. Taip pat aptarsime autizmo spektro sutrikimus (ASS), jų požymius, diagnostiką ir pagalbą vaikams su ASS bei jų šeimoms.

Tėvų Iššūkiai ir Psichologinė Savijauta

„Vaikų auginimas šiais laikais, kai turime daugiau žinių ir mažiau bendruomenės pagalbos, reikalauja daug asmeninių išteklių, ypač tada, kai vaikas turi sutrikimų. Kiekvienas žmogus individualus ir tėvų reakcijų būna skirtingų, bet dažniausiai vaiko sutrikimas liūdina, skaudina, gali kelti beviltiškumo, neteisybės ir pykčio jausmus. Dažniausiai tėvai ieško psichologo savo vaikui, tačiau pirma kviesčiau ieškoti psichologo sau. Svarbu pačiam atrasti balansą, kad turėtum daugiau galimybių efektyviai padėti savo vaikui“, - sako psichologė Kristina Augutė, plačiau pasakojanti apie emocinius ir psichologinius iššūkius, kurie lydi tėvus, auginančius vaikus su sutrikimais.

Dažnai tėvai nenori ir bijo išgirsti, kad jų vaikas turi kokį nors sutrikimą. Kiekvienas tėvas nori, kad jų vaikas būtų sveikas ir laimingas. Mūsų kultūroje dar stebime psichinės sveikatos sutrikimų stigmą, todėl neretam būna neramu, ar sutrikimo diagnozavimas neužkirs vaikui ateities galimybių. Kai tėvai mato, kad vaikas patiria sunkumų, tarkime, nekalba, sunkiau vystosi jo motorika ar jį kankina stiprūs emocijų proveržiai, tėvams norisi tikėti, kad tai yra laikina. Neretai jie prisiima asmeninę atsakomybę - keičia auklėjimo būdus, perka įvairias priemones, daug skaito, nepaliaujamai ieško pagalbos būdų, patys vaiką lavina ir dažnai į šalį nustumia savo poreikius. Visa tai gali vesti prie emocinio išsekimo.

Be abejonės, tėvų emocinė būsena veikia vaikus. Pirma, vaikas pats gali pradėti gėdintis savęs, savo sutrikimo, matyti save kaip problemą, kaltinti save. O jausdamas tokius, savivertę žlugdančius jausmus, gali pradėti juos reikšti netinkamu elgesiu arba užsisklęsti savyje. Antra, kai vengiama kalbėti apie sunkumus, sumažėja galimybė gauti pagalbą. Galų gale, stipriai emociškai paveikti tėvai gali sunkiau priimti racionalius sprendimus ir patys savo emocijas, to nenorėdami, išlieti ant vaiko: tapti piktesni, irzlesni, nesusivaldantys. Stiprūs neigiami jausmai apriboja mūsų galimybes, todėl svarbu padėti sau, psichologiškai sutvirtėti, kad galėtume atlaikyti vaikų emocijas ir suteikti jiems emocinę paramą.

Reikia nepamiršti pagrindinės taisyklės, kurią visada primena lėktuvuose - kad galėtumėte pasirūpinti vaikais, visų pirma turite pasirūpinti savimi. Pasirūpinimas savimi prasideda nuo fiziologinių poreikių - miego, subalansuotos mitybos ir sporto. Tada yra psichologiniai poreikiai - poreikis jaustis saugiai, būti išklausytiems, priimtiems, suprastiems, mylimiems, vertingiems. Šiuos poreikius patenkiname burdami apie save palaikymo ratą, leisdami sau atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių, turėdami pilnaverčių pokalbių ir laiko sau. Idealu, jei kiekvienas tėvas turėtų galimybę lankyti psichoterapiją, kurios metu galėtų skirti dėmesio savo psichologiniams poreikiams.

Vaikų Elgesys ir Psichologinė Raida

Sunkus elgesys - tai elgesys, kuris neatitinka vaiko amžiaus normų, trukdo jam funkcionuoti kasdieniame gyvenime, kelia pavojų jam pačiam ar aplinkiniams. Tai gali būti agresija, impulsyvumas, nepaklusnumas, nuolatinis prieštaravimas, pykčio protrūkiai ir kitos elgesio problemos.

STEP 0-5 programa skirta tėvams, kurie augina vaikus nuo 1 iki 5 m. Susitikimų metu su grupės dalyviais aptarsite savo kaip tėvų lūkesčius, sužinosite apie vaikų iki 5 metų psichologinės raidos dėsningumus ir elgesio priežastis. Taip pat drauge ieškosime atsakymų į klausimus: Kokie patyrimai būdingi pirmąsyk tapus tėčiu/mama? Kaip susitvarkyti su kylančiais sunkumais? Kaip padėti sau ir stiprinti partnerį? Kaip mūsų savijautą lemia mintys ir įsitikinimai?

Bus aptariami pozityvaus auklėjimo metodai ir kaip jie padeda atliepti augančio vaiko psichologinius-emocinius poreikius. Mokysitės atspindinčio klausymosi ir „Aš kalbos” metodų, kurie padės klausytis vietoje aiškinimo, ką daryti. Vaikas dažniau jausis išgirstas, priimtas. Susitikimo metu įsivardinsite situacijas, kada vaikui reikėtų padėti, o kada - leisti veikti pačiam. Bus nagrinėjami psichologiniai-emociniai poreikiai, būdingi tokio amžiaus vaikams, ir kodėl mintys bei jausmai - svarbūs. Kaip kalbėti apie juos su vaiku?

Ankstyvajai autizmo diagnozei skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažnai jis nustatomas gana vėlai. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, bet dėl vyraujančių stereotipų ir įvairių mitų į specialistus kreipiasi gerokai vėliau. Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį.

Autizmo Spektro Sutrikimai (ASS) Iki 8 Metų Amžiaus

Kas yra Autizmas?

Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis skirtingomis formomis. Dėl šios priežasties jis ir vadinamas spektru. Šiandien ši liga įvardijama kaip itin sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia sergančiojo elgesį, bendravimą, įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje. Autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja.

Daugelis vis dar mano, kad ASS yra liga. Tačiau mokslininkai patvirtino, jog taip nėra. Tai neurologinis sutrikimas ir deja, kol kas dar nežinomos jo atsiradimo priežastys. Statistiniais duomenimis autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 % viso pasaulio gyventojų. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų.

Pagrindiniai Autizmo Požymiai Ankstyvojoje Vaikystėje

Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Būdingiausi jų - nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai.

Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažniau jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas.

Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali elgtis ribotai ir pasikartojančiai, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar frazes (echolalija), turėti stereotipinių judesių (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas). Dar vienas požymis - įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos, ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimas nuo pusantrų metų amžiaus. Medicininiai tyrimai rodo, kad kai kuriems autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams pasireiškia vystymosi regresija, t. y., grįžimas į ankstesnę būklę - kai viską atrodo gerai mokantis vaikas nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti. Tokia regresija pasireiškia tarp 1 ir 2 metų amžiaus. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ne visi autizmą turintys asmenys pasižymi visais išvardytais elgesio bruožais. Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai.

Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:

Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse: socialinės sąveikos sutrikimas, komunikacijos sutrikimas ir ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas.

Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.

Autizmo Spektro Sutrikimų Atsiradimo Priežastys

Autizmo spektro sutrikimų (ASS) atsiradimo priežastys vis dar yra kompleksinės ir ne visiškai pilnai išsiaiškintos bei suprantamos. Tyrėjai, mokslininkai ir specialistai identifikavo keletą veiksnių, kurie gali prisidėti prie autizmo atsiradimo rizikos, tačiau svarbu paminėti, kad kiekvieno atvejo priežastys gali būti unikalios.

Genetiniai veiksniai laikomi svarbiausiais autizmo spektro sutrikimų atsiradimo veiksniais. Daugelis tyrimų parodo, kad šeimos medicininė istorija gali didinti autizmo riziką. Taip pat specifiniai, paveldimi genų pokyčiai, gali turėti įtakos autizmo vystymuisi. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą. Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus.

Nors genetika yra svarbi, aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo atsiradimui. Aplinkos veiksniai, kurie paskatina autizmo atsiradimą, nėra pakankamai ištirti. Autizmą lemia genų ir aplinkos sąveika. Tačiau vienas ar keli rizikos veiksniai dar nereiškia, kad vaikui bus diagnozuotas autizmas. Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms.

Autizmo Spektro Sutrikimo Diagnozavimas

Autizmas dažniausiai diagnozuojamas mažiems vaikams, dažniausiai iki 3 metų. Autizmo spektro sutrikimui diagnozavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairių specialistų komanda. Svarbu pabrėžti, kad diagnozavimo procesas turi būti atliekamas kvalifikuotų specialistų, įskaitant psichologus, psichiatrus, neurologus, logopedus, ergoterapeutus, kineziterapeutus ir kitus, turinčius patirties autizmo spektro sutrikimų srityje.

Gydytojai ir specialistai renka išsamią istoriją apie paciento vystymąsi ir elgesį. Specialistai stebi paciento elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais ir kitus aspektus, kurie gali būti susiję su autizmu. Šis stebėjimas dažnai vyksta skirtingose situacijose ir su skirtingais žmonėmis. Šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.

Antras svarbus ankstyvos diagnostikos aspektas - pagalba šeimai. Žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikiamos paramos ir išteklių. Trečia, ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS. Tai yra vadinama „spektru”, nes autizmo pasireiškimai gali labai skirtis nuo lengvų iki sunkių, ir kiekvienas atvejis yra unikalus. Kiekvienas autizmo spektro sutrikimo atvejis yra unikalus, ir asmenų su autizmu gebėjimai gali labai skirtis.

Aspergerio Sindromas

Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą.

Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų. Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų.

Psichologinė Pagalba ir Parama Tėvams

„Pirmieji tėvystės žingsniai“ sudaro 4 grupės susitikimai po 2 val. Susitikimuose priimsite savo kaip mamos/tėčio vaidmenį, sužinosite apie vaiko psichologinę, socialinę raidą pirmaisiais jo (-s) gyvenimo metais, pasitikrinsite savo įsitikinimus ir atrasite svarbiausius auklėjimo ir ugdymo metodus. O svarbiausia - nurimsite sutikę kitus būsimus tėvus, ieškančius atsakymų į tuos pačius klausimus. Ši programa sukurta būsimoms mamoms/tėčiams, laukiantiems pirmagimio (-ės), tačiau naujų idėjų atranda ir tie, kurie jau turi vaikų ir laukia kito mažylio (-ės).

Dažniausiai tėvai ieško psichologo savo vaikui, tačiau pirma kviesčiau ieškoti psichologo sau. Galima rasti daug savitarpio paramos grupių, tėvystės mokymų, kreiptis į tėvų pagalbos liniją ir gauti įvairią psichologinę pagalbą. Vilniaus pedagoginė psichologinė tarnyba taip pat konsultuoja Vilniaus miesto tėvus, verta kreiptis ir pasinaudoti nemokama psichologine pagalba.

Tėvai, auginantys vaikus su sutrikimais, turėtų sulaukti daug daugiau pagalbos ir visuomenės dėmesio, nes jie susiduria su milžiniškais psichologiniais iššūkiais. Kiekvienas galime suteikti tėvams, auginantiems vaikus su sutrikimais, psichologinę paramą - jų nesmerkdami, neperverdami žvilgsniais viešose vietose, išklausydami, palaikydami, fiziškai padėdami, pavyzdžiui, pagelbėdami prižiūrint vaikus, pagamindami maisto, padėdami rasti psichologinę pagalbą. Drąsinu kiekvieną asmeniškai prisidėti prie didesnio bendruomeniškumo ir visuomenės sutelktumo kūrimo.

Auginti vaikus su sutrikimais yra didelis išbandymas, kiekviena situacija yra individuali, reikalaujanti naujo žvilgsnio ir kitų sprendimų. Kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo sutrikimo, nori turėti draugų ir patirti laimės akimirkų. Mes visi galime prie to prisidėti.

tags: #psd #auginant #vaika #iki #8 #metu

• Sąlygos vaiko priežiūros išmokoms gauti
• Informacija tėvams apie vaiko klubo sąnario problemas
• Nepilnamečių teisės ir atsakomybė
• ką daryti, kai vaikui pakyla temperatūra ir skauda galvą
• Lemigo batų apžvalga