Ikimokyklinis amžius yra svarbus vaiko raidos etapas, kai formuojasi pagrindinės sveikatos nuostatos, higienos įgūdžiai bei vertybiniai pamatai. Šiuolaikinė visuomenė iškelia gilias ekologines problemas ir ryškiai pakitusį žmogaus santykį su gamta, todėl ugdymo turinyje itin svarbu derinti fizinę, psichinę, emocinę, dvasinę ir socialinę sveikatą su gamtamoksliniu pažinimu.

Gairės, pagal kurias rengiama programa, yra parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais. Ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė - kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti ir turtinanti vaiko patirtį. Svarbiausi principai apima žaismę, integralumą, įtrauktį, kontekstualumą bei reflektyvų ugdymąsi, kai mokytojas drauge su vaiku apmąsto emocijas, veiklos rezultatus ir numato tolesnį veikimą.
Kuriant ar atnaujinant programą, rekomenduojama penkių ikimokyklinio ugdymosi sričių sistema:

Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, skatinanti veikti ir estetiškai patraukli aplinka. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Štai keletas pagrindinių ugdymo aplinkų modelių:
Sveikatos ugdymo pagrindai formuojami nuo ankstyvos vaikystės. Judėjimas ir sveika mityba sąlygoja harmoningą vaikų augimą, fizinį bei protinį brendimą. Ugdymo rezultatai yra nuosekliai įgyjami bei plėtojami per 18 pasiekimų sričių. Pavyzdžiui, pasiekimų sritis „Mūsų sveikata ir gerovė“ apima:
| Sritis | Esminiai gebėjimai |
|---|---|
| Mitybos įgūdžiai | Ragauja įvairaus skonio maistą, mokosi jį ruošti, atskiria sveikus produktus. |
| Higiena ir savarankiškumas | Savarankiškai prausiasi, naudojasi tualetu, geba pasirūpinti savo švara. |
| Saugus elgesys | Žino saugumo taisykles gatvėje, gamtoje, geba reaguoti į pavojingus prisilietimus. |
| Fizinis aktyvumas | Koordinuotai juda, lavina pusiausvyrą, dalyvauja judriuosiuose žaidimuose. |
Taisyklingai plaunantis rankas, savarankiškai apsirengiant ar bėgiojant, vaikas mokosi ne tik fizinių veiksmų, bet ir atsakomybės už savo sveikatą. Žaisdamas, ką nors veikdamas, vaikas stengiasi saugoti save ir kitus, o mokytojai, stebėdami vaikų interesus, pritaiko kontekstą taip, kad jis būtų prieinamas visiems, nepriklausomai nuo jų individualių skirtumų.