Kvėpavimo įtaka yra svarbi kalbos raiškai. Be kvėpavimo, oro mes negalėtume ištarti nei vieno garso. Iškvėpimo metu susidaro balsas ir artikuliuojami garsai. Nuo kvėpavimo priklauso ir balso kokybė: aiškumas, skambumas, tonas - nuo to, kiek įkvėpsime, kiek iškvėpsime ir kaip paskirstysime kvėpavimo jėgą, norėdami išgauti tam tikrą garsą.
Taisyklingas kvėpavimas stiprina sveikatą: deguonies geriau prisotintas kraujas išnešioja jį po visą organizmą, gerėja įvairių organų, taip pat ir smegenų, veikla. Toks kvėpavimas dar vadinamas diafragminiu. Tai kvėpavimas pilvu, kai iškvėpimas yra ilgesnis už įkvėpimą. Pirma taisyklingo, pilno kvėpavimo sąlyga - kvėpavimas per nosį.
Mokslininkai nustatė, kad mūsų civilizuotame pasaulyje taisyklingai kvėpuoja tik kūdikiai. Kai jie kvėpuoja - kilnojasi pilvukai. Augdami vaikai patiria stresų, įvairių baimių, todėl jų kvėpavimas greitėja, tampa negilus. Kalbinis kvėpavimas skiriasi nuo įprastinio fiziologinio, kurio metu įkvėpimas ir iškvėpimas trunka vienodai. Kalbant įkvėpimas turi būti trumpas ir gilus, o iškvėpimas daug ilgesnis.
Didelio intensyvumo sporto šakose, kuriose būtina ilgai išlaikyti aukštą intensyvumą, kvėpavimo technikos tampa ypač svarbios. Jos padeda efektyviau naudoti deguonį, pagerinti fizinį pajėgumą ir ištvermę, sumažinti traumų riziką bei pagerinti bendrą sportinį performansą. Sportininkams, tokiems kaip bėgikai, dviratininkai, triatlonininkai ar kalnų laipiotojai, kvėpavimo technikos padeda greičiau pasiekti deguonį į raumenis. Be to, stipri diafragma padeda sumažinti kvėpavimo raumenų nuovargį, todėl nuovargis neatsiranda taip greitai.
Kvėpavimo technikos, imituojančios sąlygas, kai deguonies koncentracija yra žymiai mažesnė nei jūros lygyje, tampa puikia alternatyva. Naudojant „legalų dopingą“, sportininkai gali natūraliai padidinti savo ištvermę ir jėgą, taip gerindami sportinę veiklą be draudžiamų medžiagų vartojimo. Tokiu būdu sportininkai gali pasiekti geresnių rezultatų treniruočių ar varžybų metu, nekelia rizikos būti diskvalifikuotiems dėl draudžiamų medžiagų vartojimo. Tokie pratimai taip pat teigiamai veikia psichologinę būseną ir bendrą sveikatą.
Taisyklingas kvėpavimas yra neatsiejamas nuo fizinės jėgos ir energijos palaikymo, jis skatina eritrocitų gamybą, didina toleranciją ir padeda ilgalaikėje perspektyvoje gerinti bendrą fizinį pajėgumą bei ištvermę, prisidedant prie ilgaamžiškumo.

Kvėpavimo pratimai gali būti naudingi ne tik fizinei, bet ir protinei veiklai. Sąmoningas kvėpavimas tūkstantmečius buvo ir tebėra naudojamas kaip atsipalaidavimo technika, naudinga ir vaikams, ir suaugusiesiems. Giliai kvėpuojant organizmuose suaktyvinama atsipalaidavimo reakcija, todėl sumažėja streso hormonų kiekis kūne. Ritmiškas kvėpavimas sulėtina širdies ritmą ir atpalaiduoja kūną, paruošdama jį ramiam miegui.
Norint aštraus proto, būtinas geras nakties miegas. Miego pratimai, nukreipiant visą dėmesį į kvėpavimą, gali padėti gerai išsimiegoti. Jei ieškote būdų, kaip padidinti smegenų galią ir atmintį, šis metodas turėtų jums padėti. Jūsų neuronus suaktyvinti padės žinomo kvapo susiejimas su kažkuo nauju. Naujas stalo žaidimas - lengvas ir smagus būdas pagerinti savo proto galias. Vietoj to, kad atliktumėte matematinį veiksmą skaičiuotuvo pagalba, atlikite tai savo galvoje!
Norėdami pagerinti savo dėmesio koncentravimą, išbandykite paprastą žaidimą: užrašykite spalvų pavadinimus skirtingomis spalvomis, pavyzdžiui, rašykite žodį „žalia” - mėlynai. Tuomet pamėginkite garsiai įvardinti spalvą, kuria žodis parašytas. Norėdami išlaikyti savo smegenis itin budrius, pabandykite atlikti savo kasdienes užduotis priešingu būdu nei įprasta.
Kvėpavimo technikos, tokios kaip terapija ir meditacija, padeda didinti fizinę bei psichologinę ištvermę, gerinti rezultatus ir ilgalaikę sveikatą. Žymus laisvojo nardymo rekordininkas taip pat naudoja specialias kvėpavimo technikas, kurios padeda jam ilgiau išlaikyti deguonį.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai nuolat trykšta energija ir smalsumu, tačiau kartais toks entuziazmas ar susijaudinimas gali sukelti nusivylimą, nerimą ar net pykčio priepuolius. Sąmoningas kvėpavimas yra galinga priemonė ikimokyklinio amžiaus vaikams, kai jie mokosi reguliuoti savo emocijas. Lėtai ir giliai kvėpuodami vaikai išmoksta nusiraminti streso, nusivylimo ar pykčio akimirkomis, nes sąmoningas kvėpavimas įjungia „pauzės“ mygtuką.
Gilaus kvėpavimo pratimai ne tik padeda vaikams veiksmingai naviguoti emocijų pasaulyje, bet taip pat ir nurimti stresinių įvykių metu, skatina sąmoningiau suvokti kūno bei proto sąryšį. Giliai kvėpuodami vaikai natūraliai susikoncentruoja į kvėpavimą, o tai padeda išlikti „čia ir dabar“, geriau susitelkti. Sąmoningas kvėpavimas veikia kaip stresą malšinanti technika, kurią ikimokyklinukai gali naudoti savarankiškai.
Sąmoningo kvėpavimo pratimai prieš miegą gali padėti sukurti atpalaiduojančią rutiną, skatinančią geresnę miego kokybę. Ritmiškas kvėpavimas sulėtina širdies ritmą ir atpalaiduoja kūną, paruošdamas vaikus ramiam miegui. Be to, gilus kvėpavimas padeda vaikams atsikratyti užsilikusios per dieną patirtos įtampos ar kilusių rūpesčių, todėl jie gali ramiau užmigti.
Mokant vaikus sąmoningo kvėpavimo meno ir mokslo, tėvai ir pedagogai suteikia jiems įrankį visam gyvenimui, kuris padės siekti emocinės gerovės. Svarbu laikytis paprastumo, naudoti vaizdines priemones, užtikrinti, kad būtų smagu, praktikuoti ramiomis akimirkomis ir būti geru pavyzdžiu. Sąmoningo kvėpavimo pratimams laiko skirkite kasdien.
Kalbėjimas glaudžiai susijęs su kvėpavimu. Iškvėpimo metu susidaro balsas ir artikuliuojami garsai. Nuo kvėpavimo priklauso ir balso kokybė: aiškumas, skambumas. Kalbinis kvėpavimas skiriasi nuo įprastinio t. y. fiziologinio, kai žmogus tyli. Kalbėjimo metu iškvėpimas vyksta ilgiau negu įkvėpimas. Fiziologinio kvėpavimo metu įkvėpimas ir iškvėpimas trunka vienodai. Kalbant žymiai padidėja įkvepiamo ir iškvepiamo oro srovė (vidutiniškai 3 kartus). Kalbinis įkvėpimas vyksta per burną ir jis būna žymiai trumpesnis, bet gilesnis.
Vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, (ypač esant dizartrijai, mikčiojimui) kvėpavimas dažnai būna silpnas, paviršutiniškas, gali būti trūkčiojantis, greit išsenkantis. Kiekvienų logopedinių pratybų metu dalis laiko skiriama kalbinio kvėpavimo mokymui, iškvėpiamo oro srovės stiprinimui ir ilginimui. Išlavintas kalbinis kvėpavimas padeda vaikui išmokti kalbėti ramiai, tolygiai, padeda greičiau išmokti tarti garsus.
Nerekomenduojama pradėti mokyti švilpiamųjų ir šnypščiamųjų priebalsių, o taip pat garso R, jei vaiko pūtimas silpnas ir jis pučia orą į skruostus. Dalis vaikų neištaria garso R vien dėl to, kad neįstengia stipriai pūsti. Pratimai atliekami linksmai, žaidimo forma, panaudojant įvairias priemones. Žaisdami vaikai geriau susikaupia, mažiau pavargsta, o hiperaktyvūs vaikai atsipalaiduoja ir nusiramina, patiria teigiamų emocijų. Kvėpavimo mankšta - tai puikus būdas paįvairinti logopedines pratybas.

Sergant cistine fibroze rekomenduojama kvėpavimo kineziterapiją atlikti du kartus dienoje - ryte ir vakare. Vienas užsiemimas turi trukti 10 - 15 min, taigi bendrai dienoje kineziterapijai skiriame 20 - 30 min. Pats paprasčiausias ir labai veiksmingas kvėpavimo takų valymo būdas. Svarbu laiku, net ir nesergant, periodiškai, kaip kartą per tris mėnesius, kreiptis į gydymo centrus.