Šlapimo nelaikymas po gimdymo: priežastys, simptomai ir gydymo būdai

Šlapimo nelaikymas - tai būklė, sukelianti ne tik fizinį, bet ir psichologinį diskomfortą. Nors manoma, kad šlapimo nelaikymas gali pasireikšti tik vyresniame amžiuje, su šia problema susiduria ir jaunos moterys, ypač po gimdymo. Nevalingas šlapimo ištekėjimas gali turėti didelę įtaką kasdieniam gyvenimui, apriboti socialinį aktyvumą ir sumažinti gyvenimo kokybę.

Šlapimo nelaikymas yra būklė, kai dėl sutrikusios šlapimo pūslės kontrolės nevalingai išteka šlapimas. Tai gali pasireikšti įvairiais būdais: nuo nedidelio šlapimo nutekėjimo kosint ar čiaudint iki staigaus ir stipraus noro šlapintis, kai nespėjama pasiekti tualeto.

Dažniausiai šlapimo nelaikymas moterims pasireiškia dukart dažniau nei vyrams. Nėštumas, gimdymas ir menopauzė - tai pagrindinės priežastys, sukeliančios šią būklę.

Šlapimo nelaikymo tipai

Medicinos centrų „Northway“ gydytojai akušeriai-ginekologai pabrėžia, kad šlapimo nelaikymas nėra normalus procesas, su kuriuo reikia susitaikyti. Tai - gydoma būklė. Šlapimo nelaikymas yra būklė, kai dėl sutrikusios šlapimo pūslės kontrolės nevalingai išteka šlapimas. Tai gali pasireikšti įvairiais būdais: nuo nedidelio šlapimo nutekėjimo kosint ar čiaudint iki staigaus ir stipraus noro šlapintis, kai nespėjama pasiekti tualeto.

• Įtampos (stresinis) šlapimo nelaikymas. Jis pasitaiko dažniausiai ir pasireiškia šlapimo nutekėjimu fizinio krūvio metu, pavyzdžiui, kosint, čiaudint, juokiantis, sportuojant, judant ar keliant sunkius daiktus.
• Dirglioji šlapimo pūslė. Tai rečiau pasitaikantis sutrikimas. Dėl dirglios šlapimo pūslės atsiranda staigus ir stiprus noras šlapintis, nespėjama nueiti iki tualeto, šlapinimasis dažnai, taip pat ir nakties metu.
• Mišrus šlapimo nelaikymas.

Šlapimo nelaikymo priežastys po gimdymo

Gimdymo metu moters kūnas patiria didelius pokyčius, kurie gali lemti šlapimo nelaikymą. Nėštumas ir gimdymas yra pagrindiniai veiksniai, didinantys šią riziką.

Kodėl atsiranda šlapimo nelaikymas po gimdymo?

Šlapimo nelaikymas po gimdymo dažniausiai yra susijęs su dubens dugno raumenų silpnėjimu. Šie raumenys palaiko šlapimo pūslę, gimdą ir kitus dubens organus. Gimdymo metu šie raumenys gali būti ištempiami, pažeidžiami ar net sužeisti, ypač jei gimdymas buvo ilgas arba komplikuotas.

Kiti veiksniai, prisidedantys prie šlapimo nelaikymo po gimdymo, gali būti:

• Dubens raumenų silpnumas, nusileidimas. Šie šlapinimąsi kontroliuojantys raumenys gali susilpnėti dėl nėštumo, gimdymo, menopauzės, taip pat dėl amžiaus pokyčių.
• Gimdymo trauma: Dideli kūdikio svoris arba gimdymas su instrumentais (pvz., žnyplės, vakuumas) gali padidinti traumų riziką dubens dugne.
• Hormoniniai pokyčiai. Po gimdymo hormonų pusiausvyra keičiasi, o tai gali paveikti šlapimo pūslės kontrolę.
• Nėštumas. Vaisius gimdoje spaudžia šlapimo pūslę, šlaplę (lataką, per kurį šlapinatės) ir dubens dugno raumenis.
• Gimdymo metu gimdos dugno spaudimas, siekiant pastiprinti stangas gimdymo metu. Raumenys palaikantys šlapimo pūslę, gimdymo metu, gali būti sužaloti, naujagimiui slenkant gimdymo takais ir toks pažeidimas, vadinamas dubens dugno pažeidimu. Todėl manoma, kad moterims, gimdžiusioms natūraliais gimdymo takais yra didesnė tikimybė susidurti su šlapimo nelaikymo problema nei moterims, turėjusioms cezario pjūvio operaciją.
• Cezario pjūvis: Nors moterys, gimdančios natūraliai, yra labiau linkusios patirti šlapimo nelaikymą, net ir po cezario pjūvio gali pasireikšti ši problema dėl nėštumo metu patirto spaudimo dubens raumenims.
• Menopauzė. Kai kurioms moterims šlapimo sulaikymo problemų kyla pasibaigus mėnesinėms. Po menopauzės organizmas liaujasi gaminęs moteriškuosius hormonus estrogenus. Vidurių užkietėjimas.
• Tam tikri vartojami vaistai. Šlapimo nelaikymas gali pasireikšti kaip šalutinis tam tikrų medikamentų poveikis. Dažniausiai jį sukelia diuretikai (vaistai, skatinantys skysčių šalinimą iš organizmo).
• Kofeinas ir alkoholis.
• Infekcija. Šlapimo trakų ir pūslės infekcijos trumpam laikui sukelia šlapimo nelaikymą.
• Nervų pažeidimas. Traumos arba kai kurios ligos - pvz., diabetas, išsėtinė sklerozė, gali sukelti nervų pažeidimus.
• Viršsvoris. Viršsvoris taip pat laikomas viena iš šlapimo nelaikymą sukeliančių priežasčių.

Nėštumo metu daugelis moterų yra pasišlapinusios nevalingai. Problema nebūtinai turi pasireikšti iškart po gimdymo: kai kuriais atvejais šlapimo nelaikymas pradeda varginti tik 40 m. Kai kurioms moterims ši problema pasitaiko retai, o išsiskyrusio šlapimo kiekis - labai nedidelis. Taip pat tyrimai rodo, kad šlapimo nelaikymo problema net 50 proc.

Šlapimo nelaikymas pogimdyminiu laikotarpiu yra opi problema, apie kurią reikia kalbėti. Dažnai šlapimo nelaikymo problema sukelia depresiją, prislėgtumo jausmą, neviltį, nervingumą ir nevisavertiškumą. Pogimdyminiu laikotarpiu tai ypač siejasi su pogimdymine depresija, dėl organizmo hormoninių pokyčių ir pasikeitusio moters statuso. Ši problema paveikia moters gyvenimo ritmą ir kokybę: ne tik emocinę būseną, bet ir darbingumą, fizinę veiklą, sutrikdo santykius šeimoje, sumažina lytinį potraukį, moteris dažniau pasirenka socialinę atskirtį.

Viena solidžios firmos direktorius atsisakė savo pareigų vien tam, kad nebereiktų būti žmonių būryje ir jaustis nepatogiai dėl šlapimo kvapo. Yra gausybė priemonių, leidžiančių surinkti šlapimą ir tinkamai prižiūrėti pažeistą odą.

Šlapimo nelaikymo simptomai

Šio sutrikimo simptomai priklauso nuo jo tipo ir priežasčių.

• Nevalingas šlapimo nutekėjimas.
• Dažnas šlapinimasis.
• Šlapimo nutekėjimas juokiantis, čiaudint ar kosint: Tai dažniausia forma, vadinama stresiniu šlapimo nelaikymu.
• Staigus noras šlapintis: Kartais moterys gali jausti staigų ir stiprų norą šlapintis, kurio negali suvaldyti laiku.

Jei moteris jaučia, kad pasikeitė šlapinimosi įpročiai, šlapimo nelaikymas pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, sukelia diskomfortą ar riboja socialinį aktyvumą, būtina kreiptis į savo ginekologą, kuris įvertins būklę, parinks tinkamiausią gydymą ar nukreips pas uroginekologijoje besispecializuojantį specialistą.

Gydymo būdai

Šiuolaikinė medicina siūlo įvairiapusius ir veiksmingus nevalingo šlapinimosi sprendimus. Gydytojas parinks jūsų atveju labiausiai tinkamą gydymo metodą.

1. Dubens dugno pratimai (Kėgelio pratimai)

Kėgelio pratimai - tai pratimai skirti stiprinti moters dubens dugno raumenyną. Kitaip tariant, tai valingi dubens dugno raumenų sutraukimai ir atpalaidavimai. Šie raumenys yra atsakingi už šlapimo sistemos funkcionavimą ir dubens dugno organų prilaikymą.

Nėščioms moterims ir po gimdymo, norint išvengti šlapimo nelaikymo, rekomenduojami pratimai, stiprinantys mažojo dubens dugno raumenis. Vokiečių gydytojas Arnoldas Kėgelis sugalvojo fizinių pratimų kompleksą, kuris labai pagerina šlapimo nelaikymo problemos kamuojamų pacienčių sveikatą. Šie pratimai rekomenduojami ne tik varginamoms šlapimo nelaikymo, bet ir sveikoms netrukus gimdysiančioms moterims. Juos gali daryti tiek jaunos, tiek vyresnio amžiaus moterys. Jie nereikalauja specialaus pasirengimo ir didelių pastangų. Pratimus galite daryti visur, važiuodamos troleibusu, gulėdamos lovoje, valydamos dantis.

Kėgelio pratimai nėštumo metu ir po gimdymo yra ypač rekomenduojami ginekologų. Tuo metu moters organizme vyksta daug hormoninių pokyčių, kurie kartu su vaisiaus spaudimu į gimdos dugną nulemia raumenų susilpnėjimą.

Kėgelio pratimai nėščiosioms ir gimdyvėms padeda:

• Gimdymo metu lengviau išstumti vaisių;
• Paruošti gimdymo takus (makšties audiniai tampa elastingesni ir mažesnė traumų tikimybė);
• Sumažinti pilvo apačios ir nugaros skausmą;
• Sumažinti tikimybę dėl gimdos nusileidimo;
• Pagreitinti gijimo ir atsistatymo laikotarpį po gimdymo.

Gimdymo namuose akušerės ginekologės rekomenduoja palengva pradėti daryti Kėgelio pratimus jau sekančią dieną po gimdymo. Svarbu gimdos sutraukimus atlikti švelniai ir lėtai. Šie pratimai suaktyvina kraujotaką, mažina makšties tinimą ir tai pagreitina gijimo procesą po gimdymo.

Praėjus parai po gimdymo, lėtai ir palengva pabandykite sutraukti tarpvietės raumenis. Neišsigąskite, jei pirmosiomis dienomis bus sunkiau identifikuoti raumenų sutraukimą. Nuosekliai atliekant Kėgelio pratimus raumenyną pradėsite jausti kelių dienų eigoje. Padėtis gali būti stovima, gulima ar sėdima, svarbu, kad jums būtų patogu.

Atlikimo eiga:

1. Atsigulkite arba atsisėskite.
2. Bandykite sutraukti dubens dugno raumenis. Pirmais kartais kartu gali susitraukinėti ir išangė.
3. Įtempkite raumenis genitalijų srityje, tarsi norėtumėte sulaikyti šlapimą arba žarnyno dujas. Pamėginkite neįtempti pilvo ar kojų raumenų tuo pačiu metu.
4. Atsipalaiduokite. Tada vėl įtempkite raumenis ir palaikykite įtemptus 3 sekundes. Po to 3 sekundėms atpalaiduokite.
5. Kai jūsų raumenys sustiprės, atlikite pratimus iš sėdimos arba stovimos pozos.

Kėgelio pratimai bus dar efektyvesni, jei gausite tikslias instrukcijas iš gydytojų arba treniruodami dubens dugno raumenis naudositės specialiais treniruokliais.

Kėgelio pratimai šlapimo pūslei stiprinti:

Nors šlapimo nelaikymu dažniau skundžiasi pagyvenusio amžiaus moterys, tačiau vis dažniau apie tai prabyla jaunesnio ir vidutinio amžiaus atstovės. Šlapimo nelaikymas gali pasireikšti gimdyvėms dėl komplikuoto gimdymo, didelio vaisiaus ar pertemptų makšties ir dubens dugno raumenų gimdymo metu. Svarbu suprasti, kad tokie funkciniai sutrikimai kaip šlapimo nelaikymas savaime neišsisprendžia. Būtent Kėgelio pratimai po gimdymo padeda greičiau atsistatyti ir sumažina tikimybę dėl šlapimo nelaikymo. Susilpnėjus dubens dugno raumenims ir daktarui įvertinus šlapimo nelaikymo laipsnį, galima ją atstatyti atliekant minėtas mankštas. Rezultatai turėtų būti juntami po 6 mėnesių.

Jei šiuo metu dar nesusiduriama su šlapimo nelaikymo problema, svarbu žinoti, kad Kėgelio pratimai šlapimo nelaikymą veikia prevenciškai. Tad ir neturint nusiskundimų šiuo metu, mankštas vis tiek rekomenduojama atlikinėti profilaktiškai.

Kėgelio pratimai - nauda:

• Stiprina dubens dugno raumenis;
• Sumažina tikimybę dėl šlapimo nelaikymo;
• Padeda kontroliuoti tuštinimosi eigą;
• Veikia prevenciškai dėl hemorojaus;
• Sumažina apatinės nugaros ir pilvo skausmą;
• Gerina seksualinę funkciją.

Dubens dugno raumenų treniravimas: Kėgelio pratimai moterims kartais gali sukelti klausimą, ar būtent tie raumenys yra treniruojami? Tam, kad būtų galima pajusti dubens dugno raumenyną šlapinantis, galima trumpam sulaikyti šlapimo srovę. Tačiau jei vis tik raumenys yra nejuntami, mankštinti vidaus raumenis į pagalbą galima pasitelkti makšties treniruoklius. Jie virpesių pagalba padeda susitraukti makšties raumenims. Kita alternatyva - vaginaliniai kamuoliai.

Jie gali būti atliekami bet kuriuo metu: ar vairuojant automobilį, ar dirbant sėdimą darbą, ar stovint, gulint. Svarbu, kad būtų patogu ir nebūtų juntamas diskomfortas. Atlikimo metu dirba tik tarpvietės vidaus raumenys, tad niekas nematys ir nesupras, kad tuo metu yra atliekama mankšta.

2. Fizinė terapija

Specializuotas kineziterapeutas gali padėti sukurti tinkamą mankštos programą, skirtą dubens dugno raumenų stiprinimui. Kai kuriais atvejais fizinė terapija gali apimti ir biofeedback technikas, kurios padeda geriau kontroliuoti raumenis.

3. Gyvenimo būdo pokyčiai

Sumažinkite kofeino ir alkoholio vartojimą, nes šie gėrimai gali dirginti šlapimo pūslę. Taip pat svarbu išvengti vidurių užkietėjimo, kuris gali dar labiau spausti dubens dugną.

Mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai.

Nereikėtų praustis įprastu muilu, kuris gali odą sudirginti dar labiau. Naudokite specialius prausimosi kremus, skirtus tarpvietės odai prižiūrėti.

4. Medikamentinis gydymas

Vaistais galima išgydyti tam tikrus šlapimo nelaikymo atvejus. Paprastai skiriami medikamentai padeda atpalaiduoti šlapimo pūslės raumenis ir taip išvengiama šlapimo nelaikymą sukeliančių spazmų. Labai svarbu vaistus vartoti būtent taip, kaip paaiškino gydytojas. Tiesa, dauguma vaistų turi ir šalutinį poveikį, kuris žmonėms pasireiškia skirtingai.

Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti vaistus, kurie padeda sumažinti šlapimo nelaikymo simptomus. Vaistai gali būti naudojami kartu su kitais gydymo metodais.

5. Chirurginis gydymas

Jei kiti gydymo būdai nėra veiksmingi, gydytojas gali rekomenduoti chirurginį gydymą. Yra keletas operacijų tipų, kurios gali padėti spręsti šlapimo nelaikymo problemą, pavyzdžiui, slingas - juostelės implantavimas po šlaplės, kuris padeda palaikyti šlapimo pūslę.

Jeigu šlapimo nelaikymas tampa jau rimta problema, ir konservatyvios priemonės nepadeda, gali būti atliekama pošlaplinio raiščio implantacijos (TOT, angl. tension-free vaginal tape) operacija. Tai minimaliai invazinė chirurginė procedūra, kurios metu padarius du labai mažus pjūvius kirkšnyse ir vieną - priekinėje makšties sienelėje, po šlaple įvedama speciali juostelė, padedanti užtikrinti jos tinkamą padėtį ir atramą.

6. Inovatyvios procedūros

Šlapimo nelaikymo gydymas lazeriu - tai viena moderniausių ir mažiausiai invazinių procedūrų, taikomų šios problemos sprendimui. Lazerinė terapija tinkama tiek profilaktikai, tiek esant lengvam ar vidutinio sunkumo šlapimo nelaikymui. Lazerinė procedūra yra neskausminga - pacientės gali jausti tik lengvą šilumos poveikį, perštėjimą ar maudimą. Procedūra trunka vos 15-20 minučių ir nereikalauja ilgo atsistatymo laikotarpio. Po jos negalima kelias dienas sportuoti, maudytis, turėti lytinių santykių. Priklausomai nuo šlapimo nelaikymo sunkumo, dažniausiai prireikia 1-3 procedūrų, o rezultatas pastebimas iš karto. Be to, ši procedūra padeda sumažinti makšties sausumą, atjaunina gleivinę ir ženkliai pagerina moters gyvenimo kokybę. Tai puikus sprendimas moterims, kurios nori išvengti chirurginių intervencijų.

Šlapimo nelaikymo gydymas PRP (trombocitais praturtinta plazma) injekcijomis - tai dar viena inovatyvi, minimaliai invazinė terapija. Procedūros metu specialiai paruošta pacientės kraujo plazma, kurioje gausu augimo faktorių ir trombocitų, suleidžiama į makšties gleivinę bei šlaplės erdvę. Šis gydymo metodas ypač tinka moterims, kurioms pasireiškia šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu.

Moterims, kurios šlapimo nelaiko dėl dubens organų nusileidimo, gali būti taikomas gydymas intravaginaliniais žiedais (pesarais). Tai minkšti medicininiai į makštį įdedami žiedai, kurie parenkami pagal moters anatomiją, nusileidimo laipsnį ir kitus individualius faktorius. Pesarai būna įvairių formų ir dydžių. Intravaginaliniai žiedai rekomenduojami toms moterims, kurioms šlapimo nelaikymo simptomai yra stipriai išreikšti ir trukdo kasdienei veiklai (pvz., sportuoti, šokti ir pan.), tai pat, dėl sveikatos ar kitų priežasčių negali būti taikomas chirurginis gydymas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors šlapimo nelaikymas po gimdymo yra dažnas reiškinys, svarbu kreiptis į gydytoją, jei:

• Problema tęsiasi ilgiau nei kelis mėnesius po gimdymo;
• Šlapimo nutekėjimas yra stiprus ir įtakoja jūsų kasdienį gyvenimą;
• Kartu su šlapimo nelaikymu atsiranda kitų simptomų, pvz., skausmas ar kraujas šlapime.

Nereikėtų laukti, kol ši problema taps rimta kliūtimi darbui, aktyviam gyvenimo būdui ar santykiams su partneriu - kuo anksčiau kreipsitės, tuo efektyvesnis bus gydymas. Specialistas padės nustatyti priežastį ir parinks tinkamiausią gydymo strategiją.

Jei vargina nemalonūs simptomai ir norėtumėte gauti profesionalų šlapimo nelaikymo gydymą, kreipkitės į medicinos centrų „Northway“ Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gydytojus akušerius-ginekologus. Neatidėliokite - kuo anksčiau kreipsitės, tuo greičiau galėsite vėl džiaugtis laisvu judėjimu, sportu, kelionėmis ir kasdieniu komfortu.

Pasitarkite su gydytojais - šiandien egzistuoja daugybė šiuolaikinių ir veiksmingų sprendimų, leidžiančių pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę.

tags: #po #gimdymo #nesilaiko #slapimas

• Kaip išsirinkti geriausias skaitymo programėles vaikams?
• Viskas apie Krikšto Žvakę
• Lazdijų savivaldybės švietimo įstaigų priėmimo tvarka
• kaip pasiruošti sėkmingai mokyklai
• skaityti daugiau apie Dovilės Šakalienės asmeninius iššūkius