Cezario pjūvis (lot. Sectio caesarea, nuo caesum - pjauti) - tai operacija, kurios metu vaisius ištraukiamas pro pilvo ir gimdos sienos pjūvį. Tai chirurginė procedūra, skirta gydyti grėsmingas komplikacijas, keliančias pavojų motinos ir (arba) vaisiaus gyvybei, arba jų išvengti. Moterys, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis, turi atsigauti ir po paties gimdymo, ir po pilvo operacijos.
Nors Lietuvoje pavyko pristabdyti cezario pjūvių epidemiją, statistiškai per pjūvį pagimdo kas ketvirta moteris. Informacijos, kokia savijauta po operacijos tipiška, o kokia - jau nebe, trūksta. Ir vis dėlto visos moterys po cezario pjūvio tikrai gali tikėtis įvairaus pobūdžio skausmų.

Cezario pjūvio operacija atliekama tik tuomet, kai jos iš tiesų reikia, dėl pavojaus motinai arba vaisiui. Tik dėl svarbių medicininių priežasčių atliktos operacijos yra naudingos motinos ar naujagimio sveikatai. Ir, atvirkščiai, moksliniai duomenys rodo, jog nepagrįsta planinė cezario pjūvio operacija yra susijusi su didesniu pavojumi tiek moters, tiek naujagimio, vėliau - ir vaiko sveikatai.
Priežastys, dėl kurių būna atliekamos cezario pjūvio operacijos, skirstomos į planines ir skubias.
Planinės operacijos sprendimas priimamas iš anksto, nėštumo metu, operacija atliekama iki gimdymo pradžios ir vaisiaus vandenų nutekėjimo. Planinė cezario pjūvio operacija gali būti atliekama dėl šių priežasčių:
Skubios operacijos atliekamos staiga atsiradus nėštumo ar gimdymo komplikacijų ir iškilus grėsmei motinos ir (ar) vaisiaus sveikatai. Dažiausios to priežastys:

Prieš atliekant operaciją gydytojas turi Jums paaiškinti, kodėl reikia atlikti cezario pjūvio operaciją, suteikti informaciją apie natūralaus gimdymo ir operacijos privalumus ir riziką bei paprašys pasirašyti cezario pjūvio operacijos sutikimo formą. Moteris turi atvykti į ligoninę dieną prieš operaciją arba operacijos dieną anksti ryte. Dieną prieš operaciją rekomenduojama valgyti nedaug, o 6 valandas iki operacijos pradžios nieko nevalgyti ir negerti. Prieš pat operaciją įvedamas kateteris į šlapimo pūslę.
Dažniausiai atliekama regioninė, t. y. spinalinė arba epiduralinė anestezija, kai vaistų nuo skausmo suleidžiama į stuburo kanalą, kad nejaustumėte apatinės kūno dalies, tačiau tam tikromis aplinkybėmis gali būti sukelta ir bendroji nejautra. Likus 15-60 min. iki operacijos, suleidžiama vienkartinė antibiotikų dozė infekcijos profilaktikai. Sukėlus anesteziją ir pasirengus operacijai, operacinis laukas bus uždengtas taip, kad nematytumėte atliekamų veiksmų, ir tik tada prasidės operacija.
Cezario pjūvio operacijos metu prapjaunama pilvo siena, pilvaplėvė ir gimda. Paprastai atliekamas skersinis lanko pavidalo pilvo odos pjūvis virš gaktos. Pasiekus gimdą, jos siena perpjaunama ir iškeliamas naujagimis. Perspaudžiama ir perkerpama virkštelė, pašalinama placenta. Žaizda pasluoksniui susiūnama. Po vaisiaus gimimo gimdos ir kitų audinių sluoksnių užsiuvimas truks apie 30 minučių. Siūlai, kuriais susiūs gimdą, ištirps savaime.
Įprastomis aplinkybėmis po gimimo naujagimis bus parodytas Jums, o tada perduotas vaiko tėvui ar Jūsų partneriui, kol baigsis operacija ir pati galėsite pasirūpinti naujagimiu. Jeigu naujagimio ir Jūsų savijauta bus gera ir leis operacinės galimybės, naujagimis gali būti trumpam paguldomas Jums ant krūtinės. Jei tik yra galimybė dar operacinėje rekomenduojama sudaryti sąlygas pirmajam mamos ir vaiko oda-oda kontaktui ir žindymui.
Po cezario pjūvio operacijos moteris perkeliama į intensyviojo stebėjimo palatą, kur kelias valandas stebima būklė. Pirmosios keletą dienų po cezario pjūvio būna sunkiausios. Net ir tokia smulkmena, kaip persivertimas ant šono, kostelėjimas ar gilus įkvėpimas iš pradžių gali atrodyti kaip sudėtingiausias darbas.
Skausmą paprastai sukelia pati pjūvio vieta, gimdos susitraukimai, dujų susikaupimas organizme. Pooperacinis skausmas malšinamas leidžiamaisiais vaistais nuo skausmo ir/ar žvakutėmis į tiesiąją žarną. Skausmui malšinti dažniausiai skiriama paracetamolis arba paracetamolis su kodeinu. Šie medikamentai gali būti vartojami ir žindant kūdikį. Visi vaistai turi didesnį ar mažesnį poveikį ir naujagimiui, jei jis maitinamas iš krūties, ar net pačiai pieno gamybai.
Kartais nutinka ir taip, kad skausmą malšinančius vaistus reikia vartoti ir kurį laiką grįžus iš ligoninės. Jei jūs jau iš anksto žinote, kad gimdymo metu bus atliekamas cezario pjūvis - pasitreniruokite vadinamąją „lojimo“ techniką dar prieš operaciją, kad prireikus jau žinotumėte, kaip tai padaryti. Prilaikykite susiūtą žaizdą rankomis, nedidele pagalve ar rankšluosčiu. Giliai įkvėpkite, tada stipriai ir staigiai iškvėpkite, tardama garsą „gav“. Pakartokite tai po keletą kartų per valandą, ypač jei jaučiate kutenimą ar skreplius gerklėje, karkalus krūtinės ląstoje.
Moteris turi stengtis pradėti judėti kuo anksčiau, nes tai padeda išvengti giliųjų venų trombozės. Priklausomai nuo taikytos nejautros ir bendros būklės moteris gali pradėti vaikščioti po 8-12 val. Judėjimas ir vaikščiojimas pradžioje gali būti skausmingas.
Kaip lengviau atsikelti iš lovos? Gulint ant nugaros, sulenkite kojas per kelius. Truputį kilstelkite klubus, pasiverskite ant šono, iš lėto leiskite kojas nuo lovos krašto ir atsargiai sėskitės. Truputį pasėdėkite, pajudinkite kojas. Nuleiskite kojas ant žemės ir neskubėdama atsistokite. Stovėkite kaip galima tiesiau. Pajudėkite, kai tik apsiprasite stovėti. Kiekvieną kartą atsikelti bus lengviau.
Iki atsikeliant iš lovos pradėkite daryti paprastus kojų judesius: lenkite pėdą per čiurnos sąnarį į save ir nuo savęs, pasukite ratu į abi puses. Tokiu būdu pagerinsite kraujotaką, kuri labai svarbi po operacijos. Pirmą kartą atsistojusi galite pajusti silpnumą, galvos svaigimą. Svaigimo galite išvengti jei dar gulėdama lovoje atliksite keletą pratimų rankoms ir kojoms, kad paspartintumėte kraujotaką. Neskubėkite, leiskite sau pamažu priprasti prie kūno padėties pasikeitimo. Ankstyvas judėjimas po operacijos sumažina giliųjų venų trombozės riziką, o tai išties svarbu.
Kūdikiams, gimusiems po cezario pjūvio, žindymas yra ypač svarbus. Kuo greičiau pradėti žindyti po cezario pjūvio operacijos yra taip pat naudinga, kaip ir pagimdžius natūraliai. Žindant kūdikį organizme išsiskiria oksitocinas - hormonas, kuris taip pat stimuliuoja gimdos susitraukimus. Ypač svarbu ankstyvas kūdikio pridėjimas prie krūties - tai taip pat spartina gimdos susitraukimus, stimuliuoja laktaciją.
Maitinti krūtimi po cezario pjūvio operacijos ir įmanoma, ir labai rekomenduojama, tačiau problema gali tapti patogi padėtis. Kad apsaugotumėte žaizdos siūlę nuo kūdikio svorio, guldykite jį šalia savęs ant pagalvės arba, jei maitinate sėdėdama, ant pilvo uždėkite pagalvę, o ant pagalvės - kūdikį. Suraskite jums abiems patogią žindymo poziciją - dažniausiai tai būna gulėjimas ant šono, kai naujagimis paguldytas šalia ant pagalvės.
Pirmosios žindymo nesėkmės yra susijusios su šalutiniu vaistų poveikiu, kuris pasireiškia pieno gamybos slopinimu. Šie vaistai patenka ir į pieną, todėl naujagimis gali būti vangesnis, silpniau žįsti. Jei ligoninėje nepavyko pradėti sėkmingai žindyti, galite pasikviesti nepriklausomą akušerę ar žindymo konsultantę į namus.
Laikas, kada galima pradėti gerti ir valgyti po CP operacijos gali skirtis. Dažniausiai, jei buvo atliktas epidurinis ar spinalinis nuskausminimas, gerti galima kai tik norisi. Tinka vanduo, natūralus sultinys, želė ir pan. Pirmasis maistas po operacijos turėtų būti lengvai virškinamas, o po pirmo pasituštinimo galima valgyti jau įprastą maistą. Labai svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač žindyvei, todėl visada reikėtų turėti stiklinę vandens toje vietoje, kur paprastai žindote naujagimį. Per parą rekomenduojama išgerti mažiausiai 8 stiklines vandens. Vanduo padės atkurti skysčių balansą po operacijos ir maitinant krūtimi, taip pat saugos nuo vidurių užkietėjimo.
Po operacijos galite jausti pilvo pūtimą. Jis gali būti skausmingas kol nepasišalins dujos. Dujų kaupimąsi sukelia sumažėjęs žarnyno aktyvumas po operacijos, jo veiklą dar labiau pristabdo nuskausminamieji vaistai. Dujų atsikratyti padės judesys pirmyn-atgal gulint lovoje, gilus kvėpavimas, supimasis krėsle. Taip pat venkite pilvo pūtimą skatinančių produktų ir gėrimų. Lengvas kvėpavimas pilvu: įkvepiant per nosį pilvas švelniai pakyla ir nusileidžia iškvepiant per burną (kartoti 5 kartus), gali palengvinti tą nemalonų jausmą.
Jei į šlapimo pūslę buvo įvestas kateteris, po anestezijos ir pilvo ertmės operacijos gali būti sunku šlapintis. Kai maždaug antrą parą po operacijos pašalinamas šlapimo pūslės kateteris, kartais natūraliai šlapintis būna skausminga. Tokiu atveju rekomenduojama šlapinimosi metu apsipylinėti šiltu vandeniu, šlapintis besiprausiant duše ir pan. Nepamirškite reguliariai šlapintis, kad nekiltų šlapimo takų infekcija.
Praėjus kelioms dienoms po CP operacijos, turėtumėte pajusti norą tuštintis. Kartais tai gali išgąsdinti, nes moterys bijo stipriau stangintis, kad nepakenktų pjūvio randui. Tuštinimosi metu pjūvio vietą galima švelniai prilaikyti delnu. Svarbu stengtis išvengti vidurių užkietėjimo, kuris gali sukelti papildomą skausmą ir diskomfortą. Gerkite daug vandens, valgykite skaidulingą maistą, mažinkite nuskausminamųjų vaistų vartojimą.

Sveikimas po cezario pjūvio operacijos priklauso nuo daugelio faktorių: jūsų amžiaus, sudėjimo, dėl kokių priežasčių atlikta operacija ir pan. Dažniausios komplikacijos - kraujavimas, gimdos gleivinės uždegimas, žaizdos infekcija, šlapimo takų ar žarnyno pažeidimas. Sunkesniais atvejais gali prireikti ir skubaus gimdos pašalinimo.
Lochijos po cezario pjūvio operacijos būna taip pat, kaip ir po natūralaus gimdymo - pirmąsias paras kraujavimas būna gausesnis, gali pasirodyti keli vynuogės dydžio krešuliai. Išskyrų gali padaugėti žindant naujagimį, kadangi išsiskiria hormonai, kurie sutraukia gimdą.
Neretai moterį iškart po cezario pjūvio operacijos krečia drebulys, pykina. Drebulys, kuris gali prasidėti dar operacinėje, siejamas su anestezija, temperatūrų pokyčiais, skysčių netekimu ir, žinoma, hormonais, tokiais kaip adrenalinas. Šis drebulys praeina paprastai per pirmąją valandą. Kai kada skiriami ir antibiotikai. Dar vienas pojūtis, galintis erzinti po CP operacijos - peties skausmas. Tai aštrus skausmas, juntamas po mentimi(s). Jis atsiranda, kai į pilvo ertmę operacijos metu patenka oro (to išvengti neįmanoma).
Įvairūs skausmai - dažniausiai nugaros, galvos, kojų - yra nereta epidurinio ar spinalinio nuskausminimo pasekmė. Nugaros skausmas po CP operacijos gali būti dėl to, jog duriant adata į stuburą traumuojama oda, raumenys, audiniai ir nervai. Galvos ir kaklo skausmas atsiranda, kai dūrio metu specialiai (spinalinio nuskausminimo atveju) arba netyčia (epidurinio nuskausminimo atveju) pažeidžiamas spinalinį ir epidurinį tarpus jungiantis audinys. Šis skausmas intensyvesnis, jei moteris sėdi ar stovi, o atsigulus tampa lengviau. Dėl dūrio į nugarą atsiradęs galvos skausmas (gali būti su pykinimu), paprastai išnyksta per 72 val. Apatinės nugaros dalies skausmas pasireiškia beveik pusei visų gimdyvių, nepriklausomai, ar jos gimdė be nuskausminimo, su nuskausminimu, ar buvo atlikta bendroji narkozė. Paprastai šis skausmas išnyksta per kelias savaites.
Pagrindinė priežastis, kodėl po operacijos tinsta kojos (gali tinti ir rankos) yra prieš operaciją, jos metu bei po jos lašinami skysčiai. Patinimas įprastai praeina per pirmąsias savaites. Niežulys cezario pjūvio (ar bet kurios kitos gyjančios žaizdos) vietoje yra visiškai normalus reiškinys. Jeigu niežti jau užgijęs cezario pjūvio randas, tikėtina, kad randas susiformavo netinkamai, t.y. susiformavo hipertrofinis arba keloidinis randas.
| Pojūtis/problema | Galimos priežastys | Patarimai/sprendimai |
|---|---|---|
| Drebulys, pykinimas | Anestezijos poveikis, temperatūros pokyčiai, skysčių netekimas | Praeina per pirmąją valandą. |
| Pilvo pūtimas, dujos | Sumažėjęs žarnyno aktyvumas, nuskausminamieji | Judėjimas, gilus kvėpavimas, vengti pūtimą skatinančių produktų. |
| Peties skausmas | Oro patekimas į pilvo ertmę operacijos metu | Informuoti medikus, kad paaiškintų ir patartų. |
| Nugaros, galvos, kaklo skausmas | Epidurinės/spinalinės anestezijos pasekmės, audinių pažeidimai | Nuskausminamieji, horizontalioje padėtis. Išnyksta per kelias savaites/72 valandas. |
| Kojų tinimas | Skysčių perteklius, progesterono poveikis kraujagyslėms | Patinimas atlėgsta per 1-2 savaites. |
| Niežulys pjūvio vietoje | Normalus žaizdos gijimo procesas | Stengtis nesikasyti. Jei randas hipertrofinis/keloidinis - konsultuotis su gydytoju. |
Po cezario pjūvio operacijos gulėsite ligoninėje nuo 3 iki 5 parų. Tačiau šio laiko nepakanka, kad visiškai atsigautų po gimdymo. Silpnumas ir nuovargis bus juntamas dar kurį laiką. Paprastai sveikimas po cezario pjūvio trunka 4-6 savaites.
Pogimdyminiu laikotarpiu - maždaug šešias savaites po gimdymo - nerekomenduojama kelti sunkių daiktų ar daryti kitus fizinius pratimus. Pirmą savaitę pradėkite nuo trumpų atstumų (apie 10 min.) lygioje vietovėje. Palaipsniui ilginkite atstumą, lygią vietovę keiskite į įvairesnę. Lengvus pratimus galite pradėti daryti ketvirtą - šeštą savaitę po gimdymo. Tačiau tai darykite tik leidus gydytojai ar Jus prižiūrinčiai akušerei. Svarbu sportuojant nedaryti staigių judesių, pratimai turi būti lengvi ir fiziškai ne per sunkūs. Darykite pratimus dubens dugno raumenims. Tik maždaug po 12 savaičių Jūsų kūnas bus pasiruošęs lengvoms ištvermės treniruotėms.
Kuo daugiau ilsėkitės - tai leis jūsų kūnui greičiau atgauti jėgas. Visa, ko gali prireikti jums ar mažyliui, laikykite netoliese, po ranka. Nekelkite nieko, kas sveria daugiau nei jūsų kūdikis. Apribokite bendravimą, nes per daug lankytojų ir svečių namuose pirmomis savaitėmis neleis jums kokybiškai pailsėti.

Didžiausia klaida, kurią moterys daro po gimdymo yra nekontroliuojama laikysena. Laikysena turi milžinišką įtaką cezario rando ir diastazės gijimui. Po cezario pjūvio operacijos rekomenduojama dėvėti laisvesnius drabužius, kurie nespaudžia pilvo ir netrina pjūvio vietos. Prilaikykite pilvą kosėdama, juokdamasi, šnirpšdama nosį - visų šių paprastų judesių metu įsitempia pilvo presas.
Ką atrodo pjūvis? Pjūvio ilgis svyruoja tarp 10 ir 20 centimetrų. Pleistras, apsaugantis žaizdą nuo infekcijos, tikrai reikalingas pirmąją parą po operacijos, o vėliau, jei nebaisu, geriau palikti odą atvirą, nes „kvėpuojanti“ žaizda gyja greičiau. Prausiantis duše pjūvį galima šlapinti vandeniu, bet be muilo. Po dušo pjūvį reikia itin gerai nusausinti. Rekomenduojama gyjančia žaizda pradėti rūpintis kuo anksčiau po operacijos, kad nesusidarytų kietas, nejautrus randas.
Lygiai kaip po natūralaus gimdymo, taip pat ir po Cezario pjūvio operacijos, lytinius santykius rekomenduojama pradėti ne ankščiau kaip 4-6 sav. po gimdymo. Mylėtis galima pradėti tada, kai moteris jaučiasi tam pasiruošusi, nerekomenduojama atnaujinti santykių iki pirmojo vizito pas gydytoją akušerį-ginekologą.
Nėštumas, gimdymas, o vėliau ir vaiko žindymas bei priežiūra iš moters pareikalauja daug fizinių ir psichologinių jėgų. Ypač daug streso moteriai sukelia neplanuotas gimdymas, atliekant cezario pjūvį. Emocijos po CP operacijos tiesiogiai priklauso nuo to, kaip moteris planavo pagimdyti ir kas nutiko operacijos metu. Labai svarbu prieš pat operaciją kuo daugiau sužinoti apie esamą situaciją, o po operacijos viską aptarti su medikais.
Pogimdyminė depresija - taip pat nerimą keliantis faktorius. Todėl pasikonsultuokite su gydytoju, papasakokite apie savo neigiamas emocijas ar dažną nuotaikų kaitą. Laiku suteikta pagalba jus išgelbės nuo daugybės nemalonumų ateityje.
Jei pasireiškia nors vienas iš šių punktų, kuo skubiau susisiekite su gydytoju:
tags: #po #cezario #operacijos #skauda #pilva