Placentos pirmeiga nėštumo metu: priežastys, simptomai ir priežiūra

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai vyksta daugybė fiziologinių ir emocinių pokyčių. Tačiau, esant tam tikroms nėštumo komplikacijoms, pavyzdžiui, žemai placentos pirmeigai, fizinis aktyvumas gali kelti papildomų klausimų ir reikalauti specialių apribojimų. Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau kartais jį gali aptemdyti įvairios komplikacijos. Viena iš jų - žema placenta, arba placentos pirmeiga, kuri gali kelti nerimą būsimai mamai. Supratimas apie šią būklę, jos priežastis, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes padeda užtikrinti sėkmingą nėštumo eigą ir gimdymą.

Kas yra žema placenta (placentos pirmeiga)?

Placenta yra gyvybiškai svarbus organas nėštumo metu, aprūpinantis vaisių deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Paprastai ji prisitvirtina prie gimdos sienelės viršutinėje ar šoninėje dalyje. Tačiau kartais nutinka, kad placenta prisitvirtina per žemai, arti gimdos kaklelio ar net jį dengdama. Ši būklė vadinama placentos pirmeiga (placenta praevia). Placenta yra gyvybinis ryšys tarp besilaukiančios mamos ir jos vaisiaus. Placenta - organas, kurio dėka užsimezga mamos ir vaisiaus tarpusavio santykis. Mokslininkų nuomone, placenta yra mažiausiai suprastas žmogaus kūno organas, o vis dėlto, vienas svarbiausių: placenta lemia moters ir jos vaikelio sveikatą viso nėštumo metu ir net po jo. Placenta - tai gimdoje esantis organas, savo funkcijas atliekantis tik nėštumo metu. Placenta pradeda formuotis nėštumo pradžioje ir visiškai subręsta šešioliktą nėštumo savaitę. Per šį organą kūdikis gauna iš motinos maisto ir deguonies, o iš vaisiaus organizmo per placentą pašalinamos medžiagų apykaitos atliekos. Be to, tai tikras hormonų, padedančių augti vaisiui, „fabrikėlis“.

Placentos pirmeiga diagnozuojama, kai placenta yra prisitvirtinusi apatinėje gimdos dalyje taip arti vidinių gimdos kaklelio žiomenų (angos, vedančios į gimdą iš makšties) arba juos dengia, kad tai gali trukdyti normaliam gimdymui ir sukelti kraujavimo riziką. Ši patologija pasitaiko maždaug 0,3-0,7 proc. nėštumų.

Placentos pirmeigos tipai

Skiriami keli tipai pagal placentos padėtį gimdos kaklelio atžvilgiu:

• Visiška placentos pirmeiga: Placenta visiškai dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis.
• Dalinė placentos pirmeiga: Placentos kraštas iš dalies dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis.
• Kraštinė placentos pirmeiga: Placentos kraštas siekia vidinius gimdos kaklelio žiomenis, bet jų nedengia.
• Žemai prisitvirtinusi placenta: Placentos kraštas yra arti vidinių gimdos kaklelio žiomenų (paprastai ≤ 2 cm atstumu), bet jų nesiekia ir nedengia.

Svarbu: Jei žemai prisitvirtinusi placenta nustatoma ankstyvesniame nėštumo etape (pvz., per pirmąjį ar antrąjį trimestrą), dažnai nerimauti nereikia. Augant gimdai, apatinė jos dalis tempiasi, ir placenta kartu su ja „pakyla“ aukštyn nuo gimdos kaklelio. Todėl galutinė diagnozė paprastai nustatoma vėlesniu nėštumo laikotarpiu (pvz., apie 32-36 savaitę), atlikus pakartotinį ultragarsinį tyrimą. Tik nedideliam procentui moterų (apie 0,3-0,7%) placenta lieka žemai iki pat nėštumo pabaigos.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Nors tikslios žemos placentos priežastys ne visada aiškios, yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti riziką:

• Ankstesni cezario pjūviai: Moterims, kurioms anksčiau buvo atliktas cezario pjūvis, rizika susidurti su žema placenta yra didesnė.
• Daugiavaisiai nėštumai: Nėštumas su dvyniais ar daugiau vaisių taip pat didina šios patologijos tikimybę.
• Vyresnis amžius motinai: Vyresnėms nei 35 metų moterims rizika yra didesnė.
• Ankstesni nėštumo sutrikimai: Tokie sutrikimai kaip placentos atšoka gali padidinti riziką.
• Gimdos anomalijos: Įvairios gimdos formos anomalijos taip pat gali turėti įtakos placentos prisitvirtinimui.
• Jau gimdžiusioms moterims: Manoma, kad placentos pirmeiga dažniau vystosi jau gimdžiusioms moterims.
• Apvaisinto kiaušinėlio ir besivystančio gemalo pakitimai: Patologiją gali lemti gemalo pakitimai.
• Choriono (gemalo dangalo) vystymosi patologijos.
• Distrofiniai gimdos gleivinės pokyčiai.
• Sutrikusi apatinės gimdos dalies kraujotaka.
• Intensyvus nėščiosios rūkymas.

Pagrindinė netaisyklingo placentos prisitvirtinimo priežastis - vidinės gimdos sienelės pakitimai (distrofiniai pokyčiai), dėl kurių sutrinka apvaisinto kiaušinėlio prisitvirtinimas. Gimdos sienelė pakinta dėl gimdos uždegimo, atsiradusio po gimdos valymo, aborto arba dėl lytinių takų infekcijos. Pakitimams įtakos gali turėti įgimtos gimdos deformacijos, gerybiniai augliai (miomos), didelė placenta po daugiavaisio nėštumo, gimdos randai po cezario pjūvio operacijos.

Simptomai

Pagrindinis žemos placentos simptomas yra kraujavimas iš makšties nėštumo metu, ypač antroje nėštumo pusėje. Kraujavimas dažnai būna netikėtas ir neskausmingas, tačiau gali būti ir gausus. Kraujavimas nėštumo metu: Tai pagrindinis simptomas, kurį sukelia nuo gimdos sienos atsiskyrusi dalis placentos. Kraujavimas gali liautis savaime, bet po kelių dienų ar savaičių jis vėl kartojasi. Kai placentos pirmeiga atsiranda gimdymo metu, kraujuojama smarkiau. Pagrindinis ir vienintelis placentos pirmeigos simptomas - kraujavimas. Jis atsiranda dėl to, kad augant apatinei gimdos daliai tempiama jos sienelė, o ne tokie elastingi placentos audiniai nespėja prisitaikyti prie pokyčių ir įvyksta placentos atsisluoksniavimas. Kraujuojama įvairiu nėštumo periodu arba gimdymo metu. Kraujavimo intensyvumas taip pat priklauso nuo placentos prisitvirtinimo vietos. Jei nustatoma dalinės placentos pirmeiga, kraujuojama mažiau, o jei visiška - smarkiau. Kraujavimas pasižymi tam tikrais ypatumais: jis visada būna tik išorinis, t.y. kraujas teka pro gimdos kaklelį, niekada nesusikaupia viduje. Kraujuoti moteris pradeda netikėtai, be jokios priežasties ir skausmo. Tuo šis kraujavimas skiriasi nuo priešlaikinio gimdymo sukelto kraujavimo, kurį dažniausiai lydi priepuolinis skausmas. Jis dažnai prasideda ramybės metą, pavyzdžiui, naktį - nėščioji gali atsibusti kraujo baloje.

Kiti galimi simptomai:

• Netipinė vaisiaus padėtis: Beveik pusę visų placentos pirmeigos atvejų, vaisiaus padėtis gimdoje netaisyklinga. 50 proc. placentos pirmeigos atvejų buvo netaisyklinga vaisiaus padėtis.
• Nestiprūs, paruošiamieji sąrėmiai: Artėjant gimdymo terminui, prasideda nesmarkūs sąrėmiai, per kuriuos apatinė gimdos dalis įsitempia, o placenta pradeda po truputį atsiskirti nuo gimdos sienelės.
• Blogi kraujo tyrimo rezultatai.

Svarbu pažymėti, kad kai kurios moterys su žema placenta gali nepatirti jokių simptomų.

Diagnostika

Žema placenta dažniausiai diagnozuojama ultragarsinio tyrimo metu. Ultragarsinis tyrimas yra saugus ir efektyvus būdas vizualizuoti placentos padėtį ir nustatyti, ar ji uždengia gimdos kaklelį. Tiksliausiai patologija nustatoma, kai tiriama transvaginaliniu davikliu.

• Ultragarsinis tyrimas: Pats tiksliausias ir plačiausiai prieinamas diagnozavimo būdas - ultragarsinis tyrimas nuo apytiksliai 18 iki 22 nėštumo savaitės. Taip pat tai pagrindinis ir patikimiausias būdas diagnozuoti placentos pirmeigą. Dažniausiai ji nustatoma planinio antrojo trimestro ultragarsinio tyrimo metu (apie 18-22 nėštumo savaitę). Tiksliausiai placentos padėtį leidžia įvertinti transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (kai daviklis įvedamas į makštį) - jis yra saugus tiek mamai, tiek vaisiui.
• Išorinės apčiuopos būdu nustatoma vaisiaus padėtis ir pirmeiga.
• Stetoskopu išklausomi vaisiaus širdies tonai.

Gydymas ir priežiūra

Žemos placentos gydymas priklauso nuo nėštumo trukmės, kraujavimo stiprumo ir placentos padėties.

Nėštumo priežiūra ir rekomendacijos

Jei Jums diagnozuota placentos pirmeiga ar žemai prisitvirtinusi placenta, Jūsų nėštumo priežiūra bus atidesnė:

• Stebėjimas: Jei kraujavimas nėra stiprus ir nėštumas dar nepasiekė pilno termino, gydytojas gali rekomenduoti stebėjimą. Tai apima reguliarius ultragarsinius tyrimus, siekiant įvertinti placentos padėtį ir vaisiaus būklę. Bus atliekami pakartotiniai ultragarsiniai tyrimai, siekiant stebėti placentos padėtį ir vaisiaus būklę.
• Režimas: Rekomenduojama vengti sunkaus fizinio krūvio, lytinių santykių ir kitų veiklų, kurios gali sukelti kraujavimą. Dubens ramybė („Pelvic Rest“): Siekiant sumažinti kraujavimo riziką, gydytojai paprastai rekomenduoja vengti lytinių santykių pro makštį viso likusio nėštumo metu. Taip pat gali būti rekomenduojama vengti sunkaus fizinio krūvio, sunkių daiktų kėlimo, vidurių užkietėjimo (svarbi pakankama skysčių ir skaidulų mityba). Sulėtinkite gyvenimo ritmą, venkite streso, nesinervinkite, siekite daugiau malonių įspūdžių. Jei kraujuojate, venkite sunkių buities darbų. Nekelkite aukštai rankų: nevalykite langų, nekeiskite užuolaidų, taip pat žemai nesilenkite, nieko sunkiai nekelkite ir neneškite. Paprašykite namiškių. Valgį gaminkite sėdėdama, nes per ilgai stovint gali pradėti susitraukinėti gimda. Laikykitės dienos režimo. Nenaktinėkite, o ryte ilgiau pasilepinkite lovoje.
• Hospitalizacija: Jei kraujavimas yra stiprus arba nėštumas yra ankstyvas, gali prireikti hospitalizacijos. Ligoninėje moteris bus atidžiai stebima, o prireikus bus skiriami vaistai, stabdantys kraujavimą. Kartais, esant didelei rizikai ar pasikartojantiems kraujavimams, gali būti rekomenduojama hospitalizacija stebėjimui.
• Gydymas progesteronu: Jei gydytojas nustato, kad progesterono lygis per žemas, gali būti paskirtas vartojamas progesteronas (tabletėmis, kapsulėmis), vaginalinės žvakutės - dažniausias ir saugiausias būdas, injekcijos - skiriamos retesniais atvejais.
• Kelionių ribojimas: Ypač vėlesniame nėštumo etape patariama vengti ilgų kelionių ir būti arčiau gydymo įstaigos, galinčios suteikti pagalbą kraujavimo atveju.
• Anemijos gydymas: Kadangi yra kraujavimo rizika, svarbu palaikyti normalų hemoglobino kiekį kraujyje. Jei nustatoma mažakraujystė, skiriamas gydymas geležies preparatais.
• Pasiruošimas galimam kraujavimui: Gydytojas aptars su Jumis galimą kraujavimo riziką ir veiksmų planą, jei taip nutiktų.

Gimdymas esant placentos pirmeigai

Gimdymo būdas priklauso nuo placentos padėties nėštumo pabaigoje:

• Planinė Cezario pjūvio operacija: Jei placenta visiškai, dalinai ar kraštu dengia gimdos kaklelį, gimdymas natūraliais takais yra neįmanomas dėl itin didelės gyvybei pavojingo kraujavimo rizikos. Tokiu atveju planuojama Cezario pjūvio operacija, kuri paprastai atliekama šiek tiek anksčiau nei numatyta gimdymo data (pvz., apie 36-38 nėštumo savaitę), kad būtų išvengta savaiminės gimdymo veiklos pradžios. Cezario pjūvis yra saugiausias būdas gimdyti esant žemai placentai, nes jis apsaugo motiną nuo didelio kraujo netekimo ir vaisių nuo deguonies trūkumo.
• Gimdymo būdo svarstymas (esant žemai prisitvirtinusiai placentai): Jei placenta yra tik arti gimdos kaklelio (pvz., >2 cm atstumu), bet jo nedengia, kartais galima bandyti gimdyti natūraliai, tačiau sprendimas priimamas labai individualiai, įvertinus atstumą, kraujavimo riziką ir kitus veiksnius. Toks gimdymas turi vykti ligoninėje, kur yra galimybė bet kada skubiai atlikti Cezario pjūvio operaciją.
• Ligoninės lygis: Dėl padidėjusios kraujavimo rizikos, moterims su placentos pirmeiga dažniausiai rekomenduojama gimdyti aukščiausio (tretinio) lygio ligoninėje (Lietuvoje - LSMUL Kauno klinikos arba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos), kur užtikrinama visapusė pagalba ir yra kraujo bankas.

Galimos komplikacijos

Placentos pirmeiga gali sukelti įvairių komplikacijų:

• Kraujavimas: Tai dažniausia komplikacija, kuri gali būti lengva arba sunki. Stiprus kraujavimas gali kelti pavojų motinos ir vaisiaus gyvybei.
• Priešlaikinis gimdymas: Žema placenta gali padidinti priešlaikinio gimdymo riziką. Priešlaikinis gimdymas gali sukelti įvairių sveikatos problemų naujagimiui.
• Placentos atšoka: Reta, bet pavojinga komplikacija, kai placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės prieš gimdymą.
• Vaisiaus hipoksija: Dėl kraujavimo arba placentos atšokos vaisius gali nebegauti pakankamai deguonies.
• Placentos nepakankamumas: Kai placenta neveikia pakankamai gerai arba ji pažeista, išsivysto vadinamoji placentos nepakankamumo būklė. Tokiu atveju placenta negali tinkamai pernešti kraujo, deguonies ar reikalingų medžiagų augančiam vaisiui. Placentos nepakankamumas nėra gydomas tiesiogiai - nėra vaistų ar priemonių, galinčių visiškai atstatyti placentos funkciją. Gydymo tikslas - atidžiai stebėti nėštumo eigą ir sumažinti riziką tiek motinai, tiek vaisiui. Jei nėštumas artėja prie 37 savaitės arba jau ją pasiekė, dažnai patariama inicijuoti gimdymą vaisiui ir motinai saugiausiu metu. Jei iki termino dar liko laiko, gydytojas gali skirti papildomą stebėseną ir laukti ženklų, rodančių, kad vaisiui gali būti nesaugu tęsti nėštumą. Šiai būklei išsivysčius, placenta visiškai atkurti savo funkcijų nebenugalės. Todėl ypač reikšminga reguliariai lankytis pas gydytoją, kad galima būtų laiku reaguoti ir užkirsti kelią rimtesnėms pasekmėms.
• Vaisiaus ir naujagimio patologija: Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl placentos pirmeigos yra liga, susijusi su placentos padėtimi ir funkcija. Jei placenta yra per žemai gimdoje, ji gali blokuoti arba trukdyti normaliam vaisiaus vystymuisi ir sukelti komplikacijų, tokių kaip kraujavimas ar vaisiaus hipoksija.

Kada skubiai kreiptis pagalbos?

Jei Jums diagnozuota placentos pirmeiga ar žemai prisitvirtinusi placenta, nedelsdami vykite į artimiausią akušerijos stacionarą, jei:

• Prasidėjo bet koks kraujavimas iš makšties (net jei jis negausus ir neskausmingas).
• Prasidėjo reguliarūs sąrėmiai.
• Atsirado maudžiantis ar aštrus pilvo skausmas.

Nors placentos pirmeigos diagnozė gali kelti nerimą, svarbu žinoti, kad su šiuolaikine medicinos priežiūra dauguma moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus kūdikius. Svarbiausia - reguliari gydytojo priežiūra, nurodymų laikymasis ir savalaikis kreipimasis pagalbos, jei atsiranda nerimą keliančių simptomų.

tags: #placenta #zemai #gaubia #kakleli

• Kaip Orijus Gasanovas tapo žinomu žurnalistu
• Kaip pratinti kūdikį prie vežimėlio
• Kaip naudoti eterinius aliejus kūdikiams sergant sloga
• Svarba ir praktika ugdant tautinį identitetą ikimokykliniame amžiuje
• Kaip dailės terapija veikia vaikus iš rizikos šeimų