Pirmieji Nėštumo Požymiai: Kaip Atpažinti ir Ką Daryti Toliau

„Ar tik aš ne nėščia?“ Tokį klausimą sau užduoda beveik kiekviena vaisingo amžiaus moteris bent viena diena užsitęsus mėnesinėms. Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, kai organizmas veikia visiškai kitaip, nei įprasta, - jis labiau rūpinasi ne savimi, o nauju žmogumi. Gamta mūru stoja už naują gyvybę. Tikslaus atsakymo, kokie nėštumo požymiai bei kada simptomai gali išryškėti, nėra, kaip ir nėra dviejų visiškai vienodų moterų. Vienos apie užsimezgusią po širdimi gyvybę intuityviai sužino vos atslūgus orgazmo bangai, o kitoms net ir aiškiai padidėjęs pilvas bei keletą mėnesių neprasidedančios mėnesinės dar neatrodo pakankamai įtikinama priežastimi atlikti nėštumo testą. Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas.

Pagrindiniai Nėštumo Simptomai: 10 Ankstyvųjų Požymių

Ir vis dėlto esama 10 pagrindinių požymių, iš kurių gana anksti galima įtarti nėštumą. Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų.

1. Jautrios ir skausmingos krūtys bei speneliai. Maždaug 3 savaitėms po pastojimo, vadinasi, kai mėnesinės vėluoja savaitę, galite pastebėti, jog krūtys ir speneliai pasidarė jautresni. Tai sukelia padidėjęs hormonų kiekis. Savijauta gali būti panaši į tai, kaip jaučiatės prieš mėnesines, tačiau dar intensyvesnė. Nėštumo metu speneliai tampa itin jautrūs - tai gali nutikti jau apie 4-6 nėštumo savaitę. Šis diskomfortas turėtų baigtis po pirmojo trimestro, kadangi jūsų kūnas prisitaiko prie hormoninių pokyčių.
2. Nedidelis kraujavimas iš lytinių organų, „tepimas“. Jei pastojote, toks tepimas gali pasireikšti tuomet, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi gimdoje. Tai nutinka 8-10 dienų po ovuliacijos, vadinasi, likus keletui dienų iki numatomų mėnesinių. Implantacijos kraujavimą nuo per anksti prasidėjusių mėnesinių atskirti nesunku. Jis būna lengvesnis, trumpesnis, dažniausiai tai net nėra kraujavimas - tik tepimas. Taip pat jis neatkartoja normalios mėnesinių kraujavimo eigos. Tiesa, kartais net ir pastojus pirmais mėnesiais, kol gimda nepakyla aukščiau, mėnesinių metu gali atsirasti kraujavimas. Vienintelis skirtumas - kad šis kraujavimas taip pat dažniausiai būna ne toks gausus ir intensyvus, kaip įprastos mėnesinės.
3. Patamsėjusios areolės. Tai gali atsitikti labai anksti, maždaug tada, kai turėtų prasidėti mėnesinės. Areolė - tai tamsesnės odos laukas aplink krūties spenelį. Praėjus keletui savaičių po pastojimo jis paprastai ima tamsėti, gali padidėti jo skersmuo. Manoma, kad tamsesnė areolė gimusiam kūdikiui padeda lengviau surasti spenelį. Jei pastojote - taip pat šiuo metu galite pastebėti ant krūtų išryškėjusias venas, padidėjusias Montgomerio liaukas (aplink areolę esančius spuogelius).
4. Silpnumas ir nuovargis. Tai gana dažnas nėštumo požymis, lydintis per pirmąsias 8-10 nėštumo savaičių. Paprastai jis praeina prasidėjus antram nėštumo trimestrui. Šis silpnumas siejamas ne su pablogėjusia sveikata, o su kūno poreikiu prisitaikyti prie jame vykstančių didžiulių permainų. Moteris gali tapti mieguista, ji greičiau pavargsta, norisi pasėdėti, prigulti, pailsėti, sunku susikaupti.
5. Pykinimas ir vėmimas. Gali prasidėti labai anksti, praėjus savaitei po pastojimo. Dažniausiai pykinimas ir vėmimas kamuoja išimtinai rytais, nors tai nėra taisyklė. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Kai kurias nėščiąsias jis apskritai aplenkia, o kai kurias vargina įvairiu paros metu.
6. Padažnėjęs šlapinimasis. 1-2 savaites vėluojant mėnesinėms. Šlapinimasis padažnėja šiek tiek padidėjus gimdai. Kol ji nepakyla aukščiau į pilvo ertmę (tai nutinka apie 12-tą nėštumo savaitę), didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, tad į tualetą gali tekti lakstyti dažniau nei įprastai.
7. Vidurių užkietėjimas. Keletas dienų prieš laukiamas mėnesines, gali trukti 1-2 savaites. Organizme pakitusi hormonų pusiausvyra ir pradėjęs gamintis nėštumo hormonas atpalaiduoja žarnyno raumenis, tad tuštinimosi procesas gali tapti nebe toks efektyvus.
8. Pakilusi bazinė kūno temperatūra. Jei kas rytą matuojate savo bazinę kūno temperatūrą, pastojusi pastebėtumėte, jog po implantacijos, t.y. praėjus maždaug savaitei nuo ovuliacijos, bazinė temperatūros kreivė vėl šokteli į viršų. Vykstant ovuliacijai bazinė kūno temperatūra pakyla keliomis padalomis. Jei tuo metu moteris pastoja, praėjus 7-12 dienų po šio temperatūros pakilimo pastebimas ir kitas bazinės kūno temperatūros šoktelėjimas. Bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta.
9. Neatsirandančios mėnesinės. Praėjus 12-14 dienų po ovuliacijos, 28-30 dienų nuo paskutinių mėnesinių. Šis požymis laikomas pagrindiniu įtariant galimą nėštumą. Jei be jo esama dar bent keleto kitų čia paminėtų požymių, veikiausiai apie nėštumą suprasite dar prieš pasidarydama nėštumo testą. Ir atvirkščiai - jei nejaučiate jokių kitų požymių, gali būti, jog mėnesinės tiesiog vėluoja keletu dienų, ypač jei ir anksčiau jos nebuvo itin reguliarios.
10. Teigiamas nėštumo testas. 10-14 dienų po pastojimo. Jei mėnesinės vėluoja bent vieną dieną ir jau esate pasirengusi sužinoti tiesą - pasidarykite nėštumo testą. Viską atlikusi taisyklingai taip sužinosite gana patikimą atsakymą.

Kiti Galimi Nėštumo Simptomai

Be minėtų, galimi ir kiti simptomai: nuotaikų kaita, paaštrėjusi uoslė, skonio pasikeitimas, pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas. Dėl didesnio kraujoplūdžio į lytinius organus, nėštumo metu jų gleivinė patamsėja, jos spalva iš rausvos keičiasi į raudonai violetinę. Taip pat gali padidėti makšties išskyros, kurios yra balkšvos, bekvapės ir vadinamos leukorėja.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad daugelis šių požymių sutampa su priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomais arba gali būti sukelti streso, ligų ar kitų hormoninių svyravimų. Psichologinio nėštumo požymiai atsiranda dėl pakitusio hormonų balanso, t. y. gausesnės jų gamybos, būdingos ir tikram nėštumui.

Nėštumo Testas: Kaip Veikia ir Kada Jį Atlikti?

Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? Dauguma nėštumo testų veikia tokiu būdu: jie žmogaus šlapime aptinka hormoną chorioninį gonadotropiną (hCG). Šis hormonas moters organizme pradedamas gaminti iškart po to, kai moteris pastoja. Jo kiekis nėštumo metu padidėja nuo 0 iki 100 000 mTV/ml ir daugiau. Jeigu hCG koncentracija viršija 10 mTV/ml, teigiamos reakcijos zonoje juostelė nusidažo raudona spalva.

Kada atlikti testą?

• Pirmosiomis apvaisinimo dienomis hCG hormono moters organizme dar nebūna, todėl nėštumo testą patariama atlikti ne anksčiau nei 10 dienų po lytinių santykių.
• Daugelis moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad tokiu atveju galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima nustatyti nėštumą net 5-7 dienas iki numatomo ciklo pradžios.
• Geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių.
• Nors nėštumo testą galima atlikti bet kuriuo paros metu, gydytojai rekomenduoja tai daryti rytais, kuomet šlapimas yra labiau koncentruotas ir rodo tikslesnius rezultatus. Kad šlapimas būtų tinkamas, prieš einant miegoti nereikėtų gerti daug skysčių.

Rezultatų tikslumas ir klaidos

Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Jei brūkšnelis neryškus, yra tikimybė, kad laukiatėsi. Brūkšnelis dažnai būna labai blankus pirmomis nėštumo savaitėmis. Norėdama įsitikinti, testą pakartokite kelių dienų bėgyje. Tačiau atsiminkite, jog nė vienas (net kraujo) tyrimas nėra 100 procentų tikslus.

Klaidingą neigiamą atsakymą testas paprastai parodo, jei testas atliekamas per anksti, jei pasibaigęs galiojimo laikas, jei atsakymo laukiate ilgiau, nei nurodyta instrukcijoje. Nėštumo testai gali apgauti ne tik tuomet, kai jais pasinaudojama per anksti, bet ir tuomet, kai moteris laukiasi jau trečiąjį mėnesį. Tokiais atvejais hormonų koncentracija yra per didelė ir nėštumo testo parodymai išsikreipia. Jeigu šlapimo mėginys per daug atskiestas, jame gali nebūti reikiamo hCG kiekio. Įtarus nėštumą, nors rezultatai būtų neigiami, per 48-72 valandas turi būti paimtas ir ištirtas pirmasis rytinis šlapimas. Klaidingai teigiamą rezultatą nėštumo testas parodo labai retai, tačiau hCG hormono kiekio padidėjimas gali būti susijęs su kepenų ligomis, vėžiniais susirgimais arba kai hCG hormonas skiriamas nevaisingumui gydyti.

Nėštumo testų kaina efektyvumui neturi jokios įtakos - tiek pat efektyvi yra balta juostelė, kuri kainuoja 4-5 Lt ir pieštuko formos testas, kuris kainuoja 9-12 Lt. Mokame daugiau už patogumą naudojantis testu. Tiksli klinikinė diagnozė turi būti nustatyta gydytojui įvertinus visus klinikinius ir laboratorinius tyrimus. Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus. hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos. Nėštumą galima nustatyti ir atlikus ankstyvąją echoskopiją, t.y. ultragarsu.

Kada Kreiptis į Gydytoją?

Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.

Pirmasis vizitas pas gydytoją

Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:

• Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.
• Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.
• Nustatoma numatoma gimdymo data.
• Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:

• Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
• Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
• Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
• Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.

Kodėl svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją?

Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui. Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl svarbu pasikliauti ne tik savo intuicija, bet ir pasinaudoti gydytojų pagalba. Rūpinimasis savimi - tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai.

Svarbūs Vitaminai ir Mineralai Nėštumo Metu

Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus. Svarbiausia žinoti, kokių medžiagų poreikis laukiantis ir žindant didėja, ir būtent tų medžiagų atsargas pildyti. Visų iš eilės vitaminų ir mikroelementų vartoti tikrai nereikia, perteklius gali būti toksiškas. Kiekvienas kąstis laukiantis ir žinant svarbus, nes gali būti arba bevertis, arba labai reikalingas mamai ir vaikui.

Anemija nėštumo metu

Anemija - tai būklė, nulemta sumažėjusio hemoglobino ar (ir) eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) kiekio organizme. Jei anemija užklumpa nėštumo metu, ji ne tik pablogina moters savijautą, bet ir gali sukelti vaisiaus augimo sutrikimų bei paskatinti pirmalaikį gimdymą. Nėštumo metu augdamas vaisius naudoja mamos eritrocitus, ypač per paskutinį nėštumo trimestrą. Taigi šiuo periodu moters organizme geležies poreikis išauga dvigubai. Jei iki nėštumo būsimos mamos kaulų smegenyse susikaupė eritrocitų perteklius, juos galima panaudoti kaip atsargas, kad būtų patenkinti vaisiaus poreikiai. Tačiau jei iki pastojant mamos hemoglobino kiekis buvo mažokas, nėštumo metu pradeda vystytis anemija. Žemas hemoglobinas gali būti ir ne tik dėl geležies, bet ir tada, kai trūksta folio rūgšties, vitamino B12.

Geriausia anemijos profilaktika - subalansuota mityba ne tik nėštumo metu, bet ir planuojant kūdikį. Vertėtų prisiminti, kad geriausiai geležis pasisavinama iš gyvulinių maisto produktų.

Mitybos ir skysčių rekomendacijos

• Baltymai yra statybinė medžiaga kūdikio organizmui. Kad nepritrūktumėte baltymų, kasdien turite valgyti mėsą, žuvį, kiaušinius, ankštinius produktus, riešutus ir aliejingas sėklas.
• Riebalai nėštumo ir žindymo metu reikalingi tie, kuriuose gausu nesočiųjų riebiųjų rūgščių, pavyzdžiui, omega rūgščių, esančių riebioje žuvyje, vėžiagyviuose, žuvų taukuose, linų sėmenų aliejuje.
• Angliavandeniai turėtų sudaryti apie 48 proc. nėščiosios dienos raciono, jų šaltiniai turėtų būti grūdai ir ankštiniai produktai, bulvės ir kiti krakmolingi produktai.
• Skysčių vartojimas. Laukiantis bei žindant svarbu išgerti pakankamai skysčių. Nėštumo metu organizme cirkuliuojančio kraujo tūris padidėja 50-60 procentų! Jei besilaukianti moteris išgeria nepakankamai vandens, negali visavertiškai vykti placentos kraujotaka. Žindant su pienu moters organizmas taip pat netenka daug skysčių, todėl vandens poreikis padidėja dar labiau nei nėštumo metu.
• Kalorijų poreikis padidėja, tačiau ne tiek, kiek moterys įsivaizduoja. I nėštumo trimestrą turėtumėte suvalgyti 100-150 kcal daugiau nei įprasta, II ir III nėštumo trimestrais kalorijų poreikis padidėja apie 30 kcal vienam kilogramui svorio, t.y. iki 200-300 papildomai per parą. Žindant kūdikį kalorijų poreikis išauga iki 500 papildomų kcal/d.

Maisto papildai, skirti nėščiosioms ir žindančioms, ypač rekomenduojami vegetarėms, diabetikėms, moterims, sergančioms lėtinėmis ligomis ar besilaukiančioms dvynių. Svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui.

Ką Dar Svarbu Žinoti?

Visos moterys yra skirtingos ir ne visoms nėštumo požymiai yra vienodi. Kai kurios moterys nejaučia jokių simptomų, o kitos gali jausti nėštumo požymius, nors nėštumo nėra. Turbūt yra tekę girdėti istorijų, kad moteris sirgo mėnesinėmis ir nėštumo metu? Tačiau tai nėra mėnesinių kraujavimas: pastojus moteris gali kraujuoti dėl kitų priežasčių: implantacinio kraujavimo, dėl padidėjusio kraujoplūdžio į gimdą ir panašiai.

Norėdamos būti sveikos ir gražios, turime nepamiršti kasdienės mankštos, pasivaikščiojimų gryname ore, subalansuotos mitybos. Stiprią imuninę sistemą palaikysime tik sveikai maitindamosios. Jei nenorime gerti paprasto vandens, galime jam suteikti skonio su citrinos skiltele. Ilsėkimės. Papildykime organizmą vitaminų ir mineralų atsargomis.

tags: #pirmieji #nestumo #pozymiai #supermama

• motociklininkų klubo drama
• Darželio „Voveraitė“ istorija
• Vaiko pinigų evoliucija Lietuvoje
• Nevaisingumo diagnostika ir gydymo metodai
• Kaip mankštinti 9 mėnesių kūdikį?