Pieniniai dantys: svarba, priežiūra ir sveikata nuo pat pirmos dienos

Pieniniai dantukai, nepaisant laikino jų egzistavimo, yra labai svarbūs, nes jie lemia nuolatinių dantų būklę. Dažnai klaidingai manoma, kad išdygus pirmiems dantims, jais atidžiai rūpintis nereikia, kadangi jie - laikini ir galų gale vis tiek iškris. Tačiau šis požiūris yra neteisingas, ir šį mitą būtina griežtai paneigti. Laikinieji dantukai reikšmingi vaiko raidai - ne tik maisto kramtymui, bet ir taisyklingam žandikaulių augimui, kalbos formavimuisi.

Pirmieji dantys yra svarbūs, nes laiku išdygę, jie užtikrina normalią kramtymo funkciją bei palaiko žandikaulius taisyklingoje padėtyje sukandus. Be to, po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinių dantų užuomazgos. Taisyklinga ir kruopšti pieninių dantų priežiūra padeda išsaugoti sveikas ir nepažeistas nuolatinių dantų užuomazgas. Ir, priešingai, jei pieniniai dantukai pradeda gesti, infekcija gali išplisti giliau ir pažeisti nuolatinių dantų užuomazgas, o tai sukels brangiai kainuojančių problemų ateityje.

Svarbu pabrėžti, kad net ir mažiems vaikams labai svarbus pasitikėjimas savimi. Asmenybė formuojasi ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu, tad graži ir sveika šypsena mažyliams taip pat labai reikšminga. Tėvelių ir kitų vaikus prižiūrinčių asmenų pareiga yra užtikrinti, kad vaiko pieniniai dantukai būtų švarūs ir prižiūrėti ir mažylis galėtų ne tik šypsotis plačia šypsena, bet ir pasitikėti savimi.

Pieninių dantukų dygimas: seka, požymiai ir pagalba

Dantų dygimas yra normalus procesas, kurio metu kūdikiui pradeda dygti pirmieji dantukai, kurie dar kitaip vadinami pieniniais dantimis. Gydytojai odontologai teigia, kad pirmieji pieniniai dantys turėtų pasirodyti apie 5-7 gyvenimo mėnesį, nors kai kuriuose literatūros šaltiniuose nurodoma, kad pirmieji pieniniai dantys išdygsta tarp 6 ir 8 gyvenimo mėnesių. Paprastai pirmieji dantys būna du apatinio žandikaulio centriniai kandžiai. Tai tipinė kūdikio šypsena.

Pirmieji dantukai gali pasirodyti pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tačiau jų gali tekti palūkėti ir iki pirmojo vaiko gimtadienio. Dantų dygimui įtakos gali turėti sunkios ligos, vaiko medžiagų apytakos sutrikimai ir kitos priežastys, tačiau tai yra labai reti atvejai. Kiekvieno vaiko pieniniai dantys kalasi individualiu laiku ir tvarka, todėl pastebėjus, jog dantys pradeda dygti vėliau ar kitokia tvarka, nevertėtų nerimauti. Vidutiniškai kūdikiams pirmieji dantys pradeda dygti nuo šešių mėnesių, o iki trejų metų jau būna išdygę visi pieniniai dantys. Paprastai iki 3 metų susiformuoja pilnas pieninis sąkandis, kurį sudaro 20 pieninių dantų. Iš viso dvidešimt dantukų, t. y. keturi iltiniai, aštuoni krūminiai ir aštuoni kandžių dantys. Kiekviename dantų lanke yra dešimt dantų.

Dantų dygimo lentelė

Ši lentelė pateikia apytikslę pieninių ir nuolatinių dantų dygimo bei iškritimo eigą, kuri gali skirtis individualiai kiekvienam vaikui.

Dantų dygimo simptomai ir pagalba

Kai kurie vaikai pirmųjų dantų dygimą išgyvena lengvai, kiti - sunkiau. Vaikui gali pasireikšti skausmingos dantenos, burnos išopėjimas, padidėjęs seilių tekėjimas. Tėvai gali pastebėti, kad vaikui yra sumažėjęs apetitas, vargina miego sutrikimai ir nedidelis karščiavimas. Svarbu suprasti, jog karščiavimas turėtų praeiti per kelias dienas nuo jo pradžios. Šis etapas yra sudėtingas tėvams, kadangi mažas vaikas negali apibūdinti savo skausmo, o tai apsunkina diagnozavimą.

Galima rasti daug rekomendacijų, kurios galėtų padėti sumažinti diskomforto jausmą vaikui. Štai patarimas kaip pagelbėti savo vaikui tokiu metu:

• Išbandykite priemones, kurios šalčio pagalba slopina skausmą bei uždegimo simptomus.
• Kramtant guminius kramtukus yra sumažinamas spaudimas dantenose, o tai gali sumažinti skausmą. Svarbu, prieš įsigyjant tokią priemonę, perskaityti sudėtines dalis, kad nebūtų medžiagų, kurios galėtų pakenkti vaikui.
• Vietoje tokių kramtukų, spaudimą dantenose galima sumažinti jas masažuojant pirštais ar naudojant atšaldytą šaukštą.
• Dantenų gelis „Anaftin® Baby“ yra lipnus biologinis burnos gleivinės gelis. Jis greitai suformuoja išoriškai nematomą plėvelę, kuri atsakinga už dantenų apsaugojimą nuo skausmo ir diskomforto. Gelio sudėtyje esančios medžiagos pažeistose dantenų vietose padeda malšinti skausmą ir atsiradusį paraudimą. Ant pažeistos vietos užtepkite pakankamai gelio ir aplikatoriumi švelniai masažuokite dantenas. Gelį pageidautina tepti kūdikiui pavalgius ir prieš užmiegant, kad geriau susidarytų plėvelė ir ilgesnį laiką būtų malšinamas skausmas. Vartokite taip dažnai, kiek to reikia.

Pieninių dantų priežiūra ir burnos higiena

Išdygus pieniniams dantukams, atsipalaiduoti neteks, nes jau pirmajam dantukui reikia ir pirmojo šepetuko. Svarbu pradėti dantukus prižiūrėti vos prasikalus pirmajam. Iš pradžių su specialiu antpirščiu, drėgna marle, vėliau šepetuku ir dantų pasta be fluoro. Laiku išdygę pieniniai dantys formuoja pieninį sąkandį ir palaiko taisyklingą žandikaulių padėtį. Tai lemia normalią kramtymo funkciją, veido dalių taisyklingą formavimąsi. Po pieniniais dantimis tūno nuolatinių dantų užuomazgos, todėl neprižiūrimi, pažeisti ėduonies pieniniai dantukai leidžia infekcijai plisti į nuolatinius dantis ir taip gali juos pažeisti.

Tad atsakingų tėvų pareiga - pradėti rūpintis vos tik išdygusiais dantukais. Juos valykite bent du kartus per parą, prieš naktį: tai darykite švelniais sukamaisiais judesiais specialiu ant piršto maunamu silikoniniu šepetuku arba tiesiog sudrėkintu švariu marlės (binto, lininės skepetaitės) gabaliuku, apsuktu aplink pirštą. Marle valyti dantukus galima iki vienerių pusantrų metų amžiaus, tai yra tol, kol jų paviršius yra lygus, kol dar neišdygo pirmieji pieniniai krūminiai dantys, turintys nelygią struktūrą. Vėliau reikėtų įsigyti minkštą vaikišką šepetuką.

Dantų valymo priemonės ir technika

Siekiant išsaugoti dantukus sveikus - svarbu kruopšti ir taisyklinga jų priežiūra, naudojant tinkamas priemones. Svarbu, jog dantų valymui naudojamas šepetėlis būtų patogaus dydžio ir tilptų vaiko burnytėje, o šepetėlio šereliai minkšti ir nežalojantys burnos audinių. Nuo pirmojo vaikučio dantuko tinkamiausia dantų pasta su 1000 fluoridų koncentracija (1000 ppm F-), o kiekio užtenka labai mažo - vos suvilgyti šepetėlio šerelius, tad net vaikučiui nurijus dantų pastos, žalos nepatirsime.

Valantis dantukus svarbu nepamiršti ir tarpdančių. Iki 7-8 metų vaiko dantis turėtų valyti tėveliai - 2 kartus per dieną apie 2 minutes arba kol visi dantys kruopščiai nuvalomi. Patikėkite, tai šiek tiek pigiau - ir laiko, ir finansiniu požiūriu - nei vėliau gydyti apleistus dantis. Tėvai vaikui dantukus turėtų valyti maždaug iki septynerių - aštuonerių metų, nes iki to laiko dar nėra galutinai išlavinta smulkioji motorika, dvi minutes kartoti monotoniškus judesius vaikams atsibosta ir savarankiškas dantų valymas nebūna taisyklingas.

Kaip paversti dantų valymą žaidimu?

Dantukų valymas gali būti iššūkis tiek vaikams, tiek tėveliams, tad norėdami šį procesą palengvinti, būkite kūrybiški: dantų valymo metu dainuokite vaikams daineles, sekite pasakas, kurkite istorijas, kaip kutenate dantukus, kad jie būtų švarūs, sveiki ir t. t. Patiems mažiausiems galima duoti į rankytę barškutį ar kramtuką, tėveliai gali užsidėti nuotaikingus akinius ar kitą aksesuarą. Raskite patogų ir vaikučiui tinkamą laiką - nebijokite paieškoti tokio dienos laiko, kai valymas vaikučiui malonesnis. Galbūt dantukus galime išsivalyti kartu žaisdami vonioje.

Dantukų valymo kalendorius - tai gali būti puikus metodas, padedantis ugdyti pastovumą ir pareigingumą valantis dantukus. Leiskite vaikui tyrinėti pačiam - nors iki 7-8 metų dantukus vaikams turėtų kruopščiai išvalyti tėveliai, leiskite mažyliui priprasti prie dantų šepetėlio ir dantų valymo. Leiskite vaikui pažaisti su šepetėliu, jį pakramtyti, pajausti burnytėje. Vaikutis gali turėti šepetėlį, kuriuo dantukus valo savo žaisliukams. Svarbiausia - būkite kantrūs ir švelnūs vaikučiui ir sau.

Mitybos įtaka pieninių dantų sveikatai

Pieninių dantų sveikata priklauso ir nuo mitybos, ir nuo higienos. Mamos pienas savaime ėduonies nesukelia, tad pasirinkus tinkamas maitinimo nurauktu pienu priemones ir dantų priežiūros priemones vaiko dantukai gali būti tokie pat sveiki, kaip ir žindant mažylį. Žindymas - gamtos dovana vaiko burnytei ir dantukams. Jis užtikrina ir bendrą vaiko sveikatą, ir suteikia dantims bei kaulams reikalingus mikroelementus. Pats žindimo veiksmas labai naudingas vaiko veido, gomurio ir žandikaulių taisyklingam augimui (vėliau - taisyklingam sąkandžio susiformavimui).

Ėduonis gali pažeisti net ką tik išdygusį kūdikio dantuką. Šiuo klausimu yra daug mitų. Ką tik išdygusį kūdikio dantuką iš tiesų gali pažeisti ėduonis, tačiau tai nebūtinai bus buteliuko ėduonis, kuris dabar literatūroje dažniau vadinamas ankstyvosios vaikystės ėduonimi. Šios ligos priežasčių labai daug ir dažniausiai jos yra kompleksinės, t. y. negalime vienareikšmiškai teigti, kad tik maitinimas iš buteliuko yra ėduonies priežastis. Jeigu vaikui dažnai, taip pat ir nakčiai, duodamas buteliukas su saldžia arbata, sudaromos idealios sąlygos ėduonies procesui prasidėti. Mišinėliuose, tirpiose arbatose, sultyse itin gausu angliavandenių, todėl idealiausias gėrimas prieš miegą ir naktį - vanduo.

Neteisingas ir močiučių patarimas: patepti dantenas medumi, kai dantukai kalasi skausmingai. Medus kenkia dantų audiniams. Šis produktas yra vienas agresyviausių ėduonies sukėlėjų dėl lipnios struktūros ir gausios angliavandenių sudėties, taip pat nerekomenduojamas vaikams iki vienerių metų dėl didelės alergijų rizikos.

Vizitai pas odontologą ir pieninių dantų gydymas

Pas dantų gydytoją reikėtų apsilankyti bent kartą per metus, sulaukę ketverių lankykitės pas dantų gydytoją kas pusę metų. Dabar patariama mažylį nuvesti pas odontologą išdygus pirmam dantukui. Tuomet galėsite aptarti profilaktikos priemones, higieną, tinkamą mitybą. Tėvai vaiką pas odontologą pirmą kartą nuvesti turėtų jam dar nesulaukus vienerių, o tada profilaktiškai lankytis pagal gydytojo rekomendacijas, kadangi ėduonis ne visada pastebimas plika akimi. Konsultacija su odontologu, kruopšti priežiūra, tinkama mityba ir valymas - kelias į sveikų nuolatinių dantų dygimą.

Pirmasis apsilankymas pas odontologą turėtų būti ne tada, kai vaikas ėmė verksmingai skųstis danties skausmu ar po nakties sutinusiu veiduku. Vaikas pamažu žaidimo forma susipažins su jam neįprasta aplinka, gydytoju, veidrodėliu ar siurbtuku ir pamatys, kad aplinka draugiška ir smagi, procedūros nebaugios, o gal namo parsineš net prizą.

Kodėl pieninius dantis būtina gydyti?

Sugedęs pieninis dantis gali būti įvairių infekcijų šaltinis, be to, sukelia didelį diskomfortą mažyliui - skausmą ir baimę eiti pas gydytoją. Anksčiau jei vaikui sugedusio pieninio dantuko neskaudėdavo, jo netaisydavo, dabar rekomenduojama taisyti. Pieninius dantis gydyti būtina, jie atlieka daugybę svarbių funkcijų: kramtymo, kalbėjimo (padeda taisyklingai tarti raides), estetikos, socialinę, tačiau už visas šias jau išvardintas svarbiausia yra vietos išlaikymo funkcija. Burnoje esantys sveiki dantys laiko vietą vėliau dygsiantiems nuolatiniams dantims. Anksti netekus dantukų ar turint sugedusius ir negydytus pieninius dantis prarandama vieta ir kur kas padidėja tikimybė ateityje turėti susigrūdusius, burnoje netelpančius nuolatinius dantis.

Su sugedusiais dantukais burnoje vaikas vaikšto tarsi su „tiksinčia bomba“ - nesveikus dantukus bet kada gali pradėti skaudėti, nusilpus vaiko imunitetui, vaikas net gali ištinti, nuolatinė infekcija burnoje yra iššūkis imuninei bei kraujotakos sistemoms. Paskutiniai pieniniai krūminiai dantys keičiasi maždaug 12 metų vaikams, tad jie turi dar ilgai tarnauti. Jei jau pažeidimas gilesnis, nebe dėmelė, o jau ertmė, tuomet išvalius ją, dantukas užplombuojamas. Skylutės vietoje vaikams nebūtinai skauda, tad jei nesilankote pas odontologą ir laukiate, kol vaikui suskaus, tikėtina, kad pažeidimas tuomet jau bus labai gilus, kai teks šalinti dantuko „nervuką“ ir gelbėti tinstantį skruostą. Kad ir kaip būtų gaila, tokie atvejai labai dažni praktikoje.

Pieniniai dantys genda greičiau nei nuolatiniai. Tai lemia jų anatomija. Pieninių dantų nervo pulpa (kamera) yra palyginti didelė. Jeigu dantuką pažeidžia ėduonis, negydant infekcijos sukėlėjai labai greitai pažeidžia nervą, išsivysto uždegimas - pulpitas. Skirtingai nei nuolatinių dantų, pieninių dantų nervas ne šalinamas, o gydomas medikamentais. Pieninio danties šaknų kanalai neplombuojami, nes, vystantis nuolatinio danties užuomazgai, vyksta fiziologinis pieninio danties šaknų tirpimas, jos trumpėja. Kanalo užpildas taip pat turi rezorbuotis kartu su šaknimi.

Pieninių dantų spalvos pakitimai

Danties spalvą lemia genetiniai veiksniai (kokie mamos, tėčio ir visos giminės dantys), mamos ligos nėštumo metu (raudoniukė, citomegalo virusas, toksikozė ir kt), genetiniai sutrikimai, kurie lemia jungiamojo ir kaulinio audinio formavimąsi.

Dantų gydymas su sedacija ar bendrąja nejautra

Vaikai - emociškai jautriausia pacientų grupė. Dažnai jie neturi kantrybės ramiai išsėdėti visą procedūros laiką odontologo kėdėje. O jei dar įsijungia baimės veiksnys, tuomet į pagalbą rekomenduotina pasitelkti sedaciją. Tai dantų gydymo baimės malšinimo būdas medikamentais, išlaikant sąmonę. Gydymo metu vaikas viską mato ir girdi, tačiau jo emocijos yra prislopintos, o raumenys atsipalaidavę. Toks gydymo būdas tinka vaikams, turintiems konkrečią dantų gydymo baimę. Tačiau tikimybė, kad vaikui sedacija bus veiksminga, yra apie 50 procentų.

Kadangi vaiko sąmonė išlieka, apie pusę vaikų vis tiek bijo praverti burną ir nesileidžia gydomi. Vienas iš sedacijos ypatumų yra tai, kad medikamentai prislopina emocijas, bet neveikia kaip nuskausminamieji vaistai. Toje vietoje, kur bus gydomas dantis, vis tiek reikia taikyti vietinę nejautrą. Todėl sedacijos metu iškart gali būti išgydyti tik šalia vienas kito esantys dantys - tokiame plote, kokį apima viena vietinė nejautra. Tarkime, jei sugedę dantys viršuje ir apačioje, vienos sedacijos metu bus gydomi arba viršuje, arba apačioje esantys nesveiki dantys. Jei kariesas daugybinis, o vaikas labai jautrus, rekomenduojama dantukus taisyti pritaikius bendrąją nejautrą.

Jeigu reikia gydyti dantis mažam vaikui, rinkitės tokias klinikas, kurios turi specializuotas vaikų erdves, - specialiai vaikams įrengtus kabinetus ir laukiamuosius, kuriuose vaikai, laukdami savo eilės, gali piešti, žiūrėti mėgstamus filmukus. Kadangi šios vietos atrodo linksmai ir žaismingai, vaikai labiau atsipalaiduoja, dėl to procedūros atliekamos kokybiškiau.

Kaip išvengti baimės pas odontologą?

Labai svarbus ir tėvų psichologinis nusiteikimas: nesakykite vaikui, kad „neskaudės, nebijok“, nes tokiais žodžiais tik nuteiksite, kad jo laukia kažkas baugaus, skausmingo. Pasitaiko atvejų, kai vaikučiai priešinasi ir nesileidžia net apžiūrimi, nors dantų būklė tokia, kad gydytojas odontologas tiesiog privalo įsikišti. Vaiko apgaudinėti negalima. Labai klysta tėvai ir gydytojai, vaikui sakydami, kad tegu jis išsižioja, o gydytojas tik pažiūrės ir nieko nedarys. Vaikas patiki, išsižioja, o gydytojas puola ką nors daryti, tada vaiko pasitikėjimas prarastas ilgam.

Pasitaiko ir per daug griežtų tėvų, kurie vaikus gąsdina, jeigu esą šie neklausys, bus nuvesti pas policininką arba odontologą. Argi galima vėliau tikėtis, kad vaikas nebijos eiti pas gydytoją? Būna tokių situacijų, kai gydytojai tiesiog paprašo tėvų išeiti iš kabineto ir nedalyvauti gydant, nes perdėtas rūpestis ir nuolatinis klausinėjimas, ar neskauda, kaip jautiesi, gali sukelti nereikalingą sumišimą. Vaikas pradeda galvoti, kad gal jau turi pradėti skaudėti. Netgi reikėtų vengti kartoti žodį „skausmas“, surasti kuo jį pakeisti. Paprastai tėvai, jei mažyliui dar nėra 3 - 3,5 metų, būna šalia jo, kol gydomi dantys. Bet vyresni vaikai jau yra psichologiškai subrendę ir pasirengę kartais ir nemalonioms odontologinėms procedūroms.

Nuolatiniai dantys ir jų apsauga

Nuo 6-7 metų amžiaus laikinus dantis po truputėlį pradeda keisti nuolatiniai dantys. Apie 5-6 metus ima klibėti pieniniai apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, juos pakeičia nuolatiniai dantys, taip pat dygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys - taip ima formuotis mišrus sąkandis. Apie 13 metus susiformuoja nuolatinių dantų sąkandis. Šiais laikotarpiais būtina ideali asmeninė burnos higiena, ypač krūminių dantų srityse, nes ką tik išdygę nuolatiniai krūminiai dantys nepilnai mineralizuoti ir žymiai lengviau pažeidžiami ėduonies.

Tėvai teiraujasi, kas yra dantų silantai ir kada jais dengti dantis. Gana dažnai pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys pasirodo net neiškritus pieniniams centriniams kandžiams. Šių, turėsiančių lydėti iki žilos senatvės, dantų vagelės būna nepilnai mineralizuotos, o paviršius porėtas, todėl dantys labai lengvai pažeidžiami. Siekiant apsaugoti nuo ėduonies šiuos dantis ir palengvinti jų valymą, vos susiformavus krūminių dantų vagelėms, jie dengiami fluoro turinčiomis skystomis plombinėmis medžiagomis - silantais. Mokslu pagrįsta medicina įrodo silantų naudą: jais padengus sveikų nuolatinių krūminių dantų paviršių, ėduonies atsiradimo tikimybė sumažėja 80-90 %.

Vis dėlto silantais dengiami ne visi nuolatiniai krūminiai dantys. Tai turi įvertinti gydytojas odontologas, atsižvelgdamas į prieš tai buvusių pieninių dantų būklę, dantų vagelių gylį, formą bei kitus veiksnius. Silantai ant priekinių dantukų, kuriuos dažniausiai pažeidžia „buteliuko“ arba ankstyvasis kariesas, nededami. Jie skirti pirmiesiems nuolatiniams krūminiams dantims. Be to, yra specialių remineralizuojančių priemonių, skirtų tokių dantukų priežiūrai.

tags: #pieniniai #dantys #dantukai

• „Želmenėlio“ darželio istorija ir ugdymas
• Vaiko teisių apsaugos skyrius: reagavimas į pažeidimus
• Išsamus vadovas apie puodelius kūdikiams mokantis gerti
• Išsamus vadovas naujagimio tėvams
• Išmokos savarankiškai dirbančioms motinoms