Kaip suplanuoti ir įrengti daržą: nuo vietos parinkimo iki derliaus nuėmimo

Ar svajojate apie savo sodą ar daržą, kuriame galėtumėte auginti savo mėgstamus augalus? Jei taip, tuomet šis straipsnis jums. Jame rasite patarimų, kaip įsirengti sodą ir daržą, kad jie būtų gražūs, sveiki ir derlingi. Prieš pradedant įsirengti sodą ar daržą, turėtumėte pagalvoti apie šiuos dalykus: kokį sodą ar daržą norite turėti? Ar norite auginti vaismedžius, vaiskrūmius, daržoves, gėles, ar viską eilės tvarka? Kiek laiko ir pastangų esate pasirengę skirti sodo ir daržo priežiūrai? Kokiame klimate gyvenate? Kokio dydžio plotą turite?

Kiekvienais metais žiema suteikia galimybę svajoti ir planuoti tobulą daržą. Planuojant daržą svarbu įvertinti ne tik esamas sąlygas, bet ir norus bei tikslus. Ar siekiate užauginti daug maisto, ar tiesiog mėgaujatės sodo darbais? Tinkamas vietos pasirinkimas yra labai svarbus norint užtikrinti daržo sėkmę. Daržas ne tik turi būti tinkamai suplanuotas, bet ir turi atitikti fizinius poreikius. Augalams reikalingos skirtingos sąlygos, pavyzdžiui, tam tikras kiekis saulės, tinkama dirvožemio drėgmė ir temperatūra.

1. Vietos parinkimas

Pirmiausia reikia pasidaryti sklypo planą, kuriame norite įsirengti daržą. Jei dar tik kuriate savo sklypą, pasinaudokite proga pirmiausia pagalvoti apie daržo išdėstymą, o tik tada derinti kitas zonas. Taip galėsite pasirinkti tinkamiausią vietą, užtikrindami gerą saulės apšvietimą ir patogų priėjimą. Turbūt jau žinote, kad daržovėms auginti reikalinga derlinga ir pakankamai drėgna dirva. Todėl rekomenduojama, kad daržo sklypas būtų gerai išlygintas, mat esant nelygumams, daržoves sudėtinga pasėti vienodame gylyje, tuomet jos nevienodai dygsta. Be to, pakiliose vietose dirva greičiau išdžiūsta, o tai gali lemti lėtesnį augalų dygimą. Tuo tarpu, daubose po gausesnio lietaus kaupiasi vanduo ir daržovės gali pradėti pūti.

Daržo zona turi būti saugoma nuo vyraujančių šiaurės vėjų, taip pat neturėtų būti užstota kitų sklypų ar medžių. Daržui reikės lygaus ploto ir kuo daugiau natūralaus apšvietimo. Ieškokite vietos, kurioje būtų daug saulės - idealu, kad ji gautų bent 8 valandas tiesioginių saulės spindulių per dieną. Jei erdvė, kurioje norite įrengti daržą, gauna mažiau saulės, nenusiminkite - vis tiek galima auginti daugelį daržovių. Be to, venkite vietų, kuriose dažnai užsistovi vanduo, ir užtikrinkite, kad dirvožemis būtų laidus vandeniui.

Pasirinkus daržo vietą, reikia sudaryti sklypo planą. Rekomenduojama pietinę sklypo pusę skirti šilumą mėgstantiems augalams, o šiaurinė daržo pusė labiau tiks ridikams bei ropėms. Pirmiausia reikia planuoti šilumą mėgstančių augalų, tokių kaip pomidorai, paprikos ar kukurūzai, augimo vietas (jei planuojate juos sodinti lauke). Šioms daržovėms reikia saulės ir gerai vėdinamos erdvės. Kadangi Lietuvoje net ir šiltuoju sezonu vyrauja gana permainingas klimatas, svarbu apsaugoti šiuos augalus nuo šalnų ir vėjų. Tiesioginių saulės spindulių reikia ir vertikaliems augalams, tokiems kaip agurkai ir ankštiniai augalai. Daugiau atspalvių mėgstančius augalus, tokius kaip brokoliai, salotos, špinatai, geriausia sodinti į vietas, kur yra mažiau saulės, tačiau jie vis tiek gaus šiek tiek tiesioginių spindulių. Tokius augalus, kaip moliūgai ar cukinijos, geriau sodinti į kraštines sritis, kur jie galės išsiplėsti be baimės užgožti kitus daržo augalus.

2. Daržo žemės įvertinimas

Daržo gėrybių auginime itin svarbi ir dirvos struktūra. Daržovės geriausiai auga ir dera vidutinio sunkumo dirvose - priesmėliuose ir vidutinio sunkumo priemoliuose. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad priesmėlio dirvos yra mažiau derlingos, todėl jas teks gausiau tręšti organinėmis trąšomis. Priemolio dirvos yra derlingesnės, jose geriau išsilaiko drėgmė ir trąšos, tačiau pavasarį jos vėliau įšyla, tad ankstyvosioms daržovėms tai ne ypač patiks. Be to, kitokia žemė - tiek lengvos smėlio dirvos, tiek sunkūs molynai daržovėms auginti netinka. Optimalus dirvos rūgštingumas 6,5 pH, o norint nustatyti dirvos pH reikia naudoti testavimo rinkinį, žemės pavyzdžius imkite iš skirtingų daržo vietų. Jei dirva rūgšti, žemė turi būti kalkinama.

Sodo ir daržo dirvožemis turi būti gerai patręštas ir drenuotas. Jei dirvožemis yra prastas, jį reikia patręšti kompostu, mėšlu arba mineralinėmis trąšomis. Taip pat gali tekti įrengti drenažo sistemą, kad išvengtumėte vandens sąstingio. Kompostas - tai puikus būdas pagerinti dirvožemį, nes jis tiek maitina augalus, tiek pagerina dirvožemio struktūrą. Gali būti naudingos įvairios kompostavimo technologijos, tačiau svarbu žinoti, kokias organines medžiagas galima naudoti. Geras vandens nutekėjimas yra būtinas. Planuodami sklypo apsodinimo darbus, nepamirškite palikti vietos ir komposto dėžei. Tam tinkamiausias pasirinkimas - sklypo galas, kur mažai saulės, pavėsis ir kur neverta tikėtis didelio derliaus. Tam puikiai tiks „Kompostinė žemė“ ir „Granuliuotas galvijų mėšlas“. Juos reikės įterpti į dirvožemį.

3. Vertingiausios daržovių veislės ir sėjomainos planas

Kur auginti augalus jau turite, o ką auginsite? Tinkamų sėklų parinkimas - svarbi sėkmės dalis. Daržovių ir galimų jų veislių yra daugybė, tad gerai apgalvoję, kokio derliaus tikitės ir išsirinkę tinkamas sėklas bei sodinukus, ženkite dar vieną žingsnį - sudarykite sėjomainos planą. Lietuviško daržo lyderiais neabejotinai galima pavadinti agurkus ir pomidorus, tačiau jiems nenusileidžia ir tokios daržovės kaip kopūstai, moliūgai ar žirniai.

Populiariausios daržovių veislės ir jų nauda

• Agurkai: juose yra apie 97 proc. vandens, kuris iš organizmo padeda pašalinti šlakus bei toksinus. Juose gausu ląstelienos, įvairių cukrų, baltyminių medžiagų, organinių rūgščių, kalio druskų, natrio, magnio, kalcio, fosforo, geležies, vitaminų C, B, P, A. Hibridai būna derlingesni, atsparesni ligoms, kenkėjams, jų derlius būna aukštos kokybės.
• Pomidorai: nekaloringi, tačiau juose ypač gausu organizmui naudingų mineralų: kalio, magnio, kalcio, geležies, fosforo, kalio, pektinų, celiuliozės, tirpių cukrų ir riebalų. Pomidorai, skirtingai nei kitos daržovės, pasižymi vaisių formos, spalvų ir dydžių įvairove.
• Kopūstai: itin naudingi, jei kamuojatės dėl vidurių užkietėjimo, turite skrandžio opą ar sergate odos ligomis, reumatu, artritu. Kopūstinių daržovių veislių įvairovė Lietuvoje taip pat plati.
• Moliūgai: minkštimas, sėklos, lapai ir žiedai - visas moliūgo augalas valgomas. Moliūguose gausu vitaminų В, С, РР, Р ir Е, kurie stabdo senėjimo procesus ir gerina potenciją, o vitaminas D padeda įsisavinti kalcį dantims ir kaulams, mažina mažakraujystės ir aterosklerozės riziką.
• Žirniai: be daugybės vitaminų ir mineralų turi ir reto vitamino H (biotino), kuris naudingas odai, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir ramina nervus, o dėl gausybės baltymų žirniai gali atstoti net mėsą.

Atminkite, kad į tą pačią vietą geriau kas kartą nesodinti tų pačių augalų. Augalų grupavimas ir susijusių augalų auginimas, kasmet perkeliant juos į kitus žemės plotus griežtai nustatyta tvarka padeda sulaukti gausesnio derliaus, pagerinti dirvos fizines ir organines savybes, sumažinti kenkėjų ir ligų riziką. Be to, sėjomaina - veiksminga piktžolių mažinimo priemonė. Sėjomainos dėka augalai patys apsirūpina azotu, naudojant ankštinius augalus. Ligos ir kenkėjai - prisitaikę prie kultūrų, tačiau taikant sėjomainą sumažinamas jų poveikis kultūriniams augalams.

Pavyzdžiai sėjomainai:

• Agurkams, moliūgams: geriausia augti ten, kur prieš tai augo kopūstai, svogūnai, javai ar runkeliai.
• Kopūstinėms daržovėms: morkos, burokėliai, vasariniai ir žieminiai javai, daugiametės žolės, bulvės, varpinių-ankštinių javų mišinys.
• Ankštines daržoves: sėkite po bulvių, kopūstinių ir šakniavaisinių daržovių ar pomidorų.
• Bulves: po ankstyvųjų kopūstinių ir ankštinių daržovių.
• Pomidorams, baklažanams, paprikoms: tinkama dirva, kurioje prieš tai augo ankštinės, kopūstinės ir šakniavaisinės daržovės.
• Svogūninėms daržovėms: moliūgų, burokėlių, agurkų, žieminių javų ir bulvių dirva.
• Morkas: auginkite po agurkų, javų ar bulvių.
• Burokėlius: po bulvių, javų, svogūnų ir agurkų.

Dar svarbu ne tik, ką po ko sėsime ar sodinsime, bet ir kas augs greta. Augalų kaimynystė turi didelę įtaką derliui ir augalų sveikatai. Mokslininkai ir augalų augintojai yra pastebėję, kad daržovių derliaus gausumas priklauso ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo to, kokias daržoves vienas šalia kitų auginame. Mat jos turi skirtingas savybes, skirtingai absorbuoja ir skleidžia įvairius spindulius, tuo pačiu skirtingai veikia ir kaimyninius augalus. Taip pat nustatyta, kad tinkamai parinkti kaimynai daržoves padeda apsaugoti nuo kenkėjų.

Augalų kaimynystės patarimai:

• Jei šalia morkų pasodinsite svogūnines daržoves, jos savo kvapu atbaidys morkines museles.
• Morkos taip pat labai mėgsta medetkų draugiją, tampa daug skanesnės ir jas mažiau puola ligos, o jų dygimą paspartina greta augantys krapai.
• Gerta morkų tinka sėti ir petražoles, tuomet jos bus vešlesnės, lygiai taip pat nutiks jas pasėjus ir prie svogūnų.
• Pomidorų daigus galite pasodinti tarp žolinių kultūrų, mat pomidorai puikiai atbaido kenkėjus.
• O šiltnamyje šalia pomidorų galite pasodinti salierus. Pomidorų vaisiai bus daug skanesni ir geriau derės.

4. Daržo įrengimas

Kai jau turite aiškų planą: ką, kur, kada ir kaip sėsite ar sodinsite, metas pradėti įrenginėti daržą. Pirmiausia reikėtų nuspręsti, kiek ir kokių lysvių prireiks. Planuodami daržą, labai svarbus veiksnys yra patogumas. Todėl reikėtų nepamiršti sodinių zonų. Kuo daugiau dėmesio reikalauja augalas, tuo arčiau jūsų jis turi būti. Pavasarį arčiausiai bus ridikėliai ir salotos, šiltlysvės su sodinukais, agurkų, pomidorų lysvės, žalumynai. Toliau šakniavaisiniai augalai, paprikos ir baklažanai, kopūstai ir pupelės. Dar toliau - daugiametės daržovės, moliūgai ir bulvės.

Lysvių tipai ir išdėstymas

Lysvės gali būti stačiakampės, apvalios ar kitos formos, svarbiausia, kad lengvai pasiektumėte augalus. Vidutinis rekomenduojamas lysvės plotis turėtų būti apie 0,8-1 m, o tarplysviams užtenka 0,4 m pločio. Taip pat reikia nepamiršti, kad specialistai rekomenduoja lysves formuoti nuo šiaurės - pietinės pusės link arba nuo šiaurės rytų - pietvakarių link. Taip išdėstytos lysvės gaus daugiausiai saulės šviesos ir šilumos. Kai jūsų daržas augs, svarbu, kad būtų lengva judėti tarp augalų. Taip pat siekite, kad daržo lysvės būtų ne platesnės nei 1,2 metro. Tokiu būdu galėsite pasiekti vidurį be poreikio žengti ant dirvožemio, nes tai gali suslėgti žemę ir pakenkti augalams.

Taip pat reikėtų pasirinkti ir tinkamą lysvių tipą:

• Plokščiosios lysvės: pačios populiariausios ir plačiausiai naudojamos lysvės. Tokias lysves rekomenduojama rinktis lengvose dirvose, nes dirva ne taip greitai išdžiūva. Tokios lysvės tinka lanksčiam daržininkavimui, kai lysvių planas kasmet keičiamas.
• Pakeltos lysvės: populiarios tarp daržininkų, nes sukuria tvarkos įspūdį. Tokias lysves galima tiesiog supilti, arba įrėminti. Jos naudingos vietovėse, kur dažnos liūtys ar sunki molinga dirva, mat greičiau išdžiūsta, bet esant sausrai būtina dažnai laistyti. Aukštesnes lysves galima gaminti ir tiesiog dėl grožio.
• Pagilintos lysvės: Lietuvoje retai sutinkamos, mat tinkamos sausesnių sklypų šeimininkams, vietovėse, kur iškrenta mažiau kritulių. Tokių lysvių forma ir gylis pasirenkamas pagal daržininkų poreikius.
• Šiltlysvė: tai lysvių tipas - tarpinė stotelė tarp daiginimo šiltoje patalpoje ir sodinimo lauke. Tokių lysvių įrengimas aktualiausias pavasarį.

Kai dirvožemis bus paruoštas, galite pradėti sodinti augalus. Sodindami atsižvelkite į augalų aukštį, dydį ir augimo sezoną. Drėkinimas per laistymo vamzdžius. Drėkinimo sistema, naudojanti laistymo vamzdžius su skylutėmis, leidžia tiesiogiai tiekti vandenį į šaknis, sumažinant vandens nuostolius ir palaikant optimalią dirvožemio drėgmę. Purškimas. Jei norite paskleisti vandenį ant viso augalo, galite naudoti purkštuvus. Tačiau šis metodas tinka tik tam tikriems augalams, nes jis gali skatinti ligų plitimą, jei vanduo liečiasi su lapais.

5. Estetiškas daržas

Daržas yra neatsiejama sklypo dalis, todėl norisi, kad ne tik poilsio zona, bet ir sodas, daržas atrodytų estetiškai. Keli pokyčiai gali pakeisti jūsų daržo vaizdą iš esmės.

Tvarus daržas

Takai gali būti iš įvairių medžiagų: žolės, medžio drožlių, akmens ar plytelių. Pradėkite nuo tvarkingų takų. Ištryptas purvo takas neatrodo estetiškai, dar blogiau - piktžolėmis apžėlęs. Takai aprėmina lysves, jie tampa elementu, kuris apjungia visą vaizdą, tampa pagrindu. O štai takai aprėmins vaizdą visada. Žievės mulčias. Tamsus ir neįkyrus, natūralios kilmės - puikiai tiks daržui. Atkreipkite dėmesį, kad sluoksnis turi būti storas (bent sprindis, kad nepraaugtų piktžolės), kartais reikės papildyti. Trinkelės arba šaligatvio plytelės. Ilgaamžis sprendimas, be to - galėsite į daržą ateiti net su šlepetėmis. Veja. Jei sklypas labai mažas ir daržo zonos neišeina paslėpti, vejos takai tarsi pratęs poilsio zoną. Svarbu: takų plotis turi būti toks, kad praeitų jūsų žoliapjovė. Akmenys. Akmens plokštės - tinkamas pasirinkimas. Jeigu lysvės aprėmintos, tada ir takus patogu gražiai įsirengti. Jeigu taką mulčiuosite žievėmis, jos nesusimaišys su daržo žeme. Vienas iš beviltiškiausių darbų darže yra lysvių šonų ravėjimas! Kadangi lysvės paprastai daromos iškilios, jų šonuose atsiranda nuožulnūs kraštai. Čia jau nieko nepasodinsi, tas žemės ruožas neturi jokios funkcijos, nebent lietaus vandens nutekėjimo. Tačiau gamtoje žemė nebūna plika, todėl tuos šonus greitai apauga piktžolės.

Daržo estetika ir funkcionalumas

Naudokite pakeltas lysves. Jos gali būti iš medienos: plonos lentos (neapdorotos, impregnuotos, apdorotos aukšta temperatūra - t.y. termomediena), stori tašai. Atkreipkite dėmesį, kaip sutvirtinti pakeltų lysvių kampai. Gražiausios lentos neatrodys estetiškai, jei bus sutvirtintos grubiomis metalinėmis plokštelėmis. Metaliniai kampai su lazeriu išpjautais ornamentais patraukia akį ir daro jūsų daržą ypač stilingu. Pakeltos lysvės ypač vertingos ten, jeigu esamas dirvožemis labai molingas, labai smėlingas, arba jei toje vietoje kitokios netinkamos sąlygos (pavyzdžiui, ten užkastas statybų laužas). Tada lysves reikia gaminti aukštesnes, kad augalų šaknys pasiektų visas reikalingas maisto medžiagas lysvės viduje.

Atkreipkite dėmesį į tai, kas matosi darže akių lygyje. Tai šiltnamis, sandėliukas įrankiams, lauko virtuvė, komposto dėžė, atramos vijokliniams augalams. Kai kuriuos dalykus galima paslėpti. Tačiau net su laikinais sprendimais galima padaryti daržą gražesnį. Pamirškite visas ryškiai žalias vielas, kurias pardavinėja prekybos centruose - jų žalia spalva visai nepanaši į tą žalią, kurią turime savo darže vasarą. Atramos matomos ilgiau negu augalai, todėl jos tokios svarbios. Ant atramų paleiskite valgomus arba dekoratyvinius vijoklinius augalus. Mano patarimas: neapsiribokite pupelėmis, įveskite papildomų vertikalių elementų. Auginkite darže daugiau gėlių. Auginkite gėles prie daržovių. Šiltnamyje auga paprikos ir našlaitės.

Paslėpkite įrankius sandėliuke ar pašiūrėje, kad jie nesimatytų po akimis. Jei laistymo sistema ne automatinė, įrenkite keletą vandens taškų ir įsigykite vežimėlį žarnoms. Paskirkite nedidelę vietelę staliukui su kėde ar suoliuku. Pamatysite, koks tai lobis! Pavasarį galėsite ant jo pikuoti daigus, vasarą pasidėsite krepšį su braškėmis, galėsite čia gliaudyti riešutus, o rudenį padėsite nukritusį obuolį.

Bendras vaizdas svarbu, bet kartais detalės padaro tą lemiamą įspūdį. Netradicinės spalvos: jei nebijote drąsių sprendimų, nudažykite daržovių atramas mėlynai, o pakeltų lysvių šonus oranžine spalva. Jūsų asmeninis stilius gali atsispindėti ir darže. Ženklai ir užrašai: pakabinkite medines ar metalines lenteles su užrašais ties įėjimu į daržą, šiltnamyje, prie lauko virtuvės. Vientisumas. Jeigu įrankiai sukabinti matomoje vietoje, pirkite juos iš vienos kolekcijos, kad būtų vienodos rankenos, vienoda spalvinė gama. Pagalba paukščiams: įrenkite lesyklėlę ir paukščių girdyklą. Žiemą padėsite paukščiams, kurie alkani, o vasarą padėsite paukščiams, kurie ištroškę - tuo pačiu ir keletą kenkėjų iš jūsų daržo pasičiups.

Išlaikykite pasirinktą stilių visame sklype, įskaitant ir daržą. Jei jūsų interjeras prašmatnus ir klasikinis, tegul šiltnamio pamatas ir pakeltos lysvės būna išmūrytos. Jeigu stilius šiuolaikiškas industrinis, tegul darže esančios rodyklės ir ženklai būna pagaminti iš grūdinto metalo.

tags: #patarimai #kaip #pasidaryti #darza

• Su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas: ką sako įstatymai?
• Ką daryti, jei 11 mėnesių kūdikis atsisako kito maisto?
• Kuo ypatinga sausio 31-oji?
• Likimas ir giminės pratęsimas pagal delno linijas
• patikima apsauga suaugusiems