Pieninių dantukų priežiūra: priežastys, kodėl genda, ir efektyvus gydymas

Metas, kai dygsta pirmieji (pieniniai) dantukai, gali būti sudėtingas tiek pačiam mažyliui, tiek tėveliams. Tam, kad dantys kuo ilgiau išliktų sveiki ir gražūs, tinkama priežiūra svarbi jau nuo pat pirmųjų dienų. Dažnai pasitaiko tėvų, kurie mano, jog pieniniai dantys nėra tokie svarbūs, kadangi vėliau juos pakeičia nuolatiniai dantys. Tačiau šis požiūris yra neteisingas. Suprasti, nuo ko priklauso, kad vienų vaikų pieniniai dantys stiprūs, o kitų - gendantys, yra gyvybiškai svarbu kiekvienam tėvui.

Pieninių dantų dygimas ir reikšmė

Vaikučių burnoje iš viso būna 20 pieninių dantų. Pirmuosius dantis sudaro keturi iltiniai, aštuoni krūminiai ir aštuoni kandžių dantys. Kiekviename dantų lanke yra dešimt dantų. Pirmieji iš jų, dažniausiai apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, pradeda dygti maždaug apie 6-8 gyvenimo mėnesį. Ši riba gali būti labai individuali, todėl nereikėtų nerimauti, jei dantukai pradėjo dygti anksčiau ar vėliau. Visi pieniniai dantukai įprastai išdygsta iki 2,5-3 metų. Tuomet susiformuoja pieninis sąkandis, kurį vaikai dažniausiai turi iki 6 metų.

Kūdikio dantukų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai. Todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams. Pastebima, kad berniukams pieniniai dantys dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaitėms. Gali pasitaikyti atvejų, kai kūdikiai jau gimsta su prasikalusiais dantimis, dažniausiai apatiniais centriniais kandžiais, arba jie išdygsta praėjus vos kelioms dienoms po gimimo.

Ankstyvą arba pavėluotą pieninių dantų dygimą gali lemti įvairios ligos. Pavyzdžiui, sergant tymais, dantukai pradeda dygti ankščiau laiko. Vėlesniam jų prasikalimui įtakos gali turėti rachitas, medžiagų apykaitos sutrikimai ar dažnai pasireikšiančios ūminės infekcinės ligos.

Pieninių dantų dygimo ir iškritimo laikas

Pieninių dantų pažeidimo priežastys ir požymiai

Daugybės mažų vaikų pieniniai dantukai nėra pieno spalvos - jie pajuodę ir aptrupėję. Kaltas buteliuko ėduonis. Ėduonis - tai lėtinė infekcinė danties kietųjų audinių liga, sukelianti dentino ir emalio demineralizaciją. Infekciją dažniausiai sukelia Streptoccocus mutans. Šie mikroorganizmai neardo danties kietųjų audinių, bet mėgsta cukrų. Mikroorganizmai, skaidydami cukrų, gamina rūgštis, kurios ir ardo danties kietuosius audinius.

Pieninių dantų užuomazgos susiformuoja dar tada, kai vaikelis gyvena mamos pilvelyje. Tad mamos ligos, vartoti vaistai, stresas, nevisavertė mityba nėštumo metu gali lemti silpnesnius dantukus. Paties vaiko ligos ir vartoti vaistai pieniniams dantukams visai neturės reikšmės, jų įtaką pamatysime tik nuolatiniuose dantukuose, kurie pradeda dygti 5-7 metais. Danties spalvą lemia genetiniai veiksniai, tokie kaip mamos, tėčio ir visos giminės dantys, mamos ligos nėštumo metu (raudoniukė, citomegalo virusas, toksikozė ir kt.) bei genetiniai sutrikimai, kurie lemia jungiamojo ir kaulinio audinio formavimąsi.

Buteliuko ėduonį turintis vaikas dažniausiai yra dvejų metų amžiaus, ir jo pažeisti dantys yra viršutinio žandikaulio keturi kandžiai, o kartais ir iltys. Ši ėduonies forma pasireiškia vaikams, kai šie, esant išdygusiems dantims, maitinami ar girdomi naktį pienu ar saldžiais gėrimais (saldinta arbata, sultimis). Miego metu seilių išsiskiria kur kas mažiau nei aktyviuoju dienos metu, vaikas ryja rečiau, todėl dantų paviršiai nepakankamai apvalomi, ir susidariusios rūgštys išlieka. Kalbant apie maitinimą naktimis, motinos pienas yra saldus, tačiau jame esanti laktozė nėra tokia neigiama (mikroorganizmų atžvilgiu) kaip sacharozė (pramoninis cukrus). Laktozė galutinai suskaidoma ne burnos ertmėje, o žarnyne. Be to, motinos piene esantys imunoglobulinai A ir G pristabdo bakterijų augimą.

Dar vienas buteliuko ėduoniui atsirasti reikšmingas veiksnys - maisto konsistencija. Kol vaikas neturi krūminių dantų, jis maitinamas trintomis, skystomis košėmis ar tyrelėmis. Tokios konsistencijos maistas ilgai lieka burnoje, ant dantų paviršių, ir susidariusios apnašos didina buteliuko ėduonies riziką. Sudygus krūminiams dantims, vaikas turi būti maitinamas rupiu, skaiduliniu maistu.

Pagrindinė vaikų mitybos blogybė - per didelis vartojamo cukraus kiekis. Dažnas daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas skatina ėduonies vystymąsi. Dėl šios priežasties patariama riboti suvalgomų saldumynų kiekį, o pasmaližiavus išsiskalauti burną. Net ir natūraliuose produktuose, kaip vaisiai, taip pat yra nemažas kiekis cukraus, tad labai svarbu tėvams prižiūrėti vaikų mitybą ir riboti cukraus vartojimą. Kaupiantis maisto likučiams burnoje, ilgainiui susidaro apnašos. Jei vaiko dantys neišvalomi, prie susidariusių apnašų kaupiasi dar daugiau mikroorganizmų, kurie, naudodami cukrų, sintetina rūgštis, ardančias danties kietuosius audinius.

Pieninių dantų ėduonies pradžioje simptomų nėra. Pažeidimui progresuojant viršutinio žandikaulio kandžiuose, jis skverbiasi į dentiną ir greitai progresuoja. Tuomet pastebimi spalvos pokyčiai (gelsva, ruda). Skylutės vietoje vaikams nebūtinai skauda, tad jei nesilankote pas odontologą ir laukiate, kol vaikui suskaus, tikėtina, kad pažeidimas tuomet jau bus labai gilus, kai teks šalinti dantuko "nervuką" ir gelbėti tinstantį skruostą.

Kodėl pieninių dantų gydymas yra būtinas?

Pirmieji mažylio dantukai itin svarbūs pieninio sąkandžio formavimui ir taisyklingam žandikaulio padėties palaikymui. Taip jie leidžia užtikrinti normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys padeda laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui. Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Todėl esant pažeidimui, būtinas jo gydymas. Priešingu atveju infekcija gali sutrikdyti nuolatinio danties vystymąsi ir dygimą.

Pieninius dantis gydyti būtina, jie atlieka daugybę svarbių funkcijų: kramtymo, kalbėjimo (padeda taisyklingai tarti raides), estetikos, socialinę, tačiau už visas šias išvardintas svarbiausia yra vietos išlaikymo funkcija. Burnoje esantys sveiki dantys laiko vietą vėliau dygsiantiems nuolatiniams dantims. Anksti netekus dantukų ar turint sugedusius ir negydytus pieninius dantis prarandama vieta ir kur kas padidėja tikimybė ateityje turėti susigrūdusius, burnoje netelpančius nuolatinius dantis.

Sugedus pieniniams dantims, vaikas negali normaliai valgyti ir gerti, nuolatos jaučia skausmą ir patiria psichologinį stresą. Be to, negydomi pieniniai dantys gali pažeisti nuolatinių dantų formavimąsi bei gali turėti įtakos netaisyklingam sąkandžiui. Su sugedusiais dantukais burnoje vaikas vaikšto tarsi su „tiksinčia bomba“ - nesveikus dantukus bet kada gali pradėti skaudėti, nusilpus vaiko imunitetui, vaikas net gali ištinti, nuolatinė infekcija burnoje yra iššūkis imuninei bei kraujotakos sistemoms. Ankstyvas viršutinio žandikaulio kandžių netekimas lemia mažo viršutinio žandikaulio formavimąsi. Netekus priekinių dantų, vaikui sunku ištarti tam tikrus garsus.

Paskutiniai pieniniai krūminiai dantys keičiasi maždaug 12 metų vaikams, tad jie turi dar ilgai tarnauti, kol galės išeiti į užtarnautą pensiją pas dantukų fėją. Jei ir paūgėjęs vaikas neišmokomas puikios burnos higienos (iki 7-8 metų dantis turėtų pervalyti tėveliai) ir mitybos įpročių, be abejo, nuolatiniai dantys bus tokie patys pažeidžiami, kaip ir pieniniai.

Pieninių dantų gydymo metodai

Svarbu nedelsti ir stengtis suvaldyti esamą situaciją kuo greičiau, kol dar vaikui neskauda, nėra pūlinių ir kitų grėsmingų situacijų. Pradinės ėduonies stadijos gydomos konservatyviai, naudojant fluoro preparatus, mokant tėvus ir vaikus burnos higienos bei mitybos. Nedideli pažeidimai plombuojami. Jei jau pažeidimas gilesnis, nebe dėmelė, o jau ertmė, tuomet išvalius ją, dantukas užplombuojamas. Kai ėduonis pažengęs, taikomas endodontinis gydymas arba dantys dengiami vainikėliais.

Pieniniai dantys gali būti dengiami apsauginiu laku arba atliekamos dantų aplikacijos fluoro laku, kuriuo sustiprinamas pažeistas danties paviršius. Taip pat yra specialių remineralizuojančių priemonių, skirtų tokių dantukų priežiūrai. Dažnas vaikų pieninių dantų atstatymo metodas yra vainikėliai, kai ant labai pažeisto pieninio danties uždedamas nerūdijančio plieno ar cirkonio vainikėlis. Toks gydymas ypač patogus, kai dantis labai pažeistas ar tvarkomi šaknų kanalai ir reikalinga tvirta apsauga, kuri padeda atstatyti danties anatomiją ir funkciją bei ilgiau išlaikyti dantuką dantų lanke tvarkingą. Nerūdijančio plieno vainikėliai dėl estetikos dedami tik ant galinių dantų. Jei norisi estetiško vaizdo ir būtina sutaisyti priekinius dantis, gydytoja rekomenduoja rinktis cirkonio vainikėlius, kurie yra danties spalvos, o funkcija - tokia pati.

Gydymas esant baimei ir skausmui

Vaikai - emociškai jautriausia pacientų grupė. Dažnai jie neturi kantrybės ramiai išsėdėti visą procedūros laiką odontologo kėdėje. O jei dar įsijungia baimės veiksnys, tuomet į pagalbą rekomenduotina pasitelkti sedaciją. Sedacija - tai dantų gydymo baimės malšinimo būdas medikamentais, išlaikant sąmonę. Gydymo metu vaikas viską mato ir girdi, tačiau jo emocijos yra prislopintos, o raumenys atsipalaidavę. Toks gydymo būdas tinka vaikams, turintiems konkrečią dantų gydymo baimę. Tačiau tikimybė, kad vaikui sedacija bus veiksminga, yra apie 50 procentų, nes vaiko sąmonė išlieka, ir apie pusė vaikų vis tiek bijo praverti burną bei nesileidžia gydomi. Vienas iš sedacijos ypatumų yra tai, kad medikamentai prislopina emocijas, bet neveikia kaip nuskausminamieji vaistai. Toje vietoje, kur bus gydomas dantis, vis tiek reikia taikyti vietinę nejautrą. Jei kariesas daugybinis, o vaikas labai jautrus, rekomenduojama dantukus taisyti pritaikius bendrąją nejautrą, kai vaikas visiškai užmigdomas.

Jeigu reikia gydyti dantis mažam vaikui, rinkitės tokias klinikas, kurios turi specializuotas vaikų erdves. Tai specialiai vaikams įrengti kabinetai ir laukiamieji, kuriuose vaikai, laukdami savo eilės, gali piešti, žiūrėti mėgstamus filmukus. Kadangi šios vietos atrodo linksmai ir žaismingai, vaikai labiau atsipalaiduoja, dėl to procedūros atliekamos kokybiškiau.

Pieninių dantų priežiūra ir profilaktika

Tinkama kūdikių dantukų priežiūra reikalinga jau nuo pirmųjų dienų. Pirmuosius dantukus vaikams reikia valyti drėgna marle arba švariu audeklu prieš miegą vakare, taip pat po pusryčių ryte. Juo galima švelniai nubraukti apnašas ir pamasažuoti dantenas. Taip palengvinamas naujų dantų prasikalimas, sumažinamas skausmas. Kol mažylis neišmoksta rašyti, jo rankų judesiai yra nepakankamai koordinuoti tinkamai išsivalyti dantis. Be abejo, mažas vaikas gali pats pratintis valyti dantis šepetėliu, bet pabaigti dantų valymą turi tėvai.

Išdygus pirmiesiems pieniniams krūminiams dantukams (maždaug 1-1,5 metų) reikėtų pradėti valyti dantukus vaikišku minkštu dantų šepetuku. Antraisiais gyvenimo metais jau galima pradėti valyti dantukus vaikiška dantų pasta, kurios reikia dėti labai nedaug (vaiko mažojo pirštuko nago dydžio). Kai išdygsta daugiau dantukų, reikia pradėti naudoti vaikišką šepetėlį su maža minkšta galvute ir befluorę dantų pastą. Vyresniems vaikams (nuo 3 metų) rekomenduojamos nedidelį (250-500 ppm), o paaugliams didesnį (1000-1100 ppm) fluoro kiekį turinčios pastos. Vaikučiams iki 6-7 metų gali būti sunku patiems kruopščiai išsivalyti dantukus, todėl jiems turėtų padėti tėveliai. Tėvai vaikams dantis turi valyti nuo pirmojo dantuko iki tol, kol jie patys geba savarankiškai tinkamai išsivalyti dantis - apie 9-10 metų. Valydami dantis ir ryte, nuvalome užsilikusias bakterijas, apnašas, dantys paruošiami dienos „maisto atakoms“. Ryte rekomenduojama nuvalyti ir liežuvį.

Kitas svarbus aspektas, turintis įtakos vaikų pieninių dantų būklei - mitybos režimas. Svarbu ne tik koks maistas yra valgomas, bet ir kada. Prieš miegą vaikui galima pasiūlyti vandenuko, nes saldūs gėrimai ir arbatėlės kenkia dantukams. Venkite lipnaus maisto. Nuo 12 mėnesių vaikas turi gerti iš puodelio. Kad vaikų pieniniai dantys būtų sveiki ir taisyklingai vystytųsi žandikauliai, būtina vaikams daugiau duoti kieto maisto, pavyzdžiui, kramtyti morkas, agurkus, riešutus, per daug nesmulkinti mėsos. Skatinti skaidulinio, rupaus maisto vartojimą, kuris svarbus savaiminiam paviršių apsivalymui.

Pirmojo vizito pas odontologą svarba

Dažnai tėveliams iškyla klausimas - kada būtina apsilankyti pas odontologą? Tai galima padaryti vos tik išdygus pirmajam dantukui. Tuomet galėsite aptarti profilaktikos priemones, higieną, tinkamą mitybą. Odontologai apžiūrės ir įvertins Jūsų mažylio burnos būklę, pateiks patarimų, kaip ją prižiūrėti. Rekomenduojame, kad pirmasis vizitas būtų anksčiau, negu pradeda skaudėti dantį. Klinikoje mažieji pacientai bei jų tėveliai yra supažindinami su burnos higienos procedūromis, dantų valymo priemonėmis ir būdais. Ypač suskubkite pas dantų gydytoją, jei turite kokių abejonių.

Pieninių dantų kaita į nuolatinius

Maždaug 5-7 vaiko gyvenimo metais prasideda mišraus sąkandžio laikotarpis - pradeda kristi pieniniai dantukai ir dygti nuolatiniai. Dantų dygimo pradžios laikas sąlygojamas daugelio veiksnių. Pastebėta, kad vėlesnė dantų kaita dažniau pasitaiko vaikams turintiems genetinių sutrikimų, sisteminių ligų, tokių kaip rachitas, inkstų nepakankamumas, anemija, esant hormonų disbalansui. Vėlesnis dygimas taip pat būdingas vaikams, kurie gimė neišnešioti, per mažo svorio. Tačiau šiame laikotarpyje nemažiau svarbi ir visavertė mityba - esant baltymų stokai ir vaikams turintiems viršsvorio - dantų kaita dažnai būna lėtesnė. Jei pieninių dantukų dygimas buvo vėlesnis nei įprasta, tikėtina, kad ir jų kritimas bus vėlesnis.

Į odontologą vertėtų kreiptis tuomet, kai dantų dygimas vėluoja ilgiau nei metus. Gydytojui atlikus rentgeno nuotraukas įvertinama dantų užuomazgų padėtis. Pasitaiko atvejų, kad pieninis dantukas taip ir nepradeda klibėti dėl nuolatinio danties užuomazgos nebuvimo ar netaisyklingos padėties žandikaulyje. Mišraus sąkandžio laikotarpis pasibaigia 12-13 metais. Taigi, maždaug 13 gyvenimo metais susiformuoja nuolatinis sąkandis, kuomet vaikas jau turi visus 28 nuolatinius dantis.

Nuolatinių dantų dygimo metu svarbiausias uždavinys - išvengti karieso. Vos išdygusio danties emalis dar nėra pakankamai mineralizuotas, todėl itin pažeidžiamas. Silantas - tai skysta medžiaga, kurios sudėtyje yra fluoro, skatinančio danties audinio mineralizaciją. Šia medžiaga rekomenduojama dengti vos išdygusių pirmujų krūminių dantų vageles, kadangi jos dar nėra pilnai mineralizuotos, dažnai gilios, sunkiau išvalomos, todėl lengviau pažeidžiamos karieso. Esant didesniam polinkiui į ėduonį - silantais gali būti dengiami ir vėliau išdygę dantys.

tags: #parudavo #pieniniai #dantukai

• Receptai ir patarimai: kaip iškepti kiaušinį
• viskas apie serialą „Vedęs ir turi vaikų“
• „Atžalyno“ gimnazijos istorija
• Vaiko vystymasis iki vienerių metų
• Kaip išsirinkti saugų migduką kūdikiui?