Padidėjusios inkstų geldelės ir įgimtos šlapimo sistemos ydos kūdikiams: išsamus vadovas

Inkstai - svarbiausias žmogaus organas, šalinantis medžiagų apykaitos produktus, reguliuojantis vandens ir druskų pusiausvyrą organizme. Todėl labai svarbu, kad jie būtų sveiki ir tinkamai atliktų savo darbą. Inkstų ir šlapimo takų ligomis vaikai serga gana dažnai. Įgimti obstrukciniai inkstų geldelės defektai ir įgimtos šlapimtakio formavimosi ydos yra susijusios su žmogaus šlapimo sistemos anatomija. Šios ligos gali sukelti šlapimo nutekėjimo sutrikimus, inkstų funkcijos pablogėjimą ir netgi inkstų nepakankamumą. Liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant infekcijas, akmenų formavimąsi ir lėtinį inkstų pažeidimą. Laiku nepastebėtos ir tinkamai negydomos jos gali sukelti negrįžtamą ir sveikatai pavojingą inkstų funkcijos nepakankamumą.

Šlapimo sistemos anatomija ir obstrukcijų esmė

Šlapimo sistema apima inkstus, šlapimtakį, šlapimo pūslę ir šlaplę. Inkstai yra poriniai organai, esantys nugaros pusėje, kurie filtruoja kraują ir gamina šlapimą. Inkstai yra poriniai organai, esantys abiejose stuburo pusėse, kurie atlieka svarbią funkciją filtravimo procese, pašalindami atliekas ir reguliuodami skysčių pusiausvyrą organizme. Inkstų geldelė, esanti inksto viduje, surenka šlapimą prieš jį siunčiant į šlapimtakį. Šlapimtakiai yra vamzdeliai, kurie transportuoja šlapimą iš inkstų į šlapimo pūslę.

Hidronefrozė yra liga, susijusi su inkstų anatomija. Hidronefrozė atsiranda, kai šlapimo srautas iš inksto yra sutrikdytas, dėl ko inkstai išsipučia. Šis išsiplėtimas gali paveikti ne tik patį inkstą, bet ir šlapimtakius, kurie yra vamzdeliai, pernešantys šlapimą iš inkstų į šlapimo pūslę. Hidronefrozė yra būklė, kurią sukelia šlapimo nutekėjimo iš inkstų sutrikimas. Dėl šio sutrikimo šlapimas kaupiasi inkstuose, sukeldamas jų išsiplėtimą. Įgimti obstrukciniai inkstų geldelės defektai ir įgimtos šlapimtakio formavimosi ydos apima įvairius defektus, kurie gali pasireikšti jau prenataliniu laikotarpiu. Liga gali būti vienašalė (paveikianti tik vieną inkstą) arba dvišalė (paveikianti abu inkstus). Hidronefrozė gali būti ūminė arba lėtinė, priklausomai nuo jos trukmės ir priežasties. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip inkstų nepakankamumas, jei ji nebus laiku diagnozuota ir gydoma.

Inkstų geldelių padidėjimo priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinės įgimtų obstrukcinių inkstų geldelės defektų ir šlapimtakio formavimosi ydų priežastys gali būti genetiniai veiksniai, chromosomų anomalijos, taip pat aplinkos veiksniai, veikiantys nėštumo metu. Tyrimai rodo, kad tam tikros medžiagos, tokios kaip alkoholis ar narkotikai, gali padidinti riziką. Pagrindinės hidronefrozės priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra šlapimtakių obstrukcija, kurią gali sukelti akmenys, navikai, infekcijos ar trauma. Kitos priežastys gali būti įgimtos anomalijos, tokios kaip šlapimtakių striktūros, arba uždegiminės ligos, tokios kaip pielonefritas. Mums rado kad inkstuka paveikė šlapimo pusles ar taku refliuksas (šlapimo dalis grįždavo atgal i inkstuka.

Simptomai ir ankstyvas ligos atpažinimas

Hidronefrozės simptomai gali labai skirtis, priklausomai nuo ligos sunkumo ir priežasties. Lengvais atvejais gali nebūti jokių simptomų. Pagrindiniai simptomai gali apimti pilvo skausmą, šlapimo srauto pasikeitimus, dažnesnį šlapinimąsi ar, priešingai, šlapimo susilaikymą. Vaikai gali patirti vėmimą, karščiavimą ir bendrą silpnumą. Tačiau dažnai pasitaiko nugaros skausmas, skausmas šone, pykinimas, vėmimas ir šlapinimosi sutrikimai.

„Vaikų inkstų ligos dažnai prasideda tyliai ir nepastebimai, be skausmo, - sako Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Pediatrijos centro vadovė, vaikų nefrologė prof. Augustina Jankauskienė. - Neretai tėvai nekreipia pakankamo dėmesio į tokius dalykus kaip dažnesnis vaikų šlapinimasis dieną, naktinis šlapimo nelaikymas. Kai kada tėvai netgi savarankiškai nusprendžia, jog vaikas iš to išaugs, suranda priežasčių, tokių kaip peršalimas arba nuovargis. Visai kitas dalykas - inkstų geldelių uždegimas (pielonefritas), kuris pasireiškia ne tik šlapinimosi sutrikimais, bet ir karščiavimu. Nemažai vaikų patenka į ligoninę su bendrais ryškiais uždegimo požymiais: karščiavimu, intoksikacija, ir kai kada ne iš karto pavyksta nustatyti susirgimo priežastis. Tokios būsenos labai pavojingos mažiems vaikams iki 5 metų, nes jų inkstai dar nėra brandūs. Dėl vėlai pradėto arba netinkamo gydymo juose gali likti randų, lemiančių negrįžtamų pasekmių, tarp kurių - ir arterinė hipertenzija.“

Kas turėtų sukelti tėvų nerimą ir susirūpinimą? „Jeigu vaikas karščiuoja be peršalimo simptomų, neviduriuoja arba karščiavimo priežastis neaiški, ir tėvai, ir šeimos gydytojai arba gydytojai pediatrai turėtų susimąstyti apie galimą šlapimo organų infekciją. Jeigu vaikas ima šlapintis dažniau nei kiti, nors ir neskausmingai, arba labai retai, jeigu vaiko noras šlapintis toks staigus, kad jis negali net trumpam sulaikyti šlapimo, ir keletas lašiukų patenka į kelnaites, į tai reikia atkreipti dėmesį ir konsultuotis su gydytojais, - perspėja prof. A. Jankauskienė.“

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad fizinio vystymosi atsilikimas, greitas nuovargis, vaiko vangumas dėl energijos trūkumo, blogas apetitas, mažakraujystė gali būti rimtos inkstų ligos požymiai. „Šiuo metu tas berniukas dializuojamas mūsų ligoninėje, diagnozė - galutinė inkstų funkcijos nepakankamumo stadija. Tokia patologija pasitaiko retai, ir šeimos gydytojas per visą savo darbo laiką gali netgi nė karto su tokiu ligoniu nesusidurti, nes vienintelis specifinis susirgimo požymis šlapimo tyrime - žemas šlapimo lyginamasis svoris, rodiklis, reiškiantis, kad inkstai dirba tuščiomis apsukomis. O tai reiškia, kad inkstai filtruoja tik vandenį, bet silpnai atlieka savo pagrindinę funkciją apvalyti organizmą nuo šlakų ir druskų. Tik į šį rodiklį paprastai nekreipiama dėmesio. Problema ta, kad inkstų ligos, išskyrus ūmiąsias (pielonefritą, akmenligę ir kt.) beveik neturi akivaizdžiai specifinių požymių. Žmonės greitai reaguoja į skausmą, bėrimą, bet kai jų nėra, liga kurį laiką gali slapstytis ir nepastebėta pasiekti vėlyvą stadiją.“

Diagnostika nėštumo metu ir po gimimo

Diagnostika paprastai prasideda nuo klinikinių simptomų vertinimo ir fizinio patikrinimo. Naudojami įvairūs tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti inkstų ir šlapimtakio struktūrą. Hidronefrozės diagnozė paprastai prasideda nuo anamnezės surinkimo ir fizinio ištyrimo. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti ultragarsinį tyrimą, kad nustatytų inkstų išsiplėtimą ir šlapimo kaupimąsi. Taip pat gali būti atliekami kompiuterinės tomografijos (KT) arba magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai, kad būtų galima išsiaiškinti obstrukcijos priežastį.

Ginekologė echo metu pastebėjo padidėjusias ABI inkstų geldeles. Davė siuntimą i perinat. centrą. Šnd ten buvome, mums 34 savaitės, gydytoja nerado kairio inkstuko išvis :(, o dešnysis padidėjęs. Jau 37 nestumo savate buvo pastebeta kad kairisis inkstukas padidejas. Mums nustate kairio inksto hidronefroze 38 s. Mano vaikui pastebėjo 37 nėštumo savaitę prasiplėtusias nežymiai inkstų geldeles, dėl to reikėjo gimdyti klinikose. Mums 28 sav., pastebėjo, kad išplėstos inkstų geldelės 4,7 mm ir 7,7 mm. „Mum kad menesi daro inkstu echo ir kiekviena karta kita diagnoze.“

Inkstų geldelių matmenys prenatalinėje diagnostikoje

Gydymo strategijos ir naujovės

Gydymo galimybės priklauso nuo defekto tipo ir sunkumo. Lengvų atvejų metu gali būti pakankama stebėjimo strategija, tačiau sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, siekiant pašalinti obstrukciją ar atkurti normalų šlapimo srautą. Neseniai atsiradusios minimaliai invazinės technikos, tokios kaip laparoskopinė chirurgija, gali sumažinti atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką. Taip pat gali būti taikoma medikamentinė terapija, skirta infekcijų prevencijai ir inkstų funkcijos palaikymui.

Hidronefrozės gydymas priklauso nuo jos priežasties ir sunkumo. Lengvos formos gali reikalauti stebėjimo ir gyvenimo būdo pokyčių, tokių kaip didesnis skysčių vartojimas. Tačiau, jei obstrukcija yra rimta, gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų pašalinta kliūtis. Tai gali būti atlikta endoskopiniu būdu arba atvira operacija. Be to, gali būti skiriami vaistai, padedantys sumažinti uždegimą ar skausmą. Naujovės gydyme apima minimaliai invazines procedūras, kurios leidžia greičiau atsigauti ir sumažina komplikacijų riziką.

Beveik identiška situacija, klinikose irgi po gimdymo prasidėjo infekcija ir su antibiotikais 2 savaites išlaikė. Dabar 7 savaites kudykiui ir kas dien geriam profilaktiskai antibiotika (nitrofurantoinas). Birželį vyksim pas A. Kilda, žiūrės ar nereikia operacijos. Mums nepraejo. Tas padidejimas virto i vieno inkstu dalini sunykima. Dar bunant klinikose prasidejo slapimo taku infekcija. Gavo daug vaistu bet siaip viskas ok. Tuos vaistus kaip ir jus gėrėm iki kitos operacijos (nesusijusios su inkstais). Reikejo dažnai daryti šlapimo tyrimus mum. Stebėjimo metu vykom pas A.Kildos kolege Lukošiūtė-Urboniene (jei gerai pavarde uzrasiau). Mums rado kad inkstuka paveikė šlapimo pusles ar taku refliuksas (šlapimo dalis grįždavo atgal i inkstuka. Dare mini operacija su narkoze - suleido kažkokiu vaistu, kurie ta bėda sprendžia, nes uždaro ta vieta kad slapimas atgal negrįžtų.

Gyvenimas su inkstų ligomis ir ilgalaikė perspektyva

Ramino gydytoja, kad ir su vienu inkstu žmonės pulnavertį gyvenimą gyvena, bet per ašaras nemačiau kelio. Dažniausiai jei žmogus/kūdikis/ neturi vieno inksto, natūraliai vienas būna išsiplėtusios/padidėjusios geldelės sveikojo inkstuko. Todėl, kad jo funkcija ir panaudojimas būna didesnis nei kad dirbtų du. Svarbiausia, kad vienas inkstas atliktų funkciją savo, o padidėjusios geldelės yra normalu. Mano teta turi vieną inkstą nuo gimimo, tais laikais prieš 50 metų nei kas žinojo nei ką, gimė - užaugo bei problemų su inkstais nebuvo. Taipat vienas inkstas yra didesnis.

Mums buvo padidėję abu inkstukai, gydytoja sakė net labai daug, ir stebėsime kiek kitam kartui pakilę bus. Nuėjus kitam echo, įvyko stebuklas, inkstukai visiškai atsistate, net 1mm sakė kažin ar įžvelgia. Sakė būna, bet čia retas atvejis, vaisius buvo nepasislapines, gal nepatogi poza jam buvo, isiremes buvo... Jei inkstukas didės teks gimdyt anksčiau termino, patarė nepernešioti ir gimdyt Santaruose.

Lietuvoje šiuo metu dializuojami 8 vaikai. „Tie skaičiai labai greitai kinta, nes vieni vaikai tampa suaugusiais, kiti - transplantuojami, ligonių skaičius kinta, - sako gydytoja. - Tačiau kiekvienas sergantis vaikas - tai atskira skausmo ir vilčių istorija. Turime vieną mergytę, kuriai dabar jau penkeri. Ji dializuojama nuo pirmosios gyvenimo savaitės. Dabar jau rengiame ją transplantacijai. Visų mylimas pacientas - dar pusantrų metukų neturintis berniukas su įgimta inkstų patologija. Pasaulyje daug vaikų miršta nuo ūmaus inkstų funkcijos nepakankamumo. Pasaulinė nefrologų draugija siekia, kad 2020 metais pasaulyje vaikai nemirtų nuo ūmaus inkstų funkcijos nepakankamumo.“

Arterinė hipertenzija ir inkstų ligos vaikams

Dėl vėlai pradėto arba netinkamo gydymo juose gali likti randų, lemiančių negrįžtamų pasekmių, tarp kurių - ir arterinė hipertenzija. Tokie vaikai pas nefrologus patenka dažniausiai tik aplinkiniu keliu - atsiųsti pas endokrinologą dėl žemo ūgio, hematologą dėl ilgalaikės mažakraujystės ar kardiologą, aiškinantis aukšto kraujospūdžio priežastis. Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad arterinė hipertenzija - viena dažniausių suaugusiųjų ligų, vaikams kraujospūdžio matuoti nereikia, nes tai - dėl amžiaus kylanti problema. Prof. A. Jankauskienė dėl to kategoriškai nesutinka. „JAV mokslininkų duomenimis apie 3 proc. vaikų serga arterine hipertenzija. Skirtingai nuo suaugusiųjų, kurie daugiausia serga pirmine arterine hipertenzija, vaikams dominuoja antrinė. Pagrindinės jos priežastys (net 80 - 90 proc.) yra inkstų ligos. Likusioji dalis - dažniausiai pirminė arterinė hipertenzija nutukusiems paaugliams. Būtina griauti mitą, kad vaikai neturi arterinės hipertenzijos.“

Gydytoja nefrologė įsitikinusi, jog šis mitas palaikomas dėl gana keistų ir smulkmeniškų priežasčių. Mat, norint išmatuoti vaikų kraujospūdį, reikia keleto - bent penkių - įvairaus dydžio manžečių, skirtų įvairaus amžiaus vaikams. Be to, norint tiksliai įvertinti vaiko kraujospūdį, reikia atsižvelgti į jo amžių, lytį ir ūgį, vadovautis specialiomis lentelėmis. Tai nėra sudėtinga, tačiau reikalauja tam tikrų pastangų. „Tai - ne galimybių, tai - požiūrio problema,“ - įsitikinusi profesorė ir primena, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, rekomenduojama vaikams nuo 3 metų amžiaus kiekvieno apsilankymo poliklinikoje metu būtinai pamatuoti kraujospūdį. O neišnešiotiems, gimusiems mažo svorio, gydytiems naujagimių reanimacijos skyriuose dėl sepsio, plaučių ir kitų sveikatos problemų vaikams, kurių inkstai, galimai, turi mažiau nefronų ir yra lengviau pažeidžiami, kraujospūdį reikia matuoti ir iki vienerių metų.

Prevencija ir visuomenės sveikatos iniciatyvos

Rūpinimasis vaikų sveikata - tai geriausia investicija į ateities visuomenės sveikatą. Sunkių ligų prevencija vaikystėje gana paprasta: sveika gyvensena, tinkama mityba be saldiklių ir konservantų, be energinių gėrimų, be žalingų įpročių, o ligų perspėjimas ankstyvame amžiuje - nereikalaujantis sudėtingų ir brangių tyrimų. Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės nefrologai kartu su Vaikų, sergančių inkstų ligomis, fondu nori atkreipti dėmesį į blogą vaikų hipertenzijos diagnostiką ir kviečia registruotis tėvus, kuriems kelia nerimą vaikų sveikata. Vaikų nefrologai kovo 10 dieną pamatuos ir įvertins pacientų - nuo naujagimių iki 7 metų amžiaus - kraujospūdį, o fondas dar finansuos ir vitamino D koncentracijos organizme tyrimą.

tags: #padidejusios #inkstu #geldeles #kudikiui

• Kompleksinės paslaugos socialinės globos namuose
• Kaip tinkamai naudoti kompresinį diržą po gimdymo
• Dainavos seniūnijos gyventojams: išsamus gidas apie vaiko pinigus
• „My Little Pony“ ir „Enchantimals“ pasauliai vaikams
• Įgyvendinant vaiko gerovės valstybės politiką