Dirbtinis apvaisinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti

Nevaisingumas - tai iššūkis, su kuriuo šiandien susiduria vis daugiau porų. Gyvenimo tempas, stresas, vėlesnis šeimos planavimas, sveikatos sutrikimai ar genetiniai veiksniai gali turėti įtakos natūraliam pastojimui. Tačiau šiuolaikinė reprodukcinė medicina siūlo pažangius sprendimus, leidžiančius poroms neatsisakyti svajonės tapti tėvais.

Pagalbinis (dirbtinis) apvaisinimas yra medicininė procedūra, kuri gali padėti poroms susiduriančioms su nevaisingumo problemomis - susilaukti vaikų. Tai apvaisinimas, kuomet sėkla yra įvedama į moters makštį arba gimdą specialiais prietaisais, arba genetinių tėvų spermos ir kiaušidžių (gametų) dirbtinis suliejimas laboratorijoje, jei natūraliai yra sunku ar neįmanoma susilaukti vaiko.

Teisinis ir etinis kontekstas

Jūs turite teisę į dirbtinį apvaisinimą, jei labai sunku arba neįmanoma natūraliai susilaukti vaiko. Jūsų teisė susilaukti vaiko dirbtinio apvaisinimo būdu yra saugoma teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Tačiau darbas su žmogaus ląstelėmis yra susijęs su tam tikrais teisiniais ir etikos klausimais, todėl šios teisės įgyvendinimui gali būti taikomos tam tikros sąlygos ir apribojimai.

Egzistuoja tam tikri etinio pobūdžio apribojimai, pavyzdžiui, dirbtinio apvaisinimo procedūra negali būti naudojama žmogaus klonavimui. Neleidžiama pasirinkti vaiko lyties, išskyrus atvejus, kai konkrečios lyties vaikas gali paveldėti genetinę ligą. Informacija apie konkretų dirbtinio apvaisinimą atvejį ir donorystę yra paslaptis. Jei naudojote donoro ląstelę, jūsų tapatybė negali būti atskleista donorui. Jūsų asmeniniai duomenys bus įtraukti ir saugomi nevaisingų šeimų ir dirbtinės reprodukcijos registre, kurį naudoja jūsų pasirinkta medicinos institucija. Šie registrai nėra viešai prieinami.

Lietuvoje dirbtinę apvaisinimo procedūrą iš dalies finansuos valstybė, jei įvykdysite tam tikrus reikalavimus. Jei atitinkate įstatyme nustatytus reikalavimus, valstybė finansuoja pagalbinį apvaisinimą. Jei reikalavimų neatitinkate, valstybė nefinansuos jūsų dirbtinio apvaisinimo procedūros. Beje, Europoje tik Lietuvoje ir Latvijoje šios procedūros gydymo neapmoka valstybė.

Dirbtinis apvaisinimas religiniu požiūriu yra nepriimtinas. Šis klausimas sukelia labai prieštaringas diskusijas tarp medikų, politikų, dvasininkų ir kitų visuomenės atstovų. Mes nesiimame spręsti - gerai tai ar ne, tiesiog pateikiame skirtingas nuomones ir paliekame teisę tai daryti jums, skaitytojai. Popiežius Jonas Paulius II, švęsdamas Šeimų jubiliejų 2000 m., skatino įsivaikinti. Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų gydytojas Lietuvos bioetikos komiteto narys Virgilijus Rudzinskas teigia: „Aš palaikyčiau tokias technologijas, kuriose užsimezgusi žmogiška gyvybė nebūtų naikinama, šaldoma, donuojama ir pan.“

Nuo ko pradėti? Išsamus ištyrimas ir diagnostika

Kelias į dirbtinį apvaisinimą visada prasideda nuo išsamaus poros ištyrimo. Svarbu pabrėžti, kad nevaisingumas - tai poros, o ne vieno asmens problema. Poros nevaisingumą maždaug lygiomis dalimis gali lemti moters arba vyro nevaisingumas, rečiau - abiejų partnerių nevaisingumas. Manoma, kad Lietuvoje su nevaisingumu susiduria apie 10-20% porų.

Šeima laikoma nevaisinga, kai moteris, gyvendama su vyru reguliarų lytinį gyvenimą ir nevengdama nėštumo, per 2 metus nepastoja. 10-20 proc. visų šeimų yra nevaisingos. 50 proc. atvejų nevaisingos yra moterys, 40 proc. - vyrai, 10 proc. - abu sutuoktiniai.

Pirmieji žingsniai:

1. Specialistų konsultacija. Specialistas, visų pirma, surinks moters ir vyro anamnezę (ligos istoriją), paklausinės apie menstruacijų ciklą, lytinius santykius ir pan.
2. Tyrimai:
   • Moters tyrimai: hormoniniai tyrimai, ultragarsinis tyrimas, kiaušintakių pratekamumo tyrimas, gimdos kaklelio tyrimas, laparaskopija, histeroskopija ir kt.
   • Vyro tyrimai: pagrindinis tyrimas yra spermos tyrimas. Pastaruoju metu visame pasaulyje pastebima spermos prastėjimo tendencija. Tam turi įtakos ne tik persirgtos ligos, patirtos traumos, bet ir gyvenimo būdas, maistas.
3. Gydymo parinkimas ir gydymo plano sudarymas. Jums reikės sudaryti specialų susitarimą su medicinos įstaiga, kad būtų atlikta dirbtinio apvaisinimo procedūra.

Dirbtinio apvaisinimo metodai

Ne visais atvejais iš karto prireikia sudėtingų dirbtinio apvaisinimo procedūrų. Priklausomai nuo situacijos - pasiūlomas konkrečiai porai labiausiai tinkamas pagalbinio apvaisinimo metodas.

Hormoninis gydymas

Tai hormoninis gydymas, skirtas sureguliuoti ar sustiprinti ovuliaciją. Šis metodas taikomas moterims, kurių ciklas nereguliarus arba ovuliacija nevyksta reguliariai. Moteriai duodama vaistų, sukeliančių ovuliaciją. Kiaušidžių stimuliacija. Prasidėjus naujam moters ciklui (dažniausiai 2 ciklo dieną, tačiau gydytojas gali rekomenduoti ir kitaip) moteris turi į pilvą leistis vaistus, skatinančius folikulų augimą. Folikulų augimas yra vertinamas atliekant echoskopiją maždaug ciklo viduryje.

Intrauterininė inseminacija (IUI)

Šios procedūros metu specialiai paruošta vyro sperma yra sušvirkščiama tiesiai į gimdą, t.y., apvaisinimas vyksta moters kūne. IUI procedūros metu laboratorijoje specialiai paruošta sperma ovuliacijos metu suleidžiama tiesiai į gimdą. Tai padidina tikimybę, kad spermatozoidai pasieks kiaušialąstę. Sėkla gali būti įvedama iškart po to, kai gaunamas ejakuliatas, arba paimant specialiomis sąlygomis užšaldytą spermą. Inseminacija (sėklos įvedimas) gali būti atliekama į makštį, į gimdos kaklelį arba į gimdą, priklausomai nuo to, koks būdas (atsižvelgiant į medicininę apžiūrą) tikėtina bus veiksmingiausias. Po inseminacijos lytinis gyvenimas turi būti sustabdomas 3 mėnesių laikotarpiui.

Šis apvaisinimo metodas dažniausiai taikomas tuomet, jei vyras serga ligomis, trukdančiomis atlikti normalų lytinį aktą (sueitį) arba sutrikdančiomis jo dauginimosi funkciją (spermatogenezės patologija, lytinių organų anomalijos, lytinių liaukų nepakankamumas, varpos trauminiai pažeidimai, erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimai, sėklidžių hidrocelė, kapšelio patinimai ir kt.). Dažniausiai pagalbinis apvaisinimas taikomas ištekėjusioms moterims, kurių vyrai nevaisingi, retkarčiais - vienišoms moterims arba lesbietėms. Dažniau būna apvaisinama su donoro sėkla, rečiau - su sutuoktinio.

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (In vitro fertilizacija, IVF)

Jei ankstesni metodai neefektyvūs arba nevaisingumo priežastys sudėtingesnės, pasirenkamas IVF. In vitro fertilizacija (IVF) - kai kiaušinėliai išimami iš moters kiaušidžių ir apvaisinami vyro spermatozoidais laboratorijoje. Kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o išsivystę embrionai atidžiai stebimi ir atrenkami. Vėliau perkeliami į moters gimdą.

Procedūra mėgintuvėlyje atliekama ne visoms poroms, kurios kreipiasi. Dirbtinis apvaisinimas atliekamas, kai yra kiaušintakių nepraeinamumo sutrikimų arba kai yra blogi spermos tyrimai. Tai yra kraštutinis variantas, siūlomas tuomet, kai jokiais kitais būdais moteris negali pastoti. Daugelis mano, kad dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje atliekamas tik su donoro sperma. Tai netiesa - juk Lietuvoje uždrausta naudoti ne moters partnerio spermą, nėra spermos bankų, be to, donorų spermos reikia tik mažai daliai pacientų.

Kaip vyksta dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje?

1. Gydyti pradedama medikamentais skatinant kiaušialąsčių brendimą kiaušidėse. Paprastai gydymas užtrunka 2-4 savaites, priklauso nuo organizmo reakcijos.
2. Tada tam tikrą dieną ir valandą moteris užmigdoma bendrai nejautrai 15-20 minučių ir kiaušialąstės išimamos iš kiaušidžių. Procedūra atliekama pro makštį - kontroliuojant ultragarsu specialia adata punktuojamos kiaušidės.
3. Apvaisinimas mėgintuvėlyje: Kai masturbacijos ar nutraukto lytinio akto būdu gaunama sperma, jau gali apsivaisinti lytinės ląstelės. Jos apsivaisina pačios mėgintuvėlyje, kuris dedamas į inkubatorių. Inkubatoriuje sąlygos drėgmės, temperatūros atžvilgiu yra labai panašios į žmogaus organizmą.
4. Embrionų auginimas ir perkėlimas: Įvykus apvaisinimui, embrionai yra auginami inkubatoriuje 2, 3 arba 5, 6 dienas. Gerai besidalijantys embrionai perkeliami į gimdą praėjus 2-3 paroms po kiaušialąsčių išėmimo.
5. Nėštumo palaikymas ir patvirtinimas: Po embrionų perkėlimo vartojami medikamentai nėštumui gimdoje išlaikyti. Ar moteris pastojo, paaiškėja po 2 savaičių atlikus tyrimus, kurie patvirtintų nėštumą.

Embrionų įsitvirtinimas gimdoje priklauso nuo daugybės veiksnių - gimdos būklės, hormonų pusiausvyros, nervų įtampos, embriono kokybės. Embrionai įsitvirtina maždaug trečdaliui moterų. O neįsitvirtinę, kaip ir natūralioje gamtoje, žūsta.

Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI)

ICSI - tai pažangus IVF metodas, kai viena atrinkta spermatozoido ląstelė suleidžiama tiesiai į kiaušialąstę. Šis metodas taikomas, kai vyro spermos kokybė yra prasta.

Procedūros eiga ir trukmė

Pagalbinio apvaisinimo procesas yra individualus ir priklauso nuo pasirinkto metodo bei poros situacijos. Paprastai jis apima diagnozės nustatymą (atliekami išsamūs tyrimai). Dirbtinio apvaisinimo trukmę koreguoja ir pasirinktas metodas. Įvairių metodų (IVF, ICSI ir kt.) trukmė gali skirtis. Kiekviena pora yra unikali, todėl ir gydymo procesas gali skirtis.

Apytikslė procedūros trukmė:

• Diagnozė ir tyrimai gali trukti kelias savaites.
• Stimuliacija trunka 10-14 dienų.
• Kiaušinėlių surinkimas yra nedidelė chirurginė procedūra, kuri trunka apie 20-30 minučių.
• Apvaisinimas ir embrionų auginimas ir implantavimas trunka 3-5 dienas.

Po visų procedūrų seka nėštumo patvirtinimas ir tolimesnė nėščiosios priežiūra.

Kaina ir efektyvumas

Dirbtinio apvaisinimo procedūra yra gana brangi. Atsižvelgiant į sudėtingumą ji kainuoja 5000-7000 Lt, dar 3000-7000 Lt kainuoja vaistai, kurių kainą lemia jų suvartotas kiekis, o tai labai priklauso nuo pacientės amžiaus, nes vyresnėms moterims reikia daugiau medikamentų.

Pagalbinio apvaisinimo efektyvumas siekia 7-22 proc. apvaisinant sutuoktinio sėkla. Tik kas penktas dirbtinio apvaisinimo ciklas baigiasi vaikelio užsimezgimu ir gimdymu. Medicinos klinikos išsiskiria ne tik modernia įranga ir aukštais medicininiais standartais, bet ir žmogišku požiūriu.

Statistika ir pasaulinė patirtis

Pirmasis pasaulyje dirbtinio apvaisinimo būdu pradėtas kūdikis Louise Brown gimė Didžiojoje Britanijoje 1978 metais. Visame pasaulyje jų jau yra daugiau nei milijonas. Pasaulyje apie 8-10 proc. porų turi vaisingumo sutrikimo problemų, vadinasi, 50-80 mln. Skandinavijos šalyse 1 proc., o Nyderlanduose net 4 proc. žmonių yra gimę po pagalbinio apvaisinimo. Kasmet Lietuvoje atliekama apie 200 dirbtinio apvaisinimo procedūrų, nors, leidžiant finansinei padėčiai, norinčiųjų būtų apie 2 tūkstančius.

Dirbtinio apvaisinimo šalutinis poveikis ir rizika

Daktarai turėtų vengti kiek galėdami IVA dėl pašalinių pasekmių, pavyzdžiui, nenormalumų, išgyvenusių kūdikių bejėgiškumo, sakė dr. Dunson. BBC liepos 1 d. Gydymui sau ar kitiems yra skausmingas ir pavojingas patyrimas. praneša apie sunkumus, su kuriais susiduria didelių pinigų paviliotos moterys.

Medikamentų poveikis ir procedūrų komplikacijos motinai

Dirbtiniam apvaisinimui vartojami medikamentai padidina moters kiaušidžių aktyvumą. Taip jose vieno ciklo metu subrandinama ne viena kiaušialąstė, tačiau keletas ar net keliolika. Nuo 1 iki 10 proc. visų dirbtinai stimuliuotų ciklų galima tikėtis kiaušidžių perstimuliavimo sindromo, kuris pasireiškia skysčių kaupimusi pačiose kiaušidėse, pilvo ertmėje, inkstų darbo sutrikimais ir t.t. Australijoje tirta 10 nevaisingumo klinikų: per pirmus 12 mėnesių po minėtų procedūrų padaugėjo kiaušidžių ir gimdos vėžio. Manoma, kad moterys, kurioms nevaisingumo priežastis nėra atskleista, turi didesnį polinkį sirgti minėtu vėžiu.

Procedūrų metu gali kilti kiaušidžių traumos, pasekmės dėl anestezijos, infekcija ir kt. Imant moters lytines ląsteles iš kiaušidžių tenka atlikti jų punkcijas, kai kada - chirurgines operacijas. Visa tai susiję su galimais kraujavimais, organų pažeidimais, infekcinėmis komplikacijomis bei sąaugų susidarymu.

Psichologinis ir emocinis poveikis

Dirbtinis apvaisinimas - tai ne tik fizinis, bet ir emocinis procesas. Laukimas, viltys, kartais nusivylimai - visa tai yra natūrali šio kelio dalis. Tad nepavykus procedūrai šeima išgyvena nerimą, pereinantį į depresiją. Net ir pastojusi moteris jaučia nerimą dėl dažnesnių nėštumo, gimdymo komplikacijų, kūdikio sveikatos.

Nėštumo ir gimdymo komplikacijos, apsigimimai

Po dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje į gimdą persodinama keletas žmogaus gemalų. Taip padidinama nėštumo sėkmės tikimybė. Tad nieko keista, kad čia dažniau užsimezga daugiavaisiai nėštumai nei yra įprasta esant natūraliems ciklams. Dažniau būna dvyniai, trynukai, atitinkamai dažniau ir persileidimai bei priešlaikiniai gimdymai, dažniau gimsta mažo svorio naujagimiai. Nėštumo metu dažniau pakyla arterinis kraujospūdis, dažniau tenka daryti cezario pjūvio operacijas. Įrodyta, kad nuo nevaisingumo gydytos moterys dažniau patiria vaiko netektis.

Pastaruoju metu nerimą sukėlė informacija, kad dirbtinio apvaisinimo metu pradėti vaikai dažniau kenčia dėl įgimtų anomalijų. Štai Australijoje paskelbta, kad tokiems vaikams yra dvigubai didesnė rizika gimti su vienu iš 10 stambių apsigimimų: kiškio lūpa, diafragmos išvarža, nenusileidusiomis sėklidėmis, stuburo kanalo anomalijomis ir kt. Studijoje sulyginta 5680 IVA vaikų tarp 18 mėn. ir 14m. su 11360 to paties amžiaus normaliai pradėtų vaikų, siekiant nustatyti riziką tarp dirbtinio pradėjimo vaikų ir natūraliai pradėtų vaikų. Teigiama, kad šansų turėti gimdymo traumų palyginus su natūraliai pastojusiais vaikais ir kad gimsta mažesniu svoriu.

Daugiavaisiai nėštumai ir gimdymai po dirbtinio apvaisinimo

Išsamų tyrimą apie pagimdžiusias dvynukus, trynukus ir keturnukus tarp 1994 ir 2000 m. atliko žurnalas Obstetrics & Gynecology kovo mėn., analizuodamas tuos, kurie pastojo naudojant reprodukcinę pagalbinę technologiją.

Realios istorijos ir patirtys

Gydytoja akušerė-ginekologė Gražina Bogdanskienė, nevaisingumo gydymo pradininkė Baltijos šalyse, per 12 metų padėjo išvysti pasaulį daugiau nei 560 vaikų. Dirbtinio apvaisinimo būdu pradėti vaikai vadinami IVF kūdikiais. Ingrida, 36 metų amžiaus moteris, prieš 8 metus dirbtinio apvaisinimo būdu pagimdė dukrytę Emą. Ji dalijasi savo patirtimi:

„8 metus su vyru negalėjome susilaukti kūdikio, todėl kreipėmės į gydytoją G. Bogdanskienę. Procedūrai buvome ruošiami Vilniuje, o viskas tuomet vyko dar Londone. Pirmas bandymas pastoti buvo nesėkmingas. Tačiau vyras po 3 mėnesių vėl pasiūlė pabandyti. Tiesą pasakius, labai bijojau ne procedūros, o jausmų, kurie aplanko tokiais atvejais. Vis dėlto pabandėm dar kartą. Šis kartas buvo sėkmingas. Abiem atvejais buvo įsodinta po 3 embrionus. Pastojusi ypatingo džiaugsmo iš pradžių nejutau, nes negalėjau tuo patikėti. Ir gal tik po mėnesio tikrai „sužydėjau“. Nėštumas buvo labai sėkmingas, jaučiausi ypač gerai. Būdama 29 metų cezario pjūvio būdu pagimdžiau normalaus svorio mergytę. Emai dabar 7 metai, auga sveika ir žvali, kaip ir visi vaikai. Savo patirtį laikau sėkminga, bet kai kurioms kartu važiavusioms moterims pasisekė mažiau - viena vilnietė net 8 kartus kas 3 mėnesius ruošdavosi procedūrai, tačiau kas kartą nepasisekdavo. To nepatyrusiam sunku suvokti, kiek žmogui reikia ištvermės. Pernai vėl bandėme daryti procedūrą, jau Vilniuje. Sumokėjome 10 000 Lt, tačiau, procedūrai nepavykus, nutarėm daugiau nebandyti. Juk jau Dievas mus apdovanojo vaikeliu… Tikiu, kad jeigu Dievas nepadės, tai nieko nebus, nes iš medicinos pusės garantijų nėra… Dėl pirmos procedūros iniciatyvą rodžiau aš, tačiau antrai be jo noro nebūčiau ryžusis. Jis labai man padėjo, tačiau negalėjo suprasti, iš kur turiu tiek stiprybės. Esu tik už dirbtinį apvaisinimą moters vyro sperma, nes apvaisinimas donoro sperma yra neetiškas pirmiausia vaiko atžvilgiu. Juk jis turi žmogišką teisę žinoti, kas yra tėvas.“

tags: #nuo #ko #pradeti #pradedant #dirbtini #apvaisinima

• Jautis: gimimo data, charakterio bruožai ir suderinamumas
• Rugsėjo 28-osios krepšinio asmenybės
• Išsamus paaiškinimas: Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas
• Kaip paruošti negalią turintį vaiką ir jo šeimą darželiui
• Kaip tėvams efektyviai įsitraukti į darželio veiklas