Nėštumo tyrimai: svarba, diagnostika ir pagrindiniai laboratoriniai rodikliai
Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų, tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka. Yra laboratoriniai tyrimai, kuriuos specialistai tik rekomenduoja, tačiau jie kelia didelę grėsmę nėščioms moterims.
Chorioninis gonadotropinas (hCG) - svarbiausias nėštumo rodiklis
Chorioninis gonadotropinas (hCG) - tai hormonas, natūraliai gaminamas nėštumo metu. Jis yra vienas ankstyviausių biologinių nėštumo žymenų. hCG pradeda gamintis po apvaisinto kiaušinėlio implantacijos gimdos gleivinėje. Šis hormonas yra ne tik svarbus fiziologinis reguliatorius, bet ir vienas pagrindinių normalaus nėštumo laboratorinių rodiklių. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu hCG palaiko geltonkūnio funkciją ir skatina progesterono gamybą.
HCG tyrimas atliekamas siekiant patvirtinti ankstyvą nėštumą, nustatyti nėštumo laiką bei stebėti jo eigą. Normalaus nėštumo metu hCG koncentracija kraujyje auga labai greitai - per pirmąsias 6 savaites ji padvigubėja kas 1-3 dienas ir maždaug 14 nėštumo savaitę pasiekia maksimumą (maždaug 100 000 U/L). HCG tyrimas dažniausiai atliekamas imant kraujo mėginį iš venos. HCG kraujo tyrimui specialaus pasiruošimo nereikia - jį galima atlikti tiek nevalgius, tiek po valgio.
Be nėštumo diagnostikos, hCG taip pat naudojamas kaip vėžio žymuo gemalo (sėklidžių ir kiaušidžių) navikų diagnozei bei jų stebėsenai. Jeigu po gydymo randame padidėjusį βhCG, galime įtarti ligos atsinaujinimą.
Infekcijos nėštumo metu
Bakterijų ir virusų nešiojimas labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, dažnai subklinikinis, nustatomos tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.
Pagrindinės infekcijos, keliančios grėsmę nėštumui
- Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii): Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje.
- Raudonukė: Raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius.
- Citomegalo virusas (CMV): Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos.
- Hepatitas B: Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtine infekcija, nėštumo metu vaisius užkrečiamas 5 proc., gimdymo metu - 95 proc. atvejų.
- Lytiškai plintančios infekcijos: Tokios kaip gonorėja, chlamidiozė, sifilis, ŽIV ar Ureaplasma urealyticum kelia rimtą grėsmę ne tik motinai, bet ir kūdikiui, todėl ankstyva jų diagnostika yra būtina.
Svarbūs laboratoriniai tyrimai
Nėštumo metu atliekama daugybė tyrimų, leidžiančių įvertinti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatos būklę. Pateikiame pagrindinių tyrimų apžvalgą lentelėje:
| Tyrimo pavadinimas | Tikslas |
|---|---|
| Bendras kraujo tyrimas (BKT) | Parodo uždegimus, anemiją, leukocitų kiekį. |
| Kraujo grupė ir Rh faktorius | Būtinas Rh antikūnų prevencijai. |
| Glikemijos tyrimas / GTM | Cukrinio diabeto diagnostika. |
| Skydliaukės funkcijos tyrimai (FT4, TTH) | Vaisiaus smegenų vystymosi užtikrinimas. |
| PRISCA I/II | Genetinių anomalijų rizikos įvertinimas. |
B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS) yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežastis. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims skiriami antibiotikai. Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę.
Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai nėštumo metu taip pat labai reikalingi. ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, jeigu padidėja - kepenų pažeidimas. Normalaus nėštumo metu gali padidėti šarminė fosfatazė, kurią gamina placenta, todėl staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija rodo gręsiantį placentos nepakankamumą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
