Nėštumas ir saulė: kaip saugiai mėgautis vasara

Vasara - nuostabus metų laikas būsimai mamai: daug šviežių daržovių ir vaisių, peršalimo ligos pasibaigusios, galima mėgautis šiluma ir saule.

Nėštumas - ypatingas metas, kai moters kūnas patiria daugybę nuostabių, bet kartais ir nerimą keliančių pokyčių. Šiame straipsnyje aptarsime svarbius aspektus, susijusius su nėštumo pradžia ir saulės poveikiu, įskaitant vitaminų svarbą, odos pokyčius, emocinius svyravimus ir burnos priežiūrą.

Saulės poveikis nėštumo metu

Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia.

Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau.

Pasak vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, nėštumo metu degintis rekomenduojama iki 11 val. arba po 17 val., o užsienio kurortuose, kuriuose itin didelė kaitra, laiką paplūdimyje reiktų dar labiau paankstinti, kol temperatūra dar nesiekia 30 laipsnių karščio.

Aukšta temperatūra gali paskatinti gimdos susitraukimus, ji neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, o perkaitimas pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali net sukelti persileidimą. Ilgesnis nei savaitė buvimas aukštesnėje nei 32 laipsnių temperatūroje gali būti žalingas, todėl atostogoms geriau nesirinkti labai karšto klimato šalių.

Dėl žalingo karščio poveikio nėščiajai taip pat nerekomenduojamos ir karštos vonios bei pirtys - reikėtų tai žinoti renkantis SPA procedūras.

Vaisius jaučia temperatūros svyravimus. Ypatingai jie svarbūs pirmajame nėštumo trimestre. Temperatūros pakilimas aukščiau kūno temperatūros gali sukelti net ir teratogeninį poveikį (sukelti apsigimimus), dėl to pirmajame trimestre nėščiosioms nerekomenduojama būti tiesioginėje saulėje, lankytis pirtyse.

Kad vasaros karštis nebūtų toks pavojingas, svarbu reguliariai ilsėtis ir stengtis būti pavėsyje ar vėsiuose patalpose.

Nėščiųjų oda gali būti jautresnė, todėl svarbu naudoti apsauginius kremus su aukštu SPF filtru (rekomenduojama SPF 30 ir daugiau). Patartina nepamiršti dėvėti skrybėlės ir akinių nuo saulės, nuo tiesioginių saulės spindulių slėptis po skėčiu, pavėsyje.

Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.

Svarbu atsiminti, kad saulės spinduliai atsispindi nuo vandens, smėlio, akmenų, namų sienų ir net nuo žolės. Jautrią odą turintys žmonės gali įdegti net ir nebūdami tiesioginiuose saulės spinduliuose.

Būdamos saulėje, užsidėkite kepurę plačiais kraštais, tai geriau apsaugos veidą nuo saulės.

Pilvuką būnant saulėje reikia ištepti apsauginiu kremu nuo saulės, turinčiu ne mažesnį nei 20 SPF faktorių, būkite saulėje ne ilgiau 15 minučių. Tačiau geriausia pilvuką pridengti palaidine ar medvilniniu rankšluosčiu.

Nėštumo metu galima naudoti ir savaiminio įdegio kremus.

Po deginimosi saulėje reiktų odą padrėkinti, o jei matosi odos paraudimas, galima tą vietą patepti ir vaistiniu kremu su dekspantenoliu. Beje, šis kremas tiks ir ateičiai, gimusio mažylio užpakaliuko odelės priežiūrai bei suskirdusių spenelių priežiūrai.

Dalis moterų vasaros metu renkasi vartoti maisto papildą beta-karoteną - šis natūralus antioksidantas be kitų savo savybių padeda gražiai įdegti.

Dehidratacijos rizika

Dar viena pavojus, susijęs su karščiu ir saulės voniomis - dehidratacija, kai organizmas su prakaitu netenka daug vandens, o kartu ir svarbių medžiagų, tokių kaip kalis, magnis bei natris.

Nėščiajai per parą rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 8 stiklines vandens - į tai įsiskaičiuoja ir kiti skysčiai, tokie kaip pienas, sultys, sriubos, arbata. Jei moteris yra karštoje aplinkoje, daug prakaituoja, skysčių ji turi suvartoti dar daugiau. Antraip vandens trūkumas sukels gimdos susitraukimus, pablogins maisto medžiagų ir deguonies pernešimą vaisiui.

Kad organizmui trūksta skysčių parodo ne tik troškulys, bet ir retas šlapinimasis - rečiau nei 3 kartai per parą, vidurių užkietėjimas, burnos, akių gleivinės džiūvimas, silpnumas, galvos skausmas, mėšlungis, retesni nei įprastai vaisiaus judesiai.

Anot vaistininkės K. Šnirpūnienės, gausiai prakaituojant, galima gerti ne paprastą, o natūralų mineralinį vandenį, praturtintą magniu ir kaliu.

Jei moteris jaučia nedidelį tempimą, veržimą pilvo apačioje, nestiprius spazmus, rekomenduojama kurį laiką kasdien pavartoti po 400 mg magnio, kuris atpalaiduoja gimdos lygiuosius raumenis, padeda mėšlungio ir vidurių užkietėjimo profilaktikai.

Esant nusiskundimams, nėščiajai apskritai nerekomenduoju būti saulėje ar kitoje karštoje aplinkoje. Tokiu atveju patarčiau ilsėtis, gerti daug vandens, o savijautai negerėjant - skubiai kreiptis į gydytoją.

Odos pokyčiai nėštumo metu

Nėštumo metu keičiasi visas kūnas ir oda nėra išimtis. Spuogai, strijos... šiuo unikaliu gyvenimo laikotarpiu gali pasireikšti įvairių dermatologinių sutrikimų.

Nėštumo metu keičiasi odos struktūra: ji tampa sausesnė ir netgi sudirgusi, todėl ją niežti.

Nėštumo metu vienas iš dažnai pasitaikančių simptomų yra niežėjimas (dar vadinamas pruritus gravidarum), atsirandantis dėl įvairių odos pokyčių:

• Hormonų pokyčiai turi įtakos viso organizmo, įskaitant odą, funkcionavimui.
• Odos tempimas suaktyvina odos nervų galūnėles ir sukelia niežėjimą.
• Suintensyvėjusi prakaito liaukų veikla padidina prakaitavimą, kuris gali sukelti dirginimą.
• Kai kurios būsimos motinos serga nėščiųjų diabetu, dėl kurio pakitęs insulino kiekis gali sukelti sausumą.

Odą būtina drėkinti kasdien.

Nėštumas - ypatingas metas, kai moters kūnas patiria daugybę nuostabių, bet kartais ir nerimą keliančių pokyčių. Vienas labai dažnų ir matomų pasikeitimų - odos pigmentacijos suintensyvėjimas, dėl kurio atsiranda tamsesnės dėmės ar plotai.

Pigmentinės dėmės nėštumo metu atsiranda dėl hormoninių pokyčių, kurie paveikia melanino - pigmento, atsakingo už odos spalvą - gamybą.

Kodėl oda tamsėja?

• Hormonų audra: Stipriai padidėję estrogenų ir progesterono kiekiai skatina odos ląsteles melanocitus gaminti daugiau pigmento - melanino.
• Genetinis polinkis: Polinkis į hiperpigmentaciją, ypač melazmą (nėštumo kaukę), yra paveldimas.
• Saulės poveikis: UV spinduliai yra pagrindinis melanino gamybą skatinantis veiksnys.
• Kiti veiksniai: Kartais pigmentacijos pokyčius gali skatinti tam tikrų vaistų vartojimas, kosmetikos priemonės ar skydliaukės funkcijos sutrikimai.

Dažniausi pigmentacijos pokyčiai

• Melazma arba chloazma („Nėštumo kaukė“): Atsiranda simetriškos, netaisyklingos formos rusvos ar pilkšvai rusvos dėmės veide.
• Linea Nigra („Juodoji linija“): Tamsi linija nuo bambos žemyn link gaktikaulio.
• Kitų vietų patamsėjimas: Gali patamsėti apgamai, strazdanos, randai.

Pakartosime dar kartą - saulė yra didžiausias pigmentinių dėmių „draugas“ ir provokatorius. Net trumpas buvimas saulėje be apsaugos gali smarkiai paryškinti esamas dėmes ar išprovokuoti naujų atsiradimą.

Svarbu: Efektyviausia priemonė kovoti su nepageidaujama pigmentacija - nuosekli ir kasdienė apsauga nuo saulės naudojant priemones su aukštu SPF.

Daugeliu atvejų pigmentinės dėmės išblunka ar visai išnyksta po nėštumo, kai hormonų lygis normalizuojasi. O jei ir ne, po gimdymo, pasibaigus vaiko maitinimui, galima galvoti, kaip jas gydyti. Tam tinka rūgštiniai kremai, jie iššviesina tas dėmes. Ypač efektingas defektus koreguojantis cheminis odos šveitimas, medicinos centruose atliekamas gydytojų dermatologų.

Vitaminų svarba nėštumo metu

Vitaminai nėštumo metu ir prieš jį yra nepaprastai svarbūs, nes dėl vaisiaus vystymosi ir daugelio gyvybiškai svarbių procesų suintensyvėjimo padidėja moters kūno maistinių medžiagų poreikis. Nėščiai moteriai nereikia valgyti už du, tačiau ji privalo pasirūpinti tinkamu maistinių medžiagų kiekiu sau ir kūdikiui. Nuo būsimos mamos mitybos labai priklauso nėštumo eiga bei ar tinkamai vystysis vaisius.

Pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis turėtų būti gerai subalansuota mityba, kuri nėštumo metu užtikrins saugų vitaminų kiekį ir sumažins jų perdozavimo riziką. Tačiau pasitaiko atvejų, kai makro ir mikroelementų trūkumą reikia kompensuoti maisto papildais. Dėl preparatų rūšies ir vartojimo būdo būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.

Svarbiausi vitaminai nėštumo metu

• Vitaminas C: Stiprina imunitetą, palengvina geležies įsisavinimą ir yra svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Rekomenduojama paros dozė nėščiosioms yra apie 100 mg.
• Vitaminas D: Svarbus mineralinių medžiagų apykaitai, vaisiaus kaulų mineralizacijai ir bakterinės vaginozės rizikos mažinimui.
• Vitaminas A: Pasižymi antioksidaciniu poveikiu, stiprina imuninę sistemą ir teigiamai veikia kaulų, dantų ir nagų vystymąsi. Vitamino A paros poreikis nėštumo metu yra apie 1 mg.
• Vitaminas E: Apsaugo nuo vitamino A, lipidų, polinesočiųjų riebalų rūgščių oksidacijos ir saugo ląstelių membranas nuo pažeidimų. Vitamino E paros poreikis nėštumo metu yra apie 15-19 mg.
• DHA: Svarbi medžiaga, dalyvaujanti formuojantis smegenų žievei. Tinkamos DHA dozės nėštumo metu (500 mg) sumažina priešlaikinio gimdymo riziką.
• Vitaminas K: Trūkumas gali sukelti kraujavimą iš nosies. Trūkumą galima kompensuoti papildžius mitybą brokoliais, salotomis, špinatais ir kitomis žaliomis daržovėmis.
• Folio rūgštis (Vitaminas B9): Mažina nervinio vamzdelio defektų riziką kūdikiui ir anemijos riziką motinai. Rekomenduojama nėščiosioms kasdien skirti 0,4 mg folio rūgšties.

Likus šešiems mėnesiams iki numatomo nėštumo moteris turėtų pradėti pildyti trūkstamų vitaminų ir mikroelementų atsargas. Pirmoji ir svarbiausia rekomendacija - papildyti mitybą folio rūgštimi (vitaminu B9), kuri mažina nervinio vamzdelio defektų riziką kūdikiui ir anemijos riziką motinai.

Planuojamam nėštumui ypatingai ruoštis turėtų ne tik moterys. Pasirodo, labai svarbu, kad tinkamus vitaminus vartotų ir vyrai, kurie planuoja šeimos pagausėjimą.

Emociniai svyravimai nėštumo metu

Nėštumas - ypatingas metas, kai moters kūnas patiria daugybę nuostabių, bet kartais ir nerimą keliančių pokyčių. Nors ką tik spinduliavote džiaugsmu, jau po minutės apsiverkiate dėl menkniekio, paskui lyg niekur nieko vėl norite strikinėti iš laimės kaip maža mergaitė? Tai gali būti hormonų audros.

Kai moteris nėščia, endokrininės liaukos išskiria daug daugiau hormonų nei anksčiau. Šių hormonų vaidmuo per nėštumą ypatingas: jie atsakingi už jo palaikymą ir gimdymą.

• Progesteronas: Saugos ir „globoja“ apvaisintą kiaušialąstę, atpalaiduoja gimdos raumenis ir mažina jų įtampą.
• Psichikai šių hormonų poveikis priešingas vienas kitam: estrogenas aktyvina, o progesteronas ramina.
• Adrenalinas: Tai įtampos hormonas, bet nėščiąją veikia lyg dopingas sportininkus, tik kartais gali sukelti neaiškų nerimą.
• Endorfinai: Džiaugsmo ir palaimos hormonai, kurie užaugina laimės sparnus, suteikia besilaukiančiai moteriai ramybę ir poilsį reikiamą akimirką.
• Oksitocinas ir prolaktinas: Meilės hormonai, nes jiems veikiant atsiranda emocinis ryšys su mažyliu, prieraišumas.

Paaiškinkite, kad esate nekalta dėl savo emocijų ir į jūsų išsakomus priekaištus bei nuoskaudas neverta žiūrėti labai rimtai. Esate nervingesnė iš dalies dėl to, kad jaudinatės dėl kūdikio: ar jam viskas gerai, ar gims sveikas? Žinokite, kad jums kenkia labai jaudintis, nes ilgalaikė įtampa veikia kūdikį. Todėl nebijokite visų savo emocijų ir jų neslopinkite - tai būtų blogiau, nei jas išgyventi.

Padovanokite sau malonių įspūdžių, gerą nuotaiką ir savijautą. Išeikite pasivaikščioti, lankykite baseiną, atlikite lengvą mankštą.

Burnos priežiūra nėštumo metu

Nėštumo metu organizme vyksta įvairūs fiziologiniai ir hormoniniai visą kūną veikiantys pokyčiai. Ne išimtis - ir burnos ertmė. Pasirūpinti burnos ertmės sveikata yra labai svarbu, nes negydomi atvejai gali turėti įtakos tiek nėščiosios, tiek kūdikio sveikatai.

Pagrindiniai burnos ertmės priežiūros principai išlieka tie patys: valyti dantis du kartus per dieną, naudoti pastą su fluoru, nepamiršti tarpdančių ir liežuvio higienos.

Jei nėra būtinybės, odontologines procedūras rekomenduojame atidėti antrajam ir trečiajam nėštumo trimestrui. Kviečiame pasirodyti pirmojo nėštumo trimestro metu, kad odontologas galėtų įvertinti burnos ertmės būklę ir suplanuoti apsilankymus. Jei reikės gydymo, jis bus paskirtas antrojo trimestro pradžioje ar saugiausiu motinai bei vaisiui laiku ir neuždelsiant iki trečiojo nėštumo trimestro.

Vos išdygus pirmajam dantukui, reikia pradėti jį valyti. Šiam tikslui rekomenduojame įsigyti specialų antpirštį su šereliais, skirtą kūdikių dantims ar dančiui. Pas odontologą rekomenduojame apsilankyti išdygus pirmajam dantukui, bet ne vėliau, nei vaikui sueis vieni.

Mityba nėštumo metu

Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų.

Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).

Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.

Fizinis aktyvumas nėštumo metu

Mankšta ir nėštumas tikrai suderinami. Jei nėščioji gerai jaučiasi, ji gali sportuoti visą nėštumo laiką: ypač tinka speciali mankšta, padedanti pasirengti gimdymui, taip pat plaukiojimas. Akušeriai vieningai sutaria, kad tos moterys, kurios nėštumo metu plaukiojo, gimdo lengviau.

Kasdienė nėščiųjų moterų mankšta ne tik atpalaiduoja, pakelia nuotaiką, neleidžia raumenims suglebti. Ji paruošia sunkiam išbandymui - gimdymui, taip pat sumažina stuburo skausmą, padeda išvengti vidurių užkietėjimo.

Svarbu atsiminti: Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis.

Kelionės nėštumo metu

Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką.

tags: #nestumo #pradzia #ir #saule

• Priešmokyklinio ugdymo programos
• Turinys ir svarba ikimokyklinio ugdymo ilgalaikiuose planuose
• Pagalba vaikui, patyrusiam smurtą darželyje
• Išsami „Angelų Išdaigos“ apžvalga
• receptas įdarytiems kiaušiniams su šonine