Nors oficialiai Lietuvoje nėštumą galima nutraukti moters pageidavimu iki 12 savaitės, o medikamentais - ne didesnis nei 9 savaičių nėštumas, svarbu žinoti, kad dėl medicininių indikacijų, tokių kaip sunkios vaisiaus vystymosi patologijos, nėštumas gali būti nutraukiamas iki beveik 22-osios savaitės (t. y., 21 savaitės ir 6 dienų).
Statistikos duomenimis, Lietuvoje abortų, atliekamų dėl medicininių indikacijų, skaičius po truputį auga. Pastaraisiais metais gydytojams dėl su gyvybe nesuderinamų vaisiaus patologijų tenka nutraukti apie 1-2 proc. nėštumų.

Antrąjį trimestrą nėštumą galima nutraukti tik tuomet, kai nustatyta rimtų komplikacijų. Paprastai tai reiškia, kad atlikus išsamius tyrimus diagnozuota vaisiaus anomalija ar genetinis sutrikimas, lemiantis kūdikio mirtį, kančias ar sunkią negalią.
Nėštumo nutraukimas iki 22 savaitės apima:
Nėštumo nutraukimo procedūros metodika gali skirtis priklausomai nuo nėštumo trukmės ir pasirinkto metodo (chirurginis ar medikamentinis). Nėštumo trukmė skaičiuojama nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, o patikslinama atliekant echoskopiją.
Chirurginis nėštumo nutraukimas yra viena saugiausių operacijų, tačiau, kaip ir visos operacijos, yra susijęs su tam tikra rizika. Komplikacijos gali atsirasti maždaug 3 % atvejų, tačiau reikšmingų komplikacijų pasitaiko retai. Procedūra dažniausiai atliekama taikant sedaciją ar bendrinį intraveninį nuskausminimą, yra galimybė naudoti ir vietinį nuskausminimą. Operacija trunka apie 10 minučių.
Nėštumas, kurio trukmė nesiekia 6 savaičių, gali būti nutraukiamas ambulatoriškai (privačioje klinikoje ar poliklinikoje), 6 - 12 savaičių trukmės nėštumas nutraukiamas stacionare (ligoninėje).
Ambulatoriškai nėštumo nutraukimo procedūra atliekama išsiurbiant gimdą specialiu vakuuminiu siurbikliu. Šiai procedūrai gali būti nereikalingas gimdos kaklelio išplėtimas, kuris yra skausmingas, todėl nebūtina bendra narkozė. Jeigu reikalingas gimdos kaklelio išplėtimas, reikalingas ir nuskausminimas. Procedūra trunka iki 15 min. Prieš nutraukiant nėštumą, moteriai atliekami tyrimai (makšties tepinėlis, kraujo tyrimai). Jei moters kraujo grupė Rh (-), po procedūros jai būtina suleisti antirezus imunoglobulino.
Komplikacijos po vakuumadsorbcijos pasitaiko labai retai. Labiausiai tikėtinos yra šios: infekcija, gimdos ar gimdos priedų uždegimas, nėštumo audinių likučiai gimdoje. Siekiant išvengti infekcinių-uždegiminių komplikacijų, profilaktiškai gali būti skiriami antibiotikai. Moteriai rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją praėjus 1 sav. po procedūros, kad būtų įsitikinta, jog procedūra sėkminga ir neiškilo komplikacijų. Kartais dėl anatominių moters organizmo ypatumų procedūra gali nepavykti. Tokiu atveju ji atliekama stacionare.

Medikamentinis nėštumo nutraukimas yra priimtina alternatyva chirurginiam nėštumo nutraukimui. Procedūra tokia pat saugi, kaip ir chirurginis nėštumo nutraukimas, tačiau jai nereikia chirurginės intervencijos, nėštumo nutraukimas įvyksta pacientės įprastoje aplinkoje, pvz. namuose, todėl papadilla sukelia mažiau streso. Nėštumo nutraukimas nedidina nevaisingumo, krūtų ar kokios nors kitos rūšies vėžio pavojaus ir neturi įtakos pacientės ar jos būsimų palikuonių fizinei ar psichikos sveikatai.
Vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 sav. (8 sav. 6 d.) nėštumą, kai nėra kontraindikacijų ir moteris yra pasirašiusi informuoto paciento sutikimą.
Vaistinio nėštumo nutraukimo procedūros eiga:
Dažniausi šalutiniai reiškiniai po vaistų vartojimo:
Kadangi vaistai skirti nėštumui nutraukti, gali sukelti galvos svaigimą bei silpnumą, po jų panaudojimo tą dieną nepatariama vairuoti automobilio ir dirbti su įrenginiais, galinčiais sukelti traumas.
Retesni šalutiniai reiškiniai: vėmimas, vidurių užkietėjimas, karščiavimas, šaltkrėtis, krūtų ar įvairūs kiti skausmai. Visi išvardinti šalutiniai reiškiniai paprastai nekelia rimtesnio pavojaus sveikatai.
Situacijos, kada reikia kreiptis skubios pagalbos:
Kitos situacijos:
Simptomai, rodantys, kad nėštumas galimai vystosi toliau:
Retais atvejais, kai, nepaisant vaistų vartojimo, nėštumas toliau vystosi ir moteris nusprendžia jo nenutraukti, vaisiaus apsigimimo pavojus nėra didesnis nei moterims, kurios nevartojo šių vaistų.

Įprastine tvarka pas gydytoją akušerį ginekologą reikia apsilankyti praėjus 7-14 d. po vaistų, skirtų nėštumui nutraukti, vartojimo, kad gydytojas įvertintų moters sveikatos būklę, ar nėštumas buvo sėkmingai nutrauktas, suteiktų konsultaciją dėl nėštumo planavimo ateityje ir kontracepcijos.
Po vaistinio nėštumo nutraukimo ovuliacija (tai procesas moters organizme, kai subrendusi kiaušialąstė palieka kiaušidę ir patenka į kiaušintakį, kur gali būti apvaisinta), tai reiškia ir tikimybė vėl pastoti, grįžta per 8-14 d., todėl, neplanuojant nėštumo, yra reikalinga efektyvi ir individualiai tinkanti bei priimtina kontracepcija.
Tėvams, lyg iš giedros dangaus išgirdusiems žinią, kad jų vaikelis niekada taip ir negims, gali prireikti rimtos specialistų pagalbos. Pastojusios moterys pradeda jausti ne tik fizinius, bet ir emocinius, psichologinius pokyčius. Nėščiosios vizualizuoja savo ateitį, o joje pats svarbiausias subjektas - taip laukiamas mažylis. Apskritai vienas sunkiausių momentų - suvokti, kad po mamos širdimi augančios gyvybės likimas yra nuspęstas, o dienos - suskaičiuotos. Todėl gali prireikti medicinos psichologo konsultacijos.

Prieš nutraukdama naują gyvybę gerai pamąstyk - ar tai tikrai išspręs tavo problemas. Neskubėk.
tags: #nestumo #nutraukimas #iki #22 #sav