Lietuva laikoma itin šeimai ir vaikų auginimui draugiška šalimi. Jei dirbate Lietuvoje pagal darbo sutartį, esate apdraustas socialiniu draudimu ir galite pretenduoti į šeimoms skirtas išmokas, įskaitant motinystės ir tėvystės. „Sodra“ yra Lietuvos socialinio draudimo agentūra, tvarkanti visas išmokas ir pensijas tiems, kurie moka įmokas į Lietuvos socialinio draudimo fondą.
Norint gauti išmokas, labai svarbus yra motinystės socialinio draudimo stažas. Motinystės socialinio draudimo stažą sudaro laikotarpiai, kai buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos arba kai asmuo gavo išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo arba nelaimingo atsitikimo darbe. Išskirtiniais atvejais stažas gali būti kaupiamas ir nedirbant.
Dirbant savarankiškai, draudimo stažas priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų, o jei jos atitinka minimalų atlyginimą, skaičiuojamas vieno mėnesio stažas. Dirbant savarankiškai laikoma, kad vieno mėnesio stažas įgyjamas sumokėjus motinystės draudimo įmoką nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos (MMA 2026 m. - 1153 Eur, 2025 m. - 1035 Eur, 2024 m.). Jeigu dirbant savarankiškai įmokos mokamos nuo mažesnės sumos (pavyzdžiui, jei konkretų mėnesį uždirbote mažiau nei MMA), tuomet įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis.
Nėštumo ir gimdymo atostogos yra skirtos moterims, besilaukiančioms vaiko, ir yra apmokamos. Darbuotojoms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos darbuotojai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus.
Jeigu gimsta du ar daugiau vaikų, gimdymas yra komplikuotas, atostogų dalis po gimdymo gali būti pratęsiama papildomai 14 d., t.y. už 28 kalendorines dienas po gimdymo, jei pagimdysite 22-30 nėštumo savaitę. Papildomos 14 kalendorinių dienų po gimdymo suteikiamos ir tuo atveju, jei moteris nepasinaudojo teise išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų, t.y. nusprendė jų visai neimti.
Moterys turi teisę gauti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jei iki atostogų pradžios turėjo ne mažiau kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Į nėštumo ir gimdymo atostogas galima išeiti ir vėliau (pavyzdžiui, 32 ar 35 nėštumo savaitę), tačiau tokiu atveju atostogos „neprasitęs“.
Jei laukiatės ir planuojate išeiti motinystės atostogų, kreipkitės į gydytoją dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo, kurį galima gauti nuo 30 nėštumo savaitės. Taip pat turite informuoti savo darbdavį. Gydytojas jums suformuos elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą. Kai elektroninis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas bus išduotas, pranešimą apie jį darbdavys turėtų gauti automatiškai, tačiau dėl visa ko informuokite jį ir pati, ypač jei nuspręsite šių atostogų neimti ar išeiti į jas vėliau. Prašymai skirti motinystės išmokas teikiami „Sodrai“.
Motinystės išmoka siekia 77,58% gavėjos kompensuojamojo uždarbio. NGA išmoka - 77,58%. Motinystės išmoka yra 77,58 proc. gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio, t.y. 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 8 bazines socialines išmokas (BSI), galiojusias praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, t.y. nuo 2026 m. [reikšmė], nuo 2025 m. [reikšmė], nuo 2024 m. [reikšmė].
Kompensuojamasis uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas (algą, atostoginius, iš „Sodros“ gautas išmokas, individualios veikos pajamas, autorinius atlyginimus ir t.t.), turėtas per paeiliui einančius 12 mėn. Jei teisė į išmoką atsiranda 2026 m. rugsėjo mėnesį.

Dažniausias atvejis - kai būsima mama gauna vienos rūšies pajamas - fiksuotą mėnesinį darbo užmokestį. Jo dydis ir lemia motinystės išmokos dydį - žinoma, jei atlyginimas nebuvo mokamas „vokelyje“ ir nuo jo buvo sumokėti „Sodros“ mokesčiai. Vertinamu periodu iš viso buvo 252 darbo dienos, jūs į rankas gaunate apie 1500 Eur, taigi prieš mokesčius („ant popieriaus“) uždirbate apie 2500 Eur per mėnesį. Tokiu atveju iš viso per 12 mėn. Tuomet įvertinama, už kokį periodą bus mokama motinystės išmoka ir kiek darbo dienų įeina į jūsų nėštumo ir gimdymo atostogų periodą. Jūsų nėštumo ir gimdymo atostogų periodas yra 126 kalendorinės dienos, iš kurių 88 yra darbo dienos. Išmoką „Sodra“ išmoka per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo. Išmoka pervedama į prašyme nurodytą gavėjo asmeninę banko sąskaitą.
Darbdavys privalo tenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų - net ir tais atvejais, kai darbuotoja dirba mažiau nei 6 mėnesius. Taip pat, kasmetinės atostogos kaupiasi Nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Įstatymas dirbti atostogų metu nedraudžia. Išmoka mažinama nepriklausomai nuo to, ar nuo šių pajamų mokamos „Sodros“ įmokos, ar - ne, ir nepriklausomai nuo to, ar jos gautos Lietuvoje, ar - užsienyje. Jei dėl kokių nors priežasčių paaiškėtų, kad jums buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka (pavyzdžiui, dėl nėštumo ir gimdymo metu gautų pajamų), permoką privalėsite grąžinti.
Gimus vaikui, tėčiams suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurių metu mokama tėvystės išmoka, siekianti 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieneri metai. Tėvystės išmokai gauti pakanka turėti bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Darbuotojams, paskirtiems naujagimių globėjais, suteikiamos atostogos už laiką nuo globos nustatymo dienos, iki kūdikiui sukanka septyniasdešimt dienų. Prašymai skirti tėvystės išmokas teikiami „Sodrai“.
Lietuva siūlo vienas ilgiausių apmokamų atostogų Europoje, leidžiančių tėvams dalintis iki 2 metų (18 arba 24 mėnesių) apmokamų atostogų. Vaiko priežiūros išmoka mokama nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn. Sprendimą dėl 18 arba 24 mėn. išmokų varianto priima tėvai. Galite būti vaiko priežiūros atostogose, kol vaikui sukaks treji metai. Vaiko priežiūros išmokos nėra mokamos trečiaisiais vaiko priežiūros metais. Prašymai skirti vaiko priežiūros išmokas teikiami „Sodrai“.
Vaiko priežiūros išmokos dydis priklauso nuo pasirinktos atostogų trukmės:
Vaiko priežiūros išmokų „grindys“: išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos (2026 m. [reikšmė]).
| Atostogų variantas | Išmokos trukmė | Išmokos dydis (nuo kompensuojamojo uždarbio) |
|---|---|---|
| 18 mėn. | Iki 18 mėnesių | 60% |
| 24 mėn. | Iki 12 mėnesių | 45% |
| Nuo 12 iki 24 mėnesių | 30% |
Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Kiekvienam iš tėvų suteikiami 2 mėnesiai apmokamų atostogų, kurių negalima perleisti kitam tėvui. Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais tėvui arba mamai yra mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Tačiau svarbu žinoti, kad ir šiuo atveju galioja išmokų lubos, t.y. Neperleidžiamų mėnesių metu mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai (nuo 2024 m.). Tiek pirmuoju, tiek antruoju pasirinkimu, neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais vaiko priežiūros išmoka yra 78%.
Vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, nepriklausomai nuo VPA varianto, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė, t.y. išmokos mokamos 16 arba 22 mėn. Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėn. jam bus mokama 100 proc. Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.
Pavyzdys: Mama nusprendžia eiti vaiko priežiūros atostogų ir pasirenka 24 mėn. VPA variantą. Ji iškart pasinaudoja savo neperleidžiamais mėnesiais, t.y. 1 ir 2 mėn. Tėtis savo neperleidžiamais mėnesiais nusprendžia pasinaudoti mamos VPA jau einant į pabaigą, t.y. 23 ir 24 mėn.
Pavyzdyje įvardintas neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių variantas yra standartinis, tačiau neprivalomas. Neperleidžiamus mėnesius galima imti lanksčiai, t.y. bet kuriuo VPA laikotarpiu ir juos galima skaidyti dalimis. Svarbiausia žinoti, kad kuomet vienas iš tėvų naudojasi neperleidžiamais mėnesiais, kitas negali tiesiog nedirbti, o privalo atšaukti VPA ir oficialiai grįžti į darbą. Žinoma, praktiškai tai gali būti sunkiai įgyvendinama, nes gali būti sudėtinga su pertrūkiais vis įsilieti į darbą, darbdaviui gali kilti keblumų perskirstant užduotis ir kt.

Į darbą galima grįžti bet kada ir derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Skirsis tik vaiko priežiūros išmokos mokėjimas. Papildomos pajamos nemažina gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo. Jeigu VPA metu turėsite darbinių ir jų esmę atitinkančių pajamų (pavyzdžiui, jeigu dirbsite pagal darbo sutartį ir gausite atlyginimą arba gausite ligos išmoką) išmoka nebus mažinima, bet ir tuo atveju, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. Jeigu jūsų pajamos drauge su išmoka viršys buvusį atlyginimą, išmoka atitinkamai bus mažinama.
Jeigu dirbsite neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmoka bus mažinama. T. y. jeigu papildomai gautų pajamų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, mokamas išmokos ir pajamų skirtumas, o jeigu pajamų dydis yra didesnis arba lygus išmokai, išmoka nemokama.
Individualią veiklą vykdantiems ir kitiems savarankiškai dirbantiems asmenims išmoka mokama neatsižvelgiant į jų pajamas, gautas iš savarankiškos veiklos, t.y. Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų. T.y. galite uždirbti pinigus iš individualios veiklos ir išmoka nesumažės.
Vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu mama, gaunanti vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, jai mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu vaiko priežiūros išmoką gaunanti mama arba tėtis įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką kitam vaikui, mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Vaiko priežiūros išmokos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos.
Jei esate vaiko priežiūros atostogose (VPA) bei gaunate vaiko priežiūros išmoką, o jums suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA) laukiantis kito vaiko, jums bus mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 77,58 proc.
Nuo 2026 m. birželio 1 d. nelieka apribojimo, kad išmoką gali gauti tik besimokantys ar studijuojantys. Ši išmoka vaiko priežiūrai bus mokama platesniam gavėjų ratui.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 539 Eur vienkartinė išmoka vaikui. Norint gauti vienkartines išmokas, kai gimsta vaikelis, gimdymo namuose gaunate tik išrašą apie kūdikio gimimo faktą. Tuomet deklaruoti kūdikio gyvenamąją vietą, kuri turi būti bent jau su vienu iš tėvų. Ir tik gavus gimimo liudijimą bei deklaravus kūdikio gyvenamąją vietą, galima kreiptis dėl vienkartinių išmokos ir papildomų išmokų, tokių kaip - kasmėnesiniai vaiko pinigai, kurios priklauso gimus vaikui.
Nėščiai moteriai, neturinčiai teisės gauti motinystės išmokos, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, yra mokama vienkartinė 475,82 eurų išmoka. Nuo 2024 m. sausio 1 d. Vienkartinė išmoka yra taip pas skiriama ir nėščiai moteriai, kuri neturi teisės į Nėštumo ir Gimdymo atostogas. Šios išmokos dydis yra 315,07 eur.
Norint gauti šią išmoką, moteris turi būti Lietuvos pilietė, turėti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, būti ES arba Europos laisvosios prekybos asociacijos šalies pilietė su leidimu gyventi Lietuvoje ir gyventi čia ne mažiau kaip 3 mėnesius, būti gavusi prieglobstį arba laikiną apsaugą Lietuvoje. Taip pat Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ar Pietų Korėjos piliečiai arba jų šeimos nariai su laikinu leidimu gyventi gali gauti šią išmoką, jei gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip 3 mėnesius. Dėl šios išmokos kreipkitės į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikite www.spis.lt.
Bendra tvarka - kiekvienam vaikui iki 18 metų (bet ne ilgiau kaip 23 metų) yra skiriama mėnesinė išmoka tėvams - 85,75 Eur.
Lietuvoje vaikus auginantiems tėvams yra skiriamos papildomos laisvos dienos. Jeigu auginate du ar daugiau vaikų iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, jums priklauso papildoma apmokama poilsio diena kiekvieną mėnesį. Jei auginate tris ar daugiau vaikų, gausite dvi papildomas poilsio dienas. Šiai išmokai gauti yra reikalinga sukaupti bent jau 12 mėnesių socialinį motinystės stažą per 24 mėnesių laikotarpį.

Teisė gauti tam tikras išmokas gali skirtis priklausomai nuo jūsų turimo leidimo gyventi Lietuvoje. Užsieniečiams su laikinu leidimu gyventi Lietuvoje gali būti taikomi apribojimai.