Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pokyčių. Kūnas prisitaiko prie naujos gyvybės augimo, ir vieni pastebimiausių pokyčių dažnai vyksta krūtyse. Nors daugelis moterų patiria krūtų jautrumą ir skausmą ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, yra ir tokių, kurios šių simptomų nejaučia. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kodėl taip gali nutikti ir kokius kitus krūtų pokyčius galima pastebėti nėštumo metu.
Nėštumo metu organizme vyksta intensyvūs hormoniniai pokyčiai, kurie yra būtini normaliai vaisiaus raidai, gimdymui ir vėlesniam kūdikio žindymui. Pagrindiniai hormonai, atsakingi už krūtų pokyčius, yra progesteronas ir estrogenas. Taip pat svarbūs yra folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), liuteinizuojantis hormonas (LH), prolaktinas, oksitocinas ir žmogaus placentinis laktogenas (HPL).
Krūtys sudarytos iš riebalinio, liaukinio ir jungiamojo audinio. Didėjant moters bendrai kūno masei, dėl riebalinio audinio pagausėjimo didėja ir krūtų tūris. Nėštumo pabaigoje ir po jo, prasidėjus žindymo laikotarpiui, krūtys tampa dar pilnesnės dėl pieno gamybos. Po žindymo laikotarpio sumažėja kai kurių moterų krūtų tūris ir neretai krūtų oda nesugeba prisitaikyti prie šių pokyčių, todėl moterys pastebi, kad jų krūtys tapo „tuščios“, nukarusios ir praradusios standumą.

Krūtų pokyčiai prasideda anksti. Jau po 1-2 savaičių nuo pastojimo, maždaug 4-6 nėštumo savaitę, apie 75% nėščiųjų gali jausti krūtų tempimą, dilgčiojimą, jautrumą ar net skausmą. Speneliai gali tapti atsikišę ir jautresni. Šie pokyčiai yra vienas ankstyviausių nėštumo požymių.
Tačiau nerimauti nereikėtų, jei šie simptomai vos juntami ar išnyksta apie 12 nėštumo savaitę. Tai normalu ir dažnai nutinka dėl hormonų svyravimų.
Kodėl gali neskaudėti krūtinės pradinėse stadijose?
Jei krūtinė nėštumo pradžioje neskauda, tai nereiškia, kad nėštumas yra nesivystantis. Svarbu atkreipti dėmesį į kitus nėštumo požymius ir reguliariai lankytis pas gydytoją.

Šiuo laikotarpiu krūtys toliau didėja. Dėl didesnio kraujo pritekėjimo gali labiau ryškėti venos. Hormonai skatina odos ląsteles gaminti daugiau pigmento, todėl speneliai ir aureolės (vieta aplink spenelius) tampa didesnės ir tamsesnės. Šie pasikeitimai gali išlikti visą žindymo laikotarpį. Jau nuo 16 savaitės gali atsirasti priešpienis. Krūtims didėjant, gali atsirasti strijos.
Aplink spenelius esantys vadinamieji „mazgeliai“ (Montgomerio liaukos) gali padidėti ir patamsėti. Jos išskiria riebų sekretą, kuris drėkina ir apsaugo spenelius.
Krūtys dar labiau išdidėja. Jei prieš tai nebuvo priešpienio, jis gali atsirasti dabar, nors kartais jo nebūna iki pat gimdymo. Visi anksčiau minėti pokyčiai tampa dar ryškesni ir tęsiasi iki gimdymo.
Jei krūtys nėštumo metu didėja labai greitai ar moteris priauga daug svorio, ant jų gali atsirasti strijų. Tačiau net ir priaugant svorio saikingai, strijų atsiradimo gali būti sunku išvengti, ypač turint genetinį polinkį ar esant mažesniam odos elastingumui.

Nors krūtų jautrumas yra dažnas ankstyvas nėštumo požymis, svarbu atsiminti, kad jis nėra būtinas. Kiti dažni nėštumo požymiai apima:
Jei patiriate stiprų krūtų skausmą, kurio negalite numalšinti, ar pastebite sukietėjimų, gumbelių, kurie neišnyksta, būtinai pasitarkite su gydytoju. Taip pat svarbu konsultuotis dėl bet kokių neįprastų ar nerimą keliančių pojūčių.
Jei jaučiate nuolatinį diskomfortą krūtinėje, kuris nesusijęs su fiziniu krūviu, ir tai kelia nerimą, verta pasikonsultuoti su kardiologu, ypač jei yra ir kitų simptomų, tokių kaip tachikardija ar žemas kraujospūdis.
Siekiant išvengti arba sumažinti diskomfortą, nėštumo metu krūtimis gali tekti pasirūpinti labiau:
Nėštumas ir su juo susiję krūtų pokyčiai yra natūralus procesas. Nors kai kurioms moterims krūtinė tampa itin jautri ir skauda, kitoms šie simptomai gali būti minimalūs ar visai nepastebimi. Svarbiausia - stebėti savo kūną, atkreipti dėmesį į kitus nėštumo požymius ir reguliariai konsultuotis su gydytoju.