Pielonefrito diagnostika ir gydymas

Pielonefritas - tai inksto audinio, inkstų taurelių, geldelės ir intersticinio audinio uždegimas. Jis gali būti ūminis ir lėtinis, vienpusis (dažniausiai) arba abipusis. Ši infekcija sukelia inkstų audinio ir inkstų dubens (dalis, kurioje kaupiasi šlapimas prieš patekdama į šlapimtakį) uždegimą. Ūminis pielonefritas gali būti pavojingas, jei nėra tinkamai gydomas, nes infekcija gali plisti į kraują, sukeldama sepsį. Inkstai, esantys abiejose kūno pusėse, atlieka svarbias funkcijas, tokias kaip kraujo filtravimas, atliekų šalinimas ir skysčių bei elektrolitų pusiausvyros palaikymas. Ūminio pielonefrito atveju, uždegimas gali išplisti į inkstų audinius, sukeldama skausmą ir sutrikdydama jų funkciją. Inkstai yra gyvybinis organas, todėl įtarus pielonefritą būtina skubiai kreiptis į savo gydytoją, negalima užsiimti savigyda.

Kas sukelia pielonefritą?

Pagrindinė ūminio pielonefrito priežastis yra bakterinė infekcija, dažniausiai sukeliama E. coli bakterijų, kurios natūraliai aptinkamos žarnyne. Infekcija gali prasidėti nuo šlapimo pūslės, per šlaplę patekdama į inkstus. Sukėlėjai į inkstus dažniausia patenka per apatinius šlapimo takus (šlaplę, šlapimtakius), retai - per kraują (sergant sepsiu, pūlingomis kitų organų ligomis). Kitos galimos priežastys gali būti šlapimo takų obstrukcija, akmenys, kateteriai ar kitos medicininės procedūros, kurios gali sukelti infekciją. Retesniais atvejais inkstų uždegimo sukėlėjai yra virusai ar grybeliai.

Kam gresia didesnė rizika susirgti?

Pielonefritu serga abiejų lyčių ir visų amžiaus grupių asmenys. Dvigubai dažniau nei kiti serga suaugusios moterys. Itin sergamumas padidėja po 50 metų. Ši liga yra dažniau pasitaikanti moterims, nes jų šlaplė yra trumpesnė ir arčiau išangės, todėl bakterijoms lengviau patekti į šlapimo takus. Nėščios moterys, diabetikai, žmonės su inkstų akmenimis ar šlapimo takų obstrukcijomis taip pat yra labiau pažeidžiami šios ligos. Didesnę riziką susirgti uropoetinės sistemos uždegiminėmis ligomis turi sergantieji cukriniu diabetu, imunodeficitinėmis ar kraujo bei kitomis gretutinėmis ligomis. Taip pat tomis, kurios sutrikdo šlapimo nutekėjimą ir sąlygoja jo sąstovį - prostatos ligos, inkstų ar šlapimo pūslės akmenligė, gimdos, gimdos kaklelio ligos. Šlapimo takų infekcijų rizika padidėja dubens ir tarpvietės operacijų, intervencinių diagnostinių procedūrų (cistoskopijos) metu bei atliekant ilgalaikę šlapimo pūslės kateterizaciją. Ligų rizika padidėja esant dideliam lytiniam aktyvumui ar dažnai lytinių partnerių kaitai, jei nesilaikoma asmens higienos. Atšalę orai taip pat didina šlapimo takų infekcijų riziką.

Pielonefrito simptomai

Pagrindiniai simptomai apima stiprų nugaros skausmą, karščiavimą, šaltkrėtį, pykinimą ir vėmimą. Pielonefritui būdinga staigi ligos pradžia: juosmens skausmas, aukšta, net iki 40 laipsnių temperatūra, lydima šaltkrėčio, pykinimo, vėmimo. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir šlapimo pūslės simptomai, tokie kaip dažnas šlapinimasis, skausmas šlapinantis ar drumstas šlapimas. Dalis ligonių jau kelias dienas prieš tai gali jausti ir cistitui (šlapimo pūslės uždegimui) būdingus simptomus - dažną skausmingą šlapinimąsi, dažną ir mažais kiekiais šlapinimąsi, nepilno išsišlapinimo jausmą, šlapimo nelaikymą. Sergant pielonefritu šlapimas darosi tamsesnis, drumstas, jame gali būti kraujo. Būna teigiamas inksto sutrenkimo simptomas.

Vaikams ūminiu pielonefritu dažniau serga pirmaisiais gyvenimo mėnesiais ir metais. Mergaitės juo serga du kartus dažniau nei berniukai. Juo mažesnis vaikas, tuo sunkiau diagnozuoti šią ligą, nes nėra jai būdingos klinikos. Vaiko organizmo reakcija į infekciją paprastai labai audringa. Tai karščiavimas, smegenų dangalų dirginimo (meninginiai) simptomai, neapibrėžtas pilvo skausmas, vaikas nevalgo, vemia, pilvo raumenys gali būti įsitempę, gali padažnėti šlapinimasis.

Senyvo amžiaus žmonių pielonefrito klinika dažniausiai yra netipiška, sunkiai pastebima: netipiškas skausmo sindromas, temperatūra pakyla nedaug, nekrečia drebulys. Kraujo pokyčiai vyresniame amžiuje taip pat nėra labai dideli.

Nėščiųjų ūminis pielonefritas ypatingas tuo, kad veikia ne tik mamos, bet ir vaisiaus organizmą. Liga prasideda tokiais pačiais simptomais kaip ir nenėščioms moterims, tik jos eiga būna sunkesnė. Literatūroje nurodoma, kad I nėštumo trimestre dažniau pasireiškia stiprus į pilvo apačią plintantis juosmens srities skausmas, II ir III trimestre skausmas paprastai nebūna labai intensyvus. Pielonefritas dažniau pasireiškia 24-26 nėštumo savaitę. Dažniau pažeidžiamas dešinysis inkstas. Tai yra dėl anatomijos ypatybių. Gimda yra pasisukusi į dešinę pusę, todėl nėštumo metu jai padidėjus, labiau spaudžiami dešinieji šlapimo takai. Be to, dešinysis šlapimtakis ir dešiniosios kiaušidės vena yra bendroje makštyje. Vena plečiasi ir ima spausti šlapimtakį. Veikiant prostaglandinams plečiasi ir pats šlapimtakis. Pielonefritas dažniau pasireiškia pirmo nėštumo metu. Tai aiškinama tuo, kad pirmakarčių pilvo siena yra tampresnė, todėl labiau spaudžiami šlapimtakiai. Be to, pirmo nėštumo metu organizmas ne taip greitai prisitaiko prie pokyčių (imuninių, hormonų ir kt.). Nėštumo metu dažniau suserga anksčiau pielonefritu sirgusios moterys.

Diagnostika

Ūminio pielonefrito diagnozė apima anamnezės surinkimą, fizinį tyrimą ir laboratorinius tyrimus. Tikslius uždegiminius rodiklius parodo šlapimo tyrimas. Dažniausiai atliekamas šlapimo tyrimas, kuris gali parodyti infekcijos požymius, tokius kaip bakterijos, leukocitai ar kraujas šlapime. Taip pat gali būti atliekama kraujo analizė, siekiant nustatyti uždegimo rodiklius ir inkstų funkciją. Sudėtingesniais atvejais gali prireikti įvairių tyrimų, tarp kurių galima paminėti cistoskopiją (į šlapimo pūslę įkišamas cistoskopas ir apžiūrima šlapimo pūslės gleivinė, šlapimtakių angos), ultragarsinis tyrimas, ekskrecinė urograma (į veną suleidžiamas kontrastas, paskui daromos rentgeno nuotraukos ir žiūrima kaip juda išsiskyręs kontrastas). Jei nėra ryškaus intoksikacinio sindromo, nekomplikuotas pielonefritas ar cistitas gali būti gydomas ambulatoriškai prižiūrint šeimos gydytojui ar (ir) nefrologui. Esant komplikuotai šlapimo takų infekcijai (kai yra šlapimo takų obstrukcija, sergama gretutinėms, onkologinėms ligoms ir kt.), mažesniam nei 22 savaičių nėštumui, būtinas racionalus kompleksinis stacionarinis gydymas (įvertinus šlapimo pasėlio ir antibiotikogramos rezultatus).

Jei pasireiškia "lyg ir pielonefritas" ir pacientė laksto nuo vieno gydytojo pas kitą, svarbu, kad gydytojas atliktų tyrimus prieš skirdamas diagnozę. Bendras šlapimo tyrimas parodė padidėjusį baltymų kiekį, ir nedidelį uratų kiekį. Bakterinis pasėlis parodė žarnyno lazdelių ir stafilokokų kiekį, pernelyg mažą gydymui antibiotikais.

Gydymas

Ūminio pielonefrito gydymas paprastai apima antibiotikų vartojimą, kurie yra skiriami atsižvelgiant į sukėlėją. Gydymo trukmė gali svyruoti nuo 7 iki 14 dienų, priklausomai nuo infekcijos sunkumo ir paciento būklės. Be antibiotikų, pacientams gali būti skiriami skausmo malšintojai ir karščiavimą mažinantys vaistai. Sunkiais atvejais, kai yra komplikacijų, gali prireikti hospitalizacijos ir intraveninio gydymo. Taip pat svarbu laikytis tinkamos hidratacijos ir, jei reikia, gydyti pagrindines sveikatos problemas, kad būtų išvengta pasikartojančių infekcijų.

Gydymas gali būti tiek namuose (lengva ar vidutinė ligos eiga, adekvačiai savo ligą suvokiantis pacientas, galintis tinkamai pasirūpinti savimi namuose), tiek ir ligoninėje (vidutinė ar sunki ligos eiga ar sunkiai savo situaciją suvokiantis, kitomis ligomis sergantis pacientas, nėščia pacientė, papildomų rizikos veiksnių turintis pacientas). Gydymui skiriami mikroorganizmus veikiantys antibiotikai, nuskausminantys, karščiavimą mažinantys preparatai, pakankamas skysčių kiekis. Greitesniam ir efektyvesniam gydymui būtina gerti kuo daugiau skysčių - bent 2,5-3 litrus per dieną.

Vartojant QUINTOR (ciprofloksacino hidrochloridas) tablečių, reikės gerti daug skysčių (prieš tai įsitikinus, kad nesergate inkstų ar širdies ligomis). Vartojant QUINTOR šlapime gali atsirasti smulkių kristalų (tokia būklė vadinama kristalurija). Geriant daug skysčių, galima užkirsti kelią tokiai būklei atsirasti. Vartojant šio preparato, gali pasireikšti mieguistumas bei sumažėti budrumas, ypač tuo atveju, jei kartu geriama alkoholio. Gali atsirasti sausgyslių uždegimas ar skausmas, ypač jei esate vyresniojo amžiaus bei kartu vartojate medikamentų, vadinamų steroidais, pavyzdžiui, hidrokortizono. Jei pajutote, kad atsirado minėtų simptomų, nutraukite preparato vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją bei suteikite pažeistai kojai ramybę. Gali pasireikšti sunkus nuolatinis viduriavimas, išmatose gali būti kraujo bei gleivių (ir vartojant preparato, ir jų vartojimą nutraukus). Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kadangi tai gali būti būklė, vadinama pseudomembraniniu kolitu. Ciprofloksaciną atsargiai reikia vartoti, jei sergate epilepsija arba kita neurologine liga. Galite pajusti su CNS susijusį pašalinį poveikį. Gali pasireikšti sunki, ūmi alerginė reakcija (anafilaksinė reakcija arba šokas, angioedema). Netgi po pirmos dozės yra maža tikimybė, kad įvyks sunki alerginė reakcija su šiais simptomais: spaudimu krūtinėje, galvos svaigimu, pykinimu arba alpuliu, arba svaigimo pojūčiu stojantis. Jei taip atsitiktų, nutraukite QUINTOR vartojimą ir skubiai susisiekite su gydytoju. QUINTOR gali sukelti kepenų pakenkimų. Jei pastebėsite kokių nors simptomų, pavyzdžiui, apetito nebuvimas, gelta (odos pageltimas), šlapimo patamsėjimas, niežulys, pilvo skausmai, nustokite vartoti QUINTOR ir tuoj pat susisiekite su gydytoju. Dėl QUINTOR vartojimo gali sumažėti leukocitų skaičius ir nusilpti Jūsų atsparumas infekcijoms. Jei Jums pasireiškia tokie infekcijos simptomai, kaip karščiavimas ir ryškus bendros būklės pablogėjimas, arba karščiavimas su tokiais vietiškai pasireiškiančiais simptomais, kaip gerklės (ryklės, burnos) skausmas ar šlapinimosi sutrikimai, turite nedelsdami pasikonsultuoti su gydytoju.

Nėštumo metu patartina vengti vartoti QUINTOR. Praneškite gydytojui, jeigu planuojate pastoti. Žindymo metu QUINTOR nevartokite, nes ciprofloksacinas išsiskiria su motinos pienu ir gali pakenkti Jūsų kūdikiui.

Gydytojo paskirto dozavimo savavališkai keisti negalima. Preparato pavartoję kelias dienas, galite pasijusti geriau, tačiau nenutraukite jo vartojimo. Įprastinė gydymo trukmė yra 5-21 diena, bet jei liga sunki, preparato gali tekti vartoti ilgiau. Svarbu baigti skirtą gydymo kursą. Jeigu vaikui ar paaugliui yra cistinė fibrozė ir pasireiškė infekcinė plaučių liga, medikamento reikia vartoti 10 - 14 dienų.

Lėtinis pielonefritas

Lėtinis pielonefritas yra lėtinis progresuojantis uždegiminis procesas, pažeidžiantis inkstų intersticiumą ir kanalėlius ir sukeliantis inksto randėjimą ir destrukciją. Lėtiniam pielonefritui be infekcijos didelę reikšmę turi ir vezikoureterinis refliuksas (šlapimo sugrįžimas iš šlapimo pūslės į inksto geldelę). Jis dažniausiai yra neišgydyto ūminio pielonefrito pasekmė. Ūminio pielonefrito gydymas paprastai trunka 10-14 dienų stacionare. Vėliau apie mėnesį tęsiamas ambulatorinis gydymas. Ligonis jau gali nejausti jokių simptomų, todėl būtina pabrėžti, kad per anksti nutraukus gydymą, infekcija lieka organizme ir, esant palankioms sąlygoms, gali vėl pasikartoti. Ligos eiga santykinai gerybinė, tačiau cukrinis diabetas, inkstų akmenligė bei obstrukcinės uropatijos labai pasunkina ligos eigą ir dažniau sukelia paūmėjimus. Jam būdingi į ūminį pielonefritą panašūs paūmėjimai ir besimptomės ar mažasimptomės remisijos. Labiau pažeidžiamas vienas inkstas, ilgainiui jis randėja, traukiasi, vystosi lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas.

Prevencija

Kiekviena moteris turi atsakingai ruoštis nėštumui, dar prieš pastojant rekomenduojama padaryti morfologinį kraujo ir bendrą šlapimo tyrimą. Moters šlapime reikėtų ieškoti ligos sukėlėjų (dažniausiai pielonefritą sukelia E.coli). Būtina įvertinti, ar pielonefrito eiga netapo lėtinė. Šlapimo takų infekcija sirgusioms moterims prieš planuotą nėštumą būtina išsitirti. Vartokite maisto papildus ir probiotikus. Dažniausiai šlapimo takų sveikatos palaikymui skirtų papildų sudėtyje yra spanguolių ir jų ekstraktų, česnakų, vitamino C ir kt. Taisyklingai naudokite tualetinį popierių, t. y. Venkite peršalimo. Jei jūsų šlapimo takai yra jautrūs ir jau tekę sirgti kažkuria iš infekcijų, labai svarbu vengti peršalimo.

Vienintelis inkstas nėra priežastis neturėti vaikų. Reikia tiesiog nuolat būti stebimi specialistų ir, jei tik atsiras infekcija, tuoj pat agresyviai ją gydyti. Gydytojas parekomendavo dubens organų ultragarsinį tyrimą ir, jei kils abejonių, dar ir MRT. Tai čia minimum minimorum. O jei papildomai - tai pažiūrėti, ar inkstų žievė neturi randų dėl įtariamos lėtinės infekcijos, ištirti inkstų funkciją izotopiniu tyrimu ir pakartoti šlapimo cistoureterografiją, kad pasitvirtintų arba būtų paneigtas refliuksas.

tags: #nesciuju #pielonefritas #slauga

• Kaip išvengti vaikų dantų ėduonies
• Riterio idealizmas Servanteso kūrinyje
• Kaip vyrui ruoštis gimdymui
• pasigaminkite maitinimo pagalvę patys
• apie Sauliaus Skvernelio apdovanojimus