Neformalusis Ugdymas Ikimokyklinėje Įstaigoje: Esminiai Principai ir Praktika

Neformalusis ugdymas yra veikla, papildanti formaliojo švietimo ugdymo programas, kuria plėtojamos vaikų asmeninės, socialinės ir edukacinės kompetencijos. Jo paskirtis - tenkinti vaikų pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais.

Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo mokytojai ir kitų švietimo įstaigų atstovai ar laisvieji mokytojai. Neformalusis vaikų švietimas mokykloje įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu. Neformaliojo vaikų švietimo tikslas - vaiko pasirinkta veikla ugdyti kompetencijas, kurios ypač svarbios jo, o vėliau ir suaugusiojo gyvenime - socialines, edukacines, asmenines, profesines.

Ši ugdymo sritis yra svarbi viso ugdymo proceso grandis, padedanti moksleiviui įgyti asmenybinę ir sociokultūrinę brandą. Neformalusis švietimas padeda plėtoti kūrybines galias, ugdo kultūrinę, tautinę ir pilietinę savimonę, išryškina polinkius, žadina aktyvumą, savarankiškumą, atskleidžia įvairius gebėjimus, moko bendrauti, sudaro sąlygas džiaugtis savo pasiekimais. Dalyvavimas neformaliojo švietimo veikloje suteikia vaikui pasitikėjimo savo jėgomis, kas labai reikalinga įsisavinant įvairių mokomųjų dalykų žinias.

Ikimokyklinio Ugdymo(si) Principai

Gairės, skirtos ikimokyklinio ugdymo organizavimui, parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Štai keletas pagrindinių principų:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymo(si) Aplinka ir Kontekstai

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą.

Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti.

Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Ugdymo(si) Kontekstų Įvairovė

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
• Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
• Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
• Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
• Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
• Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
• Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Ikimokyklinio Ugdymo Sritys ir Pasiekimai

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Pagrindiniai Pasiekimų Pavyzdžiai

Žemiau pateikiami konkretūs gebėjimų pavyzdžiai, iliustruojantys ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimus įvairiose srityse:

Neformaliojo Ugdymo Praktika Lopšelyje-Darželyje

Pavyzdžiui, Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Atžalynas“ vykdomos 4 neformaliojo vaikų švietimo ugdymo programos: ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus dailės terapija, dailės eksperimentai, judesio išraiška ir fizinis aktyvumas. Šios programos yra nemokamos ir integruojamos į ugdomąjį procesą. Po ugdomojo proceso, nuo 17:00 val. yra sudarytos sąlygos norintiems lankyti mokamus būrelius. Rugsėjo mėnesį sudaromas visų neformaliojo švietimo veiklų ir būrelių veiklos grafikas, aktų salės ir sporto salės užimtumo grafikai.

Saugumo ir Higienos Rekomendacijos Ikimokyklinėse Įstaigose

Siekiant užtikrinti vaikų ir darbuotojų saugumą, ypač esant ekstremaliai situacijai ar pasibaigus karantinui, yra numatytos specialios gairės. Ugdymo įstaigoje dirba tik darbuotojai, neturintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių. Darbuotojų sveikata nuolatos stebima. Rekomenduojama asmenims, atlydintiems vaikus ir darbuotojams, vykdantiems vaikų priėmimą į įstaigą, dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones.

Maitinimo ir Veiklų Organizavimas:

• Lietuvoje, pasibaigus karantinui, bet esant ekstremaliai situacijai, vaikai maitinami grupės patalpose.
• Jei grupės patalpose nėra sąlygų organizuoti vaikų maitinimą ir vaikų maitinimas yra organizuojamas bendroje valgymo salėje, vienu metu joje turi valgyti vaikai tik iš vienos grupės pagal iš anksto parengtą grafiką.
• Maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys vaikai, negali būti organizuojamas.
• Kelioms vaikų grupėms bendros veiklos neorganizuojamos.
• Neformaliojo vaikų švietimo veiklas organizuoti vengiant kontakto su pašaliniais, veiklose nedalyvaujančiais asmenimis. Jei to padaryti neįmanoma, riboti kontakto laiką.
• Neįleisti vaikų, kuriems pasireiškia karščiavimas ar kurie turi kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių.
• Kontaktinės švietimo pagalbos specialistų konsultacijos turi būti teikiamos individualiai ar vienu metu dirbama tik su tos pačios grupės vaikais. Konsultacijų metu vengiama fizinio kontakto.

Higienos ir Aplinkos Priežiūra:

• Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų teikimo vietoje sudaromos tinkamos sąlygos darbuotojų ir vaikų rankų higienai: tiekiamas šiltas ir šaltas vanduo, skystas muilas, vienkartiniai rankšluosčiai.
• Patalpos, kuriose vykdomos neformaliojo vaikų švietimo veiklos, vėdinamos prieš atvykstant vaikams ir ne rečiau kaip 2 kartus per dieną.
• Dažnai liečiami paviršiai valomi paviršiams valyti skirtu valikliu ne rečiau kaip 2 kartus per dieną.
• Jei organizuojant veiką naudojamos bendros patalpos (pvz., salės), po kiekvienos vaikų grupės panaudojimo jos turi būti išvėdinamos ir išvalomos.
• Jei ugdymo priemone, inventoriumi naudojasi daugiau kaip vienas vaikas, jos turi būti išvalomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno panaudojimo.
• Rekomenduojama neformaliojo vaikų švietimo programų, įskaitant vaikų poilsio stovyklų edukacinių programų, teikėjams, vykdant veiklas patalpose, dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.

tags: #neformalus #ugdymas #ikimokyklineje #istaigoje

• magiški nuotykiai visai šeimai
• Nėščioji krikšto mama: ar prietarai turi tiesos?
• Vadovas: sauskelnių-kelnaičių nuėmimas ir pakeitimas
• Kūrybiškumo ir apsaugos derinys vaikams
• sužinokite, kodėl kietėja pilvas artėjant gimdymui