Naujagimių glikemijos norma ir jos reikšmė
Gliukozė - tai angliavandenis, kuris teikia mums energiją, būtiną išgyventi. Ji ypač svarbi smegenų veiklai. Tam, kad organizmo ląstelės pasisavintų gliukozę, reikalingas hormonas insulinas. Jeigu jo gaminama nepakankamai arba visai negaminama, tuomet gliukozės kraujyje yra daug, tačiau ji negali patekti į ląsteles ir ląstelės jos negauna, ląstelės žūva. Tai yra cukrinio diabeto, visumos sutrikimų, kuriuos sukelia sutrikęs organizmo gebėjimas panaudoti gliukozę, esmė.
Naujagimių gliukozės norma ir jos ypatumai
Naujagimių kraujyje gliukozės (cukraus) turėtų būti ne mažiau kaip 2,6 mmol/l ir daugiau. Tačiau net sveikiems vaikučiams dvi valandas po gimimo gali būti trumpalaikė, praeinanti hipoglikemija (gliukozės stoka), kai gliukozės aptinkama vos 1,7 milimolio. Ši būklė įprastai trunka tol, kol kūdikiai prisitaiko prie aplinkos. Dažniau maitinant, maždaug per pusę paros gliukozė pasiekia normą.
Naujagimių hipoglikemijos rizikos grupės
Kai kuriems naujagimiams yra didesnė hipoglikemijos (per mažo gliukozės kiekio kraujyje) rizika. Tarp rizikos grupės naujagimių išskiriami šie:
- „Cukrinių“ mamų naujagimiai. Rizikos grupei pirmiausia priskiriami diabetu sergančių mamų, kurių kraujyje yra daugiau gliukozės, naujagimiai. Būnant pas mamą jų organizmui cukraus reikėjo gamintis mažiau, jo gamybą slopino saldus mamos kraujas. O kai jau gimsta, gali būti priešingai - gliukozės gali reikėti daugiau. Įpratęs prie saldesnio mamos kraujo, organizmas pradeda kelti maištą.
- „Coliukai“ ir „drambliukai“. Ar vaikutį įtraukti į rizikos grupę, turi įtakos gimimo svoris. Naujagimiai, kurie gimsta stambūs, mamos įsčiose buvo gerai pamaitinti, o po gimimo negauna pakankamai maisto organizmo poreikiams tenkinti. Kad nereikėtų išnaudoti kitų papildomų šaltinių, jų organizmas sumažina cukraus kiekį, kurį vėliau pamažu vėl padidina. Nors laiku, bet per mažo svorio gimusių vaikučių kraujyje cukraus taip pat gali būti per mažai. Didesni naujagimiai, turintys 10 ‰ (procentilių) svorio deficitą, nepatenka į rizikos grupę. Tačiau dar mažesnių (5-3 ‰) naujagimių kraujas būtinai tiriamas.
- Paskubėję ir pavėlavę. Neišnešiotukų kraujas taip pat per mažai saldus, nes jų kepenų, kasos ir kitų organų funkcijos dar nebrandžios. Gliukozės stinga ir pernešiotiems kūdikiams, nes dėl nėštumo pabaigoje senka placentos galimybės aprūpinti vaisių svarbiausiomis maisto medžiagomis.
- Ligoniukai ir kiti. Kraujas per mažai saldus gali būti naujagimio, jei jis per tirštas, gimė pridusęs, serga endokrinine, užkrečiamąja liga, turi tam tikrų endokrininės sistemos sutrikimų.
- Sušalėliai. Gliukozės kiekiui kraujyje turi įtakos ir tai, ar vos tik gimęs vaikutis neatvėso.
Hipoglikemijos požymiai naujagimiams
Požymių, kad vaikučiui negera dėl hipoglikemijos - daugybė, bet nė vienas jų nėra būdingas tik hipoglikemijai. Naujagimis gali būti dirglus, nes jam trūksta maisto ir neturi kaip to parodyti. Gali drebėti smakriukas, rankytės, kartais atsiranda traukulių, pamėlsta aplink lūpytes (cianozė), gali net sustoti kvėpavimas (apnėja). Arba, priešingai, kūdikis kvėpuoja labai dažnai. Jei hipoglikemija užsitęsia, tada vaikelis verkia silpnu, spigiu balseliu (kaip sirgdamas meningitu). Kai kurie vaikučiai, priešingai, būna vangūs, mieguisti, nenori valgyti, „verčia“ akytes į viršų. Šie požymiai išryškėja tik maždaug kas trečiam naujagimiui, kurių kraujyje cukraus yra mažiau nei 1,9 mmol/l. Kiti vaikučiai neparodo jokių ženklų, kad jiems negera.
Naujagimių hipoglikemijos diagnostika ir gydymas
Ne visų naujagimių cukraus kiekį kraujyje medikai tiria. Jei naujagimis gerai valgo, yra patenkintas gyvenimu ir mamos jokių skundų neišsako, gydytojai juos palieka ramybėje. Per pirmas 4 val. po gimimo tiria tik tuos, kurie patenka į rizikos grupę arba išryškėja kokios nors ligos požymių, yra nenumaldomai dirglūs, stoja kvėpavimas, o gydytojai neranda jokios priežasties. Tiria ir atsisakiusius valgyti, ir tuos, kurių mamos išsako savo nerimą dėl vaikučių būklės.
Šiems naujagimiams duriama į kulniuką ir imama kapiliarinio kraujo cukraus kiekiui kraujyje nustatyti. Jei randama sumažėjusi gliukozės koncentracija, tada duodama pavalgyti ir maždaug po 30-60 min. vėl tiriama pakartotinai. Jei jame gliukozės dar per mažai, vis tiek neskubama lašinti vaistų. Naujagimis dar kartą pamaitinamas ir po valandos tyrimas kartojamas. Tik tada, jei gliukozė nesiekia normos, jos lašinama į veną. O jei cukraus kiekis yra arčiau normos, kūdikį bandoma dar kartą maitinti arba skiriama lašelinė. Mamos tų dūrių į kūdikio kulniuką labai bijo, tačiau medikai tai daro siekdami ištirti ir palaikyti cukraus normą kraujyje, kad vaikelio smegenys nebadautų. Jei jos negaus maisto, organizmas vis tiek ras kokią nors išeitį. Deja, ne visada geriausią naujagimiui. Smegenys pradeda gaminti sau maisto iš ketonų ir kitų medžiagų, o tai turi šalutinį poveikį.
Naujagimių hipoglikemija: priežastys, simptomai, prognozė
Jei dėl sutrikusios naujagimio būklės negalima pradėti enterinio maitinimo, švirkščiama 10 proc. gliukozės tirpalo 4-6 mg/kg kūno svorio/min. Glikemija tiriama kartotinai: po 1 val., po 3‒4 val. ir po 12 val., 24 val. amžiaus, jei naujagimis yra > 33 sav. Labai daug kištis ir stipriai saldinti kraują vaikučiams tenka retai. Dažniau tiems, kurių svoris nesiekia net trečios procentilės, yra labai hipotrofiški. Jų organizmas nesugeba pasiimti maisto. Didesnės medikų pagalbos prireikia neišnešiotukams, kuriems nėra 32 sav., jie negali suvalgyti reikiamo kiekio maisto. O tie, kurių gestacinis amžius yra 32-36 sav., bėdų dėl cukraus kraujyje dažniausiai neturi, nes labai greitai pradeda valgyti.
Jei gliukozės infuzija į veną reikalinga, o GK < 2,0 mmol/l po pakartotinių maitinimų, ir naujagimis yra 4-24 val. amžiaus, skiriama boliusu 200 mg/kg kūno svorio (2 ml/kg kūno svorio 10 proc. gliukozės tirpalo) ir (ar) infuzija 5‒8 mg/kg kūno svorio/min. Jei reikalinga kartotinė infuzija boliusu, gliukozės infuzijos greitis didinamas iki 12 mg/kg kūno svorio/min. Jei GK palaikyti reikalingas > 12,5 proc. gliukozės tirpalas ir (ar) naujagimis yra > 72 val., tai jau yra išliekanti hipoglikemija.
Medikamentinis hipoglikemijos gydymas
Jei hipoglikemija išlieka, prireikia medikamentinio gydymo:
- Hidrokortizonas - 5 mg/kg kūno svorio per 2 kartus, gerti ar injekuoti į veną.
- Diazoksidas - hiperinsulineminės hipoglikemijos atveju skirti 2‒5 mg/kg kūno svorio, gerti kas 8 val. Poveikis po 48‒72 val. apie 50 proc.
- Gliukagonas - 0,2 mg/kg kūno svorio į veną, į raumenis ar po oda, maksimali dozė ‒ 1 mg. Jei po gliukagono pavartojimo praėjus 30 min. išlieka hipoglikemija, vaisto dozę reikia kartoti.
- Oktreotidas - 1 µg/kg kūno svorio dozė kas 6 val.
Tačiau iš ligoninės į namus kūdikiai visada išleidžiami tik tada, kai cukraus kraujyje yra užtektinai. Cukrus - svarbiausias smegenų maistas. Jei per 24 val. kraujyje cukraus padaugėja iki normos savaime arba gliukozės lašelinės užteko pusę dienos, vaikučiai nuo sveikatos bėdų išsisuka. Jiems ir jokių raidos sutrikimų neturėtų būti. Tačiau jei cukraus atsargų lieka nepakankamai ilgiau nei 3 d., vėliau gali sutrikti raida.
Nėščiųjų diabetas ir jo valdymas
Nėščiųjų cukrinis diabetas - tai nėštumo metu atsiradęs cukraus apykaitos sutrikimas, kuris dažniausiai praeina po gimdymo. Nustačius nėščiųjų (gestacinį) diabetą dažniausiai tenka peržiūrėti kasdienius įpročius ir sąmoningai įsitraukti į savo sveikatos priežiūrą. Tai apima mitybos keitimą, reguliarų fizinį aktyvumą, pakankamą poilsį, streso valdymą ir, svarbiausia, - reguliarią gliukozės kiekio kraujyje savikontrolę. Gliukozės matavimai nėra kontrolė „iš išorės“ ar bausmė - tai įrankis, padedantis suprasti, kaip organizmas reaguoja į maistą, judėjimą, miegą, emocinę būklę ir taikomą gydymą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad gliukozės kiekis po valgio, ypač po 1 val., turi didelę įtaką. Matavimai tampa prasmingi tada, kai jie registruojami ir analizuojami. Vis dažniau nėštumo metu naudojami nuolatinio gliukozės stebėjimo jutikliai, kurie matuoja gliukozę visą parą (7-14 dienų) ir leidžia matyti ne tik pavienius skaičius, bet ir gliukozės kitimo tendencijas. Svarbu, kad 70 proc. paros laiko ir ilgiau gliukozės rodikliai turi būti 3,5-7,8 mmol/l - tai laikas tikslinėse ribose. Mažiau nei 25 proc. paros laiko gliukozės rodikliai gali būti didesni nei 7,8 mmol/l. Taip pat mažiau nei 4 proc. paros laiko gliukozės rodikliai gali būti mažesni nei 3,5 mmol/l. Mažiau nei 1 proc. laiko.
Gestacinio diabeto valdymas - komandinė kelionė, joje dalyvauja gydytojas endokrinologas, gydytojas dietologas, slaugytojas diabetologas, gydytojas akušeris ginekologas, prireikus - gyvensenos specialistas. Jei nepaisant pastangų ir rekomendacijų laikymosi, reguliariai matuojami gliukozės rodikliai, tačiau 3 ir daugiau kartų per savaitę skirtingu paros metu fiksuojami padidėję gliukozės rodikliai, insulino terapija gali būti pradėta gana greitai - kartais jau po 1-2 savaičių. Gydymas insulinu nėštumo metu yra saugus, nekenkia vaisiui ir parenkamas individualiai, pagal gliukozės rodiklius ir dienos ritmą. Gestacinio diabeto valdymas - tai ne trumpas sprintas, o maratonas. Svarbu paversti gliukozės matavimą kasdieniu įpročiu, prisiminti, kodėl tai darote - dėl savęs ir savo vaikelio, leisti sau ne tobulumą, o nuoseklumą.
Cukrinis diabetas ir gliukozės apykaitos sutrikimai
Gliukozės kiekio nustatymas atliekamas įtarus cukrinį diabetą. Gliukozės - vienas pagrindinių parametrų diabetui diagnozuoti. Maždaug 2-5% populiacijos įvairiose valstybėse serga cukriniu diabetu. Dar apie 8% populiacijos turi gliukozės toleravimo sutrikimą (GTS) arba sutrikusią glikemiją nevalgius (SGN). Gliukozės norma kraujyje sveikiems ir sergantiems asmenims yra skirtinga. Normalus cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje sveikam žmogui yra 3,3-5,5 mmol/l. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad visą laiką gerai kontroliuojant CD, normali glikemija (cukraus kiekis kraujyje) pacientams gali būti 4,5-6 mmol/l.
Cukrinis diabetas skirstomas į du tipus. I tipui priskiriami asmenys, kuriems dažniausiai nustatomi autoantikūnai prieš insuliną. Susergama jauname amžiuje, gydymui vartojamas insulinas. Kitu, II tipo diabetu, susergama vyresniame amžiuje. Cukrinio diabeto I tipas - tai autoimuninė liga: kraujyje atsiranda antikūnų, ardančių insuliną gaminančias kasos ląsteles. Sergant 1 tipo diabetu, kasos ląstelės, gaminančios insuliną, sunaikinamos (dažniausiai autoimuninio proceso metu, bet gali būti ir dėl kitų priežasčių), todėl organizme nebegaminamas insulinas. 1 tipo diabeto požymiai (klinikiniai simptomai) pasireiškia gana greitai. II tipo cukrinis diabetas - tai vadinamasis pagyvenusių žmonių arba nuo insulino nepriklausomas cukrinis diabetas. Juo dažniausiai suserga vyresni ir turintys antsvorį žmonės, tačiau šiuo metu daugėjant didelį antsvorį turinčių vaikų ir paauglių, ši nuostata keičiasi. Sergant 2 tipo diabetu insulinas organizme gaminamas, tačiau nepakankamai, kad išlaikytų normalią cukraus koncentraciją kraujyje. Sergant šio tipo diabetu būdingas tam tikras organizmo audinių atsparumas insulinui, todėl gliukozės koncentracijai sumažinti šiems asmenims reikia daugiau insulino nei sveikiems žmonėms.
Gliukozės tyrimas atliekamas 10-12 valandų nevalgius, paprastai tiriamas veninis kraujas. Radus pakitimų, per mėnesį jį derėtų pakartoti. Jei pakartotinai gliukozės kiekis kraujyje padidėjęs, verta atlikti gliukozės tolerancijos tyrimą. Jis tiksliai parodys, ar yra gliukozės tolerancijos sutrikimas, ar cukrinis diabetas. Pagal PSAO ekspertų rekomendacijas, gliukozės kiekis nustatomas nevalgius ir praėjus 2 valandoms po 75g gliukozės suvartojimo (suaugusiesiems). Sveikiems asmenims gliukozės koncentracija, atlikus toleravimo mėginį, grįžta į normą. Sutrikusį gliukozės toleravimą būtina išaiškinti ir koreguoti, nes jos ignoravimas gali skatinti kraujagyslines komplikacijas.
tags: #naujagimiu #glikemijos #norma
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
