Kiekvienas tėvelis, auginantis mažylį, anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu apie naujagimio išmatų spalvą, konsistenciją ir tuštinimosi dažnumą. Nors tai gali pasirodyti nemaloni tema, kūdikio tuštinimasis - svarbus sveikatos rodiklis, padedantis laiku pastebėti virškinimo ar kitus sveikatos sutrikimus.
Kūdikių tėvams neretai kyla daugybė klausimų - ypač apie jų mažylio išmatas. Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą. Taigi - kas laikoma normalu, o kada verta sunerimti?

Pirmosios naujagimio išmatos, pasirodančios per pirmąsias 24-48 valandas po gimimo, vadinamos mekonijumi. Šis tamsiai žalias, lipnios konsistencijos, panašus į degutą turinys susidaro dar vaisiaus vystymosi stadijoje vaisiaus žarnyne iš nurytų vaisiaus vandenų, gleivių, odos ląstelių ir plaukelių. Mekonijus yra beveik bekvapis ir sunkiai nuvalomas nuo odelės. Jo pašalinimui labai svarbus priešpienis, kuris (be visų kitų naudingų savybių) veikia kaip natūralus laisvinamasis.
Naujagimis turi pasituštinti bent kartą per pirmas 48 valandas, kad medikai įsitikintų, jog neužakusi analinė anga. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį.
Maždaug 3-5 parą po gimimo prasideda pereinamasis laikotarpis, kuomet išmatos pamažu šviesėja ir skystėja, jose gali atsirasti gleivių ar nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tuštinamasi kelis kartus per parą.
Pirmosios savaitės pabaigoje, apie 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis vadinamosiomis motinos pieno išmatomis. Jos būna ryškios geltonos garstyčių spalvos, košelės konsistencijos, salsvo kvapo, dažnai su smulkiais grūdeliais. Tai visiškai normalu. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus.

Kūdikio tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti. Daugelis krūtimi maitinamų naujagimių tuštinasi po kiekvieno ar beveik kiekvieno maitinimo. Normalu, jei po vieno maitinimo naujagimis pasituština ir daugiau negu vieną kartą. Pirmąsias 6 gyvenimo savaites naujagimis gali tuštintis šešis ar daugiau kartų per parą.
Ilgainiui (įprastai bent 2 sav. sulaukę ir dar vyresni) žindomi kūdikiai gali imti tuštintis dar rečiau - tik kartą per kelias dienas ar net savaitę. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų.
Mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus.
Pieno mišiniais maitinami naujagimiai įprastai tuštinasi 1-4 kartus per parą iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus, vėliau - dažniausiai 1-2 kartus. Išmatos būna nuo geltonos iki rusvos spalvos, yra tvirtesnės, kietesnės nei žindomo kūdikio. Išmatos būna ir stambesnės, kitokio kvapo, lyginant su žindomų kūdikių.
Nesvarbu, kokiu būdu maitinate kūdikį, visiškai normalu ir tikėtina, kad mažyliui sulaukus 6-8 savaičių tuštinimosi dažnis gerokai sulėtės. Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajusite kone iš karto: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai.
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti naujagimio išmatų tipai pagal amžių ir maitinimo būdą:
| Periodas / Maitinimo būdas | Išmatų tipas | Spalva | Konsistencija | Kvapas | Dažnumas |
|---|---|---|---|---|---|
| Pirmos 24-48 val. | Mekonijus | Tamsiai žalia / juoda | Tiršta, lipni, tąsi | Beveik bekvapės | Bent 1 kartas |
| 3-5 paros | Pereinamosios | Šviesėjančios (įvairios) | Skystėjančios, su gleivėmis, nesuvirškintu baltymu | - | Kelis kartus per parą |
| Nuo 5-6 paros (žindomi) | Motinos pieno | Ryškiai geltonos (garstyčių) | Košelės, su smulkiais grūdeliais | Salsvos, neintensyvios | Iki 6 sav. - 6+ k. / d.; Vėliau - rečiau, iki 1 k. per kelias d. |
| Nuo 5-6 paros (mišiniu) | Pieno mišinio | Nuo geltonos iki rusvos | Tvirtesnės, tirštesnės (dantų pastos) | Aštresnis, kitoks | Iki 2 mėn. - 1-4 k. / d.; Vėliau - 1-2 k. / d. |
| 10-14 paros | Fiziologinis kataras | Žalsvo atspalvio | Vandeningos, su gleivėmis, nesuvirškintu baltymu | Savitas "rūgštus" | Kelis kartus per parą |
Kūdikių gelta - sąvoka ir rūpestis, apie kurį teko girdėti bene kiekvieniems tėvams. Gelta - tai ligų simptomas, kai akių odenos, oda nusidažo geltona spalva. Taip atsitinka, kai padidėja bilirubino koncentracija kraujyje. Tokiu atvepu pagelsta akys, galvos oda, liemuo, galūnės. Naujagimis pagelsta dėl to, kad turi daug vaisiaus eritrocitų, raudonųjų kraujo kūnelių, kurie išnešiojo deguonį po visą organizmą, kol vaikelis buvo įsčiose. Po gimimo toks didelis eritrocitų kiekis jam nebereikalingas, todėl jis pradeda irti. Išsilaisvina hemoglobinas, pavirstantis į bilirubiną. Bilirubinas pasišalina su kūdikio išmatomis.
Naujagimių gelta, kuri atsiranda 3 gyvenimo parą ir trunka iki 2 sav., greičiausiai yra fiziologinė. Fiziologinė gelta prasideda antrą gyvenimo parą veidelyje, akių junginėje, kitą dieną pagelsta krūtinė, dar po to - pilvelis, rankos. Patį ryškumą fiziologinė gelta pasiekia 4-5 parą, išnyksta per 2-3 savaites. Jei geltos forma yra labai lengva, gelsvas odos atspalvis gali būti sunkiai įžvelgiamas. Daugeliu atveju, kūdikių gelta nekelia jokio pavojaus. Fiziologinė naujagimių gelta, jeigu jos eiga normali ir bilirubino koncentracija nesiekia kritinės ribos, nėra gydoma.
Vis dėlto, gelta gali būti ir patologinė, sukelta išorinių ar vidinių veiksnių. Didesnis bilirubino kiekis gali būti ir dėl infekcijos, kraujo grupių nesuderinamumo (dar vadinamo rezus faktoriaus arba kraujo konfliktu), hematomos ir kitų ne tokių populiarių priežasčių. Geltą galima vadinti patologine, jei ji pasireiškia jaunesniam nei 2 dienų vaikui arba trunka ilgiau nei 14 dienų.
Retais atvejais negydoma sunki gelta gali sukelti negrįžtamus neurologinius pokyčius, taip vadinamą branduolinę geltą. Siekiant to išvengti naujagimiai, pagal indikacijas, gydomi vadinamąja „mėlyna“ šviesa. Jeigu bilirubino koncentracija viršija normas ar jo kiekis pradeda sparčiau kilti, naujagimiui gali būti taikoma šviesos terapija.

Nors motinos pieno išmatos paprastai būna ryškiai geltonos garstyčių spalvos ir tai yra visiškai normalu, kiti išmatų spalvos pokyčiai gali reikšti rimtesnes problemas.
Stebėkite į namus parvežto vaikelio būklę. Rimtą patologiją reikia įtarti, jeigu vaikas tuštinasi labai šviesiomis ar net baltos spalvos išmatomis, jam prastai auga svoris, vaikas yra vangus. Jeigu šiam gelta išlieka ilgiau nei 2 savaites arba išmatos yra baltos - privalu nustatyti to priežastį.
Jei gelsvas odos atspalvis ryškėja, apima vis didesnius plotus, kūdikis atrodo vangus, prastai valgo, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus. Jei pastebėjote šiuos požymius, tada būtinai kreipkitės į vaikų gydytojus, gastroenterologus.
Gydymas, pasak gastroenterologės, skiriamas atlikus tyrimus. Gydytojas dažniausiai skiria atlikti bendrą kraujo, bilirubino, kepenų fermentų tyrimą, pilvo organų echoskopiją. Pagal tyrimo rezultatus sprendžiama ar reikia tolimesnio tyrimo. Laiku suteikus pagalbą ir gydymą išvengsite pavojingų komplikacijų.
Viduriavimas kūdikiams yra gana dažnas reiškinys, kuris gali sukelti nerimą tėvams. Viduriavimas pasižymi vandeningomis, dažnomis išmatomis ir gali rodyti infekciją ar kitą sveikatos sutrikimą.

Viduriuojant kūdikis gali pradėti tuštintis ženkliai dažniau nei įprasta, išmatos gali turėti aštrų ir nemalonų kvapą, pakisti jų spalva. Taip pat viduriavimas dažnai lydimas kitų simptomų, tokių kaip pilvo skausmas, dirglumas, prastas apetitas, nuovargis ar vėmimas. Viduriuojantis kūdikis gali karščiuoti, ir temperatūra gali kilti iki 40 laipsnių.
Reikėtų kuo skubiau susisiekti su gydytoju, nes viduriavimas gali reikšti infekciją. Įvairūs medicininiai „prietaisai“, naudojami neprofesionalų, gali atnešti daugiau žalos nei naudos.
Vidurių užkietėjimas kūdikiams pasitaiko rečiau, ypač jei jie žindomi. Požymiai gali būti: pastebimai retesnis tuštinimasis, pastangos tuštinantis (stiprus stuksenimas, stenėjimas), kietos išmatos, pilvo skausmas, neramumas, irzlumas, prastas apetitas ir miegas. Jei kūdikis tuštinasi rečiau, bet be didelių pastangų, išmatos yra „košelės“ konsistencijos, viduriukai yra normalūs.
Vidurius minkština džiovintos slyvos, obuoliai, pakankamas skysčių kiekis. Jei kūdikis linkęs rečiau tuštintis, papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz., slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo.
tags: #naujagimio #labai #geltonos #ismatos