Naujagimio išmatos: spalva, konsistencija ir kada kreiptis į gydytoją

Kiekvienas tėvelis, auginantis mažylį, anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu apie naujagimio išmatų spalvą, konsistenciją ir tuštinimosi dažnumą. Nors tai gali pasirodyti nemaloni tema, kūdikio tuštinimasis - svarbus sveikatos rodiklis, padedantis laiku pastebėti virškinimo ar kitus sveikatos sutrikimus.

Kūdikių tėvams neretai kyla daugybė klausimų - ypač apie jų mažylio išmatas. Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą. Taigi - kas laikoma normalu, o kada verta sunerimti?

Naujagimio sauskelnės su skirtingų spalvų išmatomis ir aprašymais

Pirmosios naujagimio išmatos: mekonijus

Pirmosios naujagimio išmatos, pasirodančios per pirmąsias 24-48 valandas po gimimo, vadinamos mekonijumi. Šis tamsiai žalias, lipnios konsistencijos, panašus į degutą turinys susidaro dar vaisiaus vystymosi stadijoje vaisiaus žarnyne iš nurytų vaisiaus vandenų, gleivių, odos ląstelių ir plaukelių. Mekonijus yra beveik bekvapis ir sunkiai nuvalomas nuo odelės. Jo pašalinimui labai svarbus priešpienis, kuris (be visų kitų naudingų savybių) veikia kaip natūralus laisvinamasis.

Naujagimis turi pasituštinti bent kartą per pirmas 48 valandas, kad medikai įsitikintų, jog neužakusi analinė anga. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį.

Pereinamosios ir motinos pieno išmatos

Maždaug 3-5 parą po gimimo prasideda pereinamasis laikotarpis, kuomet išmatos pamažu šviesėja ir skystėja, jose gali atsirasti gleivių ar nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tuštinamasi kelis kartus per parą.

Pirmosios savaitės pabaigoje, apie 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis vadinamosiomis motinos pieno išmatomis. Jos būna ryškios geltonos garstyčių spalvos, košelės konsistencijos, salsvo kvapo, dažnai su smulkiais grūdeliais. Tai visiškai normalu. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus.

Laimingas žindomas kūdikis

Kada verta sunerimti dėl tuštinimosi dažnumo?

Kūdikio tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti. Daugelis krūtimi maitinamų naujagimių tuštinasi po kiekvieno ar beveik kiekvieno maitinimo. Normalu, jei po vieno maitinimo naujagimis pasituština ir daugiau negu vieną kartą. Pirmąsias 6 gyvenimo savaites naujagimis gali tuštintis šešis ar daugiau kartų per parą.

Ilgainiui (įprastai bent 2 sav. sulaukę ir dar vyresni) žindomi kūdikiai gali imti tuštintis dar rečiau - tik kartą per kelias dienas ar net savaitę. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų.

Mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus.

Pieno mišiniais maitinami naujagimiai įprastai tuštinasi 1-4 kartus per parą iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus, vėliau - dažniausiai 1-2 kartus. Išmatos būna nuo geltonos iki rusvos spalvos, yra tvirtesnės, kietesnės nei žindomo kūdikio. Išmatos būna ir stambesnės, kitokio kvapo, lyginant su žindomų kūdikių.

Nesvarbu, kokiu būdu maitinate kūdikį, visiškai normalu ir tikėtina, kad mažyliui sulaukus 6-8 savaičių tuštinimosi dažnis gerokai sulėtės. Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajusite kone iš karto: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai.

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti naujagimio išmatų tipai pagal amžių ir maitinimo būdą:

Periodas / Maitinimo būdas Išmatų tipas Spalva Konsistencija Kvapas Dažnumas
Pirmos 24-48 val. Mekonijus Tamsiai žalia / juoda Tiršta, lipni, tąsi Beveik bekvapės Bent 1 kartas
3-5 paros Pereinamosios Šviesėjančios (įvairios) Skystėjančios, su gleivėmis, nesuvirškintu baltymu - Kelis kartus per parą
Nuo 5-6 paros (žindomi) Motinos pieno Ryškiai geltonos (garstyčių) Košelės, su smulkiais grūdeliais Salsvos, neintensyvios Iki 6 sav. - 6+ k. / d.; Vėliau - rečiau, iki 1 k. per kelias d.
Nuo 5-6 paros (mišiniu) Pieno mišinio Nuo geltonos iki rusvos Tvirtesnės, tirštesnės (dantų pastos) Aštresnis, kitoks Iki 2 mėn. - 1-4 k. / d.; Vėliau - 1-2 k. / d.
10-14 paros Fiziologinis kataras Žalsvo atspalvio Vandeningos, su gleivėmis, nesuvirškintu baltymu Savitas "rūgštus" Kelis kartus per parą

Naujagimių gelta ir išmatų spalva: kada būtina sunerimti?

Kūdikių gelta - sąvoka ir rūpestis, apie kurį teko girdėti bene kiekvieniems tėvams. Gelta - tai ligų simptomas, kai akių odenos, oda nusidažo geltona spalva. Taip atsitinka, kai padidėja bilirubino koncentracija kraujyje. Tokiu atvepu pagelsta akys, galvos oda, liemuo, galūnės. Naujagimis pagelsta dėl to, kad turi daug vaisiaus eritrocitų, raudonųjų kraujo kūnelių, kurie išnešiojo deguonį po visą organizmą, kol vaikelis buvo įsčiose. Po gimimo toks didelis eritrocitų kiekis jam nebereikalingas, todėl jis pradeda irti. Išsilaisvina hemoglobinas, pavirstantis į bilirubiną. Bilirubinas pasišalina su kūdikio išmatomis.

Naujagimių gelta, kuri atsiranda 3 gyvenimo parą ir trunka iki 2 sav., greičiausiai yra fiziologinė. Fiziologinė gelta prasideda antrą gyvenimo parą veidelyje, akių junginėje, kitą dieną pagelsta krūtinė, dar po to - pilvelis, rankos. Patį ryškumą fiziologinė gelta pasiekia 4-5 parą, išnyksta per 2-3 savaites. Jei geltos forma yra labai lengva, gelsvas odos atspalvis gali būti sunkiai įžvelgiamas. Daugeliu atveju, kūdikių gelta nekelia jokio pavojaus. Fiziologinė naujagimių gelta, jeigu jos eiga normali ir bilirubino koncentracija nesiekia kritinės ribos, nėra gydoma.

Vis dėlto, gelta gali būti ir patologinė, sukelta išorinių ar vidinių veiksnių. Didesnis bilirubino kiekis gali būti ir dėl infekcijos, kraujo grupių nesuderinamumo (dar vadinamo rezus faktoriaus arba kraujo konfliktu), hematomos ir kitų ne tokių populiarių priežasčių. Geltą galima vadinti patologine, jei ji pasireiškia jaunesniam nei 2 dienų vaikui arba trunka ilgiau nei 14 dienų.

Retais atvejais negydoma sunki gelta gali sukelti negrįžtamus neurologinius pokyčius, taip vadinamą branduolinę geltą. Siekiant to išvengti naujagimiai, pagal indikacijas, gydomi vadinamąja „mėlyna“ šviesa. Jeigu bilirubino koncentracija viršija normas ar jo kiekis pradeda sparčiau kilti, naujagimiui gali būti taikoma šviesos terapija.

Naujagimis po mėlyna šviesa geltai gydyti

Išmatų spalvos ir konsistencijos pokyčiai: kada jie reiškia problemą?

Nors motinos pieno išmatos paprastai būna ryškiai geltonos garstyčių spalvos ir tai yra visiškai normalu, kiti išmatų spalvos pokyčiai gali reikšti rimtesnes problemas.

  • Žalios išmatos: Gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais, išmatos dažnai būna tamsiai žalios. Taip pat žalios išmatos gali signalizuoti apie nepakankamai suskaldomą karvės piene esantį cukrų arba dėl to, kad kūdikis gauna per daug „pradinio“, lieso pieno ir nepakankamai riebalų. Kai mažylis nuolat gauna daugiau pieno gausesnio angliavandenių ir mažiau riebalų, tai gali lemti žalią tuštinimąsi.
  • Juodos išmatos: Po mekonijaus fazės, jei kūdikis nevartojate geležies papildų, juodos išmatos gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte. Raudonas kraujas suvirškintas tampa juodu. Juodi taškeliai ar siūleliai žindomo mažylio sauskelnių turinyje gali būti dėl kraujuojančių spenelių. Kreiptis į medikus reiktų, jeigu mažylis jau perėjo „mekonijaus fazę“, geležies papildų nevartojama, o išmatos tampa juodos. Išskirtinai retais atvejais juodos išmatos gali rodyti kraujavimą virškinamąjame trakte.
  • Balkšvos, pilkos ar baltai gelsvos išmatos: Tokios išmatos gali rodyti sutrikusią kepenų funkciją arba tulžies latakų problemas, kai medžiagos blogai virškinamos ir įsisavinamos. Spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies. Viena dažniausių tokių išmatų priežasčių - tulžies latakų atrezija (užakimas). Tai labai reta, įgimta patologija. Dėl atrezijos tulžis negali nutekėti į dvylikapirštę žarną, kepenyse besikaupianti tulžis jas palaipsniui ardo.
  • Raudonos išmatos arba kraujo siūleliai: Tai gali reikšti uždegimą žarnyne, alerginę reakciją į maistą arba tiesiog smulkią analinės angos įtrūkimą, atsiradusį dėl vidurių užkietėjimo. Kraujo išmatose gali būti dėl kelių priežasčių. Kraujo gali patekti ir žindant, jei mamos speneliai yra sutrūkinėję ir kraujuoja.
  • Gleivės išmatose: Gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Taip pat gleivių gali atsirasti dygstant dantukams, kai pagausėja seilėtekis ir kūdikis nuryja dalį seilių.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Stebėkite į namus parvežto vaikelio būklę. Rimtą patologiją reikia įtarti, jeigu vaikas tuštinasi labai šviesiomis ar net baltos spalvos išmatomis, jam prastai auga svoris, vaikas yra vangus. Jeigu šiam gelta išlieka ilgiau nei 2 savaites arba išmatos yra baltos - privalu nustatyti to priežastį.

Jei gelsvas odos atspalvis ryškėja, apima vis didesnius plotus, kūdikis atrodo vangus, prastai valgo, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus. Jei pastebėjote šiuos požymius, tada būtinai kreipkitės į vaikų gydytojus, gastroenterologus.

Gydymas, pasak gastroenterologės, skiriamas atlikus tyrimus. Gydytojas dažniausiai skiria atlikti bendrą kraujo, bilirubino, kepenų fermentų tyrimą, pilvo organų echoskopiją. Pagal tyrimo rezultatus sprendžiama ar reikia tolimesnio tyrimo. Laiku suteikus pagalbą ir gydymą išvengsite pavojingų komplikacijų.

Viduriavimas kūdikiams: priežastys ir pagalba

Viduriavimas kūdikiams yra gana dažnas reiškinys, kuris gali sukelti nerimą tėvams. Viduriavimas pasižymi vandeningomis, dažnomis išmatomis ir gali rodyti infekciją ar kitą sveikatos sutrikimą.

Kūdikis su pilvo skausmu

Dažniausios viduriavimo priežastys:

  • Infekcijos: Virusai (pvz., rotavirusas, norovirusas), bakterijos ar parazitai. Viduriavimas būdingas ir po skiepijimo rotavirusinės infekcijos vakcina.
  • Mitybos pokyčiai: Staigus perėjimas prie kieto maisto ar tam tikrų maisto produktų įvedimas. Kai primaitinti įprastu maistu pradedama jaunesnius nei 5-6 mėnesių kūdikius, jų virškinimas irgi dažnai sutrinka: išmatos suskystėja, stebimi nesuvirškinto maisto likučiai, gleivės, putos.
  • Antibiotikų vartojimas: Gali sutrikdyti žarnyno mikroflorą.
  • Alergijos ir netolerancijos: Alergija karvės pieno baltymams, laktozės netoleravimas. Esant netolerancijai ar alergijai (ypač karvės pieno baltymo) išmatos dažnai būna žalios, kartais jose gali pasirodyti ir kraujo siūlelių.

Viduriuojant kūdikis gali pradėti tuštintis ženkliai dažniau nei įprasta, išmatos gali turėti aštrų ir nemalonų kvapą, pakisti jų spalva. Taip pat viduriavimas dažnai lydimas kitų simptomų, tokių kaip pilvo skausmas, dirglumas, prastas apetitas, nuovargis ar vėmimas. Viduriuojantis kūdikis gali karščiuoti, ir temperatūra gali kilti iki 40 laipsnių.

Kada būtina kreiptis į gydytoją dėl viduriavimo?

  • Jei pasireiškia dehidratacijos požymiai (rečiau šlapinasi, sausos burnos gleivinės, neverkia ašaromis, vangumas).
  • Jei išmatose matomas kraujas.
  • Jei viduriavimas trunka ilgiau nei 1-2 dienas ir kūdikio būklė blogėja.
  • Jei vaikas karščiuoja (aukštesnė nei 38°C temperatūra).
  • Jei viduriavimą lydi dažnas vėmimas.
  • Jei pasireiškia stiprus pilvo skausmas ir pilvo pūtimas.
  • Jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti.

Reikėtų kuo skubiau susisiekti su gydytoju, nes viduriavimas gali reikšti infekciją. Įvairūs medicininiai „prietaisai“, naudojami neprofesionalų, gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

Kaip padėti kūdikiui namuose viduriuojant?

  • Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį. Jei kūdikis maitinamas motinos pienu, svarbu jį dažniau žindyti. Jei kūdikis maitinamas mišiniais, gydytojas gali rekomenduoti specialius elektrolitų tirpalus.
  • Atidžiai stebėkite mitybą. Venkite vaisių sulčių, riebaus maisto ir produktų, turinčių daug skaidulų. Rinkitės lengvai virškinamą maistą, virtą garuose ar troškintą.
  • Laikykitės tinkamos higienos. Po kiekvieno sauskelnių keitimo kruopščiai plaukite rankas. Reguliariai sterilizuokite maitinimo buteliukus ir žindukus.

Vidurių užkietėjimas kūdikiams

Vidurių užkietėjimas kūdikiams pasitaiko rečiau, ypač jei jie žindomi. Požymiai gali būti: pastebimai retesnis tuštinimasis, pastangos tuštinantis (stiprus stuksenimas, stenėjimas), kietos išmatos, pilvo skausmas, neramumas, irzlumas, prastas apetitas ir miegas. Jei kūdikis tuštinasi rečiau, bet be didelių pastangų, išmatos yra „košelės“ konsistencijos, viduriukai yra normalūs.

Vidurius minkština džiovintos slyvos, obuoliai, pakankamas skysčių kiekis. Jei kūdikis linkęs rečiau tuštintis, papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz., slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo.

tags: #naujagimio #labai #geltonos #ismatos



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems