Mirgos Gražinytės-Tylos kūrybinis kelias ir gyvenimo filosofija
Mirga Gražinytė-Tyla, gimusi 1986 m. balandžio 2 d. Vilniuje, yra viena ryškiausių ir labiausiai pripažintų lietuvių dirigenčių pasaulyje. Ji - chormeisterio, choro dirigavimo dėstytojo Romualdo Gražinio ir pianistės Sigitos Gražinienės dukra. Kūrybinį pseudonimą „Tyla“ pasirinkusi dirigentė jau ankstyvoje vaikystėje pasinėrė į muzikos pasaulį, augdama muzikų šeimoje ir Sąjūdžio laikų energetikos fone, kuris, pasak jos tėvo Romualdo Gražinio, formavo jos požiūrį į muziką ir kūrybą su viltimi, brolybe ir grožio paieškomis.
Išsilavinimas ir karjeros pradžia
Mirgos Gražinytės-Tylos edukacinis kelias prasidėjo Vilniaus 27-ojoje vidurinėje mokykloje, o vėliau, tėvų sprendimu, ji studijavo dailę Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Sulaukusi vienuolikos, Mirga nusprendė pasukti į muziką, 2004 m. baigė šios mokyklos chorinio dirigavimo klasę. Anot jos tėvo, tuo metu, kai Mirga rinkosi dirigento kelią, apie moteris dirigentes nebuvo daug girdėti, tačiau ji „visiškai paneigė mano supratimą ir įsivaizdavimą, pravėrė tokius kelius, kurie iš tikrųjų pasaulyje daug kam tapo netikėti.“
Vėliau M. Gražinytė-Tyla sėkmingai įstojo ir 2007 m. bakalauro laipsniu baigė Grazo muzikos ir teatro universitetą, kur studijavo choro ir simfoninį dirigavimą. Ji tobulinosi Bolonijos konservatorijoje, Leipcigo aukštojoje muzikos mokykloje ir Ciuricho aukštojoje menų mokykloje, taip pat dalyvavo meistriškumo kursuose. Jos talentas buvo pastebėtas anksti, ir 2009-2014 m. ji buvo Vokietijos Muzikos tarybos dirigentų forumo narė.
Karjeros aukštumos ir tarptautinis pripažinimas
Mirgos Gražinytės-Tylos profesionali karjera sparčiai kilo. 2010 m. ji debiutavo kaip operos dirigentė Osnabrücko operos teatre Vokietijoje, diriguodama G. Verdi operai „Traviata“. Vėlesniais metais ji užėmė svarbias pareigas įvairiuose Europos teatruose ir orkestruose:
- 2011-2012 m. - Heidelbergo teatro ir orkestro trečioji dirigentė (dirigavo G. Verdi „Aida“, G. Bizet „Karmen“, W. A. Mozarto „Pagrobimas iš seralio“).
- 2013-2014 m. - Berno teatro pirmoji dirigentė.
- Nuo 2014 m. - Zalcburgo operos teatro muzikos direktorė ir Los Andželo filharmonijos orkestro asistentė.
- 2015-2017 m. - Zalcburgo teatro pagrindinė dirigentė ir Los Andželo filharmonijos simfoninio orkestro dirigentė.
M. Gražinytė-Tyla taip pat 2012-2013 metų sezonui buvo Gustavo Dudamelio partnere Los Andželo filharmonijoje, o 2014 m. liepos mėn. sudarė dvejų metų sutartį orkestro dirigento asistento pareigoms užimti. Didelis įvykis jos karjeroje buvo 2016 m. vasarį, kai Birmingamo simfoninis orkestras paskyrė ją naująja muzikos direktore artimiausiems trims sezonams, pradedant 2016 m. rugsėju. Po šešių sėkmingų sezonų su Birmingamo orkestru, dirigentė pasirinko padaryti pauzę nuolatiniame darbe ir liko orkestro kviestine dirigente, dėmesį skirdama pavieniams reikšmingiems projektams ir šeimai.
Jos talentas ir pasiekimai neliko nepastebėti. M. Gražinytė-Tyla yra pelniusi daugybę apdovanojimų, įskaitant pirmąją vietą Lietuvos jaunųjų dirigentų konkurse (2001 m.), pirmąją vietą Vengrijos tarptautiniame jaunųjų choro dirigentų konkurse Budapešte (2007 m.), Zalcburgo Festivalio Jaunųjų Dirigentų Apdovanojimą (2012 m.) ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato titulą. 2017 m. ji buvo apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už nuopelnus muzikai. Be to, ji yra pirmoji moteris dirigentė, pasirašiusi ilgalaikę įrašų sutartį su prestižine įrašų kompanija „Deutsche Grammophon“.
Kūrybinė filosofija ir repertuaro pasirinkimai
Mirgos Gražinytės-Tylos kūrybinė filosofija išsiskiria originalumu ir gyvybingumu. Kaip teigia jos tėvas R. Gražinis, jai „kiekvienas koncertas, kiekviena repeticija yra kūrybinis procesas.“ Ji renkasi brandžius, patikrintus kūrinius, kuriuose daug turinio ir išraiškos, įtraukdama ne tik akademinę klasiką, bet ir šiuolaikinių kompozitorių muziką. Jos interpretacijose dažnai atsiranda netikėtų, spontaniškų elementų, kurie leidžia publikai pajusti „muzikavimo džiaugsmą ir muzikos meno gimimo scenoje „čia ir dabar“ momentą.“ M. Gražinytė-Tyla, nepaisydama stereotipų ir nusistovėjusių normų, elgiasi „neordinariškai savaip, kūrybiškai ir netikėtai“, tačiau gerbdama taisykles, paverčia jas „linksmis žaidimais“, išvesdama iš rutinos ir sustabarėjimo gniaužtų.
Jos repertuare svarbią vietą užima šiuolaikinė muzika, ypač XX a. anglų meistrų orkestrinė muzika, pavyzdžiui, Benjamino Britteno ir Thomo Adèso kūriniai. Šių kūrinių skambesys, anot muziko, yra multikultūrinis, turintis roko, tango ir siurrealizmo elementų. Mirga taip pat diriguoja siuitą, inspiruotą ispanų režisieriaus Luiso Buñuelio estetikos. Greta to, ji atlieka ir europinės kultūros kūrinius, tokius kaip Jozefo Haidno koncertas violončelei ar Claude Debussy „La Mer“ („Jūra“), kurį jos tėvas apibūdina kaip vieną gražiausių ir spalvingiausių orkestrinės literatūros kūrinių, parašytą panašiu metu kaip ir M. K. Čiurlionio „Jūra“.
Dirigentė aktyviai ieško „neatvertų horizontų“, domisi žydų kilmės lenkų kompozitoriaus Mieczysławo Weinbergo muzika ir kūryba, kurios sovietiniais metais buvo nustumtos į pakraščius. Jos planuose - pora Weinbergo operų pastatymų. Be to, ji ketina toliau bendradarbiauti su „Deutsche Grammophon“ ir svarsto galimybes įtraukti lietuviškos muzikos į savo įrašų programas.
Šeima ir asmeninis gyvenimas
Asmeniniame gyvenime Mirga Gražinytė-Tyla didelį dėmesį skiria šeimai. Su austrų smuikininku Franku Stadleriu, su kuriuo susipažino dirbdama Zalcburge, dirigentė augina tris vaikus. Šeimoje jau auga sūnus Leonardas ir Jokūbas Motiejus, o taip pat 4 mėnesių dukrytė. Kaip pabrėžia jos tėvas, „su Mirga kartu visa šeima, visi trys vaikai - papildomas krūvis, bet ką darysi, ji taip pasirinkusi.“
Dirigentė atvirai kalbėjo apie iššūkius, su kuriais susiduria derindama intensyvią karjerą su motinos pareigomis. Antrasis nėštumas lietuvei tapo didžiuliu iššūkiu, kai ji ir jos mažametis sūnus užsikrėtė koronavirusu. Tačiau įveikusi COVID-19, M. Gražinytė-Tyla dar surengė keletą pasirodymų, vieną iš jų - likus vos kelioms savaitėms iki gimdymo - Nidoje. Ji ieško būdų, kaip suderinti karjerą su mamos pareigomis, pabrėždama šeimos svarbą ir stengdamasi planuoti gyvenimą taip, kad vaikams būtų užtikrintas stabilumas ir galimybė lankyti ugdymo įstaigas.
Jos tėvai, Romualdas Gražinis ir Sigita Gražinienė, yra didelis palaikymas. Romualdas Gražinis, buvęs Mirgos mokytojas M. K. Čiurlionio menų mokykloje, atvirai pasakoja apie pasididžiavimą dukra, kurią publika visur pasitinka ovacijomis. Mirgos sesuo, pianistė Onutė Gražinytė, prisimena, kad jų santykis buvo išskirtinis, kartais primenantis motinos ir dukters ryšį dėl 10 metų skirtumo. Nors Mirga priklauso pasaulio dirigentų ir orkestrų elitui, jos svajonės išlieka jaukios ir kuklios - ji svajoja gyventi kaime, auginti sodą ir būti kaimo bažnytėlės vargonininke.
Ateities planai ir vizijos
Šiuo metu Mirga Gražinytė-Tyla ruošiasi finaliniam turo koncertui, kuris įvyks prestižinėje Niujorko „Carnegie Hall“ koncertų salėje. Nors kelionės ir nuolatinė aplinkos kaita yra iššūkis, kaip pasakojo jos tėvas, „rutinos visiškai nejuntantys - visą laiką džiaugsmas, įvykiai veja įvykius.“ Ši kelionė, po kurios ji grįš į aktyvią karjerą po trumpos pauzės, yra reikšmingas įvykis, kuris, R. Gražinio nuomone, leis jai atsakyti į klausimą, kiek šis kelias jai svarbus. Dirigentės tėvas mato, kad ji „apšilo, įgavo gražią formą, grįžo“, o publikos reakcija yra audringa. Tai įkvepia ją ir sustiprina jos karjeros kelyje, padedant ieškoti būdų, kaip suderinti šeimos ateitį su tolesne kūrybine veikla.
Vienas iš R. Gražinio apgailestavimų yra tai, kad iki šiol nepavyko su Birmingamo orkestru atvykti į Lietuvą dėl tinkamų koncertinių salių trūkumo. „Mūsų Filharmonijos salė visgi mažoka normaliam orkestrui su pilnomis orkestrinėmis grupėmis.“ Tačiau jis tikisi, kad netrukus bus pastatyta nauja 1600 sėdimų vietų salė, kuri atvers galimybes dideliems tarptautiniams orkestrams koncertuoti Lietuvoje. Tai suteiks progą ir Lietuvos publikai išgirsti pasaulinio lygio atlikėjus, tarp jų ir Mirgą Gražinytę-Tylą su jos orkestrais.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
