Praėjusį ketvirtadienį paminėtos poetės Nijolės Miliauskaitės 75-osios gimimo metinės. Nijolė Miliauskaitė-Bložienė (1950 m. sausio 23 d. Keturvalakiuose, Vilkaviškio raj. - 2002 m. kovo 25 d. Druskininkuose, palaidota Vilniuje) buvo lietuvių poetė. Apie: Nijolė Miliauskaitė-Bložienė - poetė, kilusi iš Vilkaviškio krašto - kaip Salomėja Nėris.
Ankstyvieji metai ir išsilavinimas
Jaunystėje Nijolė Miliauskaitė žavėjosi Salomėja Nėrimi. Mokykloje šukuodavosi kaip Salomėja Nėris, subtiliai skaitė jos eilėraščius scenoje. Dėl sunkių gyvenimo aplinkybių (viena likusi mama su trim mažamečiais vaikais, iš kurių Nijolė buvo vyriausia) mokėsi internatinėje mokykloje. Čia susiformavo apleistumo jausmas, tikrųjų namų ilgesys. Mokėsi internatinėje mokykloje, todėl kūryboje galima pastebėti apleistumo jausmą, namų ilgesį, prieglaudos motyvus. Buvusi mokytoja prisimena mergaitę privaloma ruda uniforma, ilgomis kasomis, vienišą, norinčią pasislėpti. 1973 m. Nijolė Miliauskaitė baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete ir tapo lituaniste.
Asmenybė ir gyvenimo būdas
Būdama drovios, uždaros prigimties, kūrybos ilgai nesirodė viešumoje, nors rašė nuo keturiolikos metų. Tačiau iš prigimties N. Miliauskaitės asmenybė buvo spalvinga, imli įspūdžiams, veikli, kitokia negu eilėraščiuose pasirodžiusi mergaitė iš prieglaudos. Baigusi universitetą, Nijolė Miliauskaitė kurį laiką dirbo archyve. Archyvų darbas, nors ir monotoniškas, tylus, uždaras, atitiko Miliauskaitės prigimtį - jos darbštumą, begalinį kruopštumą, gebėjimą išmokti, padaryti tvarkingai.
Poetė ištekėjo už gerokai vyresnio poeto Vytauto P. Bložės. Ji buvo tarsi pritraukta jo kūrybos, kuria seniai domėjosi, jautė savitumą ir artimumą. Nijolės Miliauskaitės gyvenimas suaktyvina pasiaukojimo kitam klausimą, aukščiausios būties lygmenyje auką. Poetės gyvenimo gilumoj išliko slaptasis moters dalios principas - rūpintis, slaugyti, kažkas tarp gailestingosios sesers ir vienuolės-mistikės.
Didžiąją gyvenimo dalį N. Miliauskaitė praleido Druskininkuose, kur buvo jos ir Vytauto butas. Ji artimai bendravo su Kornelijumi Plateliu, taip pat gyvenusiu Druskininkuose. Svarbi vieta jos gyvenime buvo įsigyta sodyba Švendubrėje, kur pati prižiūrėjo sodą, augino daržoves. N. Miliauskaitė mėgo jausti rankomis žemę - LYTĖTI. Mylėjo vaikus, ilgėjosi mergytės, kuri būtų dukra. Mėgo siūti lėles, o sunkiu gyvenimo metu bandė lėles pardavinėti. Poetė taip pat domėjosi Rytų kultūra, kalbėdavo mantras, gamino tradicinius šios kultūros valgius.
Kūryba ir poetinis braižas
Nijolė Miliauskaitė nemėgo kalbėti apie kūrybą. Rašė beveik slapta, todėl jos kūryba negausi. Ji iš savo kartos poetų rinkiniu "Uršulės S. Portretas" (1985) debiutavo vėliausiai. Pagrindinė poetės kūrybos tema - tikrų namų ilgesys, savo tapatybės ieškojimas, trapus pasaulio grožis. Eilėraščiai pagrįsti skaudžia kūrėjos patirtimi, tačiau skaudi asmeninė patirtis nedeklaruojama, kuriamos situacijos, kuriose skleidžiasi moters savivoka.
Jos kūrybai išryškėjo lakoniškas „pasakojamasis“ eilėraščio modelis, konkretus, daiktiškas, daiktavardiškas, susietas su patirtimis, pažįstamais, bičiuliais. Eilėraščiai proziški, būdinga paprastos kasdieniškos detalės, lakoniškas pasakojimas, kuriame daiktai, žmonių portretai, gamtovaizdis, erdvės detalės turėtų kviesti į negrįžtamai prarastus namus, atkuriamus tik sapnuose ir vaikystės prisiminimuose. Juose atgyja beveik pasakiška, bet konkreti, tapybiška namų erdvė. Vėlesnėje poezijoje vyrauja rytietiškas minimalizmas. Neįprastas pirmosios knygos pavadinimas susijęs su senos moters, o kartu ir mažos mergytės, artimos draugės dukters, vardu.
1969 m. kompozitorius Vytautas Jurgutis pagal N. Miliauskaitės žodžius sukūrė muzikinį ciklą „Mergaitė namų šešėliuose“.
Bibliografija ir apdovanojimai
Nijolė Miliauskaitė išleido kelis eilėraščių rinkinius, kurie sulaukė pripažinimo:
- „Uršulės S. portretas“ (1985)
- „Namai, kuriuose negyvensim“ (1988)
- „Uždraustas įeiti kambarys“ (1995)
- „Sielos labirintas“ (1999, poezijos rinktinė, kurioje išspausdintas rinkinys „Širdies labirintas“)
Vėliau išleista:
- „Širdies labirintas“ (2015)
- „Kelios raudonos erškėtuogės“ (2018)
- Mokyklinių eilėraščių autorės parengtas rinkinys „Juodvarniais išlėkė žodžiai“ (2011)
Knygos ir apdovanojimai:
| Kūrinys | Metai | Leidykla / Premija |
|---|---|---|
| Uršulės S. portretas | 1985 | Vaga / 1986 m. Zigmo Gėlės literatūrinė premija už poezijos debiutą |
| Namai, kuriuose negyvensim | 1988 | Vaga |
| Uždraustas įeiti kambarys | 1995 | Lietuvos rašytojų sąjunga / 1996 m. Lietuvos rašytojų sąjungos premija |
| Sielos labirintas (rinktinė, su "Širdies labirintas") | 1999 | Vaga |
| Širdies labirintas (rinktinė) | 2015 | |
| Kelios raudonos erškėtuogės | 2018 | |
| Juodvarniais išlėkė žodžiai (mokyklinių eilėraščių rinkinys) | 2011 |
Kūrybos vertimai ir knygos apie N. Miliauskaitę
Nijolės Miliauskaitės poezija versta į anglų, lenkų, vokiečių ir kitas kalbas. Jos kūrybos vertimų sąrašas apima:
- „Själens labyrint“ (vertė Anna Harrison, 2003)
- „Prohibido entrar“ (vertė Biruté Ciplijauskaité, 2003)
- „Five Lithuanian women poets“ (rinkinys, vertė Jonas Zdanys, 2002)
- „Silk: [poems]“ (vertė Jonas Zdanys, 2002)
- „Four poets of Lithuania“ (rinkinys, vertė Jonas Zdanys, 1995)
Apie N. Miliauskaitę išleista knyga „Moteris su lauko gėlėmis: knyga apie Nijolę Miliauskaitę“, kurią sudarė Gražina Ramoškaitė-Gedienė (2003). Knygoje išspausdinti atsiminimai apie poetę.
Paminėjimo renginiai
Minint poetės Nijolės Miliauskaitės 75-ąsias gimimo metines, svečiai buvo kviečiami į Marijampolės krašto muziejų. Čia jų laukė poetinė programa „Apie Barbutę“.
tags: #miliauskaites #gimimo #metai