XVII a. pradžioje į ispanų literatūrą įžengė jos genijus - Migelis de Servantesas Savedra (Miguel de Cervantes Saavedra). Migelis de Servantesas Savedra gimė 1547 m. Madrido provincijos Alkala de Enareso miestelyje. Jis buvo ketvirtas vaikas neturtingo karo gydytojo šeimoje. Gausi šeima gyveno gana skurdžiai. Ieškodami geresnio gyvenimo, jie nuolat kėlėsi iš miesto į miestą.

Apie M. Servanteso vaikystę žinoma nedaug. Spėjama, kad jis galėjo lankyti jėzuitų mokyklą. Mokėsi pas žymų to meto erazmitą Chuaną Lopesą de Ojosą, kuris savo knygoje išspausdino pirmuosius M. Servanteso sonetus. Nuo pat vaikystės rašytojas labai daug skaitė.
Spiriamas skurdo, M. Servantesas patraukė į Italiją, kur 1569 m. tapo kardinolo Džulijo Akvavivos (Giulio Acquaviva) palydovu. Ilgai neištvėręs šioje tarnyboje, pasisamdė kareiviu jūrų ekspedicijoje, kurią Ispanijos karalius ruošėsi siųsti prieš turkus. 1571 m. garsiajame Lepanto mūšyje M. Servantesas buvo sužeistas, jam suparalyžiavo kairiąją ranką, bet jis ir toliau dalyvavo įvairiose kovose Sicilijoje, Sardinijoje ir Neapolyje.

Už parodytą drąsą ir atkaklumą Ispanijos karaliui buvo pasiųstas prašymas suteikti M. Servantesui aukštesnį, karininko, laipsnį. 1575 m. su šiuo raštu kareivis patraukė tėvynės link. Tačiau laivą, kuriuo jis keliavo į Ispaniją, Viduržemio jūroje užpuolė Alžyro piratai ir M. Servantesas pateko į nelaisvę. Radę pas jį karaliui adresuotą laišką, piratai manė jį esant svarbiu žmogumi, todėl pareikalavo didelės išpirkos - 500 auksinių dukatų.
Ispanijoje likusi šeima gyveno skurdžiai ir tokių pinigų sumokėti negalėjo, todėl nelaisvėje jis praleido 5 metus. Ir čia parodė savo atkaklumą, drąsą bei užsispyrimą: 4 kartus bandė bėgti, bet nesėkmingai. 1580 m. šiaip taip surinkusi pinigus, šeima, padedama vienuolių, išpirko belaisvį.
Grįžęs į tėvynę M. Servantesas apsigyveno Madride, kur bendravo su kitais žinomais poetais, pats pradėjo rašyti patriotines dramas, romanus. Vis dėlto, skurdas vertė nuolat ieškoti uždarbio. Dirbo maisto išteklių komisaru, po to - mokesčių rinkėju; šios tarnybos laikotarpiu tris kartus buvo apkaltintas valdiškų pinigų išeikvojimu, dėl to pasodintas į kalėjimą.
1602 m., sėdėdamas Sevilijos kalėjime, M. Servantesas pradėjo rašyti savo garsiausią knygą apie narsųjį idalgą Don Kichotą. 1605 m. Madride išspausdinama pirmoji dalis „Išmoningasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Nors per metus išėjo net šeši knygos leidimai, turtų rašytojui jie nesukrovė.
M. Servanteso „Don Kichotas“ - vienas didžiausių Renesanso literatūros kūrinių. Jame kritiškai ir ironiškai vaizduojamas XVI a. Ispanijos įvairių visuomenės sluoksnių gyvenimas, alegoriškai aukštinami doriniai ir humanistiniai idealai.
Lentelė: Don Kichoto vertinimai skirtingais laikotarpiais
| Laikotarpis | Interpretacija |
| XVII a. | Juokinga knyga, išjuokianti riterių „profesiją“ |
| XIX a. pr. | Amžino žmonijos entuziazmo ir idealizmo simbolis |
| XIX a. pab. | Knyga apie žmogaus bejėgiškumą ir realybės pojūčio praradimą |
| XX a. | Nenoras taikytis su tikrove ir siekis keisti pasaulį |
1614 m. M. Servantesas patyrė stiprų smūgį - pasirodė melaginga antroji „Don Kichoto“ dalis, kurioje vulgariai iškreipiami paveikslai. Tačiau tęsinys neprilygo originalui. Po metų M. Servantesas išleidžia savo antrąją knygos dalį.
Paskutiniaisiais gyvenimo metais M. Servantesas tapo dvasininku ir pamokslavo gimtajame Alkalos miestelyje. Migelis de Servantesas mirė Madride 1616 m. balandžio 23 d., tą pačią dieną, kai Anglijoje savo gyvenimo kelią užbaigė kitas visų laikų genijus - V. Šekspyras. Jo kapas nežinomas.
tags: #migelis #de #servantesas #savedra #gime #nusigyvenusio