Martyno Mažvydo Gimimo Vieta ir Ankstyvoji Biografija
Martynas Mažvydas (apie 1510-1563), lietuviškosios raštijos pradininkas ir pirmosios lietuviškos knygos autorius, yra viena svarbiausių figūrų Lietuvos istorijoje. Nors jo gimimo data ir tiksli vieta iki šiol nėra visiškai aiškios, daugelis tyrinėtojų sutinka, kad jis gimė Vakarų Žemaitijoje, tikriausiai Švėkšnos, Gardamo ir Žemaičių Naumiesčio apylinkėse.
Spėjama, kad Martynas Mažvydas galėjo gimti apie 1510 metus, tačiau kai kurie šaltiniai nurodo ir vėlesnę datą, pavyzdžiui, 1520 metus. Tai, kad gimimo data nėra tiksliai žinoma, atspindi XVI amžiaus dokumentų trūkumą ir ne visada kruopštų archyvavimą. Nors jo kilmė nėra visiškai aiški, remiantis dialektologine jo raštų analize, Z. Zinkevičius teigia, kad M. Mažvydas gimė pietų Žemaitijoje. Kilmės klausimas yra sudėtingas: vieni šaltiniai mini, kad jis buvo kilęs iš smulkiųjų bajorų, kiti - kad jo tėvai buvo nepasiturintys miestelėnai. Tačiau svarbu pažymėti, kad jo pusbrolis Baltramiejus Vilentas tikrai priklausė bajorų luomui, o tai leidžia manyti, jog Mažvydo motina galėjo būti bajorė, ištekėjusi už nebajoro Vaitkaus Mažvydo.
Iki 1546 metų Martynas Mažvydas gyveno ir dirbo Vilniuje. Manoma, kad laikotarpiu tarp 1539 ir 1542 metų jis galėjo mokytojauti Abraomo Kulviečio įsteigtoje protestantiškoje kolegijoje. Dėl Reformacijos idėjų skleidimo Vilniuje jis buvo persekiojamas, o galbūt netgi kalintas. Tai patvirtina jo paties pasirašytas laiškas Karaliaučiaus universiteto rektoriui Johanui Brettschneideriui 1548 m., kuriame jis save vadina „pirmuoju kankiniu“ (Protomartyr dictus). Tai rodo, kad jis patyrė persekiojimus dėl savo religinių įsitikinimų.
Studijos Karaliaučiuje ir Pirmoji Lietuviška Knyga
1546 m. birželio 8 d. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis pakvietė Martyną Mažvydą į Karaliaučių. Tų pačių metų rugpjūtį, kunigaikščio lėšomis, Mažvydas pradėjo teologijos studijas Karaliaučiaus universitete. Jis baigė universitetą itin greitai - bakalauro laipsnį gavo 1548 m. balandžio 5 d., būdamas pirmasis iš LDK studentų lietuvių. Studijų metu, 1547 m., jis išleido savo garsųjį veikalą „Katechismusa prasty szadei“, kuris tapo pirmąja lietuviška knyga ir „nacionalinės kultūros simboliu“.
„Katekizmas“ yra nedidelio formato 79 puslapių knygelė, kurią sudaro lotyniška ir eiliuota lietuviška pratarmės, elementorius skaitymo mokymui, pats katekizmas (dešimt Dievo įsakymų, dvylika tikėjimo tiesų, Viešpaties malda, sakramentų aprašymas) ir giesmynas. Ši knyga skelbė bendrąsias protestantizmo ir svarbiausias liuteronizmo idėjas, tokias kaip žmogaus nuteisinimas per tikėjimo malonę ir būtinybė pažinti Šventąjį Raštą. Eiliuota lietuviška prakalba „Knygelės pačios bylo lietuvinykump ir žemaičiump“ turėjo visuotinių užmojų, kreipdamasi į visą lietuvių tautą ir iškeldama lietuviškos knygos atsiradimą kaip išskirtinį istorinį reiškinį.
Veikla Ragainėje ir Vėlesni Metai
Nuo 1549 m. kovo 18 d. iki pat savo mirties 1563 m. Martynas Mažvydas tarnavo evangelikų liuteronų kunigu Ragainėje (dabartinė Kaliningrado sritis). Ragainėje jis vedė ankstesnio kunigo dukterį Benigną Lauterstern ir rūpinosi išlaikyti visą mirusio kunigo šeimą. 1554 m. jis buvo paskirtas vyskupo vietininku - arkidiakonu Ragainės apskrityje. Be to, jis dirbo apskrities valdytojo raštininku ir vertėju, vadovavo parapijos mokyklai ir rūpinosi bažnytiniu giedojimu.
Ragainėje M. Mažvydas aktyviai tęsė savo kunigo veiklą, rūpindamasis parapijiečių švietimu ir krikščioniškųjų tiesų platinimu. Jis siekė atitraukti žmones nuo pagoniškais vadinamų liaudies papročių ir skatino juos lankyti bažnyčią. Biblijoje minimą dvasios miegą Mažvydas laikė viena didžiausių nuodėmių ir nuolat ragino dvasininkus uoliai atlikti savo pareigas. Jis siūlė nustatyti kaimų ir parapijiečių vizitavimo tvarką, egzaminavimą iš katekizmo tiesų ir privalomą Bažnyčios lankymą sekmadieniais.
Martynas Mažvydas mirė Ragainėje 1563 m. gegužės 31 d., būdamas vos keturiasdešimt trejų metų. Jis buvo palaidotas savo bažnyčioje, kurioje kunigavo keturiolika metų. Jo darbai ir indėlis į lietuvių raštiją yra neįkainojami, o jo gimimo vieta, nors ir ne visai tiksliai žinoma, siejama su Žemaitijos regionu.
Po Martyno Mažvydo mirties jo darbai buvo tęsiami. Jo pusbrolis Baltramiejus Vilentas užbaigė ir išleido kelias jo pradėtas knygas, tarp jų ir didžiausią M. Mažvydo literatūrinį darbą - pirmąjį lietuvišką giesmyną „Giesmės krikščioniškos“, kuris buvo išleistas dviem dalimis po jo mirties.
Martyno Mažvydo atminimas yra įamžintas įvairiose vietose: jo vardu pavadintos bibliotekos, mokyklos, paminklai pastatyti Vilniuje, Klaipėdoje ir kitur. Taip pat kasmet skiriama Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui.
tags: #martynas #mazvydas #gime #vakaru #zemaitijoje
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
