Latvija ir žymūs lietuviai: istoriniai sąryšiai ir įtaka

Lietuvos ir Latvijos istorija yra glaudžiai persipynusi, o lietuvių pėdsakai Latvijos žemėje siekia gilius amžius. Nuo pat pirmųjų įsikūrimo bangų iki šiuolaikinių bendruomenių, Latvija ne kartą tapo svarbiu prieglobsčiu, švietimo centru ir kultūros židiniu daugeliui lietuvių, o kai kuriems iš jų - ir gimtine.

Lietuvių įsikūrimas ir migracija Latvijos teritorijoje

Pirmieji lietuviai dabartinės Latvijos teritorijoje įsikūrė jau VII-XII amžiuje. XIII amžiuje Latgalos pietuose jie buvo pasistatę Naujinio pilį prie dabartinio Daugpilio. Šiauriausia lietuvių sala Latgaloje buvo 9 lietuvių kaimai Ciskodo parapijoje.

XIX amžiuje Latvijoje apsigyveno iš buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijos pasitraukusių 1830-1831 m. ir 1863-1864 m. sukilimų dalyvių, paleistų iš Sibiro tremties, t. p. už draudžiamosios lietuvių spaudos platinimą, tautinę veiklą žandarų persekiojamų ir gaudomų lietuvių. Nuo XIX amžiaus pabaigos iki XX amžiaus pradžios, plėtojantis pramonei, lietuvių imigracija labai padidėjo. Carinė politika buvo tokia, kad Latvija vystyta kaip svarbus pramonės centras, o Lietuva buvo žemės ūkiui pašvęstas pasienio kraštas, kur net vietinė lietuvių kalba buvo uždrausta. Todėl lietuviams, nenorintiems būti valstiečiais, lengviausiai pasiekiama išeitis buvo Latvija.

Ieškoti darbo ir mokytis lietuviai vyko į Rygą, Liepoją, Bauskę, Jelgavą, Ventspilį ir kitus miestus, t. p. į Pietų Latvijos kaimus. Nemažai lietuvių dirbo Rygos geležinkelio vagonų gamykloje Phoenix, gumos fabrike Provodnik, lentpjūvėse, linų verpyklose, alaus daryklose, baldų dirbtuvėse, tramvajų depe, prie geležinkelių, uostuose ir kitur. XIX amžiaus pabaigoje lietuviai Indricoje, Gauruose nusipirko ir pasidalijo J. Platerio dvarus, įkūrė savo gyvenviečių.

Latvijos švietimo centrų indėlis į Lietuvos elitą

Nemažai lietuvių mokėsi Jelgavos, Liepojos, Rygos gimnazijose. Šios mokyklos tapo svarbiais centrais, formavusiais tarpukario Lietuvos inteligentiją ir politinį elitą.

Vien Jelgavoje (ankstesniu pavadinimu - Mintauja) mokėsi daug būsimų lietuvių kultūros ir visuomenės veikėjų, tarp jų Petras Avižonis, Kazys Bielinis, Vytautas Didžiulis, Petras Kalpokas, Feliksas Martišius, Vladas Mironas, Kazimieras Paltarokas, Vladas Petrulis, Vladas Požela, Mykolas Sleževičius, Antanas Smetona, Jonas Šliūpas, Rokas Šliūpas, Justinas Vienožinskis ir kiti. Populiari buvo ir Mintaujos (Jelgavos) gimnazija - seniausia Latvijos nepradinė mokykla. Jos įspūdingi 1775 m. klasicistiniai rūmai po Antrojo pasaulinio karo atstatyti kaip istorijos ir meno muziejus. Čia mokėsi premjerai Ernestas Galvanauskas ir Mykolas Sleževičius, politikė Gabrielė Petkevičaitė ir prezidentas Antanas Smetona. Kalbininkas Jonas Jablonskis 1889-1896 m. Mintaujos gimnazijoje dėstė graikų ir lotynų kalbas.

Liepojos gimnazija taip pat buvo itin reikšminga. 1890-1891 m. lietuviai sudarė Liepojos gimnazijos mokinių daugumą. Ten mokėsi būsimas Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis, rašytojas Antanas Vienuolis, kompozitorius Balys Dvarionas ir kiti žymūs lietuviai. 1907 m. Liepojos gimnaziją baigė būsimas JAV lietuvių komunistų veikėjas Leonas Prūseika.

Šios gimnazijos leido jauniesiems lietuviams įgyti aukšto lygio išsilavinimą ir formuoti tautinę savimonę laikais, kai Lietuvoje galimybės buvo ribotos. Prieškario Latvijos gimnazijos buvo vokiškos, tačiau jose ugdyti ir lietuvių inteligentai. Ne vienas tarpukario Lietuvos elito veikėjas, ministras ar prezidentas buvo išsilavinęs Latvijoje.

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinami kai kurie žymūs lietuviai, kurių biografijos glaudžiai susijusios su Latvijos švietimo institucijomis:

Latvijoje gimę lietuviai: kunigo Broniaus Dagilio pavyzdys

Nors dauguma žymių lietuvių Latvijoje įgijo išsilavinimą, yra ir tokių, kurie gimė Latvijos žemėje ir vėliau nusipelnė Lietuvai ar lietuvių bendruomenėms svetur. Vienas tokių - kunigas Bronius Dagilis, gimęs Liepojoje. Po Antrojo pasaulinio karo jis gyveno Detroite, buvo vienas iš pirmosios Dainavos stovyklos organizatorių ir aktyvus išeivijos lietuvių bendruomenės narys.

Lietuvių visuomeninė ir kultūrinė veikla Latvijoje

Nuo XIX amžiaus pabaigos iki 1940 m. Latvijoje veikė lietuvių savišalpos, labdaros, kultūros ir kitos organizacijos. Kai kurie lietuvių darbininkai priklausė Latvijos socialdemokratų organizacijoms. XX amžiaus pradžioje veikė Lietuvos socialdemokratų partijos organizacija, kuri 1907 m. gegužės mėnesį prisijungė prie Latvijos socialdemokratų partijos. 1909-1915 m. veikė Latvijos lietuvių socialdemokratų organizacija „Lietuvių kultūros centras“, kuri 1910 m. turėjo apie 120 narių. 1919 m. veiklą plėtojo Latvijos socialdemokratijos (nuo 1919 m. kovo mėn. - Latvijos komunistų partija) lietuvių sekcija, kuri 1919 m. sausio-gegužės mėnesiais leido laikraštį „Darbininkų kova“.

Lietuviškos spaudos leidimo pastangos Latvijoje prasidėjo jau XIX a. pabaigoje. 1881 m. Mintaujoje (Jelgavoje) buvo rengiamasi leisti savaitraštį „Lietuvos žinios“, 1883 m. Rygoje - žurnalą „Aušrinė“, Liepojoje - savaitraštį „Žemaitiškas laikraštis“, bet Rusijos valdžia nedavė leidimo. Tik panaikinus lietuvių spaudos draudimą, 1906 m. Rygoje L. Jakavičius išleido pirmąjį lietuvių periodinį leidinį - satyros ir humoro žurnalą „Juokdarys“ (ėjo iki 1907 m.).

Nuo 1907 m. Latvijoje veikė nemažai lietuviškų mokyklų. 1933-1934 m. lietuviškos 4 klasių mokyklos veikė Rygoje (2 mokyklos), Aknystoje, Eglainėje, Indricoje, Gryvoje, Miciūniškyje, Neretose, 6 klasių mokyklos Rygoje (2 mokyklos), Liepojoje, Jelgavoje, Subatėje. 1938 m. veikė 18 lietuviškų pradžios mokyklų. Lietuvių mokyklas 1933 m. lankė 975 vaikai, 1938 m. - 980, 1939 m. - apie 700. 1924-1948 m. Rygoje veikė lietuvių realinė gimnazija. XX a. trečiame-ketvirtame dešimtmetyje Aucės, Baltmuižės, Kalkuonės, Medumo, Skyronių, Ukrų, Vytinės latvių mokyklose buvo lietuvių kalbos pamokų. Rygoje veikė du lietuviški vaikų darželiai.

Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo Lietuvoje į Latviją atvyko politinių emigrantų komunistų, kairiųjų liaudininkų ir socialdemokratų. Po 1934 m. perversmo Latvijoje lietuviai buvo iškeldinti iš Alūkstos apskrities pasienio vietovių, jiems uždrausta ten pirkti žemės; imta latvinti lietuviškus vietovardžius. Per Antrąjį pasaulinį karą dalis Latvijos lietuvių buvo pasitraukę į SSRS, dalis lietuvių veikėjų emigravo. Norėdami būti arčiau Lietuvos, Latvijoje (Daugpilyje, Jelgavoje, Liepojoje, Rygoje, jų apylinkėse ir kitur) XX a. šeštame-septintame dešimtmetyje apsigyveno daugelis buvusių politinių kalinių ir tremtinių lietuvių, negavusių Lietuvos sovietinės valdžios institucijų leidimo grįžti į Tėvynę.

1991 m. gegužės 4 d. Latvijai atkūrus nepriklausomybę, veiklą pradėjo Latvijos lietuvių bendruomenė, atnaujino Latvijos lietuvių sąjunga. XX a. dešimtame dešimtmetyje Latvijos lietuvių bendruomenės iniciatyva įsteigta lituanistinių (sekmadieninių) mokyklų: Daugpilyje (veikė 1994-2000 m.), Jūrmaloje (1994-2005 m.), Jelgavoje (1989 m.), Ķegume (1999-2004 m.), Liepojoje (1989 m., atkurta 1998 m., veikė iki 2002 m.), Valmieroje (1998 m.), Duobelėje (2000-2006 m.), Aknystoje (2004 m.), jose dirbo 16 mokytojų. XXI a. pradžioje sumažėjus mokinių, dalis mokyklų uždaryta. Lietuvių kalbos fakultatyvai veikia Daugpilyje, Aknystoje, lietuviškos 1-9 klasės, įkurtos Liepojos lietuvių kultūros draugijos „Rūta“, iki 2002 m. veikė vienoje Liepojos latvių vidurinių mokyklų.

Pirma lietuvių klasė latvių 85 vidurinėje mokykloje Rygoje buvo įkurta 1991 m. Nuo 1995 m. veikia Rygos lietuvių kultūros ir švietimo centro iniciatyva įsteigta Rygos lietuvių vidurinė mokykla (1995-2000 m. pagrindinė mokykla, 1-10 klasės, nuo 2003 m. - 1-12 klasės). Šią mokyklą vadovėliais aprūpina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Daugpilio vaikų darželyje iki 2005 m. veikė lietuvių kalbos fakultatyvas. Rygos lietuvių vidurinė mokykla šiame latvių ir dar kol kas slavų mieste užima garbingą ir lietuviams itin svarbią vietą. Į mokyklą pirmiausia priimami lietuvių šeimų vaikai, kurie sudaro apie pusę 400 mokyklos mokinių. Šioje mokykloje kiekvienas mokinys - ne tik lietuvis, bet ir latvis, rusas, ukrainietis ar kitos tautybės - privalo išmokti lietuviškai.

Lietuvių pėdsakai Latvijos istorijoje ir atmintyje

Latvijos žemė mena ir svarbius lietuvių karinius žygius. Anais laikais, kada Latvijos dar nebuvo, į šį, tada Livonijos kraštą, žemaičių karžygiai be sustojimo jodavo kovoti prieš kalavijuočius, vėliau - ir prieš švedus.

Netoli Liepojos yra Durbės miestelis, kur 1260 m. žemaičiai smarkiai sumušė jungtinę kryžiuočių ir kalavijuočių kariuomenę. Šis mūšis paskatino Didįjį Prūsų sukilimą, kuris truko 14 metų, ir panašius sukilimus Kuršiuose ir Žemgaliuose. Durbės mūšio vietoje pastatytas atminimo akmuo su žemaitišku užrašu: „Diekavuojem žemaitems katrei 1260 m. leipas 13 d.“. Istorikai nesutaria, ar Durbėje žemaičiams vadovavo kunigaikščiai Alminas ar Treniota.

Salaspilis, miestelis netoli Rygos, daugelį metų buvo žinomas vokišku vardu Kircholmas. Ši vietovė į lietuvių istoriją įeina ir Kircholmo, ir Salaspilio vardais. 1605 m. rugsėjo 17 d. čia vyko didelis Kircholmo mūšis, kuriame lietuviai, vadovaujami Lietuvos garsiausio karo vado, Didžiojo Lietuvos etmono Jono Karolio Katkevičiaus-Katkaus, sumušė keturis kartus didesnę švedų kariuomenę. Švedai prarado 9 000 nukautų, o lietuvių žuvo tik 100 ir keli šimtai buvo sužeista. Kircholmo mūšio vietoje šiandien stovi paminklinis akmuo, kuriame įrėžtas užrašas gerbia tos kovos pergalę. Užrašas - tik latvių ir lenkų kalbomis, nors lenkai mūšyje nedalyvavo. Pergalė buvo ne latvių ar lenkų, bet lietuvių, ir Katkevičius, Kretingos miesto įkūrėjas, laikė save lietuviu.

Latvija taip pat buvo Lietuvos savanorių kovų vieta. Lietuviai padėjo latviams jų kovoje dėl nepriklausomybės nuo Rusijos (1919-1920 m.). Lietuvos pajėgos, stumdamos atgal komunistus, buvo pasiekusios Daugpilio priemiesčius; ten Červonkos kaime pastatytas paminklas Lietuvos savanoriams. Jis yra 9 m aukščio su užrašu „Keleivi, pasakyk Lietuvai, kad mes žuvome, gindami Tėvynę“, greta 31 kryželis; vienas čia palaidotų kareivių tarpukariu buvo perlaidotas į Kauną kaip Nežinomas kareivis; sovietai jį iš ten iškasė, tačiau Červonkos paminklo nenugriovė.

Šiuolaikinės sąsajos ir lietuvių bendruomenė Latvijoje

Šiandien Latvijos lietuviai yra išsibarstę maždaug dešimtyje Latvijos miestų. Rygos mieste susibūręs didžiausias ir veikliausias Latvijos lietuvių telkinys. Iš 25 000 Latvijoje gyvenančių lietuvių apie 8 000 gyvena Rygoje. Rygos lietuviškos veiklos pagrindinis variklis yra Rygos lietuvių vidurinė mokykla. Latvijos lietuvių jungtinė sportininkų komanda dalyvauja Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse, jungtinis folkloro ansamblis - Pasaulio lietuvių dainų šventėse. Latvijos lietuviai dalyvauja tradiciniuose Latvijos tautinių mažumų festivaliuose Rygoje „Latvijos vainikas“ ir lietuvių, latvių, lyvių, estų kultūros šventėje „Baltijos pynė“.

Šiuolaikinėje Latvijos sostinėje Rygoje ir toliau jaučiamas stiprus lietuviškos veiklos pulsas, palaikomas aktyvių bendruomenių ir švietimo institucijų.

tags: #latvijoje #gime #lietuviai #nusipelne #zmones

• Sužinokite daugiau apie Kėdainių darželių veiklą
• Jono Pauliaus II popiežystė
• išsamią pampersų torto gamybos instrukciją
• Patirtinis ugdymas vaikų darželyje
• „Betono vaikai“: kelionė į praeitį per muziką