Sisteminės problemos globos įstaigose ir nuteistųjų integracijos iššūkiai Lietuvoje

Lietuvos kalėjimų sistema susiduria su daugybe iššūkių. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka net 315 kalinių, o tai yra daugiau nei dvigubai didesnis skaičius nei Europos vidurkis. Paradoksalu, jog nepaisant tokios statistikos, visuomenėje vis dažniau pasigirsta raginimų dar labiau griežtinti bausmes, o gal netgi vėl įvesti mirties bausmę. Tuo tarpu specialistai tvirtina, kad be bausmių būtent buvusių nusikaltėlių integravimas į visuomenę gali tapti prevencine priemone, padedančia išvengti kitų galimų nusikaltimų.

Visuomenės požiūris ir nuteistųjų integracija

„Dirbu su kriminalinę praeitį jau turinčiais žmonėmis. Tai aišku, būna, kaip ir su vaikais - nesiklauso, retas kuris pasikeičia, o iš norinčiųjų keistis tyčiojasi, kaip ir iš gerai besimokančių vaikų. Bet nemanau, kad mano darbas yra betikslis, būna tų rezultatų, kartais reikia palaukti vaisių“, - teigė Kybartų pataisos namų kapelionas Vaidotas Labašauskas. Visuomenės "nurašymas" ir kalinių gyvenimo istorijos rodo, kad nusikalsti linkusius bei ne pirmą sykį bausmę atliekančius asmenis dažnai sieja keli bendri bruožai: beveik 75 procentai jų yra ir rizikos grupėms priklausančių šeimų ir beveik visi jie yra susidūrę su atvejais, kai visuomenė linkusi ignoruoti, izoliuoti ar kitaip šalintis buvusių nusikaltėlių.

Anot Lietuvos kalinių globos draugijos socialinės priežiūros centro vadovės Mildos Bliumenzonienės, valstybė turėtų sudėlioti aiškius prioritetus, nes žmogų galima ištraukti iš užburto rato, bet būtinos tiek jo paties, tiek visuomenės pastangos. „Juk negali suvaldyti žmonių, kai jų yra 20-30 vienoje kameroje, kaip lageryje. Jie gyvena ne vienerius metus ir visai pakrinka nervų sistema, man tai atrodo labai baisu, žmonės ten degraduoja“, - senąją tvarką kritikavo M. Bliumenzonienė.

Smurto šešėlis globos įstaigose

Šalia įkalinimo sistemos problemų, nerimą kelia ir situacija globos įstaigose. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nustatė, kad Lietuvos teisėsauga netinkamai tyrė galimą nusikaltimą dėl seksualinės mažamečio prievartos globos namuose. Pasak teismo, 2006 metais gimęs E.L. teigė, kad gyvenant globos namuose, kuriems vadovavo vienuolės, 2010-2011 metais jį seksualiai išnaudojo kartu gyvenę vyresni vaikai. EŽTT nusprendė, kad Lietuva pareiškėjui turės atlyginti 5 tūkst. eurų, nes šalies valdžios institucijos pareiškėjui nenorėjo skirti teismo psichiatrinės ir psichologinės ekspertizės dėl tariamo seksualinio smurto.

Svarbiausi faktai apie sistemos nesklandumus

Kybartų specialiojoje internatinėje mokykloje, kurioje yra ir globos grupė be tėvų priežiūros likusiems vaikams, fiksuojamos unikalios situacijos. Pavyzdžiui, šešiolikmetė Inga Valentaitė po motinos mirties atsidūrė valdiškoje įstaigoje kartu su dviejų mėnesių dukrele. Nors tokiose įstaigose darbuotojai stengiasi padėti, socialinės problemos ir teisinių procesų skaidrumas išlieka itin opiomis temomis, reikalaujančiomis gilaus valstybės dėmesio.

tags: #kybartu #globos #namuose #isprievartauta #paaugle

• Apie Vytauto Kernagio gimtinę, šeimą ir atmintį
• Kaip naudoti HUMER purškalą ir kokia jo nauda
• Vaiko vystymasis per metus
• Krikštynų dėžutės instrukcija
• Bitutės kostiumas vaikams