Kūdikių Naktiniai Košmarai: Priežastys ir Kaip Padėti
Kiekvienas tėvas nori, kad jų vaikas ramiai miegotų, tačiau kartais kūdikiai sunkiai užmiega vakare. Šiame straipsnyje aptarsime priežastis, kodėl kūdikiai gali sunkiai užmigti, ir pateiksime patarimų, kaip palengvinti šį procesą.
Pervargimo Įtaka Kūdikių Miegui
Kad ir kaip stengtumėmės laikytis griežtos dienotvarkės, kartais kūdikiai neišvengiamai pervargsta. Svarbu žinoti, kad perstimuliuoti ir per ilgai būdraujantys kūdikiai sunkiau užmiega, dažniau pabunda, o ir jų miegas nėra toks kokybiškas, koks turėtų būti. Taigi, tėvai tarsi patenka į užburtą ratą: pervargęs mažylis sunkiau užmiega, nes nuovargis kaip tik ir neleidžia užmigti. Net iki 6 mėn. amžiaus kūdikiai negeba susikurti reguliarių miego ciklų, o kai pradeda jaustis pavargę, jie tiesiog nežino, kad jiems geriau jaustis padės miegas.
Pirmieji nuovargio požymiai: kūdikis trina akis, tampa kaprizingas, judina ausytes arba pirštu suka plaukus, žiovauja. Būtina pasidomėti, kiek valandų per parą vidutiniškai turėtų miegoti skirtingo amžiaus kūdikiai. Pavyzdžiui, naujagimis turėtų miegoti apie 16-18 valandų, likęs laikas skirtas maitinimui, sauskelnių keitimui, maudynėms bei kitoms higienos procedūroms. 1 mėn. kūdikiui reikia miegoti 15-17 valandų, o kuo kūdikis vyresnis, tuo labiau trumpėja miego laikas. Pavyzdžiui, 12 mėn. sulaukęs mažylis jausis visiškai pailsėjęs, jei per parą miegos apie 13 valandų (1-2 poguliai, kurių bendra trukmė yra iki 2-3 val., ir bent 11,5 val. nakties miego).
Pervargusio kūdikio organizme išsiskiria kortizolis ir adrenalinas, kurie atsakingi už aktyvią būdravimo būseną bei reguliuoja cirkadinį ritmą. Ši būsena primena streso, išgąsčio ir pavojaus jausmus. Tad ramiai užmigti tikrai labai sunku, bet ramiai būdrauti ir užsiimti veiklomis - taip pat nebepavyksta. Pervargusiam kūdikiui gali būti sunku nurimti ir dar sunkiau užmigti, todėl jam prireiks mūsų pagalbos ir švelnumo bei tinkamos aplinkos.
Dienotvarkės Svarba ir „Pabudimo Langai“
Taip pat pasistenkite laikytis dienotvarkės - gultis, keltis, valgyti ir atlikti kitas veiklas visuomet panašiu laiku (tiesa, šie patarimai nėra aktualūs naujagimiams), o artėjant miego laikui kūdikio nestimuliuokite. Žinoma, pervargusį kūdikį paguldyti ir užmigdyti bus sunkiau, tačiau tai nėra neįmanoma. Pabandykite geriau perprasti kūdikio miego įpročius ir nuraminti kūdikį.
Labai svarbu žinoti apie „pabudimo langus“ - laiką, kurį kūdikiai gali išbūti budrūs. Šie langai skiriasi priklausomai nuo kūdikio amžiaus. Pavyzdžiui, naujagimis per valandą gali būti budrus ir vos kelias minutes, 1 mėn. kūdikiai nemiegoję išbus iki valandos ir ilgiau, o 3 mėn. kūdikiai gali būti budrūs apie 1,5 valandos. Vyresni vaikai gali išbūti budrūs 2-3 valandas.
Mažylis dažnai pervargsta? Galbūt atsakymą rasite netinkamoje kūdikio dienotvarkėje. Ką daryti, jei vaikai keliasi anksti? Jau pervargo!
Laikykitės aiškaus dienos režimo. Kai mažylis bus paguldytas miegoti kasdien tuo pačiu metu, jis išsiugdys įprotį ir tam tikrą valandą jam bus lengviau užmigti. Nesvarbu ar tai dienos, ar nakties miegas.
Miego Ritualai
Susikurkite miegui pasiruošti padedančius ritualus: kūdikį nuprauskite, pakeiskite sauskelnes, perrenkite pižama, padainuokite lopšinę ar paskaitykite pasakėlę, tada trumpai pasūpuokite, pamasažuokite, duokite atsigerti. Visi šie nedideli ritualai padės lengviau pereiti iš budrumo stadijos į miego režimą ir duos smegenims signalą, kad laikas miegoti. Prieš pietų miegą atlikite tik kai kurias ritualus (t.y. parinkite trumpąją migdymo versiją).
Kūdikius iki 8 savaičių gali raminti baltojo triukšmo garsai. Baltuoju triukšmu yra vadinami garsai, kurie veikia raminančiai. Oda prie odos kontaktas kūdikius veikia raminančiai ir padeda jiems lengviau užmigti.
Visada paguldykite vaiką miegoti tuo pačiu metu. Žinoma, paguldyti vaiką miegoti galima ir anksčiau, jei pastebėjote, kad vaikas žiovauja ir trina akis. Būtent tokiu momentu vaikas pasiruošęs greitai užmigti. Tačiau nereikia pratinti vaiko eiti miegoti vėliau nei nustatytu laiku. Reikėtų įpratinti vaiką kasdien eiti miegoti tuo pačiu metu.
Sukurkite ritualą, kurį kartosite kasdien prieš miegą. Tie patys veiksmai prieš miegą, kartojami kiekvieną dieną padeda lengviau užmigti. Pavyzdžiui, higienos procedūros, naudojant mėgstamą vaikišką kosmetiką, išgerti šiltos arbatėlės ir pasiklausyti pasakos, o tuomet miegoti. Tokiu būdu vaiko pasąmonėje pamažu formuojasi refleksas, kad jau laikas miegoti. Be to, labai svarbu atkreipti dėmesį į kosmetikos vaikams pasirinkimą. Vaikų oda yra itin jautri ir linkusi į alergijas, todėl naudojama kosmetika vaikams turi būti natūrali, be kenksmingų cheminių medžiagų. Svarbu rinktis produktus, kurie yra dermatologiškai patikrinti ir pritaikyti švelnios vaikų odos poreikiams.
Supimo ir Judėjimo Svarba
Supimas ir kiti judesiai ramina daugelį kūdikių. Išmėginkite ritmišką supimą aukštyn-žemyn arba siūbavimą į šonus. Į pagalbą galima pasitelkti ir vežimėlį, nes kartais pervargęs kūdikis net nenori būti ant rankų, įsiverkus pakyla kūno temperatūra ir jam paprasčiausiai karšta! Raminti gali ir supimasis supynėje ar gultuke. Privenkite supti pernelyg stipriai, nes toks judesys gali stimuliuoti ir taip pervargusius mažylius. Kai kuriuos mažylius magiškai nuramina važiavimas automobiliu. Visgi patarčiau vengti tokio raminimo būdo nakties metu arba kai patys jaučiatės pavargę, nes vairuoti tokioje būsenoje tikrai nesaugu.
Ką Daryti, Kai Kūdikis Labai Pavargęs?
Kritiniu atveju, jeigu kūdikis labai pavargęs ir niekaip negali užmigti, padeda įvairios priemonės: migdymas vaikštant ir supant ant rankų, laikant glėbyje ir šokčiojant ant kamuolio, vežime ar važiuojant automobilyje, vaikštant su į nešioklę ar vaikjuostę įdėtu kūdikiu. Išbandę kelis būdus labai greitai pastebėsite, kuris tinkamiausias jūsų mažyliui.
Švelniai glostykite, pamasažuokite kūdikį. Jei vieni mažyliai rimsta vos išrengti nuogai, kitiems jaukiau būti suvystytiems arba įvilktiems į amžiui ir oro temperatūrai tinkamą miegmaišiuką. Kūdikius iki 3,5 mėnesių gali raminti pervystymas.
Tėvų Ramybė - Raktas į Kūdikio Raminimą
Kad ir kaip keistai skambėtų, kūdikio raminimas prasideda sulig ramia mūsų būsena. Visa tai normalu, todėl žinodami tai, pirmiausia susikoncentruokime į save. Nuleiskime pečius, atpalaiduokime veidą, lėtai ir giliai kvėpuokime. Pervargimo verksmas tikrai nemalonus, tačiau jis kūdikiui nepavojingas. Jei tik įmanoma, kuo greičiau keliaukime į ramią, nuošalią aplinką, kur galėsime susikoncentruoti į savo mažylius ir jų raminimą. Nors kai kurie mažyliai rimsta lauke, dažniau nusiraminimui padės nedidelis, pritemdytas kambarys, kuriame įjungtas baltas triukšmas. Kalbėkite su kūdikiu ramiu, prislopintu balsu, laikykite ant rankų jam patogia poza, priglauskite prie savęs, niūniuokite ar sakykite garsą ššššš.
Kai mūsų vaikai verkia, o mes negalime jų nuraminti, net ir ramiausius tėvus užplūsta stiprios emocijos. Tai visiškai natūralu. Todėl jei jaučiate, jog nebegalite ištverti mažylio verksmo, paprašykite partnerio pagalbos arba padėkite mažylį saugioje vietoje ir trumpam išeikite. Nusiraminkite, pakvėpuokite ir tik tada vėl grįžkite pas kūdikį.
Maudynių Nauda
Pervargęs kūdikis natūraliai įsitempia, todėl panirimas į šiltą vandenį padeda kūnui atsipalaiduoti, o tuo pačiu ir nurimti nervinei sistemai. Jei neturime galimybės išsimaudyti vonioje, leiskime rankytėmis pasipliuškenti tekančiame vandenyje.
Miego Svarba Vaiko Vystymuisi
Miegas yra būtinas, kad užtikrinti tinkamą organizmo funkcionavimą ir vystymąsi. O jo kokybė ir trukmė tiesiogiai veikia vaiko psichinę ir fizinę būklę. Tad be galo svarbu, kad miegas būtų gilus ir kokybiškas. Taigi, išsiaiškinkime, kodėl vaikas blogai miega ir dažnai atsibunda ir kaip išmokyti jį užmigti savarankiškai.
Patarimai, Kaip Išmokyti Vaiką Užmigti Savarankiškai
Patogi vieta miegoti. Sukurkite miegui tinkamą atmosferą savo vaiko kambaryje. Svarbi tinkama temperatūra ir drėgmė. Jei kambarys yra sausesnis, jums reikės oro drėkintuvo. Prieš guldant vaiką į lovą, kambarį reikia išvėdinti, kad būtų pakankamai gryno oro. Lovytės nereikėtų statyti toje kambario vietoje, kur gali būti skersvėjis. Taip pat svarbu, kad vaikui nebūtų per šalta ar per karšta. Reikia aprengti vaiką pagal kambario temperatūrą. Geriausia jei vaikas jau nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų miegos tik savo lovoje. Be to, svarbu, kad lova būtų tik vieta miegui, lovoje nereikia žaisti. Tuomet vaikas lovą sies tik su miegu ir taip lengviau susiformuos įprotis miegoti, kai jis paguldomas į lovą.
Kambaryje turi būti tamsu ir tylu. Tamsa skatina melatonino, reikalingo užmigti, gamybą. Tad užtraukite užuolaidas ir išjunkite šviesą. Vaikui tai bus signalas, kad laikas miegoti. Kai kurie tėvai palieka įjungtą naktinę šviesą, manydami, kad vaikas bijo tamsos. Tačiau dažniausiai taip nėra. Bet jei vaikas mato, kad tėvai neišjungia šviesos nakties metu, jis gali imti manyti, kad tamsa yra blogai. Ir tada, jei staiga išjungsite šviesą, jis išsigąs. Be to, yra nuomonė, kad vaikas neturėtų būti pratinamas miegoti visiškoje tyloje, kitaip jis vėliau pabus nuo kiekvieno šurmulio. Tačiau ši nuomonė taip pat yra klaidinga. Kaip ir tamsa, tyla irgi būtina kokybiškam miegui. Išgirdęs pašalinį triukšmą vaikas nesijaučia saugus ir neužmiega giliai. Tačiau jei nepavyksta išvengti pašalinių garsų, pavyzdžiui, automobilių triukšmo už lango ar remonto garsų iš kaimyninio buto, galite naudoti baltąjį triukšmą. Tai yra tokie garsai, kurie ramina, leidžia atsipalaiduoti ir užmigti, pavyzdžiui, lapų šlamėjimas ar lietaus garsas.
Mėgstamas žaislas. Labai gerai jei vaikas nuo mažens turi mylimą žaislą - „bičiulį“ miegui. Tai gali būti kačiukas, triušiukas, meškiukas ar bet koks kitas minkštas žaislas, kuris vaikui asocijuojasi būtent su miegu.
Ramūs žaidimai prieš miegą. Vakare, likus maždaug dviem valandoms iki miego, rekomenduojama leisti laiką ramiai, žaisti ramius žaidimus ir vengti triukšmingos aplinkos. Tuomet vaikui bus lengviau užmigti, o miegas bus gilesnis. Prieš miegą reikėtų vengti televizoriaus žiūrėjimo ir žaidimo planšetiniu kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu.
Valgymas prieš miegą. Vyresni vaikai turėtų valgyti likus maždaug dviem valandoms iki miego, kad virškinimo sistema nebūtų pernelyg apkrauta ir nebūtų sunku užmigti. O kūdikius, atvirkščiai, reikia maitinti prieš miegą, kadangi jų maitinimo intervalai yra nedideli. Kūdikio maitinimui labai svarbu išsirinkti kokybišką buteliuką. Buteliukai kūdikiams gali būti gaminami iš stiklo ir plastiko, tačiau saugesnis parinkimas yra buteliukai iš plastiko (pavyzdžiui, Medela buteliukai). Be to, gerai jei buteliukas turi anti dieglių sistemą. Taip apsaugosite savo mažylį nuo dieglių sukeliamų pilvo skausmų.
Kodėl Vaikas Negali Užmigti?
Žinoma, priežasčių, kodėl vaikas negali užmigti yra tikrai nemažai. Tai gali būti ir tam tikros sveikatos problemos, pavyzdžiui, jei mažyliui ką nors skauda, jis tikrai nenorės miegoti. Dažna priežastis būna kūdikių diegliai. Tokiu atveju galite palengvinti tiek vaiko, tiek savo kasdienybę naudojant buteliukus su anti dieglių sistema. Tokią sistemą turi Avent buteliukai bei dar daugelis kitų. Be sveikatos būklės, miego kokybei įtakos gali turėti ir kitos priežastys. Taigi, kokios jos? Vaikas gali atsisakyti miegoti jei ilgai miegojo pietų miego, o taip pat dėl fizinio aktyvumo trūkumo. Svarbu dienos metu užsiimti su vaiku, kad vakare jis būtų pakankamai pavargęs ir jau norėtų ilsėtis. Tačiau nereikia jo pernelyg apkrauti prieš miegą, kadangi aktyvūs žaidimai prieš einant miegoti išblaškys vaiką ir jam bus sunkiau užmigti.
Kūdikiai neretai supainioja dieną ir naktį. O kad taip nenutiktų, naujagimį nuo pat pirmųjų dienų pratinkite prie vienodos dienotvarkės. Leiskite mažyliui pačiam pajusti dienos ir nakties skirtumus. Dieną būkite aktyvūs, o artėjant nakčiai atidėkite pokalbius, aktyvius žaidimus ir ruoškitės miegui.
Metodai, Kaip Išmokyti Vaiką Užmigti Savarankiškai
Galite pabandyti “laipsnišką atsiskyrimą”. Tai veiksmingas būdas, padedantis vaikui priprasti prie užmigimo savarankiškai. Pradžioje būkite šalia vaiko. Sėdėkite šalia jo lovelės, kol jis užmigs. O tuomet palaipsniui tolkite. Kas kelias naktis pamažu tolkite nuo lovos, kol galėsite išeiti iš kambario, kai vaikas dar nemiega. Jei vaikas prabunda, stenkitės nuraminti jį balsu iš tolo, bet nesugrįžkite prie lovos. Taip palaipsniui vaikas įpras užmigti, net jei jūsų nebus šalia.
Taip pat galite taikyti ir apdovanojimų sistemą, kadangi teigiamas paskatinimas gali padėti vaikui išmokti užmigti savarankiškai. Sukurkite mažus apdovanojimus už kiekvieną sėkmingą savarankiško užmigimo naktį. Taip vaikas stengiasi kiekvieną naktį kuo greičiau užmigti pats, kad kitą rytą gautų apdovanojimą, tačiau šis metodas tinka tik vyresnio amžiaus vaikams. Jie turi suprasti už ką būtent gavo apdovanojimą.
Kitos Priežastys, Kodėl Vaikas Sunkiai Užmiega
Gilus ir ramus miegas - būtinas sveikam augimui. Bet užmigdyti vaiką daugeliui tėvų yra nelengva užduotis. Sunkiausia įkalbėti gultis į lovą pačius mažiausius nenuoramas. Vaikai ilgai neužmiega naktį dėl kelių priežasčių: fiziologinių, psichologinių ir buitinių. Fiziologines priežastis lemia vaiko sveikata, o dauguma kitų priklauso nuo suaugusiųjų. Tiesa, ikimokykliniame amžiuje turi įtakos psichikos vystymosi ypatumai. Daugelis tėvelių yra susidūrę su situacija, kai vaikas sunkiai užmiega vakarais, bet popietinis miegas nesuprastėja. Paprasčiausia priežastis gali būti ta, kad vaikas tiesiog nenori miegoti. Galbūt dėl to kaltas ilgesnis, negu įprasta, dieninis miegas, po kurio vėlai atsikėlus sunku laiku užmigti vakare?
Manoma, kad viena iš priežasčių, kodėl sunku užmigti kūdikiui, jog šiuolaikinių vaikų mamos nebevysto. Per dieną mažylis gauna labai daug informacijos, kurią apdoroti dar netobulai jo nervų sistemai yra sudėtinga.
Miego Sutrikimai Vaikystėje
Kai kuriems vaikams bet kuriuo amžiaus periodu sutrinka miegas. Dažniausi miego sutrikimai vaikystėje: košmarai, naktinės baimės ir naktinis vaikščiojimas (lunatizmas). Miego sutrikimai gali atsirasti įvairiose jo fazėse. Užmigimo fazėje judesiai būna ritmiški, vaikas šoka iš miego, kojas traukia mėšlungis. Lėtojo miego fazės sutrikimai: naktinis vaikščiojimas bei naktinės baimės. Aktyvaus miego su sapnais fazėje vaikas gali sapnuoti košmarus.
Naktiniai košmarai - miego sutrikimai, kai sapnuojami baisūs sapnai. Juos dažnai patiria net 80 proc. 4-12 metų vaikų. Jie pažadina vaiką dažniausiai antroje nakties pusėje. Tuomet vaiko sapnai aktyviausi. Naktinių košmarų priežastis gali būti stresas, sunkumai darželyje, mokykloje arba namuose. Tai normalus dalykas ir dažniausiai nebyloja apie emocinius sutrikimus. Nakties košmarai - tai tik blogi sapnai. Tik atsibudęs vaikas atsimins tokį sapną, bet greitai pamirš jo detales. Jeigu susapnavęs blogą sapną vaikas nenubunda, ryte sapnas paliks tik sunkius neaiškius prisiminimus. Paprastai nieko daugiau nereikia kaip nuraminti vaiką.
Yra dar vienas - rečiau pasitaikantis reiškinys, kai vaiką apninka paniškos baimės jausmas. Iš pradžių vaikas ramiai miega, po valandos - kitos jis staiga surinka ir atsisėda, kartais šoka iš lovos ir bėgioja po kambarį. Vaikas atsimerkęs, akyse - siaubas, lyg jį būtų kas užpuolęs. Vaikui pradeda dažnai plakti širdis, padažnėja kvėpavimas, išpila prakaitas. Vaiką sunku pažadinti. Tokia būklė trunka 2 - 15 minučių ir vaikas vėl ramiai miega. Dažniausiai šią problemą patiria 2-5 metų vaikai. Naktinės baimės dažniausiai nėra nei emocinės, nei psichologinės problemos požymis.
Lunatizmas sunkesnė to paties sutrikimo kaip ir nakties baimės forma. Paprastai ją patiria vaikai nuo 5 metų. Lunatizmas ištinka vaiką taip pat po poros miego valandų. Išlipęs iš lovos vaikas gali vaikščioti kambaryje, įsiropšti į spintą arba atlikti kitus veiksmus. Vaiką sunku pažadinti, jis nereaguoja į aplinką, nesiorientuoja. Polinkis lunatizmui gali būti paveldėtas. Akivaizdžios priežasties nustatyti paprastai nepavyksta. Gausus maistas prieš miegą didina naktinių klajonių tikimybę. Svarbu nustatyti miego sutrikimų priežastis. Šiems miego sutrikimams gali turėti įtakos vaiko traumos, stresas, paveldimumas, santykiai šeimoje. Kartais miego sutrikimai sukelia mieguistumą dieną, kenkia vaiko ugdymui.
Nors tai skamba panašiai, naktiniai košmarai ir naktiniai siaubo priepuoliai nėra vienas ir tas pats. Šis priepuolis ištinka pirmoje nakties pusėje, kuomet vaikas yra giliojoje miego fazėje, apytiksliai dvi-trys valandos po užmigimo. Šiuos priepuolius patiria vaikai nuo apytiksliai vienerių metų (nors pasitaiko ir jaunesniems), ir jie gali tęstis iki mokyklinio amžiaus. Jei vaikas pakankamai gerai kalba, jis gali papasakoti, kas jį išgąsdino, o ryte atsimena nakties įvykius. Košmarus gali sapnuoti ir visai maži vaikai, tačiau dažniausiai blogi sapnai aplanko vyresnius nei trijų metų vaikus. Jie blaškosi, gali rėkti, atlikti intensyvius kojų ir rankų judesius, netgi būti atsimerkę, tačiau pati būsena labiau primena lunatikavimą.
Įprastai naktiniai siaubai pasireiškia netrukus po užmigimo, pirmajame nakties trečdalyje. Dažniausiai naktiniai siaubai suaktyvėja apie trečiuosius gyvenimo metus, tačiau gali prasidėti ir metukų dar neturintiems kūdikiams. Tokie naktinių siaubų epizodai labai vargina ir neramina tėvus. Lengvai galima pasijusti visiškai bejėgiu, nes neaišku, kaip nuraminti ir pagelbėti besiblaškančiam vaikui.
Pervargimas. Viena pirmųjų priežasčių, siejama su naktiniais siaubais. Įsitikinkite, kad vaiko dienotvarkė atitinka jo amžių ir jis gauna pakankamai poilsio.
Stresas. Pokyčiai namuose, persikraustymas, sesutės ar broliuko laukimas, tėvų skyrybos ar konfliktai, pokyčiai darželyje - visa tai gali neraminti vaiką. Atkreipėte dėmesį, galbūt vaikas sunerimsta kažkokioje, iš pažiūros gana įprastoje situacijoje. Pasikalbėkite su juo apie tai, aptarkite jo baimes ir emocijas. Vyresnius vaikus paskatinkite išsipasakoti, kas juos neramina, pasiūlydami perkėlimo žaidimą su mėgstamu žaisliuku: „Meškutis, kaip ir tu, keliavo šiandien į darželį, kaip jam ten patiko?“
Valgymas prieš pat naktinį miegą. Padarykite 1,5-2 val. pertrauką tarp vakarienės ir naktinio miego, kad vaikas neužmigtų pilnu skrandžiu.
Ekranai. Mažiausiai 2 valandos iki miego visiškai atsisakykite bet kokių ekranų: televizoriaus, plančetės, telefono ir pan. Įsitikinkite, kad televizorius nėra įjungtas net kaip fonas, manant, kad vaikas jo nežiūri. Taip pat patartina minimizuoti ekranus ir dienos metu.
Dienos veiklos. Peržvelkite, ar dienos veiklos neišvargina vaiko. Visi vaikai labai skirtingi, tad vertinkite būtent savo vaiko reakcijas.
Raidos šuoliai. Kartais naktiniai siaubai pasireiškia arba suintensyvėja raidos šuolių metu.
Miego dienoraštis. Labai rekomenduočiau mamoms, kurių vaikai miega jautriau, vesti vaikų miego dienoraštį. Jame pasižymėti dienos veiklas ir įvykius bei užfiksuoti, kaip - lengvai ar sunkiai - vaikas užmigo ir miegojo nakties metu.
Žadinimai prieš. Jei naktinio siaubo epizodas kartojasi vienodu metu, verta pamėginti pažadinti vaiką 15-30 min iki įprasto naktinio siaubo laiko. Dažnai nėra vienos vienintelės neramaus vaikų miego priežasties, tad verta atkreipti dėmesį į visus veiksnius, galinčius turėti įtakos.
Neretai naktiniai siaubai siejami su raidos šuoliais, kai smegenys intensyviai keičiasi. Yra teorijų sakant, kad tai vyksta dėl atsirandančios šlapimo pūslės kontrolės, kuomet 2 - 3 metų amžiaus vaikams formuojame tualeto įpročius. Pilna vaiko šlapimo pūslė siunčia signalą smegenims, jog reikia prabusti, bet pilnai neprabundama. Tuomet sakoma, kad jau prasidėjus naktiniam siaubui reikėtų vesti vaiką išsituštinti arba negerti prieš naktį ir taip galima sumažinti pasikartojimo dažnį.
Vieno atsakymo, kodėl taip vyksta nėra, nes žiūrint į statistiką, tai gali vykti vienam vaikui iš visos darželio klasės ar vienam suaugusiajam iš didelės įmonės. Tad vien tik su vaikyste ir raidos etapais nesiejama. Matyt, tai yra genetiškai nulemtas smegenų ypatumas, ne liga, o žmogaus tapatybės dalis. Taip pat, jeigu giminėje yra žmonių, turinčių šį miego sutrikimų, tai gali būti paveldima.
„Tikrai svarbiausia, kad šiose situacijose tėvai stengtųsi išbūti ramiai, naudotų sau ir vaikui tinkamus nusiraminimo metodus. Suprastų, kad vaikui tai nėra pavojinga ir, kad tai praeis. Taip pat reikėtų įspėti aplinkinius žmones, kurie nėra su tuo susidūrę, kad visų nepažadinti ir neišgąsdinti,“ - prideda gydytoja.
Kaip užmigdyti kūdikį? Veiksminga lopšinė miegui ir nuraminimui | Pagalba migdant mažylį
Pagalba Ramesniam Miegui
„Vaikų augimas kupinas naujovių ir pasikeitimų. Tad miego sutrikimai gali atsirasti dėl pervargimo, pokyčių, adaptacijos darželyje, atostogų su nauja miego vieta, gimusių sesių ar brolių, sunkių artimųjų ligų, šeimoje juntamos įtampos, nerimo. Vaikai jautriai reaguoja į aplinką ir iš mūsų perima daugybę emocijų. Tai priminimas ir mums, suaugusiems, atkreipti dėmesį ir pradėti kontroliuoti savo emocijas.
Tokiais atvejais siūloma leisti vaikui daugiau pailsėti, ilginti miego laiką, bandyti eiti anksčiau miegoti. Tikrai padeda ir dienoraščio, dienos įvykių, užrašymas. Tuomet tėvai tampa dėmesingesni ir pradeda savaime valdyti vaiką įtakojančius rizikos veiksnius. Kaip prevencinė priemonė naudojamas ir tikslinis vaiko žadinimas 15 - 20 minučių prieš prasidedant naktiniam siaubui, jei tik jis kartojasi dažnai ir pradžios laikas visuomet yra panašus. Taip suardoma miego fazių seka, kad nepasiekti piko stadijos. Įtakos, žinoma, turi ir per ilgas ekranų naudojimas, vaizdų perkrova, nesveikas maistas, saldumynai, kofeinas. Būtent dėl to vaikiška kakava prieš miegą tikrai nėra tinkamiausias pasirinkimas. Kai kuriuos jautresnius ar raidos sutrikimų turinčius vaikus veikia ir mėnulio pilnaties fazė. Pastebint tokius pasikartojimus, šeimai taip pat reikėtų šiuo periodu kiek sulėtinti gyvenimo tempą. Nepamirškite ir paties vaiko temperamento, jeigu jis labai judrus ir aktyvus dieną, naktį jo smegenys toliau dirba,“ - teigia Milda.
„Puikus individualaus šeimos sprendimo pavyzdys ir jų gali būti daugybė. Tėvai kartais ieško stebuklingos, viską išsprendžiančios piliulės, bet jos nėra. Tikrai nerekomenduoju vaikams duoti jokių miego gerinimo sirupų. Jie nesprendžia problemos, o tik nutolina sprendimą, kad vis tiek reikalinga peržiūrėti vaiko dienotvarkę, miego rėžimą ir kitus aspektus. Taip pat yra ir kitų nemedikamentinių padedančių priemonių, tokių kaip kvėpavimo pratimai, vaikų joga. Nebent šeima ruošiasi kažkokiam labiau stresą keliančiam įvykiui, kaip tarkim operacijai, tokiu atveju asmeniškai pagal kiekvieno vaiko situaciją gali būti skiriami papildai. Bet tik kaip laikina pagalbinė priemonė, šalia visų kitų šeimoje daromų veiksmų,“ - pataria neurologė.
„Konsultuojant šeimas neretai pastebiu, jog patys tėvai per jautriai reaguoja ir kad ne kiekvienas verksmas prieš miegą, miego metu ar ką tik prabudus yra problema, kurią reikia spręsti. Kūdikio verksmas yra labai natūrali komunikacijos priemonė. Yra daugybė paprastų priežasčių dėl ko jie gali verkti - galbūt pritrūko pietų miego, gal išsibudino ne toje miego fazėje, gal karšta ar šalta. Lygiai taip pat, kaip ir mes, vaikai yra skirtingo temperamento, vieni gal yra ryto mėgėjai, kiti vakaro, o gal tiesiog tą dieną „išlipo ne ta koja iš lovos“. Pripažinti baimę 3-6 m. vaiko kasdieninis „darbas“ - žaidimas, kuriame mažiukas vaidina įvairius suaugusiųjų vaidmenis. Tokio amžiaus vaikai tapatina save su suaugusiais, ir jiems atrodo, kad jie gali tiek pat, kiek tėtis ar mama. Tačiau pabandę būti suaugusiais, mažyliai nusivilia, (juk jie tam dar per maži) ima jaustis nesaugiai, jaučia nerimą. Vaikų pasaulis kitoks, nei mūsų. Mes apskritai viską matome kitaip, nes vaikų fantazija neišsijungia nė sekundei, tad už tamsos ar eskalatoriaus jie mato kažką dar. Tai, ko nebemato suaugusieji. Dėl padidėjusio nesaugumo jausmo, kintančio pasaulio suvokimo ir fantazijų atsiranda baimė. Baimė yra natūralus jausmas, pranešantis apie grėsmę, juk kitaip nežinotume, ko saugotis. Tačiau vaikų iki šešerių metų baimės dažniausiai yra iracionalios. Pavyzdžiui, keturmetis bijo važiuoti eskalatoriumi. Kokia dažniausia tėvų reakcija? Jie piktinasi ir sako vaikui, kad bijoti nėra ko, klausia, „na kodėl tu bijai, juk čia nieko baisaus, visi važiuoja, o tu bijai!“ ir t.t. Pasąmoningai vaikas gauna iš tėvų žinią, kad jis ne toks kaip visi, kvailas ir nenormalus, mat kiti nebijo to, ko bijo jis. Maža to, vaikas gali pasijusti kliuviniu tėvams ir imti jausti kaltę - „mamai reikia skubėti, o aš bijau važiuoti eskalatoriumi“. Beje, tokie tėvų įkalbinėjimai, neva bijoti nėra ko, ne tik nepadeda vaikui, nes jam yra nesuvokiami (jis mato pasaulį kitaip), bet ir pagilina jo baimes. Geriausias būdas padėti vaikui nugalėti baimę - pripažinti ją ir duoti vaikui laiko pačiam su ta baime susitvarkyti. Galima pasakyti mažyliui: „taip, tavo amžiuje normalu yra bijoti, taip, daugelis vaikų bijo. Galbūt yra tokių, kurie nebijo, bet yra ir tokių, kurie bijoja“. Pripažindami, kad taip jaustis galima, leidžiame vaikui suprasti, kad jis normalus. Pavyzdžiui, kai vaikui pasakai, kad natūralu verkti pas daktarą, tuo momentu jis gali paverkti labiau, bet po to daug greičiau nurimsta. Taip yra dėl to, kad vaikas įgauna energijos susitvarkyti su savo baime, jis nukreipia dėmesį ne į savęs kaltinimą, nuvertinimą, o į susidorojimą su baime.
Būdai, kurie gali padėti Dar vienas būdas „nugalėti baubus“ - nukreipti mažylio dėmesį. Tačiau prieš tai darant, vis tiek būtina pripažinti vaiko baimę. Kartais padeda mažajam papasakota istorija, kaip kiti vaikai tvarkosi su savo baimėmis. Labai gali padėti žaisliukai - jei mama ar tėtis padovanos vaikučiui pliušinį meškiną ar liūtą ir pasakys, kad jis saugos, mažasis veikiausiai tuo patikės. Tad toks žaislas apsaugos ne nuo vienos baimės, - suteiks vaikui saugumo, nes įsijungusi fantazija paprastą meškiuką pavers stebuklingu saugumo simbolio. Juk talismanų turi ir suaugę. Įtakos vaiko baimėms turi ir tėvų gąsdinimai - „neužmigsi, - ateis baubas, eisi į rūsį - ragana tave nusineš“ ir t.t. Nors taip gąsdiname, norėdami mažylį apsaugoti nuo pavojų, iš tiesų jam labiau kenkiame. Taip įteigiame vaikui, kad pasaulis yra baisus, be to mes mažyliui meluojam… Psichologų nuomone, taip „saugodami“ mažylius, mes labiau rūpinamės ne jais, bet savimi. Juk šitaip manipuliuojant vaiku lengviau su juo tvarkytis. Tuo tarpu daug geriau būtų patenkinti vaiko smalsumą - nueiti su vaiku į tą rūsį, o ne gąsdinti mažylį. Beje, nors vėliau gąsdinami vaikai suvokia, kad raganų apskritai nėra, pasaulio kaip pavojų kupinos vietos vaizdas ir dėl to atsiradęs nesaugumo jausmas ar nerimas, gali lydėti jį visą gyvenimą. Ar vaikas turi baimių, priklauso ir nuo situacijos šeimoje. Jei vienas ar abu tėvai nerimastingi, aplinka nesaugi, - vaikas bijo dažniau. Tiesa paprasta, - mažo vaiko problema yra jo tėvų problema. Jei mažylis staiga ima bijoti tamsos, būti vienas ar dar ko nors, priežasčių reikia ieškoti artimiausioje aplinkoje: šeimoje, vaiko santykiuose su močiute, seneliu ar darželio auklėtoja. Baimės išaugamos Baimė gali būti ir „pakeista“ - pavyzdžiui, vaikas bijo geriančio pikto tėvo, tačiau negali to pasakyti, nes nėra priimta sakyti „nekenčiu ar bijau tėvo“. Tuomet baimė pasąmoningai gali „persikelti“ ir mažylis ima bijoti, pavyzdžiui, žaibo ar tamsos. Tikrąsias tokių baimių priežastis dažniausiai pavyksta „atkapstyti“ tik pas psichologą. Kartais vaiko baimė yra manipuliacijos įrankis - bijantis tamsos vaikas galbūt paprasčiausiai reikalauja daugiau mamos dėmesio. Psichologai ramina, kad vaikiškos baimės yra išaugamos. Normalu, jei vaiduoklių bijo 3-6 metų vaikas. Kartais baimės pasilaiko kiek ilgiau, iki aštuonerių, devynerių metų. Bet jei vaikiškosios - iracionalios baimės nepraeina ir paauglystėje, - būtina aiškintis, kodėl vaikas bijo ir ar vaikui neprasidėjo neurotinė reakcija. Juokinga detalė - gąsdinimai yra paveldimi! Kitaip tariant, savo vaikus ir anūkus dažniausiai gąsdiname tuo pačiu, kuo mamos ir močiutės gąsdino mus. Psichologai pastebi, kad dažniausi tokių gąsdinimų personažai - ragana ir gydytojas. Tiesa, kas kelios kartos gąsdinimų personažai kiek keičiasi, prisiderindami prie kintančio pasaulio.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
