Kūdikių ir vaikų mirtingumo rodikliai pasaulyje bei Lietuvoje: analizė ir pažanga

Vaikų mirtingumas - tai visuomenės sveikatos būklę apibūdinantis rodiklis, vertinamas kaip iki 5 metų vaikų mirtingumas. Iki 1970 metų pasaulinėje statistikoje (SSRS ir Lietuvoje iki 1987 metų) vaikų mirtingumas buvo suprantamas kaip kūdikių (iki 1 metų vaikų) mirtingumas. Vaikų mirtingumas išreiškiamas kaip mirusių vaikų skaičiaus santykis su vidutiniu metiniu to paties amžiaus vaikų skaičiumi ir apskaičiuojamas 1000 vaikų arba kaip mirtingumas 1000 gimusiųjų, arba 100 000 gyventojų. Kūdikių mirtingumas skaičiuojamas tūkstančiui gimusiųjų. Vyresnio amžiaus vaikų mirtingumo rodikliai vadinami atitinkamo amžiaus vaikų mirtingumo rodikliais, dažniausiai skaičiuojami 5-14 metų, 15-17 metų vaikams.

Vaikų mirtingumo rodikliai pasaulyje: tendencijos ir regioniniai skirtumai

Didžiausias vaikų mirtingumas pasaulyje (2012 metų Jungtinių Tautų vaikų fondo - UNICEF - duomenimis) yra Afrikoje. Pavyzdžiui, Angoloje 16,4 % gimusių vaikų miršta nesulaukę 5 metų. Mažiausias vaikų mirtingumas, siekiantis 2-3 %, fiksuojamas šalyse, kur gyvenimo socialinės sąlygos yra geriausios, tokiose kaip Islandija, Švedija, Japonija.

2012 metais pasaulinis vaikų mirtingumas iki 5 metų amžiaus buvo 0,84 ‰ (tūkstančiui to amžiaus vaikų) arba 83,6 ‰ (100 000 gyventojų), arba 4,6 ‰ (tūkstančiui gyvų gimusių), kas reiškia, jog 0,46 % gimusių vaikų miršta nesulaukę 5 metų. Tais pačiais metais 0-4 metų vaikų mirtys sudarė 58,3 % visų jaunesnių nei 18 metų vaikų mirčių, o vaikų iki 1 metų - 48,8 %. Vyresnių amžiaus grupių statistika rodo, kad 5-14 metų vaikų mirtys sudarė 22,3 %, o 15-17 metų - 19,4 %. Berniukų mirtingumo rodikliai yra didesni negu mergaičių. 2012 metais, priklausomai nuo amžiaus grupės, jie buvo 1,3-1,6 karto didesni negu mergaičių, skaičiuojant 1000 to paties amžiaus vaikų.

Vidutinis mirtingumo lygis pasaulyje šiuo metu yra apie 8,5 ‰. Per pastaruosius 50 metų jis sumažėjo dvigubai, ir tam įtakos turėjo sveikatos priežiūros pažanga, didesnis dėmesys higienai, kokybiškesnis maistas ir sumažėję sunkaus fizinio darbo krūviai. Mirtingumo rodikliai skirtinguose pasaulio regionuose yra supanašėję - jų kontrastai ne tokie dideli, kaip gimstamumo rodiklių. Mirtingumo rodiklis priklauso ne tik nuo gyvenimo kokybės lygio šalyje, bet ir nuo šalies demografinės struktūros.

Pasaulinės mirtingumo statistikos pavyzdžiai

• Rusijoje mirtingumas siekia 12,7 ‰ ir viršija gimstamumą, kuris yra 11,7 ‰, todėl gyventojų skaičius šalyje mažėja.
• Bulgarijoje mirtingumas yra didžiausias pasaulyje - 15,4 mirčių 1000 gyventojų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mirties priežastys Bulgarijoje yra panašios kaip ir kitose Europos šalyse, tačiau nepakankamai finansuojama sveikatos apsaugos sistema sunkiai gydo neužkrečiamas ligas (kraujotakos, virškinimo ar kvėpavimo sistemos ligas) ir vėžį.
• Angolos mirtingumas siekia 8,3 ‰ ir yra mažesnis nei Lietuvos mirtingumas - 13,6 ‰.
• Saudo Arabijoje mirtingumas siekia 3,5 ‰ ir tai vienas iš mažiausių rodiklių pasaulyje. Šalyje gerai išplėtotos ir pasiekiamos medicinos paslaugos, aukšti higienos reikalavimai, geros sanitarinės sąlygos, visavertė mityba.
• Ekvadoro mirtingumas yra gana žemas - 5,1 ‰, nors kūdikių mirtingumas vis dar siekia 11 ‰. Tokie nedideli mirtingumo rodikliai - pakankamai gerai išvystytų medicinos paslaugų, tinkamų sanitarinių ir higienos sąlygų rezultatas.

Kiekvienais metais pasaulyje miršta keturi milijonai naujagimių. 99 procentai kūdikių, kurie neišgyvena pirmųjų keturių savaičių, pasaulio šviesą išvysta skurdžiose ir skurdžiausiose pasaulio šalyse. Tai ypač pasakytina apie Afganistaną, Kiniją, Indiją, Etiopiją, Nigeriją ir Indoneziją. Ekspertų duomenimis, pagrindinės ankstyvos kūdikių mirties priežastys yra infekcijos ir priešlaikiniai gimdymai. Vien tik nuo stabligės kasmet miršta 500 tūkstančių naujagimių. Anot ekspertų, daugelio šių mirčių galima išvengti skiepais nuo stabligės nėščiosioms, geresnėmis higienos sąlygomis gimdymo metu ir žindant, taip pat antibiotikais prieš ankstyvas kūdikių infekcijas. Didelė problema yra ir medicininis aprūpinimas bei priežiūra. Daugiau kaip pusė moterų Afrikoje ir Pietų Azijoje gimdo vaikus be kvalifikuotos akušerės pagalbos. Ekspertai teigia, kad daugelio skurdžiausių valstybių sveikatos biudžetas turėtų būti padvigubintas ar netgi patrigubintas, kad būtų išgelbėtos naujagimių ir jų motinų gyvybės.

Pagrindinės kūdikių ir vaikų mirtingumo priežastys

Mirčių priežastys skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus grupės:

Kūdikių mirties priežastys (iki 1 metų)

• Genetinės kilmės ligos - 24,1 %
• Naujagimių kvėpavimo sutrikimai - 7,8 %
• Kvėpavimo sistemos ligos - 6,4 %
• Išorinės mirčių priežastys - 9,2 %

1-4 metų vaikų mirties priežastys

• Išorinės mirčių priežastys - 30,4 % (daugiausia paskendimas - 17,4 %)
• Genetinės kilmės ligos - 13,0 %
• Infekcinės ir parazitinės ligos - 17,4 %

5-14 metų vaikų mirties priežastys

• Išorinės priežastys - 50,0 % (transporto įvykiai - 22,2 %, paskendimas - 13,0 %)
• Piktybiniai navikai - 20,4 %

15-17 metų vaikų mirties priežastys

• Išorinės priežastys - 68,1 % (daugiausia savižudybės - 29,8 %)
• Piktybiniai navikai - 12,8 %

Kūdikių mirtingumas Lietuvoje: pažanga ir statistika

Lietuvoje kūdikių mirtingumas yra reikšmingai sumažėjęs ir netgi geresnis nei kai kurių didesnių Europos valstybių. Šalies sveikatos priežiūros sistema padarė didelę pažangą siekiant užtikrinti geresnę naujagimių priežiūrą.

Bendras mirtingumas Lietuvoje (2023 m.)

Lietuvoje praėjusiais metais mirė 37 tūkst. žmonių. Iš viso pernai 100 tūkst. gyventojų teko 1288,7 mirusieji, kai 2022 metais jų buvo 1514,5. Higienos instituto teigimu, kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos sudarė 82,4 % visų mirties priežasčių. 2023-aisiais mirė 18,1 tūkst. vyrų ir 18,9 tūkst. moterų.

Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė visų mirusiųjų (52,1 %), nuo piktybinių navikų - 21 %, dėl išorinių mirties priežasčių - 6,1 %, o nuo virškinimo sistemos ligų - 5,2 %. Pernai mirė ir 57 kūdikiai (vaikai iki vienerių metų). Palyginti su užpernai - 10 kūdikių mažiau.

Ankstesnių metų duomenys Lietuvoje

Visuomenės sveikatos ugdymo centro, Lietuvos sveikatos informacijos centro ir Naujagimių registro duomenimis, Lietuvoje per metus miršta maždaug 135 naujagimiai, gimsta 187 negyvi kūdikiai. Maždaug 1637 kūdikiai gimsta neišnešioti. Per dešimtmetį kūdikių mirtingumas Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip du kartus ir 2003 metais šis rodiklis sudarė tik 6,75 mirusių iš 1 tūkst. gyvų naujagimių, kai 1995 metais - 12,42 mirusių 1 tūkst. gyvų naujagimių. 2003 metais mirė 206 kūdikiai iki vienerių metų - 32 atvejais mažiau nei 2002 metais.

Kūdikių mirtingumas Lietuvoje yra mažesnis už Europos vidurkį (9,67 mirusių 1 tūkst. gyvų gimusiųjų), bet aukštesnis už labiausiai išsivysčiusių ES šalių vidurkį (Norvegijos - 4,06/1 tūkst. gyvų gimusiųjų, Švedijos - 3,66/1 tūkst. gyvų gimusiųjų, Suomijos - 2,97/1 tūkst. gyvų gimusiųjų). Pernai 15 senųjų ES šalių vidurkis buvo 4,74/1 tūkst. gyvų gimusiųjų.

Pagrindinės kūdikių mirtingumo priežastys Lietuvoje - perinatalinio periodo būklės (vaisiaus hipoksija bei naujagimio asfiksija (dusimas) gimdymo metu, kvėpavimo sutrikimo sindromas, įgimta pneumonija, infekcija ir kt.) ir įgimtos formavimosi ydos. Lietuvoje daugiau nei 70 % vaikų iki 5 metų mirtingumo priežasčių sudaro: 33 % įgimtos anomalijos (širdies, nervų sistemos formavimosi ydos ir kt.), 24 % perinatalinio periodo ligos, 18 % išorinės priežastys. Dar 7 % mirčių sudaro pneumonija ir kitos kvėpavimo sistemos ligos, 4 % infekcijos, 3 % nervų sistemos ligos, 11 % kitos ligos (piktybiniai navikai, mitybos ir medžiagų apykaitos sutrikimai, kraujotakos sistemos ligos ir kt.).

Nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas Lietuvoje

Per dešimtmetį nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas Lietuvoje sumažėjo keturis kartus - 1992 metais jis sudarė 44 iš 100 tūkst., 2001 metais - 12,9 iš 100 tūkst., o 2003 metais mirė 1 gimdyvė (3,3/100 tūkst.). Tai rodo, kad akušerinė pagalba Lietuvoje beveik pasiekė išsivysčiusių šalių lygį. Vienas geros akušerinės pagalbos rodiklių - nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas mažesnis nei 10 iš 100 tūkstančių. Lietuvoje 64 % gimdyvių mirčių lemia šios pagrindinės priežastys: embolija, trombozė (13 %), preeklampsija, eklampsija (12 %), sepsis (9 %), kraujavimas (8,5 %), bakterieminis šokas (5 %), nesaugiai atliekamas abortas (5 %), kitos (8 %) su nėštumu susijusios priežastys (negimdinis nėštumas, pogimdyminis šokas ir kt.) bei priežastys, nesusijusios su nėštumu (36 %). Per pastaruosius 30 metų Vakarų Europoje ir kitose aukšto ekonominio lygio šalyse nėščiųjų ir gimdyvių mirtis - retas įvykis. ES nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas nesiekia 10 iš 100 tūkst.

Neonatologijos pasiekimai ir sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje

Pagrindinis neonatologijos pasiekimus lėmęs veiksnys Lietuvoje yra regionalizacija, kai visa būtina pagalba mažiausiems neišnešiotiems ir sunkiausių būklių naujagimiams sutelkta dviejuose Perinatologijos centruose: Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose. Šalyse, kuriose regionalizuota pagalba gimdyvėms ir naujagimiams, yra geresni išgyvenamumo rodikliai.

Kauno Perinatologijos centras yra didžiausias aukščiausio - tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas gimdyvėms ir naujagimiams teikiantis centras Lietuvoje. Čia gydomi pacientai iš Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Kauno Perinatologijos centrą sudaro Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos klinikos, kuriose teikiamos į šeimą orientuotos tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams. Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje sutelkti centrai, teikiantys antrinio B lygio paslaugas sergantiems naujagimiams arba neišnešiotiems naujagimiams, gimusiems ne anksčiau nei 34 nėštumo savaitę. Visi šie centrai aprūpinti įvairioms patologijoms gydyti skirta modernia aparatūra, ten sutelktas personalas, turintis didelę patirtį.

Sklandų bendradarbiavimą tarp Perinatologijos centrų, ligoninių, teikiančių antrinio B lygio paslaugas, ir ligoninių, kuriose gydomi sveiki naujagimiai, užtikrina Naujagimio pervežimo komanda. Naujagimiai, gimę regionuose, nelieka be pagalbos. Antrinio lygio paslaugas teikiančiose ligoninėse susirgus naujagimiams, Naujagimio pervežimo komandos darbuotojai įvertina jų būklę, o esant aukštesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui, perveža juos į kitą ligoninę. Įtariant patologiją ar esant mamos rizikos veiksniams, naujagimiui visada geriau gimti toje ligoninėje, kurioje jis gali gauti visavertę pagalbą nuo pirmųjų gimimo minučių iki tol, kol galės išvykti į namus.

Didelę pažangą akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos srityse padėjo padaryti 2012-2017 metais vykęs Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo projektas „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“. Jo metu parengtos vieningos diagnostikos ir gydymo metodikos, kuriomis vadovaujasi visose Lietuvos pagalbą mamai ir naujagimiui teikiančiose ligoninėse dirbantys medikai. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programą, pacienčių pasitenkinimas akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos paslaugomis išaugo nuo 28 % (2010 metais) iki 47 % (2014 metais). Per projekto eigą įgyta daug naujos ir modernios aparatūros, specialistai kėlė kvalifikaciją moderniuose mokymuose, sukurtos nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos duomenų bazės.

Lietuvoje kasmet per anksti gimsta 5-6 % naujagimių, kurie dėl visų organizmo sistemų nebrandumo negali kvėpuoti, reguliuoti temperatūros ir patys valgyti. Kiekvienais metais Kauno klinikose gimsta apie 3300 naujagimių, iš jų - apie 500 neišnešiotų. 2019 metais Kauno klinikose gimė ir išgyveno mažiausia pacientė Lietuvoje ir viena mažiausių pasaulyje, svėrusi vos 350 gramų. Klinikose mažylė gydyta net 5 mėnesius ir šiuo metu auga kaip guvi mergaitė. Tokių mažylių išgelbėjimas - visos klinikos darbuotojų nuoširdaus darbo rezultatas. Gydant mažiausius Kauno klinikų pacientus, prisideda ne tik Neonatologijos klinikos gydytojai, bet ir kolegos iš kitų profilinių klinikų. Tam, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai ir suteikta visa reikalinga pagalba mažiesiems pacientams, dirba daugiadalykė komanda, kurią sudaro vaikų ligų gydytojai, gydytojai akušeriai ginekologai, chirurgai, neurochirurgai, akių ligų gydytojai ir kiti specialistai.

Kauno klinikos 2004 metais gavo Naujagimiams palankios ligoninės statusą. Iš naujo ligoninė buvo įvertinta 2014 metais ir statusas pratęstas. Šį vardą turinčios gydymo įstaigos yra orientuotos į motinos ir naujagimio ryšio puoselėjimą nuo pat gimimo akimirkos, užtikrinant žindymo skatinimą, teikiant įvairiapusišką paramą šeimai. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, mamai, neturint galimybės žindyti, antrasis pasirinkimas maitinimui labai mažo svorio neišnešiotiems naujagimiams iki 1500 g turėtų būti donorinis motinos pienas. Todėl 2016 metais Neonatologijos klinikoje buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje Donorinio motinos pieno bankas. Donorinis motinos pienas apsaugo nuo infekcijų, alergijų ir įvairių ligų. Jis sumažina neišnešiotų naujagimių sergamumą nekroziniu enterokolitu.

tags: #kudikiu #mirtingumo #rodiklis #pasaulyje

• Kėdainių r. Vilainių mokyklos slapukų naudojimo taisyklės
• Gimimo registracijos procesas Lietuvoje
• Mindaugo vardas ir Lietuvos teatras
• IKT įtraukimas į ikimokyklinį ugdymą
• Atsisveikinimo eilės darželiui