Kūdikio ramus tik ant rankų: ką daryti, kad jis išmoktų užmigti savarankiškai?

Vieni populiariausių ir labiausiai paplitusių patarimų, kuriuos jaunieji tėvai girdi iš aplinkinių: „Tegul paverkia, nieko nenutiks“ arba „Neimk ant rankų - pripras“. Tačiau šiuolaikiniai specialistai, remdamiesi moksliniais tyrimais, pataria pamiršti šiuos, dažnai žalingus, patarimus amžiams. Prieraišumo stilius formuojasi per pirmuosius kūdikio gyvenimo metus. Nuo pat gimimo motina rūpinasi savo mažyliu, jį maitina, ramina, glosto, sūpuoja, migdo ir taip kuria santykius su juo. Kūdikis prisiriša prie motinos tiek fiziškai, tiek psichologiškai, laukia jos šilumos ir nuraminimo, reakcijos į jo jausmus, ir taip tarsi savo jausmų atspindėjimo. Kūdikis saugumo siekia nuo pat kūdikystės ir tai išreiškia konkrečiu savo elgesiu: verksmu, šypsena, krykštavimu, vėliau įvairiomis intonacijomis ir galiausiai kalba. Kaip labai ryšys su mažyliu bus artimas, tarsi pasirenka pati mama.

Vienos mamos skuba greitai prie mažylio: vos išgirdusios verksmą nedelsiant bando vaiką nuraminti, pašalinti bet kokį diskomfortą. Kitos mamos neskuba iškart, nes vis dar laikosi giliai įsišaknijusios teorijos apie kažkokį „leidimą paverkti savo paties labui”. Nors apie tai ir yra daugybė mokslinės literatūros, kurioje aprašoma tokio elgesio žala ir vaikui, ir pačiai motinai, apie davimą kūdikiui paverkti vis dar yra girdimos kalbos. Trečiasis mamų tipas - tokios, kurios nesirūpina vaikais, jų neprižiūri, dažniausiai yra asocialios ir netekusios teisės rūpintis savo vaikais arba rūpinasi labai ribotai. Ankstyvas vaikų emocinis atsiskyrimas nuo motinos, kai vaikai būna ilgam paliekami vieni, kai jais yra mažai rūpinamasi ir stokojama dėmesio, turi skaudžias pasekmes. Tyrimai rodo, kad tokie vaikai ateityje yra linkę labiau nusikalsti. Tokią išvadą padarė prieraišumo teorijos pradininkas J. Bowlby, kuris ilgamečių tyrimų su nusikaltusiais paaugliais metu taip pat nustatė, kad kūdikio ir vaiko psichikos sveikatai yra labai svarbu šilti ir ilgalaikiai santykiai su mama.

Prieraišumas formuojasi per saugumo jausmą ir pasitikėjimą: mažylis turi žinoti, kad pajautęs baimę ar kažkokį pavojų, jis bus nuramintas ir paguostas. Taip pat labai svarbu artumas, kurį turi suteikti tėvai. Net jeigu vaikas ramus, yra labiau linkęs užsiimti savimi pats, mėgsta labiau gulėti ar sėdėti vienas ir taip pats tyrinėti aplinką, jam vis tiek reikalingas nuolatinis artumas su tėvais. Ir galiausiai atsiskyrimo nerimas - mažylis turi jausti nerimą ir liūdėti išsiskirdamas su tėvais, tačiau kartu ir žinoti, kad mamą ir tėtį vėl greitai pamatys. Pirmaisiais mažylio metais susiformuoja prieraišumo tipas ir dažniausiai labiausiai kūdikiai prisiriša prie mamos. Jeigu toks ryšys neatsiranda arba yra staiga nutraukiamas, tai sukelia labai rimtų pasekmių vaiko psichikai ir atsiliepia emociškai ateityje.

Kodėl kūdikiai mėgsta užmigti ant rankų?

Yra keletas priežasčių, kodėl kūdikiai mėgsta užmigti ant rankų:

• Saugumo jausmas: Jausti savo mamą, tėtį kūdikiui svarbu dar jam neišvydus šio pasaulio. Naujagimiui ir kūdikiui artumas - lygu saugumas. Būnant ant rankų, kūdikis jaučia mamos ar tėčio šilumą, kvapą, girdi širdies plakimą, o tai jam primena saugią aplinką mamos pilvelyje.
• Raminantis sūpavimas: Svarbiausia priežastis, dėl ko reikia vaikutį liūliuoti ir sūpuoti - noras jį nuraminti. Tokie judesiai panašūs į tuos, kuriuos kūdikis jautė būdamas mamos pilvelyje. Ramus ir švelnus sūpavimas ar liūliavimas labai svarbus bet kokio amžiaus vaikui, ypač pirmaisiais gyvenimo metais.
• Fiziologiniai poreikiai: Kūdikiui artimi žmonės turėtų būti greta jo nuolat. Kūdikiui verkiant ar būnant suirzusiam, prie jo prieiti, priglausti, nuraminti - kitaip tariant - patenkinti jo poreikius.

Kada reikėtų sunerimti?

Nors kūdikio migdymas ant rankų yra natūralus ir dažnas reiškinys, kartais tai gali tapti problema. Jei jaučiate, kad:

• Kūdikiui vis sunkiau užmigti be sūpavimo ant rankų.
• Jums skauda nugarą ar jaučiatės išsekę dėl nuolatinio nešiojimo.
• Tai trukdo jums atlikti kitus darbus.
• Kūdikis prabunda vos tik paguldytas į lovelę.

Tuomet vertėtų pradėti galvoti apie tai, kaip atpratinti kūdikį nuo migdymo ant rankų. Svarbu suprasti, kad atpratinimas nuo migdymo ant rankų yra procesas, kuris reikalauja kantrybės ir nuoseklumo. Nėra vieno stebuklingo būdo, kuris tiktų visiems kūdikiams.

Kaip padėti kūdikiui išmokti užmigti savarankiškai?

Kiekviena motina nori kuo artimesnio ryšio su kūdikiu, kuris būtų tvirtas ir nenutrūkstamas ateityje, tačiau dažnai, ypač su pirmagimiais, mamos su savo didele meile ir rūpesčiu tarsi persistengia ir taip, visiškai to nenorėdamos, savo mažyliui padaro žalą. Vaikų prieraišumo formavimo pagrindas - saugumo poreikis, kurį turi patenkinti suaugęs žmogus, tačiau tai neturi būti vieno asmens okupacija. Labai svarbu reaguoti į vaiko poreikius ir juos patenkinti, tačiau esant ne tik mamai, bet ir tėčiui, o kartais dar ir seneliams, vaiko akiračio praplėtimas kitais žmonėmis yra į naudą jam pačiam, o ir nemenka pagalba mamai. Nebijokite palikti mažylio seneliams ar kitiems patikimiems žmonėms, vaikui sveika matyti ir kitus žmones bei suprasti, kad yra aplinkui ir kitų, jį mylinčių ir pasirūpinti juo galinčių žmonių, ne vien tik mama.

Mamų meilė ir pastangos dėl vaiko yra beribės, kiekviena padarytų dėl savo vaiko viską, kad tik jam būtų lengviau ir patogiau gyventi, tačiau ne visada to reikia. Niekaip negalinčiam pasiekti barškučio mažyliui, nereikia skubėti jo paduoti, niekaip negalinčiam apsiversti ant šono - skubėti apversti, o iš trečio karto nepataikančiam šaukšto į burną - pulti maitinti. Mažylis turi žinoti, kad esate šalia ir bet kada esate pasirengusi jam padėti, tačiau leiskite jam pakankamai pakovoti su užduotimi pačiam. Mamos meilė neturėtų tapti hipergloba, nes tuo atveju vaikui tarsi ištransliuojama žinutė, kad be mamos jis negali nieko padaryti pats, todėl jai nesant šalia, vaikas pradeda nerimauti ir nesijaučia saugus. Vėliau vaikas gali imti iš mamos nuolat reikalauti pagalbos, savo galimą savarankiškumą tarsi nustumdamas į šalį ir traktuodamas kaip „mama gali geriau”, kol galiausiai gali imti nebepasitikėti savo jėgomis ir bijoti bandyti. Meilėje reikalingas protas, nes užauginti vaiką neužtenka vien mylėti, reikia ir nuolat galvoti apie pasekmės ir įtaką vaiko gerovei.

Stebėkite kūdikio miego signalus

Gali būti, kad guldymas į lovą devintą vakaro ar net vėliau yra kūdikiui per vėlus. Stebėkite, kada jūsų kūdikis pradeda rodyti nuovargio ženklus (trina akis, žiovauja, tampa irzlus) ir stenkitės jį paguldyti, kol jis dar nėra per daug pavargęs.

Sukurkite raminančią miego rutiną

Prieš miegą pasirūpinkite, kad atmosfera namuose ir jūs patys būtų ramūs ir atsipalaidavę. Sukurkite raminančią rutiną, kuri padės kūdikiui nusiteikti miegui. Tai gali būti šilta vonia, masažas, raminanti dainelė, pasakos skaitymas ar tiesiog tylus pabuvimas kartu.

Mokykite kūdikį nusiraminti pačiam

Kad kūdikis galėtų išmiegoti visą naktį nepabudęs, svarbu, kad jis išmoktų nusiraminti ir be jūsų pagalbos, todėl kai tik kūdikis verkia ir jūs prieinate prie jo lovelės, neimkite jo ant rankų, kad nusiramintų. Pabandykite kaskart neiti prie mažylio, vos tik jis pravirksta. Stebėkite, ar jis nusiramina ir užmiega pats. Tiesiog įeikite į vaiko kambarį, švelniai paglostykite jo nugarą arba tyliai pakalbėkite su juo, bet neimkite į rankas ir nesūpuokite.

Atraskite alternatyvius raminimo būdus

Atrasti, kas dar gali nuraminti vaiką be supimo. Pagalvokite apie švelnių audinių antklodes, patalynę. Prie švelnios medžiagos prisilietęs, įsuptas į ją kūdikis galbūt taptų ramesnis. Ieškokite būdų, kaip nuraminti kūdikį be nešiojimo. Pamažu bandykit atpratinti. Pirma mažinkite šokinėjimo ant kamuolio intensyvumą, po kelių dienų nebesokinekite ant kamuolio, o tik sedekite, po to mažinkite supimo ant rankų intensyvumą tol, kol galėsite tik laikyti ant rankų kol užmigs, kai jau pakaks laikyti glėbį prieš užmiegant padėkite į lovytę, kad pratintųsi pats užmigti lovytėje. Nuolatinį nešiojimą keiskite veiksmų derinimu, t. y. integruokite. Truputį panešiokite, tada palaikykite įsuptą į švelnų audinį ar niūniuokite. Pamažu pratinkite prie naujo migdymo režimo, leiskite prie jo įprasti.

Gulkite šalia

Vienas iš efektyviausių būdų - atsigulti šalia vaiko lovelės ir ramiai laukti, kol jis užmigs. Sedekite salia ir laukit kol uzmigs, jokiu kitu stebuklu nieks nepasiulys. Nesakau eit is kambario, tiesiog i rankas neimkit, duokit savo ranka ir sedekit. Man padėjo tiesiog vaiko apkabinimas viena ranka, kol užmigs. Įsikibdavo į ranką, ramindamasis ją glostydavo ir galiausiai užmigdavo. Aišku, pirmais kartais gali protestuoti, bet jei nusileisit - taip tik prailginsit tas sunkias dienas.

Būkite nuoseklūs

Svarbu laikytis pasirinktos strategijos ir būti nuosekliems. Jei vieną vakarą leidžiate kūdikiui užmigti ant rankų, o kitą - ne, jis bus sutrikęs ir jam bus sunkiau išmokti užmigti savarankiškai.

Būkite kantrūs

Atpratinimas nuo migdymo ant rankų gali užtrukti kelias dienas, savaites ar net mėnesius. Būkite kantrūs ir supratingi. Atminkite, kad kiekvienas kūdikis yra skirtingas ir jam reikia skirtingo laiko prisitaikyti prie naujų pokyčių.

Papildomi patarimai

Mityba: Maitinimas nėra geriausias sprendimas sprendžiant miego problemas. Jei kūdikis per dieną pavalgė pakankamai, nakčiai nesiūlykite jam krūties ar buteliuko.

Dienos režimas: Stenkitės laikytis reguliaraus dienos režimo. Kūdikiai mėgsta rutiną, todėl nuspėjamas dienos režimas (maitinimas, žaidimai, miegas) padeda jam jaustis saugiau ir ramiau.

Bendraukite su kūdikiu: Dar prieš kūdikio miegą bendraukite. Tinka bet koks laikas: kai keičiate sauskelnes, maitinate, rengiate. Stenkitės pažaisti, pabendrauti, kažką papasakokite, kitaip tariant, pažindinkite su pasauliu. Kūdikiui svarbu, kas vyksta aplinkoje, visa tai - jo lavinimo pradžia. Nors žodžių reikšmių nesuvokia, emocinis jų turinys vaikui - jau pažįstamas.

Neignoruokite verksmo: Į kūdikio verkimą dažnu atveju reikėtų atkreipti dėmesį - patikrinti jo fiziologinę būseną: ar ne drėgnas, ne per šalta, nieko neskauda. Kūdikiui verkiant ar būnant suirzusiam, prie jo prieiti, priglausti, nuraminti - kitaip tariant - patenkinti jo poreikius.

Ko nereikėtų daryti?

• Nenaudokite greito sūpavimo: Nerekomenduojama greito sūpavimo, nes tai, priešingai, pabudina mažylį.
• Nekratykite kūdikio: „Iki šiol mes pastebime, kaip tėvai krato savo kūdikius vežimėliuose, manydami, jog sūpuoja. Žinoma, vaikas galiausiai užmiega, tačiau tokie judesiai nedaro jokio teigiamo poveikio mažyliui“.
• Neignoruokite nuolatinio verksmo: Nuolat verkiantis, ignoruojamas naujagimis ar kūdikis auga nesaugioje aplinkoje, apsuptoje baimės, ir išgyvena didelį stresą, jis tampa priešiškas kitiems žmonėms.

Laikykitės reguliarių intervalų tarp dienos miegų. Kūdikis užmiega tada, kai yra pavargęs, bet nepervargęs. Maži leliukai miega ir būdrauja labai tiksliais intervalais, kurie vaikui augant ilgėja. Labai svarbu neleisti kūdikiui „šūdeliauti“, t. y. miegoti trumpais epizodais bet kur ir bet kada. Jei leisite mažyliui snausti bet kur, bet kaip ir bet kada, niekada neprieisite prie tvarkingos dienotvarkės. Tvarkos ir nuspėjamumo labai reikia tiek Jūsų vaikeliui, tiek Jums.

Vakarais labai svarbu laikytis ritualų. Miegui reikia pasiruošti. Skirkite tam valandą laiko. Kasdienis ritualas vakare siunčia vaikui žinutę apie tai, ko mes iš jo tikimės. Veiksmais parodyti daug paprasčiau. Vakarinį ritualą turėtų sudaryti maudynės, švelnus masažas, rami mankštelė, padainavimas, glostymas, glaudus buvimas šalia, pritemdyta šviesa, sumažintas triukšmas, maitinimas ir tt. Jei kasdien tai darysite, vaikas supras, ką tai reiškia, nusiteiks miegui, lengviau nusiramins ir greičiau bei giliau užmigs.

Kūdikio kambaryje, kur miega kūdikis, turi būti atitinkamas mikroklimatas. Temperatūra kambaryje turi būti ne aukštesnė nei 20-22ºC šilumos, o drėgmės santykis - 50 proc. Kūdikio lovelėje neturi būti jokių perteklinių daiktų, minkštų pagalvių, žaislų, „palaidų“ pledukų ir pan., nes tai yra vieni iš staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizikos faktorių. Kūdikis turi miegoti tik ant nugaros - tai vienintelė saugi poza, kuri nekelia rizikos kūdikio sveikatai.

Kai kūdikis zirzia, verkšlena, graudinasi dėl to, kad nenori su jumis išsiskirti, tai normalu. Pabūkite šalia, švelniai ir ramiai paglostykite, leiskite jam suprasti, kad esate su juo. Kai kurie kūdikiai greičiau nusiramina ir užmiega, kai būna suvystyti į lengvą medvilninį vystyklą. Kūdikiui užmigti padeda pamaitinimas, blausi šviesa, lopšinė, raminanti muzika, glostymas, supimas. Prie vienos ar kelių minėtų sąlygų užmigti įpratęs kūdikis norės to paties naktį atsibudęs. Naktį kūdikio kambaryje turi būti tylu.

Normalu, kai pirmą gyvenimo pusmetį naktį kūdikis pabunda 1-2 kartus pavalgymui. Tai būtina jo augimui ir raidai. Dalis kūdikių ir iki vienerių metų naktį atsibudę godžiai valgo. Naktį kūdikį maitinkite ten, kur jis miega. Kadangi reikės ir pervystyti, visi kūdikio tualeto reikmenys turėtų būti po ranka - miegamajame, kad naktį nereikėtų jų ieškoti. Naktį maitindami ir pervystydami mažylį nekalbinkite ir neblaškykite.

Kai naktį išgirdote vyresnio nei 6 mėn. kūdikio zirzimą, verkšlenimą, neskubėkite žiūrėti, kas atsitiko. Leiskite jam pačiam nusiraminti. Tačiau jei išgirdote verksmą, skubiai reaguokite - padėkite nusiraminti. Pakeiskite sauskelnes, pataisykite drabužėlius (gal jie susiraukšlėjo), pažiūrėkite, gal jam per šilta, paglostykite, kol nusiramins.

Antrą gyvenimo pusmetį kūdikiai naktį pradeda miegoti savarankiškai - naktį atsibudę gali patys vėl užmigti, išmiegoti 6-8 val. Augdamas kūdikis tampa vis budresnis. Šešių mėnesių ir vyresnis kūdikis nusiramina ir migdosi sunkiau, kai mato ir girdi dūkstančius vyresnius brolius ir seseris, kai aplinkoje daug triukšmo. Kol migdote, vyresnių vaikų paprašykite išeiti iš kambario, o jei tokios galimybės nėra, jiems sugalvokite ramų žaidimą.

Tėvai, manantys, kad kūdikis iš principo negali miegoti ramiai, todėl belieka tik su tuo susitaikyti ir nuolat naktimis keltis raminti vaiko, klysta. Esama moksliškai patvirtintų metodų, kurių pagalba kūdikis miegos ramiau. Visiškai išvengti naktinio kėlimosi gal ir nepavyks, tačiau tinkamai užmigdžius kūdikį ir pasirūpinus jo miego aplinka, jis prabus daug rečiau.

tags: #kudikis #ramus #tik #ant #ranku

• Viskas, ką reikia žinoti apie šlapimo tyrimus nėštumo metu
• Ar galima atlikti šlapimo tyrimą per mėnesines?
• Ultragarsinio tyrimo svarba
• sužinokite daugiau apie Agurkinių nusikaltimus ir S. Velečkos vaidmenį
• Nėštumo testų patikimumas ir rūšys