Kodėl kūdikis mosikuoja rankomis: svarbiausi raidos etapai ir kūno kalba

Kūdikio judesiai - tai ne tik fizinės raidos dalis, bet ir pirmasis būdas bendrauti su supančiu pasauliu. Daugelis tėvų pastebi, kad jų atžalos dažnai aktyviai mosikuoja rankomis, spardosi ar atlieka kitus, iš pirmo žvilgsnio, chaotiškus judesius. Svarbu suprasti, kad tokie judesiai kūdikystėje yra glaudžiai susiję su suvokimo ir jutimo raida, neatskiriami nuo pažinimo, komunikacijos, socialinių įgūdžių bei žaidimų.

Kūdikio judesių prigimtis

Dauguma kūdikio judesių pirmaisiais mėnesiais yra spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės. Išsigandę vaikai paprastai mosikuoja rankomis, kojomis ar netgi pradeda verkti. Tai natūralios reakcijos į aplinkos dirgiklius. Tačiau stebint mažylį galima suprasti, kas jį ramina - pavyzdžiui, kūdikis ramus, kai tėvai jam šypsosi, dainuoja ar su juo kalbasi.

Vaikai pradeda bendrauti kūno kalba vos gimę, nes kalbėti dar nemoka. Vėliau mažyliai rankomis pradeda siekti objektų, rodyti į juos pirštais, liesti, palaiko akių kontaktą, linksi galva, traukia ar stumia nuo savęs daiktus. Jei neramus, suraukęs veiduką, mosikuoja rankomis ir spardosi, tai rodo, kad kažkas nepatinka, jis pyksta.

Raidos etapai ir rankų judesiai

Kiekvieną gyvenimo mėnesį kūdikis tampa vis judresnis, išmoksta šypsotis, siekti, verstis, ropoti. Norint geriau suprasti, kodėl mažylis juda vienaip ar kitaip, verta atidžiau pažvelgti į pirmuosius 4 gyvenimo mėnesius:

• 1-2 mėnesiai: Šiuo laikotarpiu kūdikio rankytės ir kojytės būna pritrauktos prie kūnelio, rankos sugniaužtos į kumštelius. Kūnas dažnai dar būna lenkimo padėtyje. Tokio amžiaus kūdikis domisi ryškiais prieš jį judančiais daiktais, imituoja judesį, lyg norėtų paliesti.
• 3-4 mėnesiai: Šiuo laikotarpiu pradeda formuotis kūno vidurio linijos suvokimas. Vaikas tarsi atranda savo rankas, pradeda kišti jas į burnytę, dažnai susideda abi kartu ir tyrinėja. Tiek rankytės, tiek kojytės vis labiau ir lengviau išsitiesia, kumšteliai atsileidžia. Atsiranda refleksinis griebimas nykščiu ir mažyliu, todėl kūdikis jau trumpai, bet gali išlaikyti į ranką įdėtą žaisliuką.

Kūno kalba ir emocijų raiška

Mokslininkai nustatė, kad daugiau nei 65 procentai informacijos perduodama neverbaliniu būdu, o verbalinė tiesioginio bendravimo dalis mažesnė nei 35 procentai. Vaikų kūno kalbą suprasti paprasčiau nei suaugusiųjų, nes mažieji dar nemoka kontroliuoti savo kūno signalų, todėl jų savijautą, emocijas nesunku perprasti.

Tėvai gali atpažinti vaikų siunčiamus signalus iš laikysenos ir veido mimikų. Štai keletas pavyzdžių, ką gali reikšti tam tikri gestai:

Ar verta nerimauti dėl aktyvių judesių?

Sveikos mamos dažnai klausia, ar yra normalu, kai vaikas su viena rankyte pradeda trankyti sau per kojytę ar pilvuką. Specialistai ramina: tai dažnai yra būdas išreikšti džiaugsmą. Vaikui atradus savo kūną, tokie judesiai jam teikia džiaugsmo. Visgi, svarbu atkreipti dėmesį į visumą. Kad būtų galima daryti išvadą apie vaiko emocijas, reikia bent 3 jas patvirtinančių kūno kalbos signalų.

Atidžiai stebint siunčiamus kūno signalus ir lyginant juos su aplinkos pokyčiais galima suprasti mažylio poreikius, norus ir savijautą. Svarbu pažinti savo vaiką ir dėmesį kreipti į kūno ženklų pokyčius, nes būtent per šiuos, iš pirmo žvilgsnio paprastus judesius, mažylis mokosi bendrauti su aplinka.

tags: #kudikis #mosikuoja #rankomis

• sužinokite daugiau apie Lino Svilainio pasiekimus elektronikoje
• Kaip lavinti 1-3 metų vaiką
• Kaip taikyti holistinį ugdymą vaikams
• Metodai vaikų ikimokyklinio amžiaus vertinimui
• Priešmokyklinio ugdymo vertinimas ir pavyzdžiai