Kūdikių bėrimas nuo seilių: priežastys, simptomai ir veiksmingas gydymas

Bėrimas vaikui dažnai atsiranda netikėtai ir gali greitai išplisti, todėl tėvams kelia daug nerimo. Vaikų oda yra itin jautri, plonesnė nei suaugusiųjų ir greičiau reaguoja į infekcijas, alergiją, temperatūros pokyčius ar net paprastą sudirginimą. Svarbu žinoti, kaip atpažinti bėrimus, kuriuos sukelia nuolatinė drėgmė ir sudirginimas, pavyzdžiui, nuo seilių, ir kaip juos tinkamai gydyti.

Kuo išskirtinė kūdikių oda?

Kūdikių oda yra ženkliai jautresnė nei suaugusiųjų, todėl bet koks dirgiklis ar infekcija greitai pasireiškia matomais pokyčiais. Pagrindinė priežastis - nevisiškai susiformavęs odos barjeras. Oda dar geba sulaikyti mažiau drėgmės, lengviau išsausėja ir prasčiau apsaugo nuo aplinkos poveikio. Dėl to net nedidelis dirginimas gali sukelti paraudimą, niežulį ar smulkaus bėrimo atsiradimą.

Oda - tai pats didžiausias žmogaus organas, kurio paviršiaus plotas yra ~2 m2. Ji sveria 3-4 kg ir tai sudaro ~6-7 proc. kūno masės. Odos paviršius yra švelniai rūgštus - pH 4,7. Barjerinė (apsauginė) funkcija apsaugo vidaus organus nuo įvairių dirgiklių (cheminių medžiagų, ultravioletinių spindulių) ir mikrobų. Kūdikių ir vaikų odos epidermis (viršutinis odos sluoksnis) yra plonesnis, todėl oda greičiau pažeidžiama, yra jautresnė nei suaugusiųjų, prakaito ir riebalų liaukos veikia silpniau, oda pralaidesnė, ją labiau veikia saulės spinduliai. Dėl visų šių priežasčių oda greičiau pažeidžiama ir labiau linkusi išsausėti.

Kūdikių ir mažų vaikų odoje taip pat daugiau paviršinių kraujagyslių, todėl net silpnas uždegimas gali atrodyti ryškesnis. Infekcijos - virusinės ar bakterinės - vaikams pasireiškia intensyviau, o alerginės reakcijos gali vystytis greičiau dėl aktyvesnio imuninės sistemos atsako.

Seilėtekis: natūralus reiškinys ir jo sąsaja su bėrimais

Seilėjimasis daugeliu atvejų yra geras ženklas, nes, mokslininkų nuomone, rodo, kad kūdikio virškinimo sistema vystosi ir bręsta. Seilės - labai svarbios ir reikalingos. Seilės sudarytos iš fermentų, naudingų kūdikiui virškinant pusiau kietą ar kietą maistą. Jos palengvina maisto rijimą.

Intensyviau seilėtis kūdikis pradeda sulaukęs 2-3 mėn. Seilėjimosi fazė trunka maždaug tol, kol vaikui sukanka 12-15 mėn. Kiekvienas kūdikis yra skirtingas: vieni mažyliai seilėjasi labai nedaug, kitiems seilės tiesiog varva.

Kodėl kūdikiai gausiai seilėjasi?

• Perteklinė seilių gamyba. Kūdikiai, kaip ir suaugusieji, turi 6 seilių liaukas. Kartais jos gamina per daug seilių (ypač seilių liaukoms pradėjus intensyviau vystytis), todėl seilėtekis padidėja. Labai intensyvus seilėjimasis kartais siejamas su nepakankamai išsivysčiusiais burnos raumenimis.
• Dantų dygimas. Jei mažylis pradėjo gausiai seilėtis, tikriausiai jam dygsta ar tuoj pradės dygti dantukai. Kartais pirmieji dantukai prasikala labai anksti - 3 mėnesių, o kartais pasirodo itin vėlai - net dvylikos mėnesių ir vėliau, tačiau didžiausia tikimybė - kūdikiui sulaukus 4-7 mėnesių. Mėnesį ar netgi du prieš pasirodant pirmiesiems dantukams mažylis gali pradėti smarkiai seilėtis.
• Pasiruošimas primaitinimui. Seilėtekis gali signalizuoti, kad kūdikis jau yra pasiruošęs valgyti kietą maistą. Jei kūdikis intensyviau seilėjasi, o kartu ir pradeda kištis į burną rankutes, tai rodo, kad jo motorikos įgūdžiai jau visai neblogai išsivystę ir netrukus gali būti tinkamas laikas pradėti primaitinimą.

Bėrimas nuo seilių: simptomai ir atpažinimas

Kada bėrimas gali būti sudirginimas? Kai bėrimas lokalus, nėra karščiavimo ir atsiranda po seilių, servetėlių ar temperatūros pokyčių. Nuolatinis drėgmės poveikis, ypač ant smakriuko, aplink burną ir ant rankyčių, kurios nuolat šlapios nuo seilių, gali sukelti odos sudirginimą. Toks bėrimas pasireiškia paraudimu ir šerpetojimu.

Dažniausiai pastebimi simptomai: paraudęs ir šerpetojantis smakriukas, taip pat paraudimas aplink burnytės šonus. Ant rankyčių, ypač tarpupirščiuose, gali atsirasti panašūs pažeidimai, rodantys odos iššutimą dėl nuolatinės drėgmės. Tokie simptomai rodo, kad veidukui nepatinka drėgmė, todėl ir šerpetoja. Odos sausumą lemia įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai, dėl kurių sutrinka odos epidermio barjerinė funkcija. Sausėjanti oda tampa šiurkšti, nelygi, paryškėja jos piešinys, parausta, pleiskanoja, ima niežėti. Vėliau praranda elastingumą, vientisumą, joje atsiranda įtrūkimų, per kuriuos gali patekti įvairios aplinkos medžiagos, alergenai, patogeniniai mikroorganizmai ir sukelti uždegimą.

Kaip atskirti bėrimą nuo seilių nuo kitų bėrimų?

Nors bėrimas nuo seilių yra dirginimo bėrimas, svarbu jį atskirti nuo alerginio ar infekcinio bėrimo, kurie reikalauja kitokio gydymo. Infekcinis bėrimas dažniausiai pasireiškia kartu su karščiavimu, vangumu ar kitais bendrais simptomais, o alerginis - ryškiai niežti ir atsiranda staiga po kontakto su alergenu. Norint geriau suprasti skirtumus, svarbu stebėti kelis dalykus: kada bėrimas atsirado, kaip greitai jis plinta, ar yra karščiavimas ir kaip vaikas jaučiasi.

Alerginis ar infekcinis bėrimas?

Sauskelnių dermatitas: drėgmės sukeliami odos sudirginimai kitose srityse

Panašiai kaip bėrimas nuo seilių, sauskelnių dermatitas (sauskelnių bėrimas) yra uždegiminė odos reakcija, atsirandanti dėl nuolatinio drėgmės ir dirgiklių poveikio. Tai - dažnai pasitaikantis odos bėrimas, pasireiškiantis sauskelnių srityje, kai oda ilgą laiką liečiasi su šlapimu ar išmatomis, esančiomis sandariose sauskelnėse. Jis sukelia nemalonų odos deginimo pojūtį, paraudimą, spuogelius ir kitus simptomus tose vietose, kurios liečiasi su sauskelnėmis. Jūsų kūdikis gali susidurti su nemaloniais sauskelnių dermatito simptomais. Sauskelnių dermatitas sukelia diskomfortą ir gali sutrikdyti kūdikio miegą. Žindomiems kūdikiams sauskelnių bėrimo rizika yra mažesnė, tačiau visiems vaikams, dėvintiems sauskelnes, gali išsivystyti sauskelnių bėrimas.

Grybelinis sauskelnių dermatitas

Jei sauskelnių dermatitas negydomas ilgiau nei kelias dienas, padidėja tikimybė užsikrėsti Candida grybeliu. Sauskelnių bėrimas gali atsirasti ir dėl bakterinių arba grybelinių infekcijų. Jums gali prireikti priešgrybelinio sauskelnių dermatito gydymo, jei pastebite šiuos simptomus: skausmingas, ryškiai raudonas iškilias dėmes su smulkiais periferiniais šašais sauskelnių srityje, ypač odos raukšlėse aplink kirkšnis ir šlaunų viršuje; pūsleles (panašias į nedidelę iškilią cistą ar skysčio pripildytą pūslelę) ir pūlinukus aplink bėrimą; bėrimas tęsiasi tris ar daugiau dienų, nepaisant gydymo namuose.

Grybelinio sauskelnių dermatito gydymas: Grybelinis sauskelnių dermatitas - infekcija, kurią reikia gydyti naudojant priešgrybelinį produktą. Candida grybelių sukeltą sauskelnių dermatitą turėtumėte gydyti priešgrybeliniais ir priešuždegiminiais preparatais. Klotrimazolo kremas jau 25 metus naudojamas Candida grybelio sukelto sauskelnių dermatito gydymui. Veiklioji sudedamoji medžiaga - klotrimazolas - tiesiogiai kovoja su grybeline infekcija ir padeda lengvinti jos sukeltus simptomus.

Priežiūra ir gydymas bėrimų, sukeltų drėgmės

Vaiko bėrimo gydymas turi būti toks, kad padėtų, o ne dar labiau sudirgintų odą. Todėl pirmasis žingsnis visada yra priežasties nustatymas: ar bėrimas yra infekcinis, ar alerginis, ar tiesiog sudirginimas. Dermatologė dr. Amy Paller (Northwestern University Feinberg School of Medicine) pabrėžia: „Vaikų bėrimai dažniausiai pagerėja, kai tėvai sumažina dirgiklių kiekį ir leidžia odai atkurti savo natūralų barjerą.“

Bendrieji principai

• Švelniai nuplauti bėrimo vietą šiltu vandeniu.
• Vengti kvapių, spalvotų ar alkoholio turinčių priemonių.
• Naudoti bekvapius drėkinamuosius kremus vaikams.
• Leisti vaikui pailsėti ir vengti intensyvios veiklos.
• Išlaikyti odą švarią, nuplauti drungnu vandeniu be agresyvių prausiklių.
• Vengti kosmetikos ir kvepalų ant pažeistų vietų.

Ką daryti, esant bėrimui nuo seilių?

Bene tinkamiausias daiktas siekiant apsaugoti kūdikio veidą ir drabužius nuo gausaus seilėtekio - seilinukai. Tačiau to neužtenka: atkreipkite dėmesį, kad seilinukas būtų kelių sluoksnių ir gerai sugertų drėgmę, antraip kūdikio drabužėliai vis tiek liks drėgni. Seilinuko niekada nepalikite kūdikiui užmigus ar snūduriuojant.

Smakriuką ir pažeistas vietas galima patepti kokybišku sviestmedžio sviestu, kad seilės mažiau dirgintų ir nutekėtų žemyn. Rankytes plaukite kuo dažniau. Prieš miegelius nuplaukite, kad kūdikio oda pabus kažkiek laiko sausai. Gydytojai pataria naudoti kremukus su cinku. Kremas su cinku pasižymi džiovinančiu poveikiu pakitusiai vietai. Taip pat gali pagelbėti atkuriamosios ir raminamosios putos, kurių sudėtyje yra pantenolio. Jei bėrimas stipriai niežti, pasitarkite su gydytoju dėl antihistamininių vaistų.

Sauskelnių dermatito gydymas ir prevencija

Jei jūsų kūdikiui pasireiškė sauskelnių bėrimas, kiek tik įmanoma leiskite savo kūdikiui būti be sauskelnių, kad sudirginta oda galėtų „kvėpuoti“ ir greičiau gyti. Jei sauskelnių bėrimas pasireiškė dėl netinkamai parinktų sauskelnių, pakeiskite jas tinkamo dydžio, kokybiškomis ir kuo natūralesnės medžiagos sauskelnėmis.

Kūdikio odą kaskart po šlapinimosi ar tuštinimosi nuprauskite šiltu vandeniu su natūraliu, hipoalerginiu prausikliu, bei švelniai ją nusausinkite. Bėrimų vietas galite patepti natūraliais, kūdikiams skirtais kremais ar tepalais, kuriose būtų cinko oksido. Tinkamai prižiūrint kūdikio odą, sauskelnių bėrimas paprastai praeina per 2-3 dienas, tačiau sunkesniais atvejais gydymas gali trukti ir ilgiau. Kiekvieną dieną (bei kaskart keičiant sauskelnes) nuprauskite kūdikio odą vandeniu ir hipoalerginiu prausikliu, kruopščiai nusausinkite. Venkite higienos priemonių, kurių sudėtyje būtų alkoholio, kvapiklių, toksinių medžiagų. Nenaudokite talko (vaikiškos pudros), kadangi ši priemonė gali paskatinti sauskelnių bėrimo riziką. Sauskelnės vertėtų keisti kas 3-4 valandas ar tuomet, kada jos susitepa ar prisikaupia drėgmės. Rekomenduotina rinktis sauskelnes su drėgmės indikatoriumi, kuris padėtų laiku pamatyti, kada sauskelnes turėtumėte keisti. Prieš keisdami sauskelnes ir po to nusiplaukite rankas. Įsitikinkite, ar jūsų vaiko sauskelnės yra kokybiškos ir tinkamo dydžio, neveržiančios kūno. Rinkitės vienkartines sauskelnes, kurios efektyviai absorbuotų drėgmę, būtų pralaidžios orui ir pagamintos iš natūralių medžiagų.

Ko nereikėtų daryti?

Kad ir kokia būtų priežastis, tėvai turėtų vengti šių klaidų:

• Nenaudoti stiprių kortikosteroidų kremų be gydytojo paskyrimo.
• Netepti daugybės skirtingų priemonių vienu metu.
• Nenaudoti agresyvių šveitiklių ar dezinfekcinių gelių.
• Neleisti vaikui kasytis - tai gali sukelti infekciją.
• Neišspausti bėrimų ir neliesti jų neplautomis rankomis.

Ankstyvas bėrimo įvertinimas padeda greitai nustatyti, ar tai infekcija, alergija ar paprastas sudirginimas. Kuo anksčiau tėvai supranta tikėtiną priežastį, tuo mažesnė rizika, kad bėrimas išplis, taps skausmingas ar išsivystys antrinė odos infekcija. Delsiant ir naudojant netinkamas priemones situacija gali pablogėti - alerginis bėrimas gali išsiplėsti, infekcija progresuoti, o sudirgusi oda gali tapti dar sausesnė ir jautresnė.

Kada kreiptis į gydytoją?

Dauguma vaikų bėrimų yra nepavojingi ir praeina savaime, tačiau yra situacijų, kai reikalinga gydytojo apžiūra. Tėvams svarbu stebėti ne tik patį bėrimą, bet ir bendrą vaiko būklę: ar jis tampa vangus, ar kyla temperatūra, ar bėrimas plinta.

Kreipkitės į gydytoją, jei:

• Bėrimas stiprėja, plinta, vaikas serga, atsiranda pūslių arba bėrimas išlieka ilgiau nei kelias dienas.
• Bėrimas tęsiasi tris ar daugiau dienų, nepaisant gydymo namuose.
• Bėrimas atsiranda kartu su akių ar lūpų patinimu, kvėpavimo pokyčiais ar vėmimu - tai gali būti pavojinga alerginė reakcija, todėl būtina skubi pagalba.
• Atsiranda skausmingos, ryškiai raudonos iškilios dėmės su smulkiais periferiniais šašais, pūslelės ar pūlinukai aplink bėrimą.

Retais atvejais bėrimas gali būti autoimuninių ligų, sunkių infekcijų ar alerginių reakcijų signalas.

tags: #kudikio #berimas #nuo #seiliu

• Kodėl parausta speneliai?
• Idėjos ir patarimai gimtadienio šventei
• kaip teisingai šaldyti cukinijas mažyliams
• Kūdikių apranga šaltuoju sezonu: viskas, ką reikia žinoti apie kombinezonus
• viskas apie Panadol dozavimą vaikams