Ksavera Vaištarienė: Gyvenimo Filosofija ir Sveikatos Paslaptys

Ksavera Vaištarienė, 87-erių metų amžiaus chemijos mokslų daktarė ir docentė, yra ryškus pavyzdys, kaip sąmoningi mitybos ir gyvensenos pokyčiai gali ne tik įveikti, bet ir užkirsti kelią daugybei ligų, kurias tradicinė medicina laiko nepagydomomis. Daugiau nei 40 metų vegetariškai besimaitinanti ir pati patyrusi, kaip atgauti sveikatą, K. Vaištarienė dalinasi savo įžvalgomis, kaip pasiekti ilgaamžiškumą ir gerą savijautą.

„Iki 46 metų negalvojau apie sveikatą, nei ką aš valgau, nei kiek, ir staiga - apsvaigsta galva einant universiteto koridoriumi. Nesudalyvavau svarbiame posėdyje, vos nuslinkau į kabinetą, kažkas mane parvežė namo…“, - savo ligų pradžią prisimena Ksavera. Po keleto dienų pažįstamas neurologas atliko tyrimus ir pasakė: „tokius mes laidojam“. Tačiau Ksavera nepasidavė. Ji atrado Polį Bregą ir jo knygą „Badavimo menas“, taip pat Žoržo Ozavos „Makrobiotika-atjaunėjimo menas“. Vegetarizmas ir badavimas jai tapo nauju gyvenimo etapu.

„Grįžusi namo, pakėliau rankas į dangų ir su ašaromis akyse prašiau Dievo, kad mane išgelbėtų. Nenorėjau mirti, nes vaikas dar buvo mažas. Už savaitės atėjo mano studentas ir atnešė man tris knygas. Jos kurį laiką gulėjo ant mano staliuko su vaistais. Po to ėmiau jas vartyti ir labai susižavėjau P. Brego knyga „Badavimo menas“ ir Žoržo Ozavos „Makrobiotika-atjaunėjimo menas“. Vegetarizmas, badavimas man buvo naujovės. „Bet mano organizmas buvo stipriai užterštas ir aš pakliuvau į ligoninę su diagnoze - reumatoidinis artritas ir Behterovo liga“, - pasakoja K. Vaištarienė.

Ligoninėje ją lankė bendraminčiai, žadėdami išgelbėti. Vienas jų atnešė A. Suvorinino knygą „Mano badavimo klinika“, kurioje surašyta, kiek reikia badauti prie tam tikrų ligų. „Tuo metu perverčiau daug literatūros, ne viskas man tiko, vertinau labai kritiškai, jau turėjau šiokią tokią patirtį. Pradėjau badauti, iškarto dingo skausmai. Badavau 40 dienų, tai buvo pačios geriausios, įdomiausios ir efektyviausios mano atostogos gyvenime. Aš pakeičiau visą savo gyvenimą“, - teigia K. Vaištarienė.

Nusprendusi, kad reikia valyti ne tik fizinį kūną, bet ir kitus, apie kuriuos daugelis net nesusimąsto, Ksavera atrado įvairias meditacijas, abstrakcijas, maldas. „Negrįžtamai atsikračiusi medicinai neįveikiamų ligų dabar galiu patarti žmonėms“, - pasakoja ji.

Pagrindiniai Ksaveros Vaištarienės Sveikos Gyvensenos Principai

Ksavera Vaištarienė išskiria kelis esminius principus, padedančius siekti ilgo ir sveiko gyvenimo:

• Saikinga mityba: „Persivalgymas yra pagrindinė ligų priežastis. Ir aš metu akmenį į dietologijos daržą. Pasenusi, prieš 100 metų sukurta kaloringumo teorija ir yra persivalgymo priežastis.“ Ji siūlo pietų patiekalus dalinti į tris dalis: vieną dalį pusryčiams, antrą patiekalą pietums, o sriubą - vakarienei.
• Maisto derinimas: „Negali būti maišomi baltymai su angliavandeniais. Skrandis virškina baltymus, dvylikapirštė - angliavandenius.“ Ji pabrėžia, kad pieno produktus ir vaisius reikia valgyti tik atskirai, su niekuo nemaišant.
• Iškrovos dienos: „Per savaitę pasidaryti bent vieną iškrovos dieną, o dar geriau - dvi. Tada galima vartoti vienos rūšies maistą, pavyzdžiui, grikius.“
• Judėjimas: „Judėjimas yra gyvybė. Lazdos nereikia perlenkti, bet judėti visada reikia ne mažiau kaip 1 val.“
• Dvasinis augimas: „Siekti dvasingumo. Neturi pykti, tegul tau kažin ką padarė, turi atleisti jiems, nes jie nežino ką daro.“

K. Vaištarienė kartu su kitais sveikuolių sąjungos veteranais dalinasi savo patirtimi seminaruose ir stovyklose, kviesdama žmones atrasti sveikesnį gyvenimo būdą.

Mitybos Klaidos ir Alternatyvos

Pasak K. Vaištarienės, viena pagrindinių mitybos klaidų yra tai, kad žmonės valgo tiesiog per daug. „Pirmiausia - valgome per daug, antra - per daug geriame, trečia - neteisingai pasirenkame produktus, susiviliojame gražiomis pakuotėmis“, - tikina moteris.

Cukrus ir riebalai: „Cukrus organizmui išvis nereikalingas, kadangi rūgština kraują, o ji pati jį vadina net kalcio grobiku, kadangi jis pasiima kalcį ir iš kaulų, ir iš dantų.“ Ji pataria per dieną suvartoti tik vieną šaukštą medaus ir nepadauginti vaisių. „Moterims per parą pakanka 2 šaukštų, o vyrams - 3 šaukštų kokybiško aliejaus. Tam geriausiai tinka alyvuogių aliejus, o nekokybiškas aliejus yra tiesioginis nuodas mūsų organizmams.“

Vanduo: „Esu prieš gryno vandens gėrimą, per visą gyvenimą bemaž nesu išgėrusi nė vienos stiklinės gryno vandens“, - atvirauja ilgus metus vegetarišką gyvenimo būdą propaguojanti moteris. Pasak jos, filosofas Vydūnas yra sakęs, kad jeigu žmogus maitinasi vegetariškai, valgo labai vandeningai, kadangi daržovėse yra 80 proc. vandens, o organizmui daugiau vandens ir nereikia, kitaip inkstai ir kepenys mirksta vandenyje, o mes nuo to tinstame, pučiamės ir storėjame. „Be to, vanduo labai šaldo organizmą - sustoja kraujas, sustoja limfa“, - dar vieną priežastį mažinti vandens gėrimą pateikia K. Vaištarienė.

Ksaveros Vaištarienės Asmeninė Patirtis ir Patarimai

K. Vaištarienė dalinasi istorijomis žmonių, kuriems jos patarimai padėjo įveikti ligas. Viena moteris, sirgusi reumatoidiniu artritu, po grikių pasninko ir sauso badavimo ėmė vaikščioti, numetė svorio, o jos dukra, turėjusi negalią, pradėjo vaikščioti. Kitas jaunas vyras, kenčiantis nuo nevalingo šlapinimosi, po grikių pasninko ir vegetarinės mitybos atsisakė vaistų ir pasijuto žymiai geriau.

Ji pabrėžia šviežių daržovių svarbą: „Todėl, kad iš jose esančių vitaminų, mineralų, fermentų mes gauname gyvybinę energiją.“ Kruopų košes ji rekomenduoja virti arba užplikyti šiltu vandeniu, o dar geriau - neplikytas ir nevirtas, tiesiog užpiltas šaltu vandeniu ir palaikytas tris valandas. Tačiau šalia kruopų būtinai turi būti šviežių daržovių ir prieskoninių žolelių.

K. Vaištarienė taip pat pataria kasdien suvalgyti po svogūną ir dvi česnako skilteles. „Vienas svogūnas kiekvieną dieną. Tokia yra viena geros sveikatos paslapčių.“

Ji skatina vengti per didelio baltymų vartojimo: „Užtenka 100 g per dieną. Baltymai - tai vėžio maistas. Jei labai mėgstate kiaušinius, pieno produktus - tikimybė po 50-ies susirgti vėžiu labai išauga.“

Ksaveros Vaištarienės Palikimas

Ksavera Vaištarienė (1932-2020) paliko ryškų pėdsaką sveikos gyvensenos propagavimo srityje. Jos knygos, tokios kaip „Mitybos abėcėlė“, „Padėkime sau“, „Sveikatos šaltiniai“ ir „Valgykime, kad gyventume“, skatina skaitytojus atsakingai rinktis maistą, derinti produktus ir ieškoti alternatyvų vaistams. Jos metodus, naudingus patarimus ir gyvensenos modelį įkvėpė Rytų medicinos patirtis ir Vydūno filosofija. Ji mokė apie meditacijos, aktyvaus gyvenimo būdo, grūdinimosi šaltu vandeniu svarbą.

„Nėra nepagydomų ligų, tik nepagydomi žmonės“, - tvirtino K. Vaištarienė. Ji tikėjo, kad pasninkas yra sidabras, o badas - auksas. Jos gyvenimo filosofija ir patirtis įrodo, kad dideli pokyčiai prasideda nuo mažų pokyčių lėkštėje, o ilgaamžiškumas ir sveikata yra pasiekiama per sąmoningą pasirinkimą.

Ksavera Vaištarienė ne tik propagavo vegetarizmą, bet ir aktyviai dalyvavo Lietuvos sveikuolių sąjungos veikloje, dalijosi žiniomis apie vaistažoles, meditacijas ir kitas sveikos gyvensenos praktikas. Ji nuolat pabrėždavo gamtos svarbą ir mokė žmones atpažinti bei naudoti augalus.

Jos požiūris į mitybą ir sveikatą buvo novatoriškas ir drąsus, skatinantis žmones mąstyti kritiškai ir ieškoti individualių sprendimų. Ksavera Vaištarienė liks atmintyje kaip stipri, išmintinga ir atsidavusi sveikatos puoselėtoja, įkvėpusi daugybę žmonių siekti geresnio gyvenimo.

tags: #ksavera #vaistariene #gime

• Priešmokyklinio ugdymo grupės formavimas
• Kaip tinkamai prižiūrėti naujagimį: 1 mėnesio gidas
• Vokiškų sauskelnių prekyba Lietuvoje: pagrindiniai niuansai
• Krikštatėvio vaidmuo ir šeimos ryšiai
• viskas, ką reikia žinoti apie vaiko kambarį „BIG“ prekybos centre