Naujai iškepti tėveliai daug laiko praleidžia bandydami iškoduoti sauskelnėse paliktas žinutes. Mažylių sauskelnių turinys išties yra svarbu nuo pat gimimo, nes kūdikio išmatos suteikia daug informacijos apie jo sveikatą. Žinios apie normalias kūdikio išmatas padeda tėvams jaustis ramiau ir atpažinti situacijas, kada reikėtų kreiptis į gydytoją.
Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą. Jį sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių mažylis „prisivalgė“ būdamas mamos pilvelyje. Mekonijus neturi kvapo. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį.
Mekonijaus pašalinimui labai svarbus priešpienis, kuris (be visų kitų naudingų savybių) veikia kaip laisvinamasis. Jeigu gimęs kūdikis per 2 dienas neišsituština, reikia pasitarti su gydytoju.

Pirmųjų šlapių sauskelnių galite tikėtis 12-24 val. po gimimo. Kai kurie naujagimiai pirmosiomis dienomis gali šlapintis raudonos ar oranžinės spalvos šlapimu - tokią spalvą suteikia šlapimo rūgšties kristalai. Tai yra normalu. Kai kurių naujagimių mergaičių sauskelnėse, makšties srityje, galite aptikti šiek tiek kraujingų išskyrų. Tai - mamos hormonų poveikis, ir tai visiškai normalu.
Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus. Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu. Žindomų kūdikių išmatos būna daug skystesnės, o varškę primenantys gumulėliai - daug smulkesni.
Pirmas 4-6 savaites žindomas mažylis tuštinsis dažniau - po 5 ar daugiau kartų. Išimtinai žindomiems mažyliams normalu tuštintis 6 ir daugiau kartų per dieną, o iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus - tuštintis po/per kiekvieną žindymą. Tačiau apskritai vaikų tuštinimosi dažnumas yra labai individualus dalykas. Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti. Ilgainiui (įprastai bent 2 sav. sulaukę ir dar vyresni) žindomi kūdikiai gali imti tuštintis dar rečiau - tik kartą per kelias dienas ar net savaitę.
Daugelis tėvų sunerimsta, jei kūdikis staiga ima tuštintis rečiau nei įprastai. Taip dažnai nutinka krūtimi maitinamiems vaikams, kai keičiasi motinos pieno sudėtis. Mamos pienas yra puikiai subalansuotas, o kūdikio virškinimo procesai - labai geri, todėl išmatų nebūna daug. Jei vaiko išmatos yra minkštos, jis gerai valgo ir priauginėja svorio, nerimauti nėra jokio reikalo. Maitinamo krūtimi kūdikio išmatos lieka minkštos, net jam tuštinantis kas antrą ar trečią dieną. Kartais žindomo mažylio sauskelnių turinyje pasirodo gelsvai žalsvas gleivių monstras, tai gali būti dėl kelių priežasčių: alergijos/jautrumo arba žarnyno infekcijos. Kai mažylis nuolat gauna daugiau pieno, gausesnio angliavandenių ir mažiau riebalų, tai gali lemti žalią tuštinimąsi.

Kai mekonijus pasišalina, mišinuku maitinamas kūdikis pradeda tuštintis tamsiai žaliomis išmatomis, rudomis arba žalsvomis. Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą. Vaikučių, maitinamų pieno mišinukais, išmatos visuomet būna kietesnės nei motinos pienu maitinamų mažylių. Besimaitinančio karvės pienu kūdikio išmatos būna šviesiai geltonos ar smėlio spalvos. Tačiau kai kurių naujagimių išmatos esti panašios į minkštą kiaušinienę ar varškės gabaliukus skystoje terpėje. Jeigu kūdikis jaučiasi gerai ir normaliai priauga svorio, jums nėra ko jaudintis.
Mišinuką naujagimio virškinimo sistema virškina lėčiau, tad ir tuštinasi jis rečiau: pirmas 4-6 sav. mišiniu maitinami mažyliai įprastai tuštinasi 1-4 kartus per parą, o iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus - dažniausiai 1-2 kartus. Jei mišinukas vaikučiui nėra idealiausias, išmatos gali būti žalsvos. Be to, tamsiai žalios išmatos yra dažnas reiškinys, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais. Kuo mažiukas rečiau tuštinasi, tuo jos žalesnės, nes ilgiau slenka žarnynu.
Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajusite kone iš karto: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol. Kai vaikas pradeda valgyti kietą maistą, jo išmatos tampa kietesnės, pasikeičia jų spalva. Neįmanoma nuspėti, kokie bus pokyčiai, bet jų tikrai bus. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai.
Kūdikio išmatų spalva nuolat keičiasi, o tėveliai jas stebi ir nerimauja. Tačiau dažniausiai nerimauti nėra ko. Išmatų spalva paprastai priklauso nuo maisto apdorojimo kūdikio organizme laiko ir virškinamuoju traktu slenkančios tulžies. Geltonos išmatos reiškia, kad pienas greitai slenka kūdikio virškinamuoju traktu. Kai šis procesas sulėtėja, išmatos tampa žalios. Kai maistas juda dar lėčiau, išmatos nusidažo ruda spalva. Tačiau yra tam tikrų spalvų ir konsistencijos pokyčių, kurie gali įspėti apie sveikatos problemas.
Balkšvos, pilkos ar baltai gelsvos, „kreidiškos“ išmatos gali rodyti sutrikusią kepenų funkciją, kad medžiagos blogai suvirškinamos ir įsisavinamos. Viena dažniausių tokių išmatų priežasčių - tulžies latakų atrezija. Į gydytoją reikia nedelsiant kreiptis tuomet, jei kūdikio išmatos yra baltos.

Kraujo išmatose gali būti dėl kelių priežasčių. Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo. Kraujo gali patekti ir žindant, jei mamos speneliai yra sutrūkinėję ir kraujuoja. Raudonas kraujas suvirškintas tampa juodu. Raudona spalva praneša apie šviežią kraują, kuris gali tekėti iš gaubtinės ar tiesiosios žarnos. Jei išmatose atsiranda kraujo, būtina informuoti gydytoją. Jei motinos krūtų oda yra įtrūkusi ir kraujuoja, kūdikis kartu su pienu praryja ir kraujo, kuris vėliau pastebimas jo išmatose. Tai nėra pavojaus signalas, o gydytojas gali atlikti tyrimą ir nustatyti, ar šis kraujas yra kūdikio, ar mamos.
Į gydytoją reikia nedelsiant kreiptis tuomet, jei kūdikio išmatos yra juodos (po mekonijaus fazės). Juoda spalva praneša apie suvirškintą kraują. Kreiptis į medikus reiktų, jeigu mažylis jau perėjo „mekonijaus fazę“, geležies papildų nevartojama, o išmatos tampa juodos. Išskirtinai retais atvejais juodos išmatos gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte.
Gleivių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Pavyzdžiui, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja. Gleivės gali rodyti žarnyno uždegimą, maisto alergiją. Kartais dėl žalių gleivėtų išmatų gali būti kaltas virusas. Jei jūsų vaikas tuštinasi žaliomis išmatomis, viduriuoja, karščiuoja ir yra neramus, kreipkitės į pediatrą.
Apie vidurių užkietėjimą praneša ne tuštinimosi nebuvimas, bet išmatų išvaizda. Jei kakučiai labai kieti ar panašūs į akmenukus, vaiką turi apžiūrėti gydytojas. Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitinamiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi). Kartais tai rodo, kad organizmui trūksta skysčių. Dirbtiniu būdu maitinamų vaikų viduriai dažniausiai būna kieti. Pirmaisiais mėnesiais maitinamų dirbtiniu būdu vaikų išmatos retai būna skystos, žalsvokos ar varškės konststensijos. Daug tėvų mano, kad jei besituštindamas kūdikis raudonuoja, jam tikriausiai užkietėję viduriai, bet paprastai taip nėra. Kūdikiai dar nemoka sutraukti pilvo raumenų ir stumti. Be to, tuštintis gulint juk yra sunkiau nei sėdint. Vienerių metų kūdikiai paprastai jau būna išmokę stumti, todėl nuo jų veidelių dingsta tėvelius neraminusi kankinio išraiška. Jei mažyliui dar nėra keturių mėnesių, be mediko konsultacijos nereikia jam duoti nieko daugiau nei pieno mišinuko arba motinos pieno. Keturių mėnesių kūdikiui jau galima duoti vandens, jei tėvai mano, kad vaikas tuštinasi kietai. Du - keturi šaukštai džiovintų slyvų tyrės kūdikiui padės, jei jam jau suėjo 4 mėn. Pasitarkite su gydytoju, jis gali rekomenduoti anksčiau pradėti duoti kietą maistą. Negaluojančiam vaikučiui reikia dažniau nei paprastai atlikti mankštelę. Laisvinančių priemonių tokiais atvejais nereikia. Laisvinamuosius vaistus ar klizmą vartokite nereguliariai, kad kūdikis prie jų nepriprastų. Pasistenkite išsiversti džiovintomis slyvomis ar kitu kietu maistu.
Dažnai tėvams sunku suprasti, kada kūdikis viduriuoja, nes naujagimio išmatos yra natūraliai skystos. Viduriavimas nebūna subtilus - išmatos dažnai išsilieja per sauskelnių kraštus. Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Viduriavimą gali sukelti alergija maistui, celiakija (glitimo netoleravimas), tačiau dažniau ir stipresnį viduriavimą lemia virusinės ligos, pavyzdžiui, norovirusas arba rotavirusas (viduriavimas būdingas ir po skiepijimo rotavirusinės infekcijos vakcina). Jei kūdikis (ypač - naujagimis) viduriuoja, nedelsdami kvieskite gydytoją. Viduriavimas gali būti viruso ar kitos kūdikiams pavojingos ligos simptomas. Viduriuojantis kūdikis karščiuoja, ir temperatūra nekrenta žemiau 38,5 laipsnių su vaistų pagalba/ kyla iki 40 laipsnių. Jei išmatos staiga tampa kitokios konsistencijos, itin vandeningos, atsiranda aštresnis kvapas (kartais ir gleivės) ir tai kartojasi daugiau nei 3 pasituštinimus iš eilės - galima įtarti viduriavimą.
| Spalva | Dažniausia reikšmė | Kada sunerimti / Papildomi požymiai |
|---|---|---|
| Juoda/Žalsvai juoda | Mekonijus (pirmosios išmatos). Susideda iš nurytų vaisiaus vandenų, gleivių, odos ląstelių, plaukelių. | Po mekonijaus fazės juodos išmatos (jei nevartojami geležies papildai) gali reikšti kraujavimą virškinamajame trakte. Kreiptis į gydytoją. |
| Geltona / Garstyčių spalvos | Normalu žindomam kūdikiui. Rodiklis, kad pienas greitai slenka virškinamuoju traktu. | Jei itin skystos ir gausios kartu su kitais simptomais (karščiavimas, neramumas), gali reikšti viduriavimą. |
| Ruda / Smėlio spalvos | Normalu mišiniu maitinamam kūdikiui. Maistas juda lėčiau nei žindomiems kūdikiams. | Jei labai kietos, panašios į akmenukus, kartu su pastangomis tuštinantis, gali reikšti vidurių užkietėjimą. |
| Žalia / Tamsiai žalia | Žindomiems: Dėl greito tranzito virškinamuoju traktu (gali gauti daugiau liesesnio, angliavandenių gausaus pieno). Mišiniu maitinamiems: Dažnai dėl geležies praturtintų mišinių. | Jei žalsvos, gleivėtos, itin skystos, kartu su karščiavimu, neramumu, vėmimu - gali būti infekcija, alergija. Kreiptis į gydytoją. |
| Balta / Pilka / Baltai gelsva | Gali rodyti sutrikusią kepenų funkciją, tulžies latakų problemas, blogą virškinimą/įsisavinimą. | Visuomet reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai yra pavojaus ženklas. |
| Raudona (su krauju) | Gali būti dėl išangės įtrūkimų (dėl kietų išmatų), mamos spenelių kraujavimo. Šviežias kraujas iš tiesiosios ar gaubtinės žarnos. | Visuomet būtina informuoti gydytoją, kad nustatytų kraujo šaltinį ir įvertintų situaciją. |
| Su gleivėmis | Dygstantys dantukai (ryjamos seilės), virusinė infekcija, maisto netoleravimas/alergija. | Jei gausios, kartu su karščiavimu, viduriavimu, neramumu - kreiptis į gydytoją. |
| Su nesuvirškinto maisto gabaliukais | Normalu pradėjus primaitinimą, kai virškinimo sistema dar mokosi virškinti naują maistą. | Jei pasikartoja nuolat, kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais (svorio nepriaugimas, virškinimo sutrikimai), pasitarti su gydytoju. |