Henrikas Dūdėnas: Biografijos Detalės ir Jo Šaknys Zarasuose

Henrikas Dūdėnas, gimęs 1933 m. gruodžio 3 d. Zarasuose, buvo žymus Lietuvos farmakologas. Mirė 2017 m. spalio 12 d. Palangoje. Šis straipsnis nagrinėja jo gimimo vietą ir gyvenimo kelią, taip pat paliečia kitų Lietuvos iškilių asmenybių, ypač partizanų, gimimo vietų reikšmę.

Henriko Dūdėno Gyvenimo ir Profesinės Veiklos Kelias

Savo aukštąjį išsilavinimą Henrikas Dūdėnas įgijo 1959 m., baigęs Kauno medicinos institutą. 1983 m. jam buvo suteiktas medicinos mokslų kandidato laipsnis, o 1990 m. jis tapo docentu. Jis buvo ir biomedicinos mokslų daktaras. Nuo 1963 iki 1983 m. H. Dūdėnas dirbo dėstytoju Kauno P. Mažylio medicinos mokykloje. Vėliau, 1966-1992 m., dėstė Kauno medicinos institute, kuris nuo 1989 m. žinomas kaip Kauno medicinos universitetas.

Be akademinės veiklos, Henrikas Dūdėnas aktyviai dalyvavo farmacijos pramonėje. 1966-1987 m. ėjo Kauno cheminės farmacijos fabriko „Sanitas“ direktoriaus pareigas. Vėliau, 1987-1991 m., buvo susivienijimo „Fermentas“ generalinis direktorius, tuo pat metu vadovaudamas ir Kauno endokrininių preparatų gamyklai. 1994-1998 m. jis buvo Kauno vaistų sandėlio generalinis direktorius.

Mokslinio darbo svarbiausios kryptys apėmė farmacijos technologijos problemas, fitoterapinio gydymo metodus ir klasikinės homeopatijos taikymą gydymui. Jo indėlis į mokslą atsispindėjo leidiniuose, tokiuose kaip „Augalai maistas, augalai vaistas“ (su kt., 1996 m.).

Partizanų Kovos ir Gimimo Vietų Reikšmė

Nagrinėjant Lietuvos partizanų istoriją, svarbu atkreipti dėmesį į jų gimimo vietas, nes tai padeda geriau suprasti jų ryšį su kraštu ir motyvaciją kovoti už jo laisvę. Daugelis šių kovotojų, kaip ir Henrikas Dūdėnas, savo šaknis turėjo konkrečiose Lietuvos vietovėse, kurios formavo jų tapatybę ir ryžtą. Šiame kontekste svarbu prisiminti ir kitų žymių asmenybių, prisidėjusių prie Lietuvos laisvės, gimimo vietas ir jų gyvenimo istorijas.

Žymūs Partizanai ir Jų Gimimo Vietos

Jonas Vilčinskas gimė 1930 m. vasario 23 d. Raseinių apskrityje, Jurbarko valsčiuje, Paantvardžio kaime, Kazimiero Vilčinsko ir Pranciškos Barčytės-Vilčinskienės šeimoje. Baigęs Jurbarko gimnaziją, dirbo Šakių rajono laikraščio redakcijoje. 1949 m. kovo mėnesį ištrėmus tėvus, jis tapo Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės Mindaugo tėvūnijos partizanu. Tais pačiais metais buvo paskirtas Vaidoto rinktinės vadu ir ėjo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto ryšininko pareigas. Vėliau, 1951 m. gruodžio 6 d., buvo paskirtas apygardos štabo viršininku. Po Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities vado Antano Bakšio-Senio žūties 1953 m. sausio 17 d., visa atsakomybė teko jauno, energingo idealisto J. Vilčinsko pečiams.

Adomas Vytautas Zakaras (metrikuose Vitautas) gimė 1923 m. sausio 11 d. Kėdainių apskrityje. Vytautas Zakaras buvo didelis patriotas, pasiryžęs žūti už Tėvynę Lietuvą. Jo namuose, Šėtos miestelyje, Vytautas Zakaras ant aukšto virš kamarytės įsirengė bunkerį ir ten gyveno tris žiemas. Ant lubų jis pasidarė dar kitas lubas, užpylė žemėmis, o tarpas tarp lubų buvo apie 60 cm. Čia jis slėpdavosi ir miegodavo, tik pavalgyti išlįsdavo. Šį bunkerį Vytautas pasidarė pats. Juzė Kiškytė-Ambrazevičienė prisimena: „Kai ateidavo į kambarį valgyti iš slėptuvės, dažnai kalbėdavo: „Jei sulauksim laisvės, nepaprastai laimingi būsime, ir jūs, ir mes...“ Deja, jam nebuvo lemta sulaukti tos laisvės.“

Jonas Černiauskas - Vaidotas gimė 1920 metais Užtakų kaime. Visame kaime garsėjo kaip linksmas vyras ir muzikantas. Gerai grojo gitara, su draugais buvo sudaręs orkestrėlį. Mokėsi Vilniaus geležinkeliečių mokykloje, tačiau jos nebaigė. Jau 1945 metais subūrė besipriešinantį būrį.

Aleksandras Milaševičius gimė 1906 m. rugpjūčio 25 d. Seinuose (dabar Lenkijos teritorija), tarpukario Lietuvos spaustuvininko Otono Milaševičiaus šeimoje. Baigęs Veisėjų gimnazijos keturias klases, 1924 m. spalio 5 d. pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Po karo mokyklos baigimo tarnavo jaunesniuoju karininku husarų pulke. Jam buvo suteikti kavalerijos jaunesniojo leitenanto, leitenanto, o 1937 m. lapkričio 23 d. - kapitono laipsniai. Jis buvo karys, kaip žmonės sako, iš Dievo malonės. Per vokiečių okupaciją buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenės kavaleriją. 1944 m. bombarduojant Drezdeną žuvo jo šeima. Vėliau aktyviai įsitraukė į Žemaičių apygardos veiklą, o 1948 m. gegužės 5 d. tapo vienu iš Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities vado Jono Žemaičio-Vytauto pavaduotojų.

Izidorius Pucevičius, Žaliosios partizanų rinktinės įkūrėjas, gimė 1901 m. gruodžio 22 d. Panevėžio apskrities Šeduvos valsčiaus Naujasodžio kaime, pasiturinčio ūkininko Juozo Pucevičiaus šeimoje. 1922 m. baigė Šeduvos progimnaziją ir pradėjo mokytojauti. Vėliau įstojo į karo mokyklą Kaune, kurią baigė 1927 m. rugsėjo 7 d., jam buvo suteiktas aviacijos leitenanto laipsnis. Tarnybos metu I. Pucevičius atliko per 200 skrydžių. Jis sakė: „Laisvė ne išmalda, kurią gali kas nors duoti. Laisvė - tai garbė, teisė būti savarankišku. Ją reikia iškovoti.“

Vladas Montvydas gimė 1911 m. rugsėjo 9 d. Gatautiškės kaime, Šilalės rajone. Jo tėvai buvo Gatautiškės dvaro darbininkai. Artėjant antrajai sovietų okupacijai, V. Montvydas pasirinko ginti tėvynę gimtajame krašte ir pradėjo organizuoti Lietuvos laisvės armijos Vanagų grupę.

Juozas Albinas Lukša gimė 1921 m. rugpjūčio 10 d. Marijampolės apskrities Veiverių valsčiaus Juodbūdžio kaime, ūkininkų Onos ir Simono Lukšų šeimoje. 1940-1941 m., pirmosios sovietų okupacijos metu, priklausė Lietuvių aktyvistų frontui (LAF).

Bronius Puodžiūnas-Garsas kilęs iš Smalinos kaimo (Anykščių r.). Jo tėvas Petras Puodžiūnas buvo ūkininkas, o šeima turėjo 20 ha žemės. Pokario metais B. Puodžiūnas išėjo partizanauti ir vadovavo Vytauto apygardos Deimanto rajono Perkūno būriui.

Archyviniai Duomenys ir Asmenvardžių Rodyklės: Istorijos Pėdsakai

Istorinių dokumentų ir archyvinės medžiagos tyrimai yra nepaprastai svarbūs, norint tiksliai nustatyti asmenų gimimo vietas ir atkurti jų biografijas. Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos svetainėje yra vertingų Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios dokumentų. Tarp jų - XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios priešjungtuvinės apklausos knygos, rašytos rusų kalba, taip pat 1904-1941 m. lietuvių kalba rašyti užsakai, 1932-1940 m. vykusių jungtuvių (santuokos), 1917-1918 m. gimimo ir krikšto, 1913-1930 m., 1938-1946 m. mirties metrikų knygos bei įvairiais metais sudaryti gyventojų sąrašai.

Užsakuose ir jungtuvių metrikuose galima rasti ne tik jaunųjų pavardes ir vardus, bet ir jų kilimo bei gyvenamąją vietą (beveik visada ir parapiją). Šie vietovardžiai padeda identifikuoti ieškomus asmenis, o jų formos, vartosena ir rašyba domina kalbininkus, istorikus, kartografus ir etnokultūros tyrėjus.

1932-1940 m. jungtuvių metrikuose pateikiama kur kas daugiau informacijos, įskaitant:

• Jaunojo vardas ir pavardė.
• Jaunosios vardas ir pavardė.
• Ar pažymėta - našlys ar našlė.
• Kada palaimintas moterystės ryšys.
• Kuomet išėjo užsakai.
• Kame ir koks kunigas palaimino.
• Ar buvo jaunavedžių išreikštas sutikimas.
• Kuo jaunasis užsiima, kur prisirašęs, gyvena, kurios parapijos, kiek turi metų, kurios tikybos ir kur krikštytas (krikšto metrikų numeris, metai).
• Kuo jaunoji užsiima, kur prisirašiusi, gyvena, kurios parapijos, kiek turi metų, kurios tikybos ir kur krikštyta (krikšto metrikų numeris, metai).
• Kas buvo liudytojai.

Lietuvos Partizanų Gimimo Vietų Apžvalga

Šioje lentelėje apibendrinamos žymių Lietuvos partizanų gimimo vietos, atspindinčios jų geografines šaknis ir ryšį su gimtine.

tags: #kokiame #kaime #gime #dudenas #henrikas

• Daugiau apie socialinės globos paslaugas
• Kaip baigiasi priešmokyklinis ugdymas
• Kada verta važiuoti į polikliniką su vaiku?
• Plačiau apie specializuoto ugdymo tradicijas „Saulutėje“
• Apie žindymą ir jo naudą