Dvynukų gimimo tikimybė: veiksniai, tipai ir priežiūra

Tiek, kiek gyvuoja žmonija, egzistuoja ir noras planuoti norimos lyties vaiką. Teorijų, kaip susilaukti norimo berniuko ar geidžiamos mergaitės, yra daugybė, tačiau nei vienos jų nepatvirtino mokslas. Tuo tarpu šeimos nenustoja svajoti ne tik susilaukti norimos lyties mažylio, bet ir dvynukų. Šią informaciją skiriame moterims, kurios paslapčia vis dar svajoja susilaukti ne vieno, o iš karto dviejų vaikučių.

Paieškos langelyje suvedus raktažodžius „noriu dvynukų“, atsiranda keli šimtai tūkstančių straipsnių variantų. Tokias temas moterys gvildena interneto forumuose, kalbasi apie tai draugių ir bičiulių rateliuose. Tai tebėra tema, kuri aktuali ir įdomi planuojantiems šeimos pagausėjimą.

Kodėl šeimos nori dvynukų? Priežasčių gali būti įvairių. Vienos šeimos nori, kad per vieną kartą jų šeima padidėtų kaip galima daugiau. Kaip sakoma, vienu šūviu du zuikiai bus nušauti. Kiti tiki, kad augti dviem vienodo amžiaus vaikams šeimoje yra labai smagu, jie yra likimo apdovanoti visada šalia turėti ištikimą draugą ir žaidimų partnerį. Tai tarsi laimingas loterijos bilietas, kurį įsigijęs užtikrini vaikams turėti ir brolį, ir draugą viename asmenyje. Pasitaiko ir dar įdomesnių motyvų, kodėl šeimos mielai augintų dvynukus - kai kurioms moterims matyti du vienodai aprengtus dvynukus yra tiesiog gražu. Dar kitas moteris ši svajonė lydi nuo vaikystės, kai dvynukus jos žaisdavo vienodai rengdamos lėles.

Dvynukų tipai

Dvynukų gimimas yra ypatingas ir dažnai intriguojantis reiškinys. Nors dvynukai nėra labai dažni, vis dėlto daugeliui žmonių kyla klausimas, kokia tikimybė jų susilaukti ir, kokie veiksniai tam turi įtakos. Prieš kalbant apie tikimybę, svarbu suprasti, kad yra dvi pagrindinės dvynukų rūšys: identiški ir neidentiški dvyniai.

Identiški (monozigotiniai) dvyniai

Identiški dvynukai (monozigotiniai dvyniai) susidaro, kai vienas apvaisintas kiaušinėlis dalijasi į dvi dalis, sukeldamas dviejų genetiškai identiškų embrionų formavimąsi. Ši rūšis yra retesnė ir nepriklauso nuo paveldimumo. Identiški dvyniai gimsta tuomet, kai būna apvaisinama viena kiaušialąstė, o zigota dalijasi į du embrionus. Identiški (monozigotiniai) dvyniai yra tos pačios lyties, yra panašūs kaip du vandens lašai.

Neidentiški (dizigotiniai) dvyniai

Neidentiški dvynukai (dizigotiniai dvyniai) atsiranda, kai dvi atskiros kiaušialąstės apvaisinamos dviem skirtingomis spermatozoidų ląstelėmis. Tokie dvynukai nėra genetiškai identiški ir gali skirtis pagal lytį. Neidentinių dvynukų tikimybė yra labiau susijusi su paveldimumu ir aplinkos veiksniais. Neidentiški dvynukai gimsta tada, kai pastojimo metu apvaisinami du kiaušinėliai. Tokiu atveju kiekvienas būsimas vaikelis turi savo atskirą placentą gimdoje. Gimę dvyniai būna skirtingų lyčių, jie bus panašūs vienas į kitą, bet ne kaip du vandens lašai, o kaip šeimoje būna panašūs broliai ir seserys.

Kitos dvynukų formavimosi galimybės

Dar yra keletas kitų variantų, kaip gali susiformuoti dvyniai. Pavyzdžiui, hemizigotiniai - jie susiformuoja, kai viena kiaušialąstė būna apvaisinta dviejų skirtingų spermatozoidų. Tai įvyksta ypač retai, bet yra užfiksuotas ir toks atvejis. O kur dar trinukai ir t.t.

Veiksniai, didinantys dvynukų gimimo tikimybę

Yra veiksnių, kurie kiek didina tikimybę susilaukti dvynių, bet šimtaprocentinių garantijų nėra. Viskas priklauso nuo laiko, nuo biologinių veiksnių derinio - būtent tai sukuria tinkamą terpę moters organizme. Tam tikri veiksniai didina tikimybę susilaukti dvynių, tačiau šimtaprocentinių garantijų duoti neįmanoma.

1. Genetinis polinkis ir paveldimumas

Svarbiausias veiksnys - genetinis polinkis turėti dvynukus, tai yra, jeigu šeimoje ar giminėje yra buvę dvynių atvejų. Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos dvynukų gimimui, yra paveldimumas. Jei jūsų šeimoje jau buvo dvynukų, ypač jei motina ar jos linija yra linkusi turėti dvynukus, jūsų tikimybė susilaukti dvynukų yra didesnė.

Genetika: dizigotiniai (neidentiški) dvyniai yra susiję su paveldimumu, t.y. jeigu moters giminėje yra buvę dvynukų, jos šansai pagimdyti dvynukus yra didesni, nei moters, kurios giminėje dvynių nebuvo arba jie labai reti. Jei abiejų, vyro ir moters, šeimose yra dvynių, tuomet tikimybė susilaukti dvynukų taip pat, didėja. Ypač dizigotinių.

Mokslininkai identifikavo dviejų genų variacijas, kurios 29 proc. didina tikimybę susilaukti identiškų dvynių. Vienas iš šių genų skatina folikulus stimuliuojančio hormono (FSH), kuris susijęs su ovuliacija, gamybą, kitas veikiausiai turi įtakos tam, kaip kiaušidės reaguoja į FSH. Dalis tyrimų rodo, kad neidentiški dvyniai gali gimti ir dėl itin geros tėvo spermos kokybės. Identiški dvyniai gimsta atsitiktinai, tad tai nesusiję su genetika ir nėra giminės ypatumas. Kita vertus, JAV nacionalinio sveikatos instituto duomenimis, nedideliame kiekyje giminių pastebimas dažnesnis identiškų dvynių gimimas, tai rodo, kad čia galima ir genetinė sąsaja. Iki šiol neaišku, kodėl susiformuoja identiški dvyniai. Yra teorija, kad galbūt tai susiję su genais, turinčiais įtakos ląstelių sulipimui.

2. Motinos amžius

Vyresniame amžiuje (ypač po 30 metų) moterys turi didesnę tikimybę susilaukti dvynukų. Tai atsitinka dėl to, kad su amžiumi didėja tikimybė, kad per vieną ovuliacijos ciklą išsiskirs daugiau nei viena kiaušialąstė. Moterys, vyresnės nei 30 metų, turi didesnę galimybę susilaukti kelių vaisių. Suaugusių moterų hormoniniai pokyčiai paruošia jų organizmą išleisti daugiau nei vieną kiaušialąstę per mėnesį.

Statistiniais duomenimis, vos 2 proc. vyresnių nei 25 m. moterų pagimdo dvynius, o jau 5 proc. 35-39 m. moterų susilaukia dvynių. Jei esate vyresnio amžiaus ir vis dar vaisinga, tikimybė susilaukti dvynių padidėja - net 7 proc. vyresnių nei 40 m. moterų pagimdo dvynius. To priežastis gali būti folikulus stimuliuojantis hormonas, kurio vyresnių nei 35 m. moterų organizme gaminasi daugiau, todėl menstruacijų ciklo metu susiformuoja keli kiaušinėliai.

3. Kūno sudėjimas ir ūgis

Moterys, turinčios didesnį kūno masės indeksą (KMI) arba aukštesnio ūgio, gali turėti didesnę tikimybę susilaukti dvynukų. Nors šis ryšys nėra pilnai suprantamas, manoma, kad papildomas kūno riebalų kiekis gali turėti įtakos hormonų lygiui. Manoma, kad didesnį svorį ir ūgį turinčios moterys dažniau susilaukia dvynukų, negu lieso kūno sudėjimo moterys.

Netikėtas veiksnys, didinantis šansų susilaukti dvynių, yra kūno masės indeksas (KMI). Vieno tyrimo duomenimis, nutukusioms moterims su didesniu nei 30 KMI didėja tikimybė pagimdyti dvynius.

Jei jūsų ūgis didesnis nei 1,67 m, padidėja tikimybė susilaukti dvynių. Amerikiečių akušeris Gary‘s Steinmanas atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 129 dvynių motinos, ir pamatė, kad visų šių moterų ūgis buvo didesnis nei 1,67 m. Tai susiję su polipeptidu (IGF), kuris panašus į insuliną. Šį polipeptidą stimuliuoja žmogaus augimo hormonas, o IGF didina ovuliaciją. Aukštesnių žmonių organizme didesnis kiekis IGF.

4. Pagalbinis apvaisinimas ir vaisingumo gydymas

Kai taikomas pagalbinis apvaisinimas, daugiavaisio nėštumo tikimybė išauga daugiau kartų. Taip pat dvyniai neretai gimsta po nevaisingumo gydymo, kuomet vaistais būna stimuliuojama moters ovuliacija. Daugiavaisiai nėštumai dažni pagalbinio apvaisinimo metu, kuomet į moters gimdą įsodinama daugiau negu vienas embrionas.

Moterims, kurios naudoja pagalbinio apvaisinimo technologijas, tokias kaip IVF (in vitro apvaisinimas), dažniau pasitaiko daugiavaisiai nėštumai, nes procedūros metu į motinos gimdą įdedama daugiau nei vienas embrionas. Apskritai dvynių gimimų padaugėjo, kai padažnėjo dirbtinio apvaisinimo atvejų. Manoma, kad nuo 1980 iki 2009 m. dvynių gimimų pagausėjimas dviem trečdaliais susijęs su dirbtiniu apvaisinimu ir ovuliaciją stimuliuojančiais vaistais.

Per pastaruosius dešimtmečius daugiavaisio nėštumo atvejų pagausėjimą daugiausiai lėmė dvi priežastys. Viena iš jų - nevaisingumo gydymui taikoma kiaušidžių stimuliacija bei pagalbinis apvaisinimas, kai jo metu į įsčias įsodinamas ne vienas embrionas.

5. Kiti veiksniai

• Hormoniniai kontraceptikai: Jeigu iki pastojimo gėrėte hormoninius kontraceptikus, atsisakius jų ir pradėjus planuoti vaiką, yra tikimybė susilaukti dvynių. Šansų pagimdyti dvynius padaugėja ir tokiu atveju, jei neseniai nustojote vartoti hormonines tabletes. Kol organizmas pratinasi prie hormonų lygio, nustojus vartoti kontraceptines piliules, didėja tikimybė, kad per ovuliaciją organizmas pagamins kelis kiaušinėlius. Tiesa, šiai teorijai pagrįsti reikalingi išsamesni tyrimai.
• Ankstesni gimdymai: JAV nėštumo asociacijos duomenimis, jei moteris ne kartą gimdžiusi, didesni šansai susilaukti dvynių. Tiesa, medikams ir mokslininkams ne visai aišku, kodėl taip yra. Manoma, kad dvynius dažniau gimdo moterys, jau turinčios vaikų, o ne tada, kai planuoja pirmagimį.
• Žindymas: Dar vienas įdomus mediko G. Steinmano tyrimo faktas - pasirodo, jei maitinote krūtimi pirmus savo kūdikius, vėliau daugėja šansų pagimdyti dvynius. O kuo ilgiau žindėte, tuo didesnė tikimybė pagimdyti dvynius. Taip yra dėl didelio IGF polipeptido lygio krūtimi maitinančių moterų organizme.
• Geografinė vietovė ir etninė kilmė: Tyrimai rodo, kad dvynukų gimimo tikimybė skiriasi priklausomai nuo geografinės vietovės ir etninės kilmės. Pavyzdžiui, Afrikos tautose dvynukai gimsta dažniau, o Azijos tautose - rečiau. Pavyzdžiui, azijietės arba afroamerikietės turi daugiau šansų pagimdyti dvynius, negu kitos moterys.
• Seksualinis aktyvumas: Dvynukai gimsta poroms, kurios nesiskundžia seksualiniu apetitu.

Mitybos įtaka

• Folio rūgštis ir multivitaminai: Jei prieš pastojimą ir po jo vartojote daug folio rūgšties papildų, tai didina tikimybę susilaukti dvynių. Dabar mokslininkai teigia, kad padėti gali ir multivitaminai. Vieno tyrimo duomenimis, folio rūgšties ir multivitaminų prieš pastojimą ir po jo vartojusioms moterims buvo daugiau šansų pagimdyti dvynius. Tačiau buvo ir įrodymų, kad didelės folio rūgšties ir multivitaminų dozės prieš pastojimą ir nėštumo pradžioje kelia persileidimo riziką. Bet kokiu atveju, didelės minėtų vitaminų dozės ilgalaikėje perspektyvoje turi nepageidaujamų poveikių, taigi nereikėtų viršyti medikų rekomenduojamos folio rūgšties dienos normos.
• Pieno produktai: Manoma, kad reguliariai pieno produktus valgančios moterys turi daugiau šansų susilaukti dvynukų, negu tos, kurios šių produktų atsisako. Yra tyrimų, rodančių, kad valgant pieno produktų moterims penkis kartus padidėja tikimybė susilaukti dvynių. Galbūt taip yra todėl, kad piene yra polipeptido IGF, o jis didina kiaušidžių jautrumą folikulus stimuliuojančiam hormonui (FSH) ir skatina ovuliaciją. Po augimo hormono injekcijų gyvūnų organizmas ima gaminti daugiau IGF, paskui IGF patenka į pieną. Šalyse, kuriose galvijams leidžiama augimo hormono, gali būti didesnis dvynių gimstamumo lygis. Pavyzdžiui, tai laikoma viena iš priežasčių, kodėl JAV padažnėjo dvynių gimimų.
• Egzotiški produktai: Nėra garantijų, kad susilauksite dvynių, net jei vartosite ananaso šerdies, batatų ir peruvinės pipirnės šaknies miltelių. Nigerijoje, Jorubalando regione, kuriame valgoma daug batatų, pastebėta didesnis dvynių gimstamumas, bet iki šiol ši teorija moksliškai nepagrįsta. Gali būti, kad Jorubalando moterys turi tam tikrų genetinių ypatumų, todėl dažniau gimdo dvynius.

Dvynukų gimimo tikimybė ir statistika

Kaip rodo statistika, dvynukai gimsta maždaug 1 kartą iš 90-100 gimdymų. Tačiau reikia atminti, kad ši statistika atspindi tik natūraliu būdu pradėtų vaikučių gimdymus. Apskritai, dvynukų gimimo tikimybė yra maždaug 3 iš 100 gimdymų, arba 1 iš 33. Tačiau šie skaičiai gali skirtis priklausomai nuo anksčiau minėtų veiksnių.

Anksčiau dvynių susilaukdavo viena pora iš 80. Šiuo metu tikimybę susilaukti dvynių turi viena pora iš 60.

Vidutiniškai, pasaulyje dabar iš 1000 gimdymų 12 kartų gimsta dvynukai. Šis rodiklis yra didžiausias per ištisus dešimtmečius, o galimai - ir per visą istoriją. Palyginus su panašiais duomenimis, gautais iš XX amžiaus devintojo dešimtmečio, pasirodo, kad dabar dvynukai gimsta 30 procentų dažniau, nei minėtu laikotarpiu. Kitaip tariant, devintajame dešimtmetyje iš 1000 gimdymų 9,1 karto gimdavo dvynukai - kai tuo tarpu dabar šis rodiklis siekia 12.

2019 metais Lietuvoje gimdė daugiau nei 24 tūkstančiai moterų, iš kurių 1,6 proc. susilaukė dvynių.

Įdomūs faktai apie dvynius

• Gineso rekordų knygoje yra įrašytas įdomus faktas, kai viena amerikietė pagimdė dvynius, amžiaus skirtumas tarp kurių yra 84 dienos (duktė Ana gimė 1995 metais lapkričio 11 dieną, o sūnus Erikas - vasario 2 dieną 1996 -aisiais metais).
• Per pastaruosius dešimtmečius daugiavaisio nėštumo atvejų pagausėjimą daugiausiai lėmė dvi priežastys: nevaisingumo gydymui taikoma kiaušidžių stimuliacija bei pagalbinis apvaisinimas, kai jo metu į įsčias įsodinamas ne vienas embrionas, ir vis didėjantis vidutinis gimdyvių amžius.

Daugiavaisio nėštumo rizika ir priežiūra

Daugiavaisis nėštumas ir gimdymas yra priskiriamas didelei rizikai, todėl tokių moterų nėštumo ir gimdymo priežiūrai reikalingos atitinkamos sąlygos ir ilgametė gydytojų patirtis. Daugiavaisis nėštumas yra laikomas didelės rizikos nėštumu, tik 15-30 proc. atvejų eiga būna fiziologinė.

C. Mondenas sako, kad tai yra itin svarbu, kadangi gimdant dvynukus didėja kūdikių mirštamumo tikimybė - o taip pat komplikacijų motinoms nėštumo ir gimdymo metu tikimybė. Pasaulinės duomenų laboratorijos direktorius ir Radboudo universiteto Ekonomikos bei žmonių vystymosi fakulteto profesorius Jeroenas Smitsas pažymi, kad užsacharės Afrikoje pirmaisiais metais daugeliu atvejų miršta vienas iš dviejų dvynių, o anot jų ankstesnių tyrimų, tai sudaro apie 200 000 - 300 000 vaikų kasmet.

Galimos komplikacijos motinai ir vaisiui

Esant daugiavaisiui nėštumui, motinai ir vaisiui gali būti beveik visos su nėštumu susijusios komplikacijos. Komplikacijos yra dažnos bet kokio nėštumo metu, nepriklausomai nuo kūdikių skaičiaus gimdoje.

• Priešlaikinis gimdymas: Priešlaikinis gimdymas yra dažniausia dvynių ar daugiavaisio nėštumo komplikacija. Tikimybė, kad dvyniai gims neišnešioti, yra šešis kartus didesnė nei esant vienam vaisiui. Per anksti (anksčiau nei 37 savaitės), gimsta apie 40-50 proc. dvynių.
• Nevienodas vaisių augimas: Bene dažniausia dvyniams būdingų problemų - nevienodas jų augimas įsčiose. Dėl įvairių priežasčių skiriasi jų aprūpinimas maisto medžiagomis bei deguonimi. Vieno iš dvynių augimas atsilieka, jo kraujotaka silpnėja. Daugiau nei pusė daugiavaisio nėštumo atvejų susiduria su komplikacijomis dėl vieno iš kūdikių augimo. Ši būklė vadinama intrauterinio augimo apribojimu.
• Dvynių transfuzijos sindromas: Dažniausia iš jų - dvynių transfuzijos sindromas. Tai nutinka maždaug 1 iš 8 identiškų dvynių porų. Tai labai sunki komplikacija ir laiku nesuteikus reikiamo gydymo baigiasi abiejų vaisių žūtimi. Identiškiems dvyniams su ta pačia placenta gali išsivystyti dvynių ir dvynių perpylimo sindromas. Esant tokiai būklei, kūdikiai dalijasi krauju, todėl vienas kūdikis gauna daugiau kraujo nei kitas.
• Nykstančių dvynių sindromas: Tai yra vieno iš kūdikių persileidimas dvynių nėštumo metu.
• Gestacinis diabetas: Nėščios moterys vystosi diabetas dėl padidėjusio hormonų kiekio iš placentos. Daugiavaisio nėštumo metu didėjant placentų skaičiui, gali padidėti ir gestacinio diabeto rizika.
• Nėštumo hipertenzija: Panašiai kaip diabetas, nėščioms moterims gali pasireikšti nėštumas hipertenzija.
• Placentos atsiskyrimas: Kai kurioms moterims prieš gimdymą placenta gali atsiskirti nuo gimdos sienelių.
• Pogimdyminė depresija: Tyrimai taip pat rodo, kad po gimdymo tikimybė Depresija yra daug motinų, turinčių dvynius ar kelis vaikus.

Nėštumo stebėjimas ir gydymas

Ultragarsinis tyrimas yra vienintelis patikimas būdas anksti nustatyti daugiavaisį nėštumą. Labai svarbu, kad tai būtų diagnozuota jau nėštumo pradžioje. Nėščiųjų patikra ultragarsu atliekama nuo 11 iki 14 nėštumo savaitės. Atlikdami šį tyrimą, mes patiksliname nėštumo trukmę, nustatome, kiek yra vaisių, išmatuojame jų dydį, ieškome, ar nėra chromosomų anomalijų požymių bei didelių vaisiaus raidos ydų, kurias jau patikros metu įmanoma pastebėti. Tik ultragarso tyrimas gali nustatyti ir patvirtinti kūdikių skaičių gimdoje. Nuskaitymas padeda sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui patikrinti gimdoje augančių vaisių skaičių.

Kai nustatomas dvynių tipas, sudaromas tolesnis nėščiosios priežiūros ir ultragarsinių tyrimų planas. Jei dvyniai neidentiški, kitas tyrimas ultragarsu (kaip ir besilaukiant vieno vaisiaus) dažniausiai atliekamas 18-20 nėštumo savaitėmis. Jei nėštumo pradžioje sužinoma, kad laukiamasi identiškų dvynių, 16-ąją nėštumo savaitę moteris turi atvykti konsultacijai ir ultragarsiniam ištyrimui į perinatalinį centrą. Tyrimų metu patikslinama, ar dvyniai vienodai auga, ar nematyti pirmųjų dvynių transfuzijos sindromo požymių. 2020 metais pirmą kartą Lietuvoje Kauno klinikose sėkmingai išgydytas dvynių transfuzijos sindromas.

Labai svarbu laiku pastebėti gresiančio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo požymius. Pavyzdžiui, tam tikrose situacijose ultragarsu ištiriamas gimdos kaklelis, siekiant išsiaiškinti, ar jis nesutrumpėjęs ir praviras.

Ar įmanoma išvengti rizikos? Kadangi dažniausiai tai pasitaiko dėl nevaisingumo gydymo, sumažinti riziką yra įmanoma. Gydymas turi būti gerai apgalvotas ir įrodymais pagrįstas. Ypač atkreipiant dėmesį į stimuliaciją gonadotropinais ir IUI ciklus - svarbu taikyti tinkamas dozes ir sekti kiaušidžių atsaką. Jei įtariama rizika, stimuliacija gali būti atšaukiama ir gydymas šiek tiek nukeliamas. Technologijoms ir specialistų įgūdžiams tik gerėjant, pasaulyje vis daugiau šalių ir institucijų taiko vieno embriono perkėlimo techniką. Tai visiškai panaikina daugiavaisio nėštumo ir su juo susijusių rizikų tikimybę. Visgi kiekvieną atvejį yra svarbu įvertinti atskirai, atsižvelgiant į moters amžių, embrionų kokybines savybes bei kitus aspektus. Tam yra net sudarytos oficialios instrukcijos.

Dvynių nėštumas reikalauja dažnesnių apsilankymų prieš gimdymą nei vienas nėštumas. Kalorijų suvartojimas turėtų būti optimalus visų kūdikių ir motinų augimui ir gerėjimui. Tyrimai rodo, kad besilaukianti mama turėtų suvartoti papildomai 300 kalorijų kiekvienam kūdikiui. Dvynių nėštumo metu labai svarbu hidratuoti save ir pakankamai pailsėti, kad susidorotumėte su stresu ir diskomfortu. Visada rinkitės sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, turintį kelių gimdymų patirties, kad procesas būtų lengvesnis. Gydytojai turi atidžiai stebėti priešlaikinio gimdymo komplikacijas ir vaisiaus augimo apribojimus.

Krizinėje situacijoje dažniausiai jaučiamės nesaugūs, jaučiame didelį nerimą, esame sutrikę. Mums gali padėti kiti žmonės ir geri tarpusavio ryšiai. Kai užsidarome savyje, atsiribojame, viską išgyvename kur kas sunkiau, galime patirti vienišumo jausmą. Kalbėkime vieni su kitais ir dalykimės savo rūpesčiais. Kalbėjimas gali padėti rasti problemų sprendimo būdus. Jei tokios pagalbos per mažai, drąsiai kreipkimės į specialistus ar žmones, išgyvenusius panašią patirtį. Rekomendacija moteriai (porai), išgyvenančiai krizinį nėštumą: kreipkitės konsultacijai. Psichologo konsultacija - tai pagalba suprasti save ir savo situaciją tam, kad kuo lengviau priimtume sprendimus ir galėtume įveikti sunkumus.

Gimdymo eiga

Dvynių gimdymas yra iššūkis. Kada reikėtų sužadinti gimdymą, jei jis neprasidėjo savaime, priklauso nuo daug aplinkybių. Jei gimdoma identiškus dvynius, tuomet gimdymas sužadinamas anksčiau (esant 36-37 nėštumo savaitėms). Identiški dvyniai turi bendrą placentą, kurioje yra kraujagyslinių jungčių, todėl ilgesnis buvimas įsčiose gali būti pavojingas. Apie 50 proc. moterų, kurios laukiasi dvynių, atliekama cezario pjūvio operacija. Planuojant gimdymą, reikia įvertinti daug veiksnių bei aplinkybių. Tam, kad dvyniai gimtų kiek įmanoma saugiau, medikai turi būti pasiruošę suteikti skubią ir neatidėliotiną pagalbą tiek gimdyvei, tiek naujagimiams. Moterys, gimdančios dvynius, kraujuoja dažniau nei gimdančios vieną naujagimį.

tags: #kokia #tikimybe #kad #gims #dvynukai

• Skaitykite apie ugdymą šiuolaikiniame darželyje
• Kaip gimimo data veikia santykius: numerologijos įžvalgos
• piešimo vandeniu kilimėlis
• Lietuvos įžymybės, gimę lapkritį
• Vida Asijavičienės darbai