Įtaka vaisiui: kaip nėščiosios kvėpavimas veikia kūdikį
Kvėpavimas yra gyvybiškai svarbus procesas, ypač nėštumo metu, kai moters organizmas patiria daugybę pokyčių, siekiant palaikyti save ir augantį vaisių. Nėščiosios kvėpavimo kokybė ir technika gali turėti tiesioginę įtaką vaisiaus sveikatai ir vystymuisi. Šiame straipsnyje gilinsimės į tai, kaip sąmoningas kvėpavimas gali padėti ne tik nėščiajai, bet ir jos kūdikiui.
Prigimtinis kvėpavimas: grįžimas prie natūralumo
Prigimtiniu kvėpavimu kvėpavome nuo pat gimimo, pirmaisiais gyvenimo metais. Šis kvėpavimas labai atpalaiduotas, natūralus ir sau patogus. Mes sėkmingiausiai veikiame atsipalaidavę, o iškvepiant atsipalaiduojame. Sąmoningumas taisyklingai kvėpuojant yra labai svarbus, nes tai padeda budinti prigimtinį kvėpavimą, siekti jį atsiminti ir susigrąžinti į dabartį. Tai, ką bent kartą sąmoningai patyrėme, galime pakartoti.
Įkvepiame ne tik orą, bet ir gyvybinę energiją - įkvepiant kviečiame ją per save tekėti. Iškvepiant ne tik atsipalaiduojame, bet ir paleidžiame juntamą ar nejuntamą, suvokiamą ar nesuvokiamą įtampą ar skausmą. Taip vyksta bet kokios įtampos paleidimas ją iškvepiant gyvybinės energijos pagalba. Įpraskime iškvepiant paleisti įtampą, baimes, skausmą, rūpesčius, nuovargį. Didesnis energijos kiekis iššaukia valymą - detoksikaciją. Išmokime kvėpuoti sąmoningai ir vaduotis nuo įtampų. Prigimtinis kvėpavimas yra prevencija ligoms, fizinėms ir psichinėms. Jis detoksikuoja - kvėpavimo sistema atsakinga už 70 proc. valymo procesų. Stiprina imunitetą - kuo daugiau deguonies ir hemoglobino kraujyje, tuo geriau panaudojamos maistinės medžiagos. Tai prigimtinis kvėpavimas, kokiu kvėpavome pirmaisiais savo gyvenimo metais. Mums tereikia jį prisiminti ir susigrąžinti. Sąmoningai budiname savo prigimtinį kvėpavimą, jo dėka - prigimtinę būseną.
Kvėpavimas pro burną nėštumo metu
Nors kvėpavimas pro nosį yra laikomas sveikesniu, nėštumo pabaigoje, kai kvėpavimas tampa sunkesnis dėl augančio vaisiaus, kvėpavimas pro burną gali būti alternatyva. Kvėpuojant pro burną, galima lengviau išlyginti įkvėpimo ir iškvėpimo trukmę. Greitesnis, negilus kvėpavimas, aktualus nėštumo pabaigoje, gali kompensuoti įkvėpimo gilumą. Kvėpuojant pro burną valymo procesai stipresni. Sujungtas kvėpavimas be fizinio krūvio lemia didesnį deguonies, energijos kiekį. Valymas pirmiausiai pasijunta mūsų kūno įtampų sankaupų vietose.
Kvėpavimas nekelia skausmo, o parodo, kur ir kokį skausmą turime savyje. Skausmas būna fizinis, emocinis, mentalinis. Kvėpuojant išryškėja tai, kas mums kenkia, mus sąlygoja. Kvėpuojant pro burną iškyla stipriausi, seniausi skausmai. Dauguma mumyse esančių įtampų nereikšmingos, todėl lengvai paleidžiamos. Vaikiškai paprastai iškvepiant paleiskime bet kokio pobūdžio skausmą. Kvėpavimas moko susitaikymo su tuo, ko negalime pakeisti. Susidūrus su dideliu skausmu, jį priimame, susitaikome su juo ir jį paleidžiame.
Skausmas mus moko! Suvokus skausmą kaip pamoką, keičiasi santykis su skausmu. Mes galime nepriklausyti nuo skausmo, ir jis mūsų nebevaldys. Keiskime savo požiūrį į skausmą! Išmokime į skausmą reaguoti sąmoningai, racionaliai. Pavyzdžiui, gimdymo sąrėmių skausmas yra neišvengiamas, tad su juo teks tiesiog išbūti. Būna fiziologiškai mums būdingas skausmas, yra fizinio poveikio kūnui iššauktas skausmas, o gali būti emocinis, mentalinis skausmas.
Daugiau dėmesio skiriame stipresniam skausmui. Skausmo sankaupos formuoja mumyse priklausomybes. Mes galime prakvėpuoti savo fizinį, emocinį, mentalinį jautrumą. Esant pavojingose, skausmingose, stresinėse situacijose mes dažniausiai kvėpuojame pro burną! Tad įpratus dirbti su kvėpavimu pro burną sąmoningai, esant poreikiui natūraliai jį panaudosime - pavyzdžiui, gimdant. Mes galime prakvėpuoti - paleisti seniau patirtą įtampą, skausmą.
Sąmoningo kvėpavimo nauda nėštumo metu
Gimdymo metu mums padės įpročiu tapęs sąmoningas kvėpavimas. Tad reguliariai užsiimti prigimtiniu kvėpavimu vertėtų dar prieš nėštumą, taip pat nėštumo metu. Po gimdymo irgi bus reikalinga sąmoningo kvėpavimo pagalba. Kartais nepavyksta paleisti įtampų, kol nepadarėme teisingų sprendimų. Jei daug kartų kvėpuojant ateina tas pats skausmas, verta savęs paklausti, ko tas skausmas moko, ką turime savyje keisti. Paklauskime to savęs kaip Sielos. Supratus skausmo pamoką ir padarius teisingą sprendimą, skausmas pasileidžia. Susitikus su skausmu, paieškokite jame esminės pamokos. Išmokus pamoką, mes nebepriklausome nuo to skausmo.
Skausmo tema moko, kaip vaduotis iš skausmo pančių. Patikėkite sąmoningo kvėpavimo nauda ir praktikuokite jį. Mes atėjome į gyvenimą ne tam, kad būti kančioje. Mes galime būti džiugiais, laimingais, sėkmingais. Po aktyvesnio kvėpavimo svarbu nuraminus kvėpavimą pabūti su savimi. Po kiekvieno kvėpavimo mes galime jaustis vis geriau.
Kvėpavimo įtaka vaisiui ir gimdymui
Prakvėpavus įtampas, patirtas gimstant, geriau pasiruošime gimdymui. Mūsų gimimo patirtis yra gana svarbi. Sakoma „Gera pradžia - pusė darbo“. Mūsų gimimas yra šio gyvenimo pradžia. Kai mes gimstame, esame pasyvioje būsenoje. Mus nešiojanti mama turėjo įvairių baimių, įtampų. Mamai gimdant, mums gimstant, ji taip pat patyrė skausmą. Mus gimdanti mama dalį savo įtampų perdavė mums. Tą patį darome mes nešiodamos, gimdydamos, augindamos vaiką.
Sąmoningas kvėpavimas moko mus valdyti savo reakcijas, dėmesį. Tinkamai pasiruošus gimdysime harmoningiau ir vaikučio gyvenimo pradžia turės mažiau įtampų. Kaip prakvėpuoti savo gimimo patirtį? Jau turi būti šiokia tokia patirtis kvėpuojant pro nosį, pro burną, padirbėta ties santykiu su skausmu. Gimimo temai kvėpuojant vertėtų skirti apie pusę valandos. Pradedant dirbti su savo gimimo tema kvėpuokime pro nosį, įsukame prigimtinio kvėpavimo ratą. Atsižvelgiant į nėštumo trukmę, pasirenkame kvėpavimo gilumą. Apie 5-6 minutes pakvėpavus gyvybinės energijos pagalba budiname savo gimimo patirtį. Mums nereikia įsivaizduoti savo gimimo, pakanka kūno pagalba budinti savo gimimo patirtį. Kūnas viską atsimena! Mes nematėme savo gimimo, o jautėme jį. Viską, ką jautė mama, jautėme ir mes. Didžioji dalis gimimo skausmo gauta iš mamos. Neturėtume kaltinti mamos dėl mūsų skausmingo gimimo. Mes kaip Siela pasirinkome mamą, pas kurią ateiname. Svarbiausia - skausmo, patirto gimstant, paleidimas.
Kilus stipresniam skausmui, galima pereiti nuo kvėpavimo pro nosį prie kvėpavimo pro burną. Gimdymo sąrėmių skausmai priverčia gimdyvę kvėpuoti stipriau. Budiname savo atmintyje gimimo patirtį ir gyvybinės energijos pagalba paleidžiame bet kokio pobūdžio skausmą, lydėjusį mūsų gimimą. Gimimo tema apima vaikučio buvimą įsčiose, gimimą ir visą kūdikystę, apie dvejus metus. Mes negalime pakeisti savo praeities, bet galime paleisti skausmą, patirtą pirmais gyvenimo metais, gimstant. Jei gimėte operacijos pagalba, vis tiek skausmo buvo ir jį prakvėpuoti verta. Mes prakvėpinėjame viską, kas susiję su mūsų gimimu. Tai susiję su mūsų gebėjimu kažką pradėti, siekti savo tikslų.
Kvėpavimas gimimo tema gali mus kardinaliai pakeisti, bet tam reikia laiko. Paleidus skausmą, patirtą gimstant, nelieka pagrindo tam tikroms baimėms, glūdinčioms mūsų pasąmoninėje atmintyje. Gimimo tema padeda pažinti save, priimti save. Gimimo dėka pasikeitęs santykis su mama įtakoja mūsų santykį su motinyste, kuriai dabar ruošiamės. Tai atvers mums galimybę patirti tikrą motinystės grožį, gelmę, prasmę. Gimimo tema kvėpuojant apie 30 min., skirkime 5-10 min. taisyklingo kvėpavimo rato įsukimui, po to budiname atmintyje savo gimimo patirtį ir prakvėpuojame skausmą, susijusį su gimimu. Paskutines bent 5 minutes skirkime integracijai - atsipalaidavimui, kai kvėpavimą paliekame savieigai. Būtų gerai suspėti pakvėpuoti gimimo tema iki gimdymo bent 2-3 kartus. Prakvėpavus savo gimimą, tos patirtys neturėtų trukdyti gimdymui. Po gimdymo, atsistačius, verta dar kelis kartus pakvėpuoti savo gimimo patirtimi, kvėpuojant stipriau. Ir, žinoma, remiantis visais paminėtais žingsniai, rekomenduotina prakvėpuoti savo gimdymo patirtį.
Ryšys su Siela ir intuityvus motinystės suvokimas
Šioje temoje budiname ryšį su Siela, kreipiamės į ją prašant atliepimo. Kvėpuojant Sielos tema fokusuokime dėmesį į krūtinės centrą. Jau gimimo tema kvėpuojant turėjome pajausti savo Sielos skambesį. Įgijus kvėpavimo patirties, galime švelniai kvėpuojant patyrinėti save kaip Sielą, pabendrauti su ja. Paklauskite savo Sielos, kuo ji gyvena, kas jai rūpi… Galime patirti stiprų Sielos atliepimą, tad kvėpuokime švelniai. Siela gali atliepti skausmingai, jei darome kažką ne taip - juk mes gyvenime realizuojame savo Sielos tikslus. Visgi Siela net bara mus su meile. Galime klausti savo Sielos, ką daryti, keisti, kokius priimti sprendimus. Per savo Sielos pažinimą ateina geresnis savęs kaip asmenybės supratimas ir pažinimas.
Siela mums yra kaip Mama, tad bendraujame su Siela pagarbiai, su dėkingumu. Stebėkime, kaip atliepia Siela, kaip keičiasi mūsų būsena. Jei Siela atlieps, jūs pajusite savyje pokytį. Siela su mumis nuolatos bendrauja, bet mes negirdime jos. Įsiklausykite, kaip skamba jūsų Siela, ką jums nori pasakyti. Kai jausitės blogai, prisiminkite savo Sielą, jos motinišką meilę, globą, švelnumą, dėmesį. Turint ryšį su savo Siela, nesijausime vieniši, visada turėsime Sielos palaikymą, supratimą, atliepimą. Ryšys su Siela atneša daugiau aiškumo, padeda atlaikyti iššūkius.
Turint stiprėjantį ryšį su savo Siela, lengviau praeisite nėštumo, vaiko gimdymo, kūdikystės etapą. Bendravimo su savo Siela patirtį galima panaudoti bendravimui su kūdikio Siela. Dėmesys kūdikio Sielai padeda užmegzti gilesnį tarpusavio ryšį. Sielų ryšio dėka mamos intuityviai jaučia, ko reikia vaikui, kas su juo vyksta. Stiprus mamos ir vaiko Sielų ryšys kuria harmoningesnius santykius, geresnį tarpusavio supratimą. Toks ryšys su vaiku visai kitaip nuspalvina motinystę - tėvystę. Motinystės dėka gauname daug įvairiapusės naudos asmenybės augimui. Stiprėjantis ryšys su Siela augina vientisumą, savivertę, savigarbą. Bendravimas su Siela - gili, turininga, gyvenimą įprasminanti tema. Sielos tema padės pažinti savo Sielą, jos poreikius, raišką, kurti harmoningus šeimyninius santykius, aiškiau suprasti savo gyvenimo tikslus ir sėkmingai jų siekti kartu su savo artimaisiais.
Fiziniai ir fiziologiniai kvėpavimo pokyčiai nėštumo metu
Pasunkėjęs kvėpavimas nėštumo metu yra dažnas reiškinys. Pagrindinė pasunkėjusio kvėpavimo priežastis yra augantis vaikelis, kuris spaudžia diafragmą. Taip pat nėštumo metu padaugėja hormono progesterono, kuris, be visų kitų funkcijų, lemia pagreitėjusį kvėpavimą. Nėštumo metu moters organizme cirkuliuojančio kraujo tūris padvigubėja, tad širdžiai tenka atlikti dvigubai sunkesnį darbą.
Pokyčiai organizme gali išprovokuoti įvairių lėtinių ligų, taip pat ir astmos, priepuolius. Nėščiųjų kardiomiopatija - tai paskutinį nėštumo mėnesį arba per penkis mėnesius po gimdymo pasireiškianti širdies raumens liga, kuriai būdingas dusulys. Plaučių embolija yra būklė, kuomet dėl plaučių kraujagyslės užsikimšimo kraujo krešuliu (trombu) sutrinka plaučių veikla.
Vaisiaus augimo nesustabdysite, todėl nėštumo pabaigoje teks prisitaikyti ir sulėtinti tempą. Būkite realistė, vertindama, ką galite, o ko negalite padaryti. Visada klausykite savo kūno. Nėštumo metu pasikeičia svorio centras, pakinta laikysena, ir dėl to plaučiai dar labiau spaudžiami, tampa sunkiau kvėpuoti (tai yra ir viena iš pagrindinių nugaros skausmo nėštumo metu priežasčių).
Rekomendacijos nėščiosioms dėl kvėpavimo
Visuomet stenkitės kvėpuoti giliai, ramiai, mokykitės diafragminio kvėpavimo. Tinkama atrama sėdint, gulint taip pat gali palengvinti kvėpavimą. Kvėpavimas gaiviu, švariu oru yra labai svarbus. Nėštumo metu kvėpuoti sunkiau, todėl labai svarbu, kad įkvepiamas oras būtų kuo gaivesnis ir švaresnis. Jokių tabako dūmų!
Daugeliui moterų nėštumo pabaigoje tampa sunkiau kvėpuoti, tačiau tai nėra simptomas, į kurį galima numoti ranka. Svarbu įsitikinti, kad kvėpavimą apsunkina augantis vaisius, o ne ligos ar kitos pavojingos būklės, kurias būtina gydyti. Todėl, jei turite bent menkiausių abejonių, pasikalbėkite su jus prižiūrinčiu gydytoju apie apsunkintą kvėpavimą, dusulį.
Tai pirmasis Lietuvoje video pamokų ciklas, mokantis nėščiąsias kvėpuoti diafragma. Kiekvieną pamoką patartina atlikti kelis kartus ir tik tada pradėti mokintis sekančią. Diafragminio kvėpavimo privalumų yra daug. Vienas jų - jis geriau nei įprastas kvėpavimas aprūpina organizmą deguonimi, nes išnaudojamas visas plaučių tūris. Toks kvėpavimas ir išmoktų pratimų skiemenų naudojimas padeda mažyliui greičiau gimti bei stabdo pačios gimdyvės kraujo spaudimo kilimą krūtinės, kaklo bei galvos srityje.
tags: #kokia #itaka #turi #paretejas #nesciosios #kvepavimas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
