Kiek kūdikis turėtų suvalgyti pagal amžių: išsamus vadovas

Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Tinkama mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą vaiko augimą, vystymąsi, bei gerą jo kaip vaiko, o vėliau ir suaugusiojo sveikatą. Netinkamas kūdikio maitinimas, mityba didina susirgimų riziką, o taip pat tiesiogiai bei netiesiogiai prisideda prie maždaug 35% vaikų iki penkerių metų amžiaus mirčių. Ankstyvas maistinių medžiagų trūkumas arba jų disbalansas yra siejamas su ilgalaikiais augimo, vystymosi bei sveikatos sutrikimais. Manoma, kad netinkama vaiko mityba pirmaisiais dviem gyvenimo metais gali lemti augimo slopinimą, todėl užaugęs vaikas gali būti iki dviejų centimetrų žemesnis už savo ūgio potencialą. Yra svarių mokslinių įrodymų, kad suaugusieji, kurių mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje buvo netinkama, yra mažiau pajėgūs tiek fiziškai, tiek ir protiškai. Taip pat pastebėta, kad moterų, kurių mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje neatitiko jų tuometinių poreikių, turi reprodukcinių sutrikimų, gimdymai būna sunkesni, o jų kūdikiai dažnai gimsta mažesnio svorio. Taigi, kai dauguma kūdikių maitinami netinkamai, tai jau tampa ne tik asmenine, bet ir visuomenės sveikatos problema. Juk būtent šie vaikai, kurie dėl prastos mitybos užaugę turės įvairių sveikatos problemų, ir yra mūsų ateities visuomenė.

Motinos pieno svarba

Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo. Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto. Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tūštintis, neauga svoris.

Jeigu kūdikis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindymo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindimo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina.

Nuo 2002 m., Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kartu su Jungtinių tautų vaikų fondu (UNICEF) vykdo pasaulinę kūdikių ir mažų vaikų mitybos strategiją (“Global Strategy for infant and young child feeding”), kurios tikslas - šviesti pasaulio gyventojus ir sveikatos specialistus kūdikių ir mažų vaikų mitybos ir jos daromos įtakos tolimesniam vaiko vystymuisi, augimui ir sveikatai klausimais. Šioje strategijoje, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų pagalba sukauptas žinias, rekomenduojama: Kūdinio maitinimas iki 6 mėnėsių. Jei tik įmanoma, kūdikį išimtinai žindyti iki 6 mėnesių. Išimtinis kūdikio žindymas reiškia, kad kūdikis maitinamas tik motinos pienu ir negauna jokio papildomo kieto ar skysto maisto ar netgi vandens, išskyrus per burną girdomus vaistus (jei jų reikia).

Motinos piene yra gausu visų kūdikiui reikalingų maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų: gausu kūdikiui būtinų riebalų (jų yra apie 3,5g/100ml pieno), baltymų (kurių motinos piene yra apie 0,9g/100ml), angliavandenių (didžiąją jų dalį sudaro laktozė, kurios motinos piene yra net 7g/100ml, tačiau yra ir kitų angliavandenių). Motinos pienas pasižymi ir vitaminų bei mineralų gausa (geležies, cinko ir visų vitaminų, išskyrus vitaminą D), o taip pat - bioaktyvių medžiagų ypač svarbių kovojant su infekcinėmis ligomis, kol vaiko imuninė sistema dar nėra susiformavusi (imunoglobulinų (vyrauja IgA), leukocitų ir kt.). Toks maitinimas iki šešerių mėnesių turėtų visiškai patenkinti kūdikio mitybos poreikius ir apsaugoti jo organizmą, kol nesusiformavo jo imuninė sistema.

Praėjus pirmajam pusmečiui vaiko poreikis maisto medžiagoms pradeda augti ir motinos pienas šių poreikių jau nebesugeba pilnai patenkinti, tad nemaitinant vaiko papildomai arba maitinant jį neteisingai gali sulėtėti vaiko augimas ir vystymasis. Visgi, net ir pradėjus vaikelį maitinti papildomu maistu, dar kurį laiką maitinimas kietu maistu kūdikiui tėra naujų maisto produktų ragavimas (nenustebkite, jeigu 99% maisto atsidurs ant žemės ar bus išspjauta - tai dalis pažinties su skoniais, kvapais, spalvomis, formomis proceso), tad žindymo metu gaunamas motinos pienas išlieka svarbiausiu maistu. Su motinos pienu vaikelis vis dar gauna didžiąją dalį (o vėliau maždaug pusę) jam būtinų maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų. Ne mažiau svarbu ir papildomo maisto kokybė. Reikėtų pasirinkti visavertį ir saugų maistą ir jį po truputį įtraukti į vaiko racioną nepamirštant ir žindymo. Finalizuojant žindymo temą - rekomenduojama, kad žindymas, kaip sudėtinė vaikelio maitinimo dalis, išliktų iki 2-jų metų amžiaus, o esant galimybei - žindyti ir ilgiau, pagal kūdikio poreikį!

Dirbtinis maitinimas

Tačiau būna situacijų, kai maitinimas mamos pienu, t.y. natūralus maitinimas, nėra įmanomas ar yra nepakankamas (dėl mamos ar kūdikio ligų arba dėl mamos sprendimo). Tokiais atvejais kūdikiai maitinami adaptuotais pieno mišiniais. Apytikslės mitybos normos, maitinant pieno mišiniais:

Naujagimiai:

Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas.

Iki 1 mėnesio amžiaus:

Kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą.

1 mėnuo:

Vidutinis intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos. Jei vaikas nori valgyti dažniau, galite sumažinti intervalą, bet atitinkamai sumažinti ir vienkartinę porciją.

2 mėnesiai:

Maitinti bent 6-8 kartus per dieną. Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.

3-4 mėnesiai:

Maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.

5-6 mėnesiai:

Pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. Maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną.

6-12 mėnesių:

Mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio. Pradėjus vartoti papildomus maisto produktus, kūdikis pirmiausia turi gauti tyrelę ar košę, o vėliau - mišinį, kaip priedą.

12 mėnesių:

Pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio, atsižvelgiant į papildomą maistą.

Jei maitinate tik nutrauktu pienu, svoris, dalintas iš 5, yra dienos norma. Atitinkamai karto norma dalinama iš 8. Tačiau geriausia duoti tiek, kiek prašo, ir stebėti vaiko reakciją.

Pagrindinės maitinimo mišiniu taisyklės:

• Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
• Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
• Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
• Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
• Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
• Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
• Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
• Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
• Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
• Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną.

Kūdikio skrandžio talpa

Verta žinoti formulę, kad kūdikio ir mažo vaiko skrandžio talpa yra apie 30 g/kilogramui kūno svorio. Paskaičiuokime: jeigu jūsų vienerių metų vaikas sveria 10 kg, jo skranduko talpa yra apie 300 g (30*10).

Žinoma, reiktų nepamiršti, kad sotus žmogus (ar tai vaikas ar suaugęs) nelygu maksimaliai užpildytas jo skrandis. Šie skaičiai yra orientaciniai. Žindymo, o ypač primaitinimo etapas dažnai yra pilnas iššūkių ir neretai atrodo, kad mažylis nieko ar per mažai suvalgo, tad šie skaičiai padės suprasti, kad viskas yra gerai. Svarbiausia maisto kokybė, jo įvairovė ir galiausiai - jūsų kantrybė.

Primaitinimo etapai

Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus. Nors daugelis mamų šiandien vis dar nesutaria, kada turėtų prasidėti kūdikio primaitinimas, medikai šiuo klausimu dėsto paprastai - pirmasis maistas kūdikiui duodamas nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Įprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau. Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerklę.

Pirmieji kąsniai ir skoniai (4-6 mėnesiai):

Mažylis pats parodys, kiek jis nori valgyti, todėl visas „štai atskrenda lėktuvėlis“ technikas atidėkite į šalį. Maitinti vaikutį reikėtų kas 2-4 valandas, o tarp valgymų - jokių užkandžiavimų, sulčių ar kompotų. Pirmąjį mėnesį PO kiekvieno valgymo pasiūlykite kūdikiui pažįsti. Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus. Geriausia „startinis“ vaisius - vietinis sezoninis. Bananą galima duoti paprastai pagremžus/sutrynus, o kitus - obuolius, kriaušes, slyvas (jei pats sezono įkarštis - persikus, persimonus) - pirmąsias primaitinimo savaites reikia pagarinti, kad šie suminkštėtų. Tik po kelių savaičių juos jau galima pagremžti šviežius. Pirmuosius maisto kąsnius galima pradėti nuo pastarnoko, morkos, moliūgo, brokolio, kalafioro, žalių žirnelių, ropės, cukinijos bei avokado. Kūdikiui duoti keptą maistą griežtai draudžiama. Maistą ruošti be riebalų. Morkos virškinama sunkiau, todėl nuo jos pradėti primaitinimo nerekomenduojama. Pamažu galima didinti daržovių bei vaisių įvairovę.

Įvairesni skoniai (7-8 mėnesiai):

Tai vadinamasis antras primaitinimo etapas, kai į vaiko racioną įvedame ankštinius ir įvairesnes daržoves. Ankštinius geriausia kelias paras pamirkyti, tada jie lengviau virškinami ir lengviau pasisavinami. Taip išvengiame pilvo pūtimo. Didinant daržovių įvairovę, jei vaikas alergiškas, rekomenduojama pradėti nuo blankesnių spalvų daržovių ir galiausiai įveskite ryškesnes. Nepamirškite bulvės - ji kaloringa ir vertinga. Bulvę užtenka pertrinti šakute ir tada maišyti su sultiniu ar kitomis daržovėmis. Šiuo etapu jau galima maišyti kelias skirtingas daržoves. 7-8 mėnesių kūdikis jau turėtų būti paskanavęs kriaušių, obuolių, slyvų, persikų, abrikosų, bananų, avokadų, aviečių, braškių, žemuogių bei mėlynių. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių. Mažyliui iki vienerių metų derėtų vengti tik labai rūgščių, aitraus skonio vaisių ar uogų (pavyzdžiui, ananaso, svarainių, labai rūgščių obuolių, citrusinių, agrastų ir serbentų).

Žuvis, kiaušiniai ir prieskoniai (nuo 8 mėnesių):

Liesa dieta tinka suaugusiems, tačiau ne vaikams. Jiems kalorijos reikalingos augimui. Tai trečiasis primaitinimo etapas, kurio metu vaikui pradedama duoti žuvies, kiaušinių ir prieskonių. Pradedama, kaip visada, nuo ragavimo, ir stebima, ar vaikui nepasireiškė alerginė reakcija. Alergiški mažyliai naujus produktus gali vartoti su savaitės pertrauka. Kūdikiui galima duoti putpelių arba vištų kiaušinius ir pradėti nuo trynio. Visada patikrinkite kiaušinio šviežumą. Kalbant apie žuvį, vertinga įvairi balta ir riebi žuvis - nuo menkės iki skumbrės. Riebi žuvis - silkė, skumbrė ir ekologiškai auginta lašiša - Omega 3 šaltinis, smegenų ir nervinės sistemos maistas. Balta žuvis (menkė, lydeka, plekšnė, sterkas) ir kitos turtingos baltymų, o jie - mūsų (ir vaikelio) organizmo „statybinė medžiaga“.

Pienas ir pieno produktai (nuo 10-11 mėnesių):

Tai ketvirtasis kūdikio primaitinimo etapas, kurio metu įvedamas pienas ir pieno produktai. Pradėkite nuo kefyro, rūgštaus jogurto (1-2 šaukštelių).

Bendrosios rekomendacijos primaitinant:

• Naujausi tyrimai rodo, kad kuo įvairesnį maistą vaikas gaus ankstyvojo primaitinimo metu, tuo bus mažesnė alergijų tikimybė vėliau.
• Jei vaikas nevalgo tam tikrų produktų, kurie, jūsų manymu, yra nepakeičiami, tuomet juos mažu santykiu sumaišykite su jau mėgstamais intensyvesnio skonio produktais ir po truputį didinkite nemėgstamo maisto kiekį.

10-12 mėnesių amžiaus krūtimi maitinamas kūdikis yra žindomas pagal poreikį, kuris turėtų tapti vis mažesnis. Daugiausiai MP mažylis turėtų gauti ryte ir vakare. Motinos pienas nepakeičiamas, taigi vitaminų ir meilės dozė kasdien - vertinga. Žindymus naktį rekomenduojama retinti ir palaipsniui nutraukti, kitu atveju vaikas gali per mažai valgyti dieną, kas itin dažnai pasitaiko. Pabrėžiama, kad pieno produktai stabdo geležies iš augalinių produktų įsisavinimą - taigi juos derėtų vartoti tik kito valgymo metu (geriau geležį pasisavinti padeda produktai su vitaminu C).

Kiek kūdikis turi suvalgyti pagal amžių

Per pirmus kūdikio gyvenimo metus mažylis paauga net 25cm, o jo svoris padidėja apie 3 kartus. Nors tiksliai pasakyti, kiek turi kūdikis suvalgyti motinos pieno ar kieto maisto, sunku (juk kiekvienas mažylis yra skirtingas), yra nurodomos bendrosios rekomendacijos, atsižvegiant į kūdikio svorį:

• 10 dienų - 2 mėnesiai: 1/5 kūno masės (600-900 ml/parą)
• 2-4 mėnesiai: 1/6 kūno masės (800-1000 ml/parą)
• 4-6 mėnesiai: 1/7 kūno masės (900-1000 ml/parą)
• 6-8 mėnesiai: 1/8 kūno masės (1000-1100 ml/parą)
• 8-12 mėnesiai: 1/9 kūno masės (1000-1200 ml/parą)

Antrieji gyvenimo metai: Antrais gyvenimo metais mažylis valgo 4-5 kartus per dieną, tinka beveik visi maisto produktai. Tiesa, vaikas tampa išrankesnis maistui, nuolat keičiasi jo norai, skonis. Tokio amžiaus vaikas valgo: netrintas košes, troškintus mėsos ir žuvies kukulius, garuose troškintus kotletus, apkepus, smulkiai pjaustytas daržoves. Apetitui pagerinti prieš pietus galima pasiūlyti truputį salotų mišrainės, pomidorų, kopūstų. Nesugebančiam kramtyti daržovės tarkuojamos ir skaninamos aliejumi. Maistui skaninti tinka krapai, kmynai, petražolės, mairūnai, lauro lapai, raudonėlis. Apie tai, kad vaiko mityba yra nevisavertė, byloja pakitęs elgesys: tampa dirglus, neramus, greitai keičiasi nuotaikos, pavargsta. Tiriant kraują gali būti aptikta mažakraujystė. Nesubalansavus mitybos gali atsilikti ir fizinė raida. Todėl mažiesiems turi būti duodami maistingi produktai, pageidautina, kad tas pats patiekalas per savaitę nesikartotų dažniau nei du kartus.

Vakarienė duodama 1,5-2 valandos iki miego. Vaikui iki 2 metų rekomenduojama valgyti šiuos produktus: Pienas ir jo produktai, neriebus sūris, varškė. Įvairūs švieži vaisiai ir daržovės, ruoštos namie. Kruopos. Liesa mėsa ir paukštiena. Neriebi žuvis - šviežia ar šaldyta. Vaikui iki 2 metų nerekomenduojama valgyti šių produktų: Riebi grietinė, riebus sūris. Riebi mėsa, riebi paukštiena. Konservuotos žuvys, silkės, sūdytos žuvys. Krienai, garstyčios. Taip pat žrRūkyt dešra. Pyragaičiai, šokoladas.

tags: #kiek #turi #suvalgyti #kudikis #lentele

• Išsami gimdymo Antakalnio ligoninėje apžvalga
• Kaip atpažinti arklių pilvo dieglius
• kur švęsti vaiko gimtadienį gamtoje
• galvos svaigimas: simptomai ir ką daryti pajutus negalavimą
• Kodėl juoda-balta stimuliacija būtina kūdikiams?