Tinkamiausias amžius gimdyti pirmagimį: biologija, branda ir gyvenimo pasirinkimai

Nėra vienos kategoriškos nuomonės, kada pats tinkamiausias laikas kurti šeimą ir susilaukti vaikų. Statistiniai duomenys rodo, kad tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus žmonės, sukūrę šeimas, patiria santuokos krizių ir ryžtasi skyryboms. Tačiau tuoktis ir susilaukti vaikų geriausia tuomet, kai abu partneriai yra visiškai subrendę - fiziškai, intelektualiai, emociškai ir dvasiškai. Mokslininkai taip pat pažymi, kad vaikų susilaukimo atidėjimas tiesiogiai susijęs su moterų turimomis žiniomis (ar jų trūkumu) apie reprodukcinę sveikatą, o amžius turi reikšmės ne tik sėkmingam pastojimui, bet ir įvairiems vaisiaus apsigimimams ir/ar su nėštumo bei pačios nėščiosios sveikatos būkle susijusioms problemoms.

Biologinis pikas ir moters vaisingumas

Medikai vieningai sutaria: geriausias biologinis laikas moteriai pastoti yra nuo 20 iki 30 metų. Šiuo laikotarpiu ovuliacija yra reguliariausia, kiaušialąsčių kokybė aukščiausia, nėštumo komplikacijų rizika - mažiausia, o organizmas greičiau atsistato po gimdymo. Gydytojos akušerės ginekologės Violetos Jonaitienės teigimu, šeimą palankiausia planuoti nuo 20-ties iki 35-erių metų amžiaus.

Kas gi tas kiaušidžių rezervas? Tai kiaušialąsčių kiekis kiaušidėse, kurios gali užtikrinti ovuliaciją ir pastojimą. Maksimalus kiaušialąsčių kiekis moters organizme būna dar esant mamos įsčiose. Kiekvieną mėnesį kiaušialąsčių palaipsniui vis mažėja, o jų kokybė prastėja. Su amžiumi mažėja kiaušidžių rezervas, o smegenyse esančioms liaukoms reikia išskirti daugiau hormonų, kad suaktyvintų kiaušides ir kad jose užaugtų bent vienas folikulas su kiaušialąste. Gydytoja Violeta Jonaitienė sako, kad nuo 30 metų amžiaus moters kiaušidžių rezervas pradeda sekti ir pastojimo galimybė natūraliai pradeda po truputį mažėti. Todėl tai yra tas amžius, kada jau reikėtų susimąstyti ir, jeigu turite tinkamą partnerį, pradėti planuoti nėštumą.

Ilgai laukiant ir planuojant pirmąjį vaiką, pastoti gali būti vis sunkiau. E. M. Cocera-Ruiz ir kiti (2019) Ispanijoje atliktame tyrime nustatė, kad būtent reprodukcinės sveikatos problemos yra reikšmingiausias veiksnys tarp vėlyvesniame amžiuje pirmagimius gimdančių moterų. Šio tyrimo išvadose teigiama, kad vyresnis moterų amžius yra tiesiogiai susijęs su ilgėjančia sėkmingo pastojimo trukme.

A. Case ir K. Liu (2011) teigia, kad, nors klinikinė vaisiaus praradimo rizika jaunesnėms nei 30-ies metų moterims yra menka (7-15 proc.), tačiau su amžiumi ji auga ir tarp 30-34 metų amžiaus moterų rizika patirti persileidimą yra tarp 8-21 proc., o įžengus į penktąją gyvenimo dešimtį pasiekia 34-52 proc. M. A. M. Hassan ir S. R. K. Killick (2003) nurodo, kad 35 metų amžiaus sulaukusios moterys 2,2 karto dažniau susilaukia pirmagimių po dviejų metų bandymo pastoti lyginant su 25-etėmis. Dar daugiau, peržengus 35 metų amžiaus ribą su vaisingumo problemomis susiduria apie 11 proc. moterų, 33 proc. - apie 40-uosius gyvenimo metus ir net 87 proc. vyresnių nei 45 metų moterų.

Nuo 35-erių metų didėja ir įgimtų anomalijų tikimybė, todėl būtina visas moteris siųsti į Perinatologijos centrą ar genetiko konsultacijai, kad būtų įvertintos visos rizikos. Nėštumas vyresnio amžiaus moterims taip pat gali būti komplikuotas, nes padidėja nėščiųjų diabeto, hipertenzijos, daugiavaisio nėštumo tikimybė.

Vyro amžius ir vaisingumas

Nors dažnai manoma, kad vyrų vaisingumas yra „amžinas“, mokslininkai patvirtina - tai mitas. Vyrų amžius tiek reprodukcinei sveikatai ir laikotarpiui, per kurį pavyksta susilaukti palikuonių, tiek vaisiaus apsigimimams taip pat yra reikšmingas. Nuo 40 metų pradeda mažėti spermos kokybė, didėja genetinių pakitimų rizika bei galimybė, kad vaikui pasireikš tam tikri sveikatos sutrikimai. A. Case ir K. Liu (2011) pastebi, kad tėvui esant virš 40-ies padidėja savaiminio persileidimo galimybė, net kontroliuojant motinos amžių. Tiesą sakant, vyrų, perkopusių 50 metų, vaisingumas sumažėja 35 proc., palyginti su trisdešimtmečiais. Štai kodėl ilgainiui sumažėja tikimybė susilaukti vaikų.

Emocinė ir psichologinė branda

Fizinė ir asmenybės branda dažniausiai ateina apie 21 metus, tačiau šiam laikotarpiui būdinga jaunatviška egzistencinė krizė. Jam kyla klausimai, susiję su jo egzistencija ir savirealizacija: kas aš esu, kuo noriu būti, ką turėčiau veikti gyvenime. Šis amžius skirtas gilesniam savęs pažinimui, naujiems potyriams ir bendravimui su žmonėmis. Tai amžius, kai norisi šėlti su draugais klubuose, baruose, keliauti ir atrasti naujas pažintis. Jei šiame amžiuje žmogus sukuria šeimą, jam taip pat gali kilti klausimai, ar tai teisingas pasirinkimas, ar jis patenkino savo lūkesčius pasirinkdamas savo partnerį. Šiame amžiuje žmogaus emocinė branda dar nėra pakankama, o tai reiškia, kad asmenys dar nesugeba pasitikti sunkių problemų ar krizių savo gyvenime bei nesugeba jų spręsti ar rasti išeities iš jų nesukeliant konflikto.

Nors kūnas pasiruošęs anksti, emocinė branda ir pasirengimas auklėti vaiką dažnai ateina tik po 30-ųjų gimtadienio. Po 30-35 metų žmonės dažniau būna finansiškai stabilesni, turintys aiškesnį gyvenimo kelią ir brandesnius santykius, jaučiasi emociškai pasiruošę rūpintis ne tik savimi, bet ir kitu žmogumi. Trisdešimtmetį perkopusios moterys paprastai jau būna užsitikrinusios finansinį ir karjeros stabilumą. Labiausiai tikėtina, kad būtent šio amžiaus moteris turi stabilų partnerį, moka pasirūpinti ir savimi, ir buitimi. Maxo Plancko instituto mokslininkai nustatė, kad sulaukę 34 metų tėvai jaučiasi kur kas labiau patenkinti ir taip yra ne tik prieš vaiko gimimą, bet ir jam gimus. Jeigu į tėvystę įžengiama nuo 18 iki 22 metų, pasitenkinimas pradeda mažėti jau prieš vaiko gimimą, o vėliau jis neperkopia pirminio lygio. Tėvų virš 34 metų grupėje laimės jausmas išlieka toks pats.

Jaunų ir vyresnių mamų privalumai bei trūkumai

Gimdymas, esant bet kurio amžiaus, turi savo pranašumų ir trūkumų. Jaunos ir labai jaunos mamos turi daug fizinių jėgų, todėl lengviau pakelia su nėštumu susijusius nepatogumus: padidėjusį kraujagyslėmis tekančio kraujo kiekį, didesnę sąnarių apkrovą dėl augančio mažylio svorio. Jaunas organizmas turi geresnių prisitaikymo galimybių, rečiau sergama lėtinėmis ligomis, o jei ir sergama, sveikatos būklė esti geresnė nei tada, kai liga tęsiasi ilgus metus. Jaunoms mamoms lengviau ištverti bemieges naktis, o pervargus - atsigauti. Pavyzdžiui, mažyliui miegant pietų pogulio paruošti pietus ir išblizginti namus.

Tačiau vyresnės moterys turi ir pliusų gimdydamos vėliau. „Jos psichologiškai jaučiasi labiau pasiruošusios, jos kantresnės, jos turi daugiau finansinių galimybių kokybiškai auginti savo vaikelį, jos rečiau patiria pogimdyminę depresiją“, - teigia Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Akušerijos skyriaus vedėja, gydytoja akušerė-ginekologė dr. Virginija Paliulytė. Vyresnė mama gali atrasti daugiau galimybių prisitaikyti, išmintingiau perskirstyti savo jėgas, iš anksto numatyti ir suplanuoti, ką daryti būtina, o ką galima atidėti, pagaliau, jei reikia, pasitelkti pagalbą, o pačiai tuo metu nusnūsti. Vyresnių mamų įgyta patirtis ir gyvenimo pasiekimai suteikia tai, kad jos neretai gali sukaupti daugiau žinių apie motinystę ir vaikų priežiūrą, palyginti su jaunomis. Jei jauna mama dar studijuoja ar kuria savo karjerą, jai gali būti sunku aprėpti dar ir domėjimąsi, pavyzdžiui, daugkartinėmis sauskelnėmis, pozityviosios tėvystės principais ir t.t. Vyresnė mama neretai gali tam skirti daugiau laiko, todėl geriau pasiruošia būsimiems iššūkiams. Tyrimai taip pat patvirtina, kad vyresnės mamos rečiau suserga pogimdyminė depresija, jos jaučiasi ramesnės nei jaunos mamos. Apibendrinus būtų galima sakyti, kad kiekvienas amžiaus tarpsnis tapti mama turi savo ypatumų, kurie nėštumą ir motinystę gali ir apsunkinti, ir palengvinti.

Šiuolaikinės tendencijos ir atidėliojimo priežastys

Kuo toliau, tuo labiau moterys pirmagimio susilaukia vyresniame amžiuje. Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė, dr. Diana Ramašauskaitė sako, kad pirmąjį vaiką gimdo vis vyresnio amžiaus moterys. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, vidutinis pirmagimio amžius Europoje šiuo metu - apie 30 metų. Lietuvoje moterys pirmą kartą gimdo vidutiniškai 29 metų.

Dauguma šiuolaikinių porų tėviškus instinktus nustumia į antrą planą, pirmenybę teikdami mokslams, karjerai, būstui ir kelionėms. Daugėja moterų, kurios gimdo 35-erių ir vyresnės, o perkopusių per 40 gimdyvių taip pat daugėja. Moterys pirmiausiai nori baigti mokslus, įsitvirtinti profesinėje veikloje. Ar tai materializmas, egoizmas, ar apgalvoti žingsniai? Dabar prioritetai keičiasi, moterys renkasi palaukti ir mamomis tapti vėliau. Daugelis moterų, kurios tampa motinomis po 35-erių ar 40-ties, dažniausiai tiesiog bando įvykdyti tam tikras sąlygas. Jos būtų buvusios laimingos, jei būtų anksčiau susilaukusios vaikų, bet buvo vienišos, ar turėjo partnerius, kurie nenorėjo vaikų, nebuvo pasiruošę tėvystei, jas paveikė aplinka, artimi žmonės, teigdami, kad dar nereikia skubėti.

Daugėjant skyrybų, norisi didesnio aiškumo ir užtikrintumo, todėl prieš planuojant atžalas iš pradžių kartu pagyvenama, gludinami charakteriai, tikrinama, ar su tuo žmogumi galima pakankamai saugiai jaustis. Dar viena priežastis - gerėjanti medicinos paslaugų kokybė, tai reiškia, kad ir vyresnio amžiaus mama gali būti geros sveikatos, sėkmingai išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį.

Jaunų merginų nuomonės

Štai ką apie tinkamiausią amžių gimdyti pirmagimį mano jaunos merginos:

• Vaiva (22): „Nėra griežtų ribų, kokio amžiaus reikėtų susilaukti vaikų. Svarbiausia pagalvoti, ką galiu duoti vaikui, ar turiu tvirtą pamatą po kojomis, ar esu subrendusi.“
• Gintarė (25): „Manau 20-30 metų pastoti - fiziologiškai sveikiausia. Bet tinkamas amžius yra ne tiek svarbu, kiek tinkamas pasiruošimas.“
• Agnė (23): „Manau, kas tinkamiausias laikas - 28 metai. Tuo metu jau galėčiau jaustis atradusi savo kelią ir ekonomiškai saugi.“
• Aurelija (24): „Geriausia susilaukti kokių 28-32 metų. Labai svarbu pirmiausia paragauti daugybės dalykų pačiam, kad turėtum ką perduoti vaikui.“
• Aistė (28): „Man 28 metai ir dabar jau jaučiu, kad esu pasiruošusi turėti vaikų. Kai bus tinkamas vyras, su kuriuo tų vaikų norėsis, tada ir bus žengtas šis žingsnis.“
• Eglė (30): „Manau, kad tinkamiausias amžius moteriai susilaukti vaikų, kai ji pati to nori. Tai gali nutikti ir 18-kos, ir 39-erių....“

Sveikata prieš nėštumą ir jo metu

„Sveika mama - sveikas naujagimis, - pabrėžė gydytoja akušerė-ginekologė V. Paliulytė. - Nėštumo pradžia yra susijusi su mamos sveikata. Jos sveikata, gyvenimo būdas, turimi rizikos veiksniai lemia, koks bus nėštumas, kokia bus jo eiga, kokia bus vaikelio sveikata. Nuo to priklauso netgi gimdymo sėkmė. Pats sveikiausias amžius susilaukti vaikučių yra 20-35 m. Didėjant mamų amžiui, didėja ir ligų kiekis. O sveikiausia nėščioji yra ta moteris, kuri neturi rizikos veiksnių, gretutinių ligų, nerūko, neturi žalingų įpročių.“

Akušerės ginekologės teigimu, tiek moteriai, tiek ir vyrui prieš pradedant planuoti nėštumą reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, atlikti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti savo sveikatos būklę, nes svarbi genetinių ligų istorija. Pastojimo tikimybė kur kas didesnė tėvams esant sveikiems ir dar labiau stiprinant savo organizmą.

Gydytoja akušerė ginekologė Violeta Jonaitienė sako, kad dažniausiai dabar problemos atsiranda dėl greito gyvenimo tempo, informacijos pertekliaus ir iš to kylančio streso, kuris veikia mūsų hormoninę sistemą. Taip pat dėl aplinkos užterštumo ir cheminių medžiagų, naudojamų mūsų buityje, tokių kaip lakios medžiagos, dažai, nekokybiški laminatai, nekokybiška plastmasė, herbicidai, pesticidai, konservantai, plaukų ir odos priežiūros priemonėse esantys parabenai, lauretsulfatai, sintetinės kvapios medžiagos ftalatai, kurie veikia mūsų hormoninę sistemą, alergizuoja, mažina vaisingumą.

Rūpintis savo sveikata svarbu tiek mėginant pastoti, tiek ir laukimo metu. Gydytoja pataria peržiūrėti mitybą, gyvenimo būdą. Vengti cukraus, ypač angliavandenių junginių su riebalais - baltų miltų kepinių, saldumynų, riebaluose keptų ir perdirbtų maisto produktų, kurie sutrikdo medžiagų apykaitą, veda prie cukrinio diabeto vystymosi. Taip pat patariama daugiau judėti, vengti nesaikingo alkoholio vartojimo ir rūkymo. Ne tik moterims, bet ir vyrams.

„Planuojant šeimos pagausėjimą, rekomenduojama pradėti gerti folio rūgštį, nes ji būtina būsimo žmogučio galvos ir nugaros smegenų augimui, vystymuisi. Folio rūgšties reikia ir vyrams. Taip pat labai svarbi geležis, vitaminas D, kalis, magnis, kalcis”, - vardina gydytoja. „Eurovaistinės” farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė taip pat atkreipia dėmesį, kad norinčioms pastoti labai svarbu tinkamai ilsėtis, pakankamai miegoti, maitintis subalansuotu, visaverčiu maistu, taip pat reikėtų mažinti ir kofeino kiekį, jei rūkote - mesti.

Folio rūgštį patariama vartoti mažiausiai tris mėnesius prieš pastojimą ir iki dvyliktosios nėštumo savaitės, ji apsaugo kūdikius nuo nervinio kanalo defektų. Geležis labai svarbi ir planuojančioms pastoti ir besilaukiančioms - ji svarbi būsimo vaikelio smegenų vystymuisi, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, kuomet vaisius dar neturi skydliaukės. Būsimiems tėčiams taip pat reikalingas cinkas ir selenas, kurie svarbūs spermos gamybai. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad planuojant pastoti svarbu įvertinti ir tai, ko reikėtų vengti. Antibiotikai, imunodepresantai, steroidiniai hormonai ar net stipresni vaistai nuo skausmo veikia organizmą, tad dėl jų vartojimo reikėtų pasitarti su specialistais. Vartojant mineralus ir vitaminus, pasak E. Ramaškienės, reikėtų įvertinti vitamino A dozę ir neviršyti paros normos, nes per didelis kiekis šio vitamino padidina apsigimimų riziką. „Nuo pat pirmosios nėštumo dienos vartojamas aspirinas, kai kurie hormonai ar šlapimą varantys vaistai, antibakteriniai ar priešvėžiniai vaistai gali paveikti embrioną ir jis gali nustoti vystytis”, - pažymi farmacininkė ir be gydytojo leidimo taip pat rekomenduoja nevartoti antibiotikų, epilepsijos ar diabeto gydymui skirtų preparatų.

Gydytoja V. Paliulytė akcentavo, kad didžiulę įtaką turi ir nutukimas - jis atneša jau iš anksto užprogramuotą sunkesnę nėštumo eigą, taip pat nulemia gimdymo sėkmę. Santaros klinikose pastarųjų penkerių metų statistika liūdina, nes nutukusių (KMI iki pastojimo virš 30) nėščiųjų skaičius išaugo nuo 3-4 proc. iki apie 14 proc. Labai svarbu ir tai, kiek kilogramų jos priauga nėštumo metu. Per penkerius metu padvigubėjo per daug svorio priaugančių mamyčių ir su tuo susijusių problemų.

Anot Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vedėjos, daugumos jaunų moterų ir apskritai visuomenės darbas yra susijęs su kompiuteriais, informacinėmis technologijomis ir tai lemia sėdimą gyvenimo būdą. Mes vis mažiau judame, tad būsimoms mamytėms rekomenduočiau bent du kartus per savaitę mankštintis namuose, eiti pasivaikščioti gryname ore, sportuoti su grupe bendraminčių - tai lems geresnę kraujotaką, geresnę sveikatą.

Gydytoja paneigė ir mitą, kad jeigu moteris pastojo, reikia imti valgyti už du. Pasak specialistės, moteriai, kuri laukiasi, tik nuo nėštumo vidurio rekomenduojama suvartoti 200-300 kalorijų daugiau. „Bet reikia turėti omenyje, kad tai yra vienas kiaušinis arba du bananai - tai tikrai nėra valgymas už du. Net ir jei norisi valgyti daugiau, viską kimšti į kūną ir patiekti tai vaikeliui nėra pats sveikiausias pasirinkimas. Ypač nėštumo metu moteris turi labai žiūrėti, kuo maitinasi, rinktis kuo sveikesnį, natūralesnį maistą. Šie žingsniai turi įtakos nėščiųjų diabetui, hipertenzijai - nulemiame ne tik savo, bet ir vaikelio sveikatą, - tikino Santaros klinikų gydytoja. - Rekomenduojama vengti žalios mėsos, žalios žuvies, neplautų vaisių ar daržovių. <...> Be jokios abejonės, nėščioji neturi rūkyti bei vartoti alkoholio. Kaip sako gydytojai genetikai - mes nežinome, kuri nėštumo metu išgerta vyno taurė, ypač pirmomis savaitėmis, gali nulemti alkoholinį vaisiaus sindromą.“

Vėlyvos motinystės iššūkiai ir pagalba

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Akušerijos skyriaus vedėja, gydytoja akušerė-ginekologė dr. Virginija Paliulytė nurodo, kad vyresnio amžiaus nėščiąja ir gimdyve laikoma moteris, kuri pastoja 35-erių ir vyresnė. „Lietuvės neišsiskiria iš kitų išsivysčiusių šalių tuo aspektu, kad gimdo vėliau. Yra šalių, kur iki 40 m. net nesvarstoma apie pastojimą, pavyzdžiui, Italijoje. Santaros klinikose vyresnės nei 35 m. gimdyvės praėjusiais metais sudarė apie 6 proc. visų gimdyvių, kai tuo tarpu JAV šios moterys sudaro apie 23 proc.“, - pasakoja gydytoja.

Gydytoja V. Paliulytė sako, kad dauguma moterų, kurios pastoja 35 m. ir vyresnės, patiria įvairias baimes. Dažniausia iš jų - ar vaikelis bus sveikas, ar pavyks išvengti apsigimimų. Taip pat būsimas mamas domina, kokie tyrimai jų lauks, ar užteks jėgų pagimdyti ir išnešioti naujagimį, ar jos sveikata yra pakankamai gera nėštumui. Mažiau baimių patiria tos, kurioms nėštumas vyresniame amžiuje nėra pirmasis. Tačiau visgi 35 m. yra įvardijamas kaip ribinis amžius, kurio sulaukus, mažėja pastojimo tikimybė, didėja persileidimų rizika, dažnesnės chromosomų anomalijos ir įvairūs vaikelio raidos sutrikimai, didesnė ir vaisiaus žūties rizika, daugėja paties nėštumo sukeltų komplikacijų: nėščiųjų diabeto, hipertenzinių būklių, preeklampsijos rizika.

Lietuvoje nuo 35 metų nėščiosioms rekomenduojamas išsamus moters ir vaisiaus ištyrimas. Jei yra galimybė, pageidauti moterų nusiųsti gydytojo genetiko konsultacijai, kuris įvertinęs nėščiosios bei būsimo tėvelio amžių, ligas, šeimos istoriją, nuspręs ir parekomenduos, kokius tyrimus vertėtų atlikti. Svarbiausias iš jų - tai pirmojo trimestro vaisiaus ultragarsinis ištyrimas. Taip pat gali būti rekomenduotini kraujo tyrimai: kombinuotas testas ar NIPT (neinvazinis prenatalinis tyrimas vaisiaus kariotipui nustatyti) tyrimas. Kartais, norint patikslinti diagnozę, siūlomi ir invaziniai tyrimai: choriono gaurelių biopsija ar amniocentezė (vaisiaus vandenų paėmimas ir ištyrimas). „Nėra reikalo jausti įtampą dėl šeimos planavimo“, - teigia specialistai. Moderni medicina siūlo sprendimus - nuo vaisingumo tyrimų iki kiaušialąsčių užšaldymo, dirbtinio apvaisinimo ir nėštumo stebėsenos.

Vyresnio amžiaus moterims jau pats pastojimas gali tapti iššūkiu, nes vaisingumas, sulaukus 35 m., pasak gydytojos V. Paliulytės, žymiai sumažėja, todėl dažniau prireikia ir vaisingumo specialistų pagalbos. Pastojus, ne visi nėštumai būna sėkmingi, nes persileidimų rizika išauga 2-3 kartus. Vyresnės moterys dažniau turi ir gretutinių ligų - jos dažniau turi viršsvorio, dažniau serga pirmine arterine hipertenzija bei antro tipo diabetu, vartoja daugiau vaistų. Vyresnis nėščiosios amžius yra tiesioginis rizikos veiksnys visoms sunkioms nėštumo sukeliamoms komplikacijoms: preeklampsijai, nėščiųjų diabetui, priešlaikiniam gimdymui.

Vyresnėms moterims gimdymas taip pat tampa iššūkiu: „Dėl gretutinių ar nėštumo sukeltų ligų dažniau tenka tokių moterų gimdymą sužadinti, todėl gimdymas būna sunkesnis, ilgesnis, dažniau užbaigiamas instrumentų pagalba ar atliekamas Cezario pjūvis. Vyresnėms moterims yra didesnė ir kraujavimo po gimdymo rizika“. Dėl to ir organizmo grįžimas į prieš nėštumą buvusią būklę užtrunka kiek ilgiau. Vyresnėms moterims ne taip lengva sugrįžti į savo buvusį svorį, nes jų medžiagų apykaita lėtesnė. „Dalis nėštumo metu išryškėjusių ligų lieka ir po gimdymo. Vyresnio amžiaus gimdyvės jaučiasi subjektyviai labiau pavargusioms, joms sunkiau keltis naktimis. Žinoma, būtinai reikia pasakyti, kad atsigavimas priklauso ir nuo bendros moters sveikatos būklės iki nėštumo. Kartais 40-metė gali būt fiziškai stipresnė ir sveikesnė nei 20-25 metų moteris“, - priduria gydytoja.

Pertraukos tarp gimdymų ir Cezario operacijos

Ginekologų akimis, norėtume, kad tarp gimdymų būtų nors 2 metų pertrauka, o dar geriau - 3-5 metai. Pirmiausia kyla mintis apie moters sveikatą, jos organizmo atsigavimą, atsistatymą, bet nereikia pamiršti ir vaikučio. Didesnis nei 2 metų skirtumas tarp vaikų naudingas ir kūdikiui, nes mama gali ilgiau žindyti, būti su juo kartu, o toks artimas mamos ir kūdikio ryšys apsaugo nuo įvairių ligų. Jeigu mama pastoja žindydama, ji dažniausiai turi žindymą nutraukti, o tai nuskriaudžia jos mažylį. Kartais skirtumą tarp vaikų pakoreguoja mamos ligos, atsiradusios nėštumo metu.

Apie Cezario operacijas: „Dabar nebėra reglamento, kiek laiko po cezario operacijos negalima pastoti, moteris gali gimdyti kad ir po metų. Nes per tiek laiko gimdos randas sugyja. Tačiau auksiniu standartu laikomas 3 metų skirtumas tarp cezarių.“

O kad ilgai vartojus kontraceptines priemones, paskui sunkiau pastojama - netiesa ir mitas. Net atvirkščiai. Mes skiriame kontraceptinių tablečių moterims, kurioms nepasiseka pastoti. Jeigu šeima nusprendžia dėl kelių metų pertraukos tarp vaikų, idealiausia - ilgalaikė hormoninė sistema, vadinamoji hormoninė spiralė.

tags: #keliu #metu #geriausia #gimdyti #pirmagimi

• Sužinokite daugiau apie šlapimo tyrimo svarbą nėštumo metu
• Saugios ir funkcionalios vaikiškos lovos
• vaisiaus judesiai 29 savaitę
• Odontologinės procedūros besilaukiančioms moterims
• kaip originaliai pasveikinti su gimtadieniu