Kas yra kiaušinis: biologinė sandara, maistinė vertė ir vartojimo ypatumai
Kiaušinis - tai gyvūnų moteriška lytinė ląstelė (kiaušialąstė). Subrendęs moters kiaušinis yra apie 150 µm dydžio, apvalus, nejudrus, turintis santykinai didelį branduolį ir ryškų branduolėlį. Citoplazmoje gausu organelių, nedaug tolygiai pasklidusių trynio intarpų, periferijoje yra žievės granulių. Kiaušinį supa skaidrusis dangalas ir spindulinis vainikas, kurie atlieka maitinimo, apsauginę ir reguliacinę funkcijas.
Įvairių rūšių gyvūnų kiaušinio dydis priklauso nuo citoplazmoje sukauptų maisto medžiagų kiekio. Daugumos gyvūnų kiaušinis turi dangalą. Pirminius dangalus sudaro plazmolema, antrinius supa folikulinių ląstelių darinys - skaidrusis dangalas, o tretinius dangalus sudaro išvedamųjų lytinių takų, dažniausiai kiaušintakio, epitelio sekretas.
Paukščių kiaušinio sandara ir vystymasis
Paukščių kiaušinis susideda iš lukšto, baltymo ir trynio. Vidinę padėto kiaušinio dalį sudaro trynys, kurio paviršiuje yra priaugęs gemalinis diskas. Trynys yra padengtas plona plėvele ir plūduriuoja skystame baltyme. Baltyme trynį laiko du susisukę tvirti baltymo saiteliai - vytulai, ant kurių kabantis trynys yra paslankus ir būna tokioje padėtyje, kad nepriklausomai nuo kiaušinio padėties, gemalinis diskas būna visuomet paviršiuje.
Kiaušinį dengia kietas lukštas, kuris susideda iš kalcio druskų ir turi daug smulkių kanalėlių, pro kurias į kiaušinio vidų patenka oras ir išeina besivystančio gemalo gyvybinės veiklos dujiniai produktai. Dvisluoksnė polukštinė plėvelė bukajame kiaušinio gale persiskiria ir sudaro oro pilną ertmę - oro kamerą.
Kaip išsirita kiaušinis
Kiaušinių maistinė vertė ir kokybės rodikliai
Kiaušiniai - vienas vertingiausių maisto produktų, kuriuose gausu žmogaus organizmui reikalingų medžiagų. Vištos kiaušinio didžiausią dalį sudaro baltymas, kuriame gausu visaverčių baltymų, mineralinių medžiagų bei B grupės vitaminų. Mineralinių medžiagų trynyje dvigubai daugiau negu baltyme, gausu ir vitaminų - A, D, E, B1, B2, PP, B12, biotino ir kitų. Vištų kiaušinis yra vienintelis maisto produktas, kurio baltymą žmogaus organizmas įsisavina iki 97-98 %.
| Kiaušinio dalis | Procentinė dalis |
|---|---|
| Baltymas | ~60 % |
| Trynys | ~30 % |
| Lukštas | ~10 % |
Kiaušinių ženklinimas ir rūšiavimas
Pagal kokybę kiaušiniai skirstomi į A („šviežius“) ir B klases. Ant kiaušinio turi būti žymenys, kuriuos sudaro skaičių ir raidžių seka:
- 0 - ekologinis ūkininkavimas;
- 1 - laisvai laikomų vištų kiaušiniai;
- 2 - ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai;
- 3 - narvuose laikomų vištų kiaušiniai.
Raidinė žymens dalis nurodo šalies, kurioje vištos dedeklės buvo augintos, kodą. A klasės kiaušiniai skirstomi ir į svorio kategorijas: XL - labai dideli, L - dideli, M - vidutiniai, S - maži.
Laikymas ir vartojimo saugumas
Kiaušinio lukštas - natūrali membrana, apsauganti kiaušinį nuo neigiamo aplinkos poveikio. Rekomenduojama kiaušinius namuose laikyti šaltai, geriausia - šaldytuve, tačiau ne jo durelėse, o lentynoje. Kiaušinius reikėtų laikyti pakuotėje, su kuria jie buvo pirkti. Žali kiaušiniai negali liestis su kitais maisto produktais. Vartoti reikėtų tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę - švieži kiaušiniai greitai nugrimzta, o seni - iškyla į paviršių.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
