Ankstyvas gimimas: iššūkiai ir galimybės

Gimimo data - tai ne tik skaičius pase, bet ir faktorius, galintis turėti įtakos įvairiems gyvenimo aspektams. Nuo pensijos dydžio iki vaiko pasiruošimo mokyklai ir netgi asmenybės formavimosi - gimimo laikas gali turėti netikėtų pasekmių.

Neišnešiotų naujagimių iššūkiai

Vienas iš dešimties naujagimių pasaulyje ateina per anksti ir būna per mažas. Lapkričio 17-oji minima kaip Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Tokių naujagimių pasaulyje per metus gimsta apie 13 milijonų, o daugiau kaip milijonas jų neišgyvena. Neišnešiotas naujagimis, arba ankstukas, - tai nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės gimęs kūdikis, sveriantis 500 ar daugiau gramų. Kartais vaikelis taip skuba išvysti pasaulį, kad nesulaukia jam skirto gimimo termino. Lietuvoje per metus gimsta apie 1200 ankstukų - tai kas dešimtas kūdikis, kuriam reikalingas ypatingas rūpestis ir priežiūra. Neišnešioti vaikai gimsta nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės, o jų svoris gali siekti vos 500 gramų.

Ankstuko gimimas - tai kupinas iššūkių laikas tiek mažyliui, tiek jo tėveliams. Priešlaikinio gimdymo priežastys yra įvairiausios ir dažnu atveju gali ištikti bet kurią mamą. Neretai visiškai normaliai besivystęs nėštumas gali baigtis priešlaikiniu gimdymu. Tarp priežasčių - sunkios mamos ligos iki nėštumo, nuolatinis didelis stresas, depresija, įtempti santykiai šeimoje, motinai ir vaisiui žalingas gyvenimo būdas.

Neišnešiotais naujagimiais laikomi nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės gimę kūdikiai. Jie paprastai sveria mažiau kaip 2500 g. Tokie naujagimiai gali būti: normalaus svorio (daugiau 2500 g), mažo svorio (nuo 1500 iki 2500 g), labai mažo svorio (nuo 1000 iki 1500 g), ypač mažo svorio (mažiau 1000 g). Neišnešioti naujagimiai, gimę iki 32 nėštumo savaitės arba iki 1500 g svorio, priskiriami atskirai, t. y., labai mažo svorio naujagimių grupei. Jie nėra pakankamai išsivystę ir neturi reikiamų adaptacijos ypatybių.

Naujagimio išgyvenimo galimybės ir tolesnė raida priklauso nuo jo organų ir jų sistemų išsivystymo. Jei naujagimis gimsta 23 nėštumo savaitę, išgyvenimo tikimybė yra tik apie 20 proc., o gimusiojo 25 nėštumo savaitę - padidėja iki 65 proc. Išgyvena per 75 proc. Taigi, dauguma neišnešiotų naujagimių, suteikus šiuolaikinę medicininę pagalbą, išgyvena.

Anksčiau gimę naujagimiai savo išvaizda skiriasi nuo išnešiotų, laiku gimusių kūdikių. Visi šie išvardinti požymiai yra normalūs neišnešiotam kūdikiui ir nereikėtų nerimauti, kad jūsų anksti gimęs vaikelis atrodo kitaip nei kiti vaikai. Itin plona ir sausa oda - ankstuko odelė itin plona, tarsi permatoma, jautri ir sausa. Mažas kūno svoris - anksčiau laiko gimęs kūdikis gali būti visai nedidukas ir sverti mažiau nei 2,5 kilogramus. Neritmiškas kvėpavimas - ankstukai dažnai susiduria su kvėpavimo sutrikimais dėl nepakankamai išsivysčiusių ir susiformavusių plaučių. Nesusiformavęs rijimo ir čiulpimo refleksas - dažnai anksčiau laiko gimę naujagimiai turi neišsivysčiusius čiulpimo ir rijimo refleksus, todėl negali patys valgyti ir jiems reikalinga medikų bei įvairių aparatų pagalba. Taip pat gali pasitaikyti infekcijos ir nestabili kūno temperatūra.

Neišnešiotų naujagimių poodinis riebalų sluoksnis nesusiformavęs arba labai plonas, todėl dažnai jie būna ne tik labai maži, bet ir kaulėti. Paprastai tokie naujagimiai būna neaktyvūs ir nejudrūs, turi mažiau jėgų. Jų oda dažnai rožinė, matomos poodžio venos. Jei vaikelis gimsta su plaukučiais - jie ploni, panašūs į pūką.

Ankstuko priežiūra ir adaptacija

Anksčiau gimę kūdikiai pirmąsias savo gyvenimo dienas, savaites, o kartais net ir mėnesius praleidžia ligoninėje, tad jiems reikalingas išskirtinis medikų dėmesys. Trapesni nei laiku gimę naujagimiai, ankstukai narsiai kovoja už savo gyvybę, prižiūrimi atsakingų medicinos darbuotojų. Intensyvios terapijos reikalaujantiems mažyliams inkubatorius tampa pirmąja jų lovyte. Specialioje lovelėje palaikoma ankstukai tinkama temperatūra.

Dėl nepakankamai išsivysčiusių ir susiformavusių plaučių anksčiau gimusiems mažyliams tenka susidurti su daug jėgų atimančiais kvėpavimo sutrikimais ir ligomis. Kvėpavimo aparatai neišnešiotiems naujagimiams teikia nuolatinį teigiamą slėgį kvėpavimo takuose ir užtikrina neinvazinį pagalbinį kvėpavimą mažyliams. Monitoriai nuolat fiksuoja naujagimio gyvybinių funkcijų rodiklius, kūno temperatūrą, kvėpavimo dažnį, širdies darbą, tad medicinos darbuotojai jų pagalba gali operatyviai reaguoti į skubius monitorių signalus, taip nedelsiant suteikdami pagalbą pacientams kritinėse situacijose.

Neišnešiotus naujagimius reikia dažniau maitinti, jų svoris padvigubėja per 2-4 mėnesius. Nors mažylio protinė branda iš pradžių nuo sveikų naujagimių gali skirtis 3-4 mėnesiais (priklausomai nuo gimimo laiko, svorio ir pan.), tačiau atotrūkis paprastai užtrunka 6-7 mėnesius. Vėliau kūdikis bręsta kaip laiku gimęs naujagimis.

Visi neišnešioti naujagimiai gimsta su mažomis geležies atsargomis, todėl anksti išryškėja mažakraujystė. Užkirsti jai kelią galima laiku nustačius. Todėl dažnai siūloma kas 3-4 savaites atlikti kraujo tyrimus. Neišnešioto naujagimio vidaus organai dažniausiai nėra pakankamai išsivystę lyginant su bendraamžiais.

Kadangi ankstukai yra itin imlūs infekcijoms, nereikėtų labai skubėti supažindinti jų su draugais ar artimaisiais. Patariama lankytojus priimti praėjus 1 mėnesiui po grįžimo iš ligoninės. Svarbu įspėti lankytojus neatvykti, jei sirguliuoja, kad neužkrėstų mažylio, taip pat patariama apriboti lankytojų skaičių šaltojo sezono metu, siaučiant gripui, peršalimams ir kitoms ligoms.

Kengūravimo metodas ir tėvų emocinė parama

Kai ankstukas sustiprėja ir jį galima paimti ant rankų, labai svarbus „oda prie odos“ arba vadinamasis „kengūravimo“ metodas. Jo metu išrengtas naujagimis (likęs tik su sauskelnėmis, kepure ir kojinėmis) yra guldomas ant apnuogintos mamos arba tėčio krūtinės ir apjuosiamas švelniu audiniu. Odos kontaktas padeda sukurti artimą ryšį su kūdikiu, leidžia mažyliui nurimti, užmigti, gerina laktaciją.

Ankstuko tėveliai - mažylio energijos šaltinis, todėl siekdami, kad jų ankstukas užaugtų sveikas ir greitai pasivytų savo bendraamžius, be galo svarbu, jog ir patys tėveliai nepamirštų pasirūpinti savo fizine ir psichologine būkle. Artimieji, draugai, kitos ankstukų susilaukusios mamos - norinčių ištiesti pagalbos ranką ir tiesiog pasikalbėti apie savo jausmus tikrai yra. Socialiniai santykiai yra vienas iš esminių veiksnių, padedantis neprarasti savęs, išreikšti viduje nugulusius jausmus ir atrasti motyvacijos stengtis toliau.

Neišnešioti vaikai yra itin jautrūs tėvelių emocijoms, tad jei namuose vyrauja liūdesys, nerimas, įtampa, mažyliui sunkiau augti ramiai ir laimingai. Švęskite mažus pasiekimus ir žinokite, jog nesėkmės irgi praeina.

Pagalbos linijos ir organizacijos tėvams:

• „Padedu augti“
• „Pagalbos moterims linija“
• „Tėvų linija“
• „Mamos linija“
• „Krizių įveikimo centras“
• „Vilties linija“

Ankstuko amžiaus skaičiavimas

Įprastai ankstuko amžius skaičiuojamas dviem būdais - biologinis amžius ir koreguotas amžius. Koreguotas amžius - tai amžius, kokio būtų naujagimis, jei jis būtų gimęs laiku. Koreguotas amžius apskaičiuojamas iš biologinio amžiaus atėmus laiką, kurio pritrūko iki pilno išnešiojimo. Pavyzdžiui, jei ankstukas yra 5 mėnesiai po gimimo, jis gimė 28 savaitę arba 3 mėnesius prieš laiką, taigi, jo koreguotas amžius bus 2 mėnesiai (5 mėn. - 3 mėn. = 2 mėn.). Dažnai ankstukai savo raida pasiveja bendraamžius per pirmuosius dvejus metus ir nuo jų beveik niekuo nesiskiria - tuomet koreguoto amžiaus vertinimas nebetaikomas.

Pernešiotų vaikų iššūkiai

Nors straipsnio pagrindinė tema yra neišnešioti naujagimiai, svarbu paminėti ir pernešiotus vaikus. Duomenys rodo, kad pernešiotiems vaikams būdingos elgesio, visų pirma - emocijų, dėmesio ir hiperaktyvumo problemos, kurios pasireiškia vos pradėjus vaikščioti. Nauji danų prospektyvinės kohortinės studijos duomenys rodo, kad vaikai, gimę 42 nėštumo savaitę ir vėliau, turi daugiau emocinių ir elgesio problemų 18 mėnesių - 3 metų laikotarpyje. Iš 5145 tyrime dalyvavusių vaikų 7,4 proc. gimė pernešioti, prieš laiką (iki 37 nėštumo savaičių) gimė 4,4 proc. vaikų. Remiantis anketiniais duomenimis, kuriuos pateikė tėvai, 4,2 proc. 18 mėnesių amžiaus vaikų ir 3,1 proc. 36 mėnesių amžiaus vaikų pasireiškė elgesio problemos. Hiperaktyvumo dažnis sudarė 2,5 proc.

Pernešti vaikai neretai yra didesnio svorio už vaikus, gimusius laiku, todėl jie turi didesnę riziką patirti traumą ar asfiksiją (deguonies stoką) gimdymo metu. Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas (DTH) yra smegenų veiklos sutrikimas, kai žmogus negali ramiai sėdėti vienoje vietoje, susikaupti, užbaigti pradėto darbo, negali suprasti to, kas vyksta aplinkui. Šio sindromo metu galimi ir kiti labai įvairūs simptomai, pasireiškiantys arba ne atskiriems individams. Hiperaktyvumas - tai ne tas pats, kas judrumas. Hiperaktyvus vaikas negali savęs kontroliuoti ir „užsiveda“ iki išsekimo. Jiems dažnai būdingi mokymosi sutrikimai (rašymo, skaitymo, skaičiavimo), miego ir valgymo bei virškinimo sutrikimai, kalbos ir suvokimo sutrikimai.

Nors nėštumo ir gimdymo įtaka DTH sindromo atsiradimui nėra iki galo aiški, svarbu atkreipti dėmesį į vaiko raidą ir, esant poreikiui, kreiptis pagalbos.

Gimimo data ir gyvenimo aspektai

Gimimo data gali turėti įtakos ir pensijų skaičiavimui. Pavyzdžiui, 2018 m. į pensiją išėjusi plungiškė kas mėnesį gauna 40 eurų mažesnę pensiją nei kad gautų tuo atveju, jeigu būtų darbus baigusi anksčiau. Tai įvyko dėl pasikeitusios pensijų skaičiavimo tvarkos, kai nustotos vertinti sovietmečiu gautos pajamos. Jeigu iki 1994 m. žmogaus pajamos buvo santykinai didesnės nei po 1994 m., tai gali lemti, kad išėjus į pensiją po 2018 m. sausio 1 d. paskaičiuojama pensija gaunama mažesnė.

Kitas svarbus klausimas, kuriame gimimo data gali turėti reikšmės - tai vaiko pasiruošimas mokyklai ir paruošiamojo ugdymo pradžia. Tėvai dažnai susiduria su dilema, kada leisti vaiką į paruošiamąją klasę: 5 ar 6 metų. Pagal įstatymą, vaikas privalo eiti į mokyklą, jeigu jam kalendoriniais metais sueina 7 metai. Svarbu atkreipti dėmesį į individualius vaiko poreikius ir brandą. Vieni vaikai būdami penkerių metų jau yra pasiruošę mokyklai, o kitiems reikia daugiau laiko. Svarbu stebėti vaiko socialinius įgūdžius, gebėjimą susikaupti ir domėjimąsi mokslu.

Istoriniai ir kultūriniai kontekstai

Septintą dešimtmetį, dar vadinamą hipių epochos pradžia, geriausiai gali apibūdinti tie, kurie patys dabar jau skaičiuoja savą septintą dešimtmetį. Romualdo Labanausko-Džagerio, Rimanto Bagdono, Valiaus Baublio-Saimono, Sauliaus Varno ir kitų pasakojimai apie save ir bendraminčius leis pajusti atmosferą, autentišką to meto dvasią, kurioje brendome su savita pasaulėžiūra, vertybėmis, ir suprasti, kodėl tai tapo savotišku protestu prieš sovietinį režimą. Gyvenant už „geležinės uždangos“ anaiptol netrūko jaunatviško maksimalizmo. Atsakymų į egzistencinius klausimus ieškojome teatre, literatūroje. Jau vien ką reiškė spektakliai - A. Millerio „Komivojažerio mirtis“, F. Dürrenmatto „Fizikai“, „Frankas V“, W. Borcherto „Lauke už durų“, - tai juk buvo tas pats septintasis dešimtmetis, Juozo Miltinio aukso metai Panevėžyje. Kaune - Modrio Tenisono pantomimos trupė ir maištingasis Jonas Jurašas.

Serge Lutens - vizionierius mados, kosmetikos, fotografijos ir parfumerijos srityse - puikus pavyzdys, kaip žmogaus likimą gali paveikti gimimo aplinkybės. Gimęs Antrojo pasaulinio karo sukrėstoje Prancūzijoje, Lutensas nuo pat vaikystės buvo matomas kaip išskirtinis. Konservatyvioje Lilio miesto bendruomenėje šoką sukėlė žinia, kad berniuko susilaukė nesusituokusi pora. Vos kelių savaičių kūdikis buvo atiduotas į prieglaudą. Nepaisant sudėtingos vaikystės, Lutensas sugebėjo tapti pasaulinio garso kūrėju.

Istorija apie katytę Karoliukę, gimusią iš šiaudų surestame guolyje, puikiai iliustruoja, kaip svarbu padėti gyvūnams, atsidūrusiems sudėtingoje situacijoje. Karoliukė gimė ne laiku ir ne vietoje, nes pašiūrė, kurioje ji rado prieglobstį, turėjo būti nugriauta.

tags: #kas #gimes #nelaiku

• Kaip baigiasi priešmokyklinis ugdymas
• Sužinokite daugiau apie vaiko išvežimą ir globos teises tarptautiniu mastu
• Gėlių simbolika gimtadieniui
• Kaip gydyti nemigą vaikams
• Padėka lietuvių kalba