Kalės pirmasis nėštumas: išsamus vadovas nuo apvaisinimo iki šuniukų gimimo
Tapus kalytės šeimininku, ateina metas, kai turite ne tik rūpintis tuo, kad ji būtų paėdusi ir sveika, bet ir žinoti, kada ateina metas kergti, jeigu norite mažų šuniukų. Nėštumas yra ypatingas laikotarpis kalės gyvenime, lydimas tiek fizinių, tiek emocinių pokyčių. Šiuo metu svarbu užtikrinti tinkamą priežiūrą ir stebėti kalės būklę, kad būtų užtikrintas sėkmingas nėštumas ir sveiki šuniukai.
Kalės lytinė branda ir atsakingas kergimas
Pirmasis šuns nėštumas yra įmanomas tik jam lytiškai subrendus. O kada tai įvyksta, priklauso nuo jo veislės. Gebėjimą daugintis anksčiausiai įgyja mažų ar vidutinių veislių šunys, pavyzdžiui, jorkai, taksai ar t. t. Pasiruošimas daugintis pasireiškia pirmąja ruja, kuri paprastai atsiranda nuo 7 iki 12 mėnesių amžiaus mažiems šunims. Vien lytinės brandos nepakanka norint susilaukti palikuonių. Pirmosios rujos metu kalės ne visada būna fiziškai subrendusios, kad galėtų susitvarkyti su motinystės ir gimdymo problemoms. Tokiose situacijose yra laukiama to momento, kai šuo pasieks vadinamąją veisimo brandą, tai yra kai ji galės atsivesti sveikus šunis be jokių kliūčių. Optimalu galėtų būti trečioji ar ketvirtoji ruja.
Rujos ciklas ir vaisingos dienos
Kalė negali poruotis ištisus metus, o tik tada, kai rujoja. Tai vyksta du kartus per metus, ir ruja trunka nuo 21 iki 28 dienų. Vaisingų dienų yra tik 5-7, paprastai ciklo viduryje, taigi nuo 11 iki 15 dienos. Klasikiniai rujos požymiai yra paburkę išoriniai lytiniai organai, kruvinos išskyros iš makšties, kurios palaipsniui tampa vis šviesesnės. Per rują labai keičiasi kalės elgesys, ji tampa neprognozuojama, pradeda neklausyti šeimininko, gali bėgti iš namų, krėsti visokias šunybes, kurių anksčiau nedarydavo. Veterinarai kviečia kalės šeimininkus tokiu metu būti atidžius. Labai dažnai šeimininkai nepastebi pirmosios kalės rujojimo dienos. Tai - pirmoji klaida. Antroji daroma tada, kai gimdos išskyros pašviesėja, ir žmonės galvoja, kad ruja baigėsi. Iš tiesų tada ir yra vaisingosios dienos.
Jeigu kalės šeimininkas nepasitiki savo pastabumu, kartu su gyvūnu galima nuvykti pas veterinarą, kuris sugebės tiksliai nustatyti vaisingas šunytės dienas: atliks citologinį (iš gimdos imamas gleivinės epitelio tepinėlis) ir hormoninį tyrimą (nustatomas vieno ar kelių hormonų lygis kraujyje).
Pasiruošimas kergimui
Jeigu kalė turi kilmės dokumentus, reikia kreiptis į konkrečios veislės klubą ir sužinoti, kokie yra reikalavimai, kad kalę būtų galima kergti. Kiekviename klube jie skirtingi, pavyzdžiui, skiriasi minimalus poravimosi amžius, reikia atlikti tam tikrus sveikatos tyrimus, gauti kergimo leidimą ir kt. Prieš poravimąsi kalei turi būti duota vaistų nuo kirminų ir ji turi būti tinkamai vakcinuota, o visa kita priklauso nuo veislės klubo reikalavimų. Pavyzdžiui, kai kurios veislės šunims atliekami klubo sąnario displazijos, kitų - specialūs genetiniai tyrimai.
Šunys poruojami pagal veislės standartus, t. y. surandamas toks kavalierius, kuris kalytei tinka pagal svorį, yra nepriekaištingo eksterjero, gero charakterio ir turi veislei būdingas savybes, nes kiekviena nauja karta turi būti geresnė už ankstesnę. Būtų idealu, jeigu prieš poravimąsi šunys galėtų susipažinti, eiti kartu pasivaikščioti. Tačiau tai nėra privaloma, nes dažnai kalytė, pavyzdžiui, gyvena vienoje šalyje, o išrinktasis - visai kitoje. Paprastai šeimininkas kalę turi vesti pas patiną, nes jis savo teritorijoje labiau savimi pasitiki. Greičiausiai daugumai šunų būtų visiškai nesvarbu, kur poruotis, ir jie gali tai daryti bet kur, bet tiesiog įprasta, kad kalės vedamos pas patinus.
Atsakingas veisimas
Veterinarai kviečia šeimininkus labai atsakingai žiūrėti į šunų poravimąsi, antraip tik padaugės prieglaudose gyvenančių šuniukų. Nusprendę sukergti kalytę, žinokite, kad stipriai rizikuojate jos sveikata. Ji gali nugaišti gimdymo metu arba netrukus po to, ir tai nėra tokie jau reti atvejai, o Jūs net neturėsite laiko savo sielvartui, nes kiaurą parą turėsite rūpintis likusiais cypsinčiais našlaitėliais. Prieš vesdamas kalę pas patiną, šeimininkas jau turėtų žinoti, ar bus kam atiduoti šuniukus, nes dabar gyvūnų prieglaudos pilnos medžioklinių veislių mažylių ir suaugusių šunų. Reikėtų priminti, kad net ir laukiniame pasaulyje tik patys stipriausi, vikriausi, gudriausi susilaukia palikuonių, nes natūrali atranka yra žiauri, o išgyvena tik geriausi.
Kalės nėštumo eiga ir požymiai
Reprodukcijos procesas šunims vyksta visiškai kitaip nei žmonėms. Daugelis šeimininkų negali atpažinti pasikeitusios augintinių būklės, nes net neįsivaizduoja, kiek mėnesių trunka šuns nėštumas ir kokie yra pirmieji jo simptomai.
Nėštumo trukmė
Nėštumas šuniui trunka apie 2 mėnesius, konkrečiai apie 58 - 63 dienas. Vidutiniškai šuns nėštumas trunka nuo 58 iki 68 dienų, dažniausiai apie 63 dienas. Normali nėštumo trukmė - 63 dienos, smulkių veislių - paprastai 60 dienų. Šuniukai gyvybingi, jei gimsta praėjus 53-71 dienai po sukergimo. Kuo ankstesnis šuniavimasis, tuo mažiau gyvybingi šuniukai. Jeigu šuniukai gimė ne laiku, tai greičiausiai dėl to, kad apvaisinimas įvyko daug vėliau, negu mano savininkas. Jei kalė buvo kergiama tris kartus, tai skirtumas tarp kergimų gali sudaryti savaitę, o nėštumas galėjo prasidėti tik po trečio kergimo. Ir atvirkščiai, kergta buvo per vėlai ir pirmojo kergimo metu buvo apvaisintos paskutinės subrendusios kiaušialąstės, daugiau jų jau nebebuvo, bet susiporuoti su patinu kalė galėjo dar kelias dienas. Ir tokie šuniukai gims daug anksčiau, negu mano kalės savininkas. Vis dėlto nustatant terminus dažniausiai klysta veisėjas, nes gamta - ypač tiksli.
Nėštumo etapai savaitėmis
- Pirmoji nėštumo savaitė: Šuo yra apvaisinamas ir niekas daugiau kol kas nevyksta. Tačiau nėštumas yra skaičiuojamas nuo to momento.
- Trečia savaitė: Embrionai susikaupia gimdoje ir pradeda gaminti placentą.
- Ketvirta savaitė: Embrionai pradeda augti ir primena mažus šunis.
- Penkta savaitė: Kalės nėštumas pradedamas pastebėti, nes tada jos pilvo apimtis padidėja. Tuomet ultragarsu galima patvirtinti jos nėštumo būklę.
- Šešta ir septinta savaitės: Intensyvus mažylių vystymosi laikas. Susidaro kailis ir formuojasi griaučių sistema. Patelė pradeda ruoštis šuniukų gimimui.
- Paskutinė savaitė: Pilvas nenusmunka, nes gimda, anksčiau buvusi prie stuburo, užpildo visą jo tūrį.
Ankstyvieji nėštumo požymiai
Kartais iš pradžių jis yra visiškai besimptomis, todėl nėštumo būsena išlieka paslaptimi tol, kol neatsiranda padidėjimas apatinėje keturkojo pilvo dalyje. Atpažinti pasikeitusią keturkojo būklę nėra lengva. Jei kalė yra nėščia, simptomai ne visada pasireiškia iš karto, todėl savininką tai gali net nustebinti.
Ankstyvoje nėštumo stadijoje nei iš kalės išvaizdos, nei ją apčiupinėjant negalima nustatyti, ar ji turės šuniukų, ar ne. Gali būti, kad pirmieji požymiai pasireiškia ne fizine jos būkle, bet jos elgesiu. Kalytės charakteris pasikeičia ne tik rujojant, bet ir laukiantis. Ji pradeda save saugoti, gali ryškiau saugoti savo teritoriją, tapti nejudri ir lėtesnė.
Elgesio pokyčiai
- Nėštumo pradžioje kalė gali tapti ramesnė ir mažiau aktyvi nei įprastai.
- Kalytė gali tapti ramesnė nei prieš tai, daugiau miegoti, judesiai taps ne tokie spontaniški.
- Labai dažnai po sukergimo kalė tampa ramesnė, švelnesnė, o kartais atrodo lyg truputį nesveika.
Fiziniai požymiai
- Apetito pokyčiai: Gali būti rytinis pykinimas, tai susiję su hormonų pakitimais arba gimdos tempimu ir išsipūtimu. Kalė gali atrodyti abejinga. Gali būti, kad nenorės ėsti, kurį laiką ją gali pykinti. Tokiu atveju, per dieną ją reikia šerti įvairiu maistu. Jei kartais pradėtų pykinti ir ji atsisakytų ėsti, privalote, būtinai turite įtikinti kalę paėsti. Galite lepinti net ir kūdikių maisteliu, kad tik ji neliktų alkana, nes jei kalė liks neėdusi, jos, kaip kilusios iš vilkų giminės, organizmas traktuos tai kaip būsimą badą ir pats gali užsimezgusiu vaisius sunaikinti (absorbuoti), o Jūs net ir nesuprasite, kodėl išoriškai sveikai atrodanti kalė niekaip negali atsivesti šuniukų.
- Pilvo padidėjimas: Po kelių savaičių pastebėsite, kad kalės pilvas pradeda didėti. Tai ypač pastebima penktą nėštumo savaitę. Aiškiai matomas pilvo padidėjimas už šonkaulių. Kalės pilvo apimtis pastebimai didėti pradeda tik likus porai savaičių iki šuniavimosi. Kai kalė laukiasi 1 ar 2 šuniukų, pirmą mėnesį labai sunku ką nors nustatyti, ypač jeigu tai kalės pirmoji vada, nes šios kalės pilvo raumenys daug stipresni negu tos, kuri jau turėjo kelias vadas.
- Pieno liaukų ir spenelių pokyčiai: Pieno liaukos tampa didesnės ir minkštesnės, ypač prieš pat gimdymą. Pieno liaukos stipriai padidėja. Paprastai pienas atsiranda 7-10 dienų iki gimdymo, bet pas kalytes, kurios gimdo pirmąjį kartą, pienas gali susidaryti kelios valandos iki gimdymo arba jo metu, o štai pas tas, kurios atsiveda šunyčius jau ne pirmą kartą, laktozė gali prasidėti nuo 40-os dienos. Apie šeštą savaitę, kalei gulint ant šono, šuniukai apčiuopiami gimdos skiltyse. Nuo šeštos savaitės šuniukai ima augti labai smarkiai, o speneliai tampa didesni ir minkštesnį. Apie septintą savaitę žymiai padidėja ir pieno liaukos.
- Judesių jutimas: Apie septintą nėštumo savaitę galite pajusti šuniukų judesius kalės pilve. O jautri ir žinanti ko ieško ranka per pilvo sieną gali apčiuopti krutančius šuniukus. Yra dar vienas tikslus nėštumo požymis - galima ranka pajusti šuniukų judesius.
- Išskyros: Kartais antroje nėštumo pusėje pastebimos negausios gleivių išskyros iš kilpos, be kvapo ir be spalvos. Jeigu paskutinę nėštumo savaitę jos pasidaro gausios, gelsvos ar žalsvos - tai artėjančio šuniavimosi pirmas požymis.
Tikslesnio nėštumo nustatymo galimybė daugiausiai priklauso nuo veislės, kūno formos, ar tai jos pirmoji vada, dažnai ir nuo vados dydžio. Kai kurios kalės neišduoda savo paslapties iki paskutinės dienos. Įsitikinti, ar tikrai kalytė turės šuniukų, galite tik atlikę ultragarsinį tyrimą. Informatyviausias tyrimas daromas apie 35-40 dieną, tačiau labai patyrusi echoskopuotojo akis, ir jei kalytė nėra labai stambi, gali pastebėti ir 28-ą dieną.
Nėščios kalės priežiūra
Kalės nėštumo metu svarbu stebėti jos būklę ir elgesį, nes tam tikri požymiai gali rodyti sveikatos problemas arba komplikacijas.
Mityba ir papildai
Nuo antrojo nėštumo mėnesio pradėkite kalę šerti mažiems šuniukams skirtu ėdalu. Jame yra daugiau baltymų, jis yra riebesnis už suaugusiems šunims skirtą pašarą. Dienos normą padidinkite ir ją išdalinkite į daugiau kartų. Vaikingoms ir žindančioms kalėms reikia daug energijos. Tiesą sakant, žindančioms kalėms reikia 4-8 kartus daugiau energijos negu sveikiems suaugusiems šunims. Didesnis riebalų kiekis subalansuotame ėdale padeda šia energija apsirūpinti. Jei jūsų kalytės racioną sudaro sausas maistas - pereikite prie nėščių ir maitinamų kalių maisto, pridėkite folio rūgštį, to pilnai pakaks, norint aprūpinti kalę visomis maistingomis medžiagomis. Jei šuo ėda natūralų maistą, tai būtinai reikia pridėti vitaminų ir mineralų kompleksus, t.y. vitaminų poreikis šiuo laikotarpiu padidėja 2-2,5 kartų.
Fizinis aktyvumas
Bestorėjančiai būsimai mamytei gali tapti sunku laikytis įprasto pasivaikščiojimų režimo, todėl eikite į lauką dažniau, bet po trumpiau, labai nenuvargindami jos. Tačiau nepamirškite, kad besilaukiančiai kalei labai svarbu pakankamai judėti. Kuo stipresnė ji bus, tuo lengviau pagimdys šuniukus. Tik neleiskite jai šokinėti, šėlti su kitais šunimis, stenkitės nekeliauti su ja automobiliu. Pirmąją kalės nėštumo pusę fiziologiškai praktiškai niekuo nesiskiria nuo įprastos gyvenimo tvarkos - ji gali eiti medžioti ir dirbti. Tačiau nuo penktosios nėštumo savaitės jai reikia duoti ramybę, laikyti namuose, nebegalima duoti darbo.
Sveikata ir higiena
Dar prieš sukergiant kalei reikia išvaryti kirmėles. Jeigu dėl kokios nors priežasties šito nepadarėte, kirmėles reikia išvaryti iki trečios nėštumo savaitės. Kirmėlių išvarymas po trečios nėštumo savaitės gali sukelti kalei abortą. Dėl motinos ir šuniukų sveikatos pageidautina, kad kalė neturėtų nei vidinių, nei išorinių parazitų. Jeigu kirmėlės nebuvo išvarytos nei prieš kergimą, nei iki trečios nėštumo savaitės, reikės sulaukti kalės šuniavimosi. Veterinarijos gydytojas patars, kada bus galima tai atlikti po šuniavimosi. Bet dabar reikia būti labai atsargiems - antihelmintiniai vaistai su pienu pateks šuniukams. Išsipurvinusią nėščią kalę reikia išmaudyti ir tuo pat metu išnaikinti išorinius parazitus. Nerekomenduojama maudyti kalę po ketvirtos nėštumo savaitės. Geriausia išmaudyti ją vakare, laikyti šiltoje vietoje, kol kailis išdžius, ir neišleisti į lauką iki ryto. Šunų dantų būklei reikia skirti ypatingą dėmesį, ir reikalui esant, nuvalyti jų apnašas. Nukarusių ausų šunims reikia reguliariai išvalyti ausies angą ir profilaktiškai saugoti nuo ausų erkių. Antroje nėštumo pusėje kalei iš gimdos gali pasirodyti gleivėtos išskyros, kurias ji išsilaižo, bet jei ji pati to nedaro, reikia išskyras nuplauti švariu vandeniu.
Ilgaplaukių veislių kalių kailio priežiūra priklauso nuo to, ar reikės kalę po šuniavimosi eksponuoti ir ar ji turės būti specialiai kerpama. Daugumos ilgaplaukių kalių plaukai 6-7 savaitę po šuniavimosi ima šertis, todėl galima juos pakirpti, nes vis tiek jie nusišers ir jų ilgis nesvarbu. Ilgaplaukių veislių kalių plaukai, be to, gali būti pavojingi šuniukams. Žinoma atvejų, kai jie užduso vešliame savo motinų kailyje. Jeigu jūsų kalė tokios veislės, kuriai tokia nelaimė gali atsitikti ar, šuniukus atjunkius, kalę reikės eksponuoti ir jos kailis turi būti išsaugotas, šuniukus reikia laikyti taip, kad jie į kailį neįsipainiotų.
Gimdymo vietos paruošimas
Nėštumo pabaigoje kalė ieško ramios vietos, kur galėtų atsivesti šuniukus. Galite jai padėti, įtaisydami „lizdą“ nuošalioje ir šiltoje vietoje. Prieš pat gimdymą, pasirūpinkite patogia, ramia ir šilta vieta, be skersvėjų, patogiu priėjimu. Jūsų augintinis turi priprasti prie šios vietos. Turėsite paskirti tam tikrą namų vietą, kurioje jūsų kalytė galės gimdyti. Svarbu, kad ši vieta būtų įrengta teisingai, kad motina nejaustų įtampos ir jaustųsi patogiai, o šuniukai turėtų geriausią įmanomą gyvenimo pradžią. Ji turėtų būti pagaminta iš neporėtos medžiagos, kurią būtų galima lengvai valyti ir ji būtų tinkamo dydžio jūsų kalytei ir jos šuniukams. Dėžės pagrindą uždenkite medžiagomis, kurios sulaiko šilumą ir kurias galima išimti, kad būtų lengva valyti: rankšluosčiai, popieriaus lapai ar laikraščiai yra idealu.
Naujagimiai šuniukai gali lengvai prarasti kūno šilumą ir dehidratuoti, todėl būtina palaikyti gimdymo vietoje tinkamą temperatūrą ir drėgmę. Per pirmas keturias šuniuko gyvenimo dienas jo aplinkos temperatūra turėtų būti 29,5-32 °C. Po to, nuo septintos iki dešimtos dienos temperatūra gali būti palaipsniui sumažinta iki maždaug 26,7 °C, o ketvirtosios šuniukų gyvenimo savaitės pabaigoje ji turėtų būti 22,2 °C. Gimdymo vietoje reikia kruopščiai laikytis higienos, o tai reiškia, kad reikia apriboti į tą vietą patenkančių žmonių skaičių ir dažnai dezinfekuoti bei valyti. Norėdami užtikrinti, kad jūsų kalytė gimdymo metu jaustųsi laiminga ir atsipalaidavusi, supažindinkite ją su gimdymo vieta ir dėže, kai iki numatomos gimdymo datos bus likę nuo vienos iki dviejų savaičių. Pasirūpinkite, kad kalytė neturėtų sąlyčio su kitais suaugusiais gyvūnais ir jie nepatektų į gimdymo vietą, kad būtų išvengta infekcijos.
Kalės gimdymas: eiga ir pagalba
Gimdymas artėja. Likus porai parų iki šuniavimosi kalės pilvas tarsi nukrinta į apačią - „nusileidžia”. Kad tiksliai susektumėt šuniavimosi laiką, tuo metu reikėtų pradėti matuoti ryte ir vakare kalės rektalinę temperatūrą - likus parai paprastai ji krenta 1-2 laipsniais, o prieš pat gimdymą vėl pakyla. Likus 12 - 24 valandoms iki gimdymo rektalinė temperatūra gali sumažėti nuo 38,33 iki 36,66 °С. Dažnai prieš šuniavimąsi kalė atsisako ėsti - šiuo atveju neverskite jos tai daryti. Kalė darosi nerami, tarsi nerastų vietos, ir greičiausiai atsisakys gultis į jai paruoštą guolį, tankiau nei įprasta lekuoja, gali pradėti drebėti.
Išprašykite iš namų visus pašalinius, kad tik kalė be reikalo nesijaudintų, patys elkitės natūraliai, ir nuraminkite kalę (jei kviesitės į pagalbą pribuvėją, pasistenkite, kad ji būtų susipažinus su kale dar gerokai iki šuniavimosi, kitaip kalė gali išsigąsti svetimo žmogaus, ir tai sutrukdys normaliai gimdymo eigai).
Gimdymas ir pagalba
Dažniausiai kalės apsišuniuoja sklandžiai ir jums kištis nereikėtų. Atidžiai stebėdami kalytę galite pastebėti „nueinančius” gleivių kamščius - rausvai balkšvą skystį. Vandenys gali nubėgti likus porai valandų iki šuniuko pasirodymo, tačiau jei vandenys nubėgo, o sąrėmių vis nėra - nedelsdami skubėkite pas veterinarą. Kartais pirmiau atsiranda išoriškai matomi sąrėmiai, o vandenys nubėga likus 15 min. Iki gimdymo pradžios arba gimstant pirmajam šuniukui.
Rūpestinga kalė, tik gimus šuniukui, stengiasi praplėsti vaisiaus dangalus. Padėkite jai. Kalė gali nukąsti virkštelę, ir tai gerai, kai ji pati tai daro - tai žadina jos motiniškus instinktus, tačiau po to vis tiek tvarkingai nukirpkite virkštelę maždaug 1 cm ilgio, kad kalė nepradėtų jos graužti, taip bandydama tvarkingai užbaigti darbą. Aptrinkite šuniuką sausu švelniu skudurėliu ir tuoj pat grąžinkite jį kalytei, lai ji jį nulaižys, taip stimuliuodama mažylio gyvybines funkcijas. Pridėkite šuniuką prie spenio, kad jis gautų taip reikalingų jam krekenų. Vėl prasidėjus sąrėmiams ir gimdant kitą šuniuką, pirmąjį trumpam saugiai patraukite į šiltą vietą. Užsirašykite šuniukų gimimo laiką, atskirkite juos skirtingais raišteliais, kad lengviau galėtumėte pasižymėti stebėjimus jiems augant.
Kartais šuniukai gimsta vienas po kito. Saugaus laukimo tarpai tarp šuniukų gali būti iki poros valandų, tačiau jei visiškai dingo sąrėmiai, reiktų suleisti gimdymą skatinančių vaistų oksitocino, žinoma, tai patartina daryti su veterinaro priežiūra. Paprastai šuniukai gimsta su vaisiaus dangalais, bet kartais vaisiaus dangalai trūksta gimdos kanaluose, tada šuniukas gimsta be jų, virkštelė taip pat gali būti nutrūkus, o placenta gali pasirodyti tik po keliolikos minučių ar net valandos. Toks šuniukas gali būti pridusęs, tad jį teks aktyviau pamasažuoti per nugarytę, gali tekti net gan grubiai paplekšnoti, kad atgautų kvėpavimą. Būkite pasiruošę guminę kriaušę, kad galėtumėte jos pagalba iš šuniuko burnos ištraukti vaisiaus vandenų likučius, kurių gali patekti jam keliaujant gimdymo keliu. Stebėkite placentos išėjimą, kadangi jos užsilaikymas gali sukelti stiprų uždegimą ir gali būti labai pavojingas kalės gyvybei. Gimusias placentas kalė puls ėsti, jai galima leisti tai daryti, tai skatins jos motinystės instinktą ir pieno gamybą, bet jei kalė suės daugiau nei tris placentas - gali stipriai suviduriuoti.
Po gimdymo
Pasibaigus gimdymui kalės pilvas įdumba, čiupinėjant yra minkštas, be jokių sukietėjimų. Jei gimdymo metu nebuvo leistas oksitocinas, pasitarus su veterinarijos gydytoju, tai galima padaryti dabar, tam, kad geriau ir greičiau išsivalytų gimda. Praėjus porai valandų po gimdymo ir kalei pailsėjus, apiplaukite ją švariu šiltu vandeniu, o po to nusausinkite. Labai atidžiai stebėkite išskyras. Jos turi būti skaidrios ir ne dvokiančios, palaipsniui jos šviesės ir visai dings. Jei tik atsirado pūlingų, negero kvapo išskyrų - nedelsdami kreipkitės į veterinarą! Nuolatos patikrinkite, ar neatsirado sukietėjimų speniuose, jei jų yra - gerai juos išmasažuokite, ne pirštais, o visu delnu stipriai suėmę gerai išmaigykite, kad tik neprasidėtų uždegimas - mastitas.
Kalė maitindama suvargsta, sulysta, vaikščioja perkarusi. Todėl kalytę maitinkite labai kaloringu maistu ir duokite daug skysčių, kad būtų kuo daugiau pieno. Labai dažnai karpykite mažyliams nagučius, kurie augs neįtikėtinu greitumu, kitaip jie bežįsdami sudraskys motinos pilvą, nes sveiki šuniukai traukdami pieną maigo kalės spenius su visa savo „maža” jėga, taip palengvindami pieno išbėgimą. Šuniukams paaugus išdygusiais dantukais jie gali sužaloti kalės spenius net iki kraujo. Mastito pavojus.
Šuniukai yra labai jautrūs per pirmąsias tris gyvenimo savaites. Visų pirma, pirmosios 48 valandos gali būti lemiamas veiksnys, nuo kurio priklauso, ar jie ir toliau vystysis sveikai. Pabandykite kuo greičiau po gimimo duoti šuniukams žįsti motinos spenius. Vietoje pieno jaunikliai vartoja priešpienį, motinos gaminamą medžiagą, kuri palaiko ir stiprina šuniuko imuninę sistemą. Rekomenduojama reguliariai sverti šuniukus, kad būtų galima apibūdinti jų būklę ir pažangą. Šuniukus, kurie nesugeba priaugti svorio arba pradeda prarasti svorį, turi kuo greičiau ištirti veterinaras. Taip pat turite identifikuoti šuniukus, gimusius mažo svorio, kad juos būtų galima stebėti ir palaikyti. Mažas svoris gimus reiškia, kad dėl didesnio metabolizmo ir kitų veiksnių šuniukas greičiau praranda šilumą ir energiją.
Galimos komplikacijos gimdymo metu
Nėštumo metu gali kilti įvairių komplikacijų, todėl svarbu stebėti kalės būklę ir nedelsiant kreiptis į veterinarą, jei pastebėjote bet kurį iš šių požymių:
- Apetito praradimas: Jei kalė atsisako ėsti ilgiau nei 24 valandas.
- Vėmimas: Dažnas arba stiprus vėmimas.
- Išskyros: Neįprastos išskyros iš vulvos (pvz., pūlingos, kraujingos ar stipraus kvapo).
- Skausmas: Akivaizdūs skausmo požymiai (pvz., dejavimas, neramumas, nenoras judėti).
- Sąrėmių nebuvimas: Jei vandenys nubėgo, o sąrėmių vis nėra - nedelsdami skubėkite pas veterinarą.
Kai kuriais atvejais natūralus kalės gimdymas gali būti komplikuotas, ir tada būtinas cezario pjūvis. Kalė gali išsigąsti, rėkti iš skausmo ir baimės, įkasti bandančiam jai padėti žmogui. Būna šuniukų apsigimimų (galūnių trūkumų, nesuaugusi pilvo siena - iškrenta žarnos, kaukolės išvarža - išvirtusios į išorę smegenys).
Kartais kalei gimdymas būna toks skausmingas, kad ji nekreipia dėmesio į šuniukus, tačiau tampa puikia mama pasibaigus procesui, o kartais tenka imtis prievartos, ir laikant kalę prispaudus, suguldyti šuniukus prie spenių, kad jie galėtų pažįsti. „Begemoto“ veterinarijos klinika Vilniuje garsėja savo patyrusių specialistų komanda, kurie ne vienerius metus rūpinasi kalių nėštumu, gimdymo priežiūra ir cezario pjūviais. Jei jūsų kalė laukiasi arba pastebite galimo neštumo požymius, nedelskite - registruokitės pas „Begemoto“ klinikos veterinarijos specialistus. Laiku suteikta profesionali pagalba gali išgelbėti jūsų augintinės ir jos šuniukų gyvybę.
Netikras nėštumas (pseudoneštumas)
Netikras nėštumas, taip pat žinomas kaip iliuzinis nėštumas ar pseudo-nėštumas, yra šunų būklė, kuri pasireiškia nesterilizuotoms patelėms pasireiškiant kai kuriems arba visiems tipiškiems nėštumo požymiams, kuomet jos tikrai yra nevaikingos. Įsivaizduojamas nėštumas nėra liga, o fiziologinė būklė, susijusi su kilme. Tiesą sakant, tai gali pasireikšti kiekvienai patelei. Kartais simptomai būna tokie nežymūs, kad šeimininkas gali jų visai nepastebėti. Gali būti, kad įsivaizduojamas nėštumas dažniau pasitaiko švelnios ir jautrios prigimties kalėms. Šunų iliuzinis nėštumas yra nepageidaujamas reiškinys - nors vilkams jis atlieka labai svarbias funkcijas, naminių šunų patelėms jis gali kelti daug rūpesčių.
Simptomai ir eiga
Simptomai paprastai pasireiškia maždaug 1 ar 2 mėnesių po rujos pabaigos. Įsivaizduojamas nėštumas atsiranda nesterilizuotoms kalėms, dažniausiai praėjus 50-80 dienų po rujos (t. y. praėjus maždaug 2 mėnesiams po rujos). Kokie yra dažniausi įsivaizduojamo šuns nėštumo simptomai? Simptomai iš tikrųjų gali būti panašūs į tikrą nėštumą. Jie gali skirtis priklausomai nuo kalytės prigimties. Tariamo nėštumo metu kalės elgesys yra panašus, kaip ir esant tikram nėštumui. Ji neša žaislus į savo būdelę ir taip pasiruošia mažylių atėjimui į pasaulį. Tai normalu, nes šuo, kaip ir žmogus, turi motinos instinktą. Pieno liaukos yra išsiplėtusios, kartais jose atsiranda pieno.
- Kai kurioms kalėms išsivysto padidėjusi pieno liauka.
- Kartais paspaudus spenelį, iš jo gali tekėti pienas.
- Kai kurios kalės šiuo metu gali pradėti kurti "lizdą", išsitiesti antklodę, atsinešti į lovą įvairių daiktų, žaislų ar talismanų.
Įsivaizduojamas šuns nėštumas dažnai būna besimptomis. Jis savaime išnyksta maždaug po 3 savaičių. Tačiau kartais gali sukelti papildomų problemų ir būti pavojingas mūsų augintiniui. Pastebėję bet kokius įsivaizduojamo šuns nėštumo simptomus, neatidėliokite vizito pas veterinarijos gydytoją.
Gydymas ir pagalba kalei
Prieš pradėdami gydymą turime įsitikinti, ar kalė tikrai nėra nėščia. Jei nėštumą paneigsime, veterinarijos gydytojas, atsižvelgdamas į simptomų sunkumą, parinks tinkamą gydymą. Esant pažengusiems pseudoneštumo simptomams, būtinas farmakologinis gydymas.
Immaculata vulgaris ekstraktas turi antiprolaktininį poveikį, nes jo sudėtyje esančios veikliosios medžiagos (diterpenai) jungiasi prie dopamino receptorių ir taip slopina prolaktino, t. y. hormono, skatinančio laktaciją, išsiskyrimą. Petražolių ekstraktas pasižymi diuretiniu poveikiu. Vandens pasišalinimo iš organizmo skatinimas naudingas kalėms, kurioms prasideda rujos, nes sumažina pieno liaukų patinimą ir stabdo laktaciją. Kiaulpienių lapų ekstraktas taip pat pasižymi diuretiniu poveikiu. Taip yra daugiausia dėl didelio kalio ir kitų mineralų kiekio, kuriuos inkstai išskiria kartu su padidėjusiu vandens išsiskyrimu. Hawkweed, labai plačiai medicinoje naudojamas augalas, taip pat dažnai naudojamas pseudonėštumui stabdyti. Lapų ekstraktuose yra umbiliferono (7-hidroksikumarino), pasižyminčio antieduktominėmis savybėmis. Šias savybes sustiprina juose esantys flavonoidai, ypač luteolinas ir apigeninas.
Labiau pažengusiems šuns įsivaizduojamo nėštumo simptomams gydyti gerai veikia kabergolinas. Kabergolinas yra ergolino darinys, pasižymintis stipriu, selektyviu ir ilgalaikiu prolaktino sekreciją slopinančiu poveikiu. Prolaktinas yra pagrindinis hormonas, dalyvaujantis laktogenezėje ir atsakingas už laktacijos pradžią ir palaikymą po gimimo. Didžiausias prolaktiną slopinantis poveikis pasiekiamas po 4-8 valandų ir išlieka kelias dienas, priklausomai nuo dozės. Šalutinis šio vaisto poveikis gali būti vėmimas.
Jei jūsų augintinis kenčia nuo įsivaizduojamo nėštumo, galite jam padėti gydymo metu. Neleiskite susikurti lizdo ir kaupti jame daiktų. Šiuo laikotarpiu nerodykite savo kalei per daug dėmesio - kai kurios kalės yra labiau linkusios būti glostomos. Suteikite galimybę savo šuniui daugiau judėti ir žaisti. Pasiteiraukite veterinarijos gydytojo apie mitybos pokyčius (mažiau baltymų racione gali sutrumpinti rujos trukmę). Pasitarę su veterinarijos gydytoju, taip pat galite šiek tiek sumažinti savo šuns maisto kiekį.
Sterilizacija: mitai ir nauda
Daugelis žmonių svarsto, ar sterilizuoti savo šunį. Ar tai saugi procedūra? Ar po tokios operacijos pasikeičia augintinio charakteris? O gal reikia leisti kalei nors kartą susilaukti šuniukų ir tik tada ją sterilizuoti? Nepamirškime, kad šiais laikais sterilizacija iš esmės yra standartinė procedūra, atliekama kiekvienoje veterinarijos klinikoje, todėl neturėtume jos bijoti.
Sterilizacijos nauda ir mitų paneigimas
Netiesa, kad kalė turi bent kartą susilaukti šuniukų dėl savo psichinės sveikatos. Netiesa, kad po sterilizacijos jos charakteris pasikeis. Pernelyg didelis augintinio svorio augimas po sterilizacijos taip pat yra mitas - viskas priklauso nuo mūsų disciplinos. Anksti sterilizuodami kales sumažiname pieno liaukų auglių riziką, taip pat išvengiame pavojingų ligų. Sterilizacija neabejotinai apsaugo nuo pseudonėštumo. Tai sumažina pūlinių susidarymą ir lytinių organų vėžio riziką. Saugiausia sterilizuoti kales vadinamosios hormoninės ramybės metu, t. y. praėjus 2 mėnesiams po rujos pabaigos. Net nesilaukiančios kalės po rujos tampa kiek atsargesnės ir vangesnės.
Kai kurie medžiotojai mano, kad kalytę sterilizavus dingsta medžioklės instinktas. Veterinarai šiuo klausimu mini policijos ir sienų apsaugoje dirbančias sterilizuotas pateles: šioje tarnyboje reikalingi rimti darbiniai šunys, o ne retkarčiais pamedžiojantys mėgėjai, nes tarnybiniai šunys dirba kiekvieną dieną. Sterilizuotos policininkės nepraranda darbo įgūdžių, ir apskritai sterilizacija neatsiliepia šunų darbo instinktams. Greičiau kalė taps dar ištikimesnė ir uolesnė, nes negalvos apie palikuonis. Vienintelė galima problema - padidėjęs svoris, bet fiziškai aktyvioms medžiotojoms tai neturėtų būti problema.
Nebijokime sterilizuoti savo augintinių. Tai vienkartinė ir saugi procedūra. Neturėtume be reikalo veisti šunų dėl savanaudiškų priežasčių. Jei nenorite, kad jūsų kalytė pastotų, galbūt vertėtų ją sterilizuoti.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
