Daugelis nėščiųjų intensyviai domisi ir ieško informacijos, kaip pagimdyti kuo lengviau ir sumažinti skausmą. Tam, kad tinkamai pasiruošti ir nusiteikti gimdymui, derėtų žinoti, kas vyksta jo metu su jūsų kūnu, kas sukelia skausmą, kiek vidutiniškai trunka gimdymas ir kaip sumažinti jaučiamą skausmą. Nėščioji, sukaupusi pakankamai žinių apie gimdymo eigą, žinodama, kaip elgtis tiek jai pačiai, tiek ir partneriui, gali sumažinti skausmą ar net ir visai jo išvengti.
Šiame straipsnyje susipažinsite su gimdymo etapais. Gimdymas skirstomas į tris etapus, nors mes jį suskirstytume į keturis, pridedant pasiruošimo gimdymui etapą: kūno pasiruošimo gimdymui laikotarpis; atsidarymo laikotarpis; stūmimo laikotarpis; placentos užgimimo laikotarpis.
Iki pastojimo gimda buvo mažas raumeninis maišelis, sveriantis apie 100 gramų. Prieš gimdymą - gimda sveria apie 1 kg, vaikelis sveria apie 3-4 kg, placenta - apie 0,5 kg, o vaisiaus vandenys dar apie 1 kg. Taigi, po gimdymo iškart atsikratysite apie 5-8 kg svorio.
Apatinė gimdos dalis, besijungianti prie makšties, vadinama gimdos kakleliu. Gimdymo metu gimdos kaklelis atsidaro, kad galėtų gimti kūdikis. Visą nėštumą gimdos kaklelis yra ilgas (apie 4 cm ilgio) ir uždaras, be to, jo kanalas užkimštas gleivių kamščiu.
Artėjant gimdymui vyksta šie pokyčiai:
Atsidarymo laikotarpis tęsiasi nuo pirmųjų reguliarių sąrėmių pradžios (ne mažiau 6 sąrėmių per valandą) iki „pilno“ gimdos kaklelio atsidarymo, t. y. iki 10 cm. Sąrėmis prasideda gimdos viršuje, čia raumens susitraukimas stipriausias ir trunka ilgiausiai, todėl raumeninės skaidulos iš gimdos kaklelio pamažu tempiamos į šalis, iš viršaus spaudžiama vaiko galvutė dar labiau ištempia gimdos kaklelį, jis išsilygina ir suplonėja.
Kai gimdos kaklelis apgaubia vaiko galvutę per plačiausią jos matmenį (maždaug virš ausų), kaklelio atsidarymas yra pilnas ir prasideda antroji gimdymo fazė - stūmimo laikotarpis. Kadangi gimdos raumuo jautriausias tempimui, stipriausią skausmą jausi pilvo apačioje ar strėnose, gimdos kaklelio projekcijoje. Pradžioje jis primins menstruacinius spazmus, pabaigoje sustiprės ir apims visą gimdą. Tavo gimda susitraukdama palinksta į priekį, todėl gulint dalį energijos ji turi skirti gravitacijos įveikimui. Stovint ar klūpant palinkus į priekį pasipriešinimas gimdai pats mažiausias, taigi ir sąrėmis efektyviausias.
| Atsidarymas | Sąrėmių trukmė | Intervalas tarp sąrėmių |
|---|---|---|
| Prasideda | +20-30 s | 10-20 min |
| 3 cm | 20-40 s | 5-10 min |
| 8 cm | 40-60 s | 2-3 min |
| 10 cm | 60-90 s | 30-60 s |

Pirmasis gimdymo laikotarpis trunka 10-15 val. gimdant pirmą kartą ir 6-8 val. gimdant pakartotinai.
Gimdymo metu itin svarbus tinkamas kvėpavimas. Vienas iš pagrindinių sėkmės veiksnių yra taisyklingas kvėpavimas. Tinkamas kvėpavimas gimdymo metu sumažina nemalonius pojūčius. Jei moteris nepasiruošusi, bijo gimdymo, iškart reaguoja viso kūno - ir gimdymo takų - raumenys. Jie įsitempia. Aišku, tai padidina diskomfortą. Kvėpavimas - tik vienas iš daugelio būdų sumažinti diskomfortą.
Lamaze kvėpavimo technika pavadinta prancūzų gydytojo akušerio Fernando Lamaze (1891-1957) garbei: jis XX a. viduryje pristatė metodiką gimdymo skausmui malšinti. Bene svarbiausios Lamaze gimdymo metodikoje - kvėpavimo technikos. Idealus laikas pradėti atlikti kvėpavimo pratimus - nėštumo vidurys.
Pirmojo gimdymo etapo metu, prasidedant kiekvienam sąrėmiui, pradėkite nuo gilaus įkvėpimo. Reikėtų giliai įkvėpti per nosį ir lėtai iškvėpti per burną. Iškvėpimas turi būti ilgesnis (įkvepiant skaičiuojama iki 3, iškvepiant - iki 4). Paprastai natūraliai išeina taip, kad įkvėpdamos keliame galvą aukštyn, o iškvėpdamos nuleidžiame smakrą žemyn. Sąrėmiams sustiprėjus iškvėpimą galima maksimaliai pailginti, pro burną iškvepiant orą plona srovele, tarsi pūstumėte per šiaudelį. Kai sąrėmiai taps dažnesni, kvėpuokite greičiau. Tinka įsivaizduoti, kad gimdos kaklelis atliepia jūsų lūpas. Jei jos suspaustos, sučiauptos, tai įsitempęs ir gimdos kaklelis, jam atsidarinėti sunkiau.
Stangos - tai toks nevalingas pilvo preso raumenų susitraukimas, kai jau bando užgimti kūdikio galvutė. Tą norą stumti galima sumažinti pertrauktu įkvėpimu pro nosį ir lėtu iškvėpimu pro burną, tarsi pūstumėte žvakės liepsną, bet nenorėtumėte jos užgesinti. Technika atrodo taip: kvėpt kvėpt, pūst (arba greit, greit, lėtai). Žemi (kuo žemesni) ir pratisi garsai - „o“ arba „ou“ - sukelia tinkamas vibracijas mažajame dubenyje ir padeda gimdos kakleliui greičiau atsidaryti. Dažna akušerė ar dula pamokys, kaip skausmui malšinti pasitelkti savo pačios skleidžiamus garsus, juk dainavimas yra tam tikras akustinis gimdos masažas.
Šiame etape iš skausmo moteris dažnai sulaiko kvėpavimą ir laiko orą išpūstuose žanduose, o tai nepadeda nei jai, nei mažyliui. Jums abiem reikia deguonies, kad neprarastumėte jėgų. Šiuo metu tinka bet kuri anksčiau išvardyta technika, svarbiausia - kvėpuoti. Stenkitės įsivaizduoti, kad iškvėpimą pasitelkiate stumdama. Pavyzdžiui, giliai įkvėpkite ir stumkite kartu iškvėpdama orą. Dažnai per gimdymą moteris kvėpavimą tiesiog pamiršta, susikausto, jos įkvėpimai būna trumpi ir paviršutiniški. Taip pat geriau vengti šaukimo, nes ir tuomet sulaikomas kvėpavimas. O verkiant jis būna spazminis. Visais atvejais šitoks paviršutinis kvėpavimas gimdymo veiklos neskatina ir netgi gali ją slopinti.
Kvėpavimo pratimai tinka bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Kaip mokytis tinkamai kvėpuoti, galima sužinoti nėščiųjų kursuose, nėščiųjų jogos ar sporto užsiėmimuose. Jei būsima mama nelanko jokių užsiėmimų, galima jų pasimokyti ir namuose. Kvėpavimo pratimų kompleksų yra labai įvairių, tačiau jie visi padeda sutelkti dėmesį į savo kūną. Oro įkvėpti ir jį iškvėpti patartina skaičiuojant iki keturių (iškvepiant galima skaičiuoti ir iki aštuonių).
Yra ir sudėtingesnių metodų, tokių kaip diafragminės paremties metodas, paremtas vokaline „Bel canto” technika ir diafragminiu kvėpavimu. Žmogaus kūne yra 7 funkciškai svarbios diafragmos, iš kurių krūtinės ir dubens dugno diafragmos yra lengviausiai apčiuopiamos (taigi - ir lengviausiai kontroliuojamos). Tai ypač aktualu nėštukėms, nes jei kvėpuojame greitai ir dažnai, t. y. netaisyklingai, kiekvieną kartą įkvėpdami mažiname anglies dvideginio lygį kraujyje, o šios medžiagos trūkumas pažeidžia natūralų organizmo rūgščių ir šarmų balansą, trukdo efektyviai panaudoti deguonį. Taip patenkame į užburtą ratą: kraujotakos ir kvėpavimo sistemos duoda signalą smegenims, kad reikia deguonies, tad esame priversti nuolat įkvėpti dažniau nei reikėtų. Internetinėje „Sveikučio” svetainėje būsimų mamų patogumui yra pateikti DPM video kursai. Kvėpavimo technikos gimdymo metu nėra labai sudėtingos, bet būtų geriau, jei iki gimdymo būtumėte šiek tiek pasitreniravusi (nėščiųjų kursuose ar bent jau žiūrėdama mokomuosius filmukus „Youtube“), o gimdant kartu su jumis kvėpuotų dar kažkas - vyras, dula ar akušerė. Tada viskas pavyksta daug lengviau.
Tam, kad susiformuotų reikiami įgūdžiai, geriausia atsipalaiduoti mokytis dar nėštumo metu. Paprastai naudojama triada: atitinkamas kvėpavimas, atitinkamų kūno vietų masažas ir dėmesio sutelkimas. Viso to galima išmokti pasiruošimo gimdymui kursuose. Nuolat kartojant tuos pačius įtempimo ir atpalaidavimo pratimus, juos pradedame atlikti nesąmoningai.
Antrame gimdymo etape jau įprastus sąrėmius pakeis nauji pojūčiai - prasidės stanginimasis. Stangos yra savaiminiai pilvo raumenų bei diafragmos susitraukimai. Kitaip nei sąrėmius, stangas gimdyvė gali šiek tiek kontroliuoti - sustiprinti arba nuslopinti.
Stanginimosi (stūmimo) etapas - laikas nuo visiško gimdos kaklelio atsivėrimo iki gimdymo - įprastai trunka nuo 30 minučių iki valandos, o jei buvo atliktas epidurinis nuskausminimas - 1-2 val. Tačiau visiškai normalu, kad gimdant pirmą kartą stanginimosi etapas gali tęstis net 3 val. ar ilgiau. Kodėl yra svarbu, kad tai neįvyktų pernelyg greitai? Todėl, kad staigus vaisiaus keliavimas gimdymo takais gali nulemti traumas: vaisiaus kaulai yra trapūs, jie palaipsniui prisitaiko prie moters gimdymo takų, o atėjimas į pasaulį įvyksta mažiau skausmingai tiek mamai, tiek vaikeliui. Pajutusios, kad jau gali pradėti stumti, moterys jaučia palengvėjimą.
Stūmimas. Šiame etape iš skausmo moteris dažnai sulaiko kvėpavimą ir laiko orą išpūstuose žanduose, o tai nepadeda nei jai, nei mažyliui. Jums abiem reikia deguonies, kad neprarastumėte jėgų. Šiuo metu tinka bet kuri anksčiau išvardyta technika, svarbiausia - kvėpuoti. Stenkitės įsivaizduoti, kad iškvėpimą pasitelkiate stumdama. Pavyzdžiui, giliai įkvėpkite ir stumkite kartu iškvėpdama orą.
Stumkite taip, tarsi tuštintumėtės. Atpalaiduokite visą kūną ir šlaunis ir stumkite taip, lyg tuštintumėtės sunkiausiai savo gyvenime. Visą dėmesį sutelkite būtent į stūmimą, o ne nerimaukite, kad pasituštinsite ar pasišlapinsite. Stūmimo metu prie krūtinės priglauskite smakrą. Pasistenkite išlikti susikaupusios. Dažnai per gimdymą moteris kvėpavimą tiesiog pamiršta, susikausto, jos įkvėpimai būna trumpi ir paviršutiniški. Taip pat geriau vengti šaukimo, nes ir tuomet sulaikomas kvėpavimas. O verkiant jis būna spazminis. Visais atvejais šitoks paviršutinis kvėpavimas gimdymo veiklos neskatina ir netgi gali ją slopinti.
Per sąrėmį įkvėpkite daug oro, jį sulaikykite giliai plaučiuose ir stenkitės stumti į tiesiąją žarną. Pritrūkusi oro vėl įkvėpkite ir vėl stanginkitės - per stangą įkvėpkite iš viso 2-3 kartus. Jei nėra gimdos susitraukimų, nekankinkite savęs.
Stangų refleksas toks pats, kaip tuštinimosi - vaiko galvutei nusileidus giliau į dubenį ir prispaudus tiesiąją žarną prie kryžkaulio, refleksiškai susitraukia diafragma ir pilvo raumenys, padidindami spaudimą pilvo ertmėje, o tarpvietės raumenys atsipalaiduoja, palengvindami didįjį „išsituštinimo“ procesą. Stangos - tai refleksiniai pilvo sienos, tarpvietės, raumenų, gimdos susitraukimai, paskatinti jos veiklos. Stangos kyla, kai vaisius, slinkdamas gimdymo kanalu, pradeda dirginti tarpvietės receptorius. Kyla tarsi nevalingas noras tuštintis. Priešingai nei sąrėmius, stangas galite šiek tiek reguliuoti. Sąmoningai stangindamasi paspartinsite vaikelį slinkti žemyn gimdymo kanalu.
Stūmimą galima apibūdinti kaip 2 žingsnių į priekį ir 1 žingsnio atgal procesą. Kartais net galima pajusti, kaip vaikelis siūbuoja pirmyn ir atgal. Jei tik pavyksta, pasirinkite tempą, padėsiantį neišeikvoti visos energijos pirmajam stūmimui. Kartais vieno sąrėmio metu gali prireikti pailsėti, ypač jei pavargstate ir jaučiate, kad stumiate neefektyviai. Taip pat ilsintis vaikelis truputį atsigaus po galimo stūmimo metu patirto streso.

Keiskite pozas (kūno padėtis). Pasitikėkite savo instinktais. Natūralu, kad tuštintis lengviausia vertikalioje padėtyje, ypač tupint. Tinkamiausios padėtys:
Visgi, kiekviena gimdyvė jaučia jai patogiausią padėtį.

Tam, kad išvengtumėte tarpvietės plyšimų, o po to - siuvimo, reikia tiksliai vykdyti medicinos personalo nurodymus ir stangintis tik tada, kada jie sako. Nustojus stangintis audiniai išsitemps ir plyšimų pavyks išvengti. Tai nėra taip jau paprasta, tačiau čia padėti gali kvėpavimo technika, kurią svarbu įvaldyti dar iki gimdymo. Ypač svarbu sušvelninti paskutinę stangą, kad išvengti tarpvietės plyšimo. Dar labai svarbu, kai jau užgimsta mažylio galvutė, nesistanginti, bet greitai kvėpuoti (lekuoti kaip šuniukas), kad būtų galima išvengti plyšimo - bet čia jau turi pavadovauti akušerė, kada stumti, kada sustoti. Skaityta, kad norint išvengti plyšimų moterims yra daromas tarpvietės masažas su šiltu aliejumi, ir būtent dėl to paties tikslo rekomenduojama per stangą stangintis ne du, bet keturis kartus trumpai.
Svarbu gerai nusiteikti ir nieko nebijoti, pasitikėti savo kūnu. Gimdymą palengvina šalia esantis mylimas vyras. O gimdant svarbiausia nepanikuoti ir klausyti, ką akušerė liepia daryti - ji ir pasakys, kada stangintis stipriau, kada visai nesistanginti, o tik kvėpuoti, kada tik truputį stumtelti. Dar mūsų mamų laikais kalbėdavo - jei akušerė gerai prižiūrės - plyšimų nebus.

Užgimus kūdikiui, gimda ištuštėja, susitraukia, o po 10-15 min dėl vis stiprėjančio gimdos susitraukimo, placenta atsiskiria nuo jos sienelių ir su paskutiniu sąrėmiu užgimsta. Tai trečiasis (mūsų atveju, ketvirtasis) arba placentinis gimdymo laikotarpis, kurio metu moteris visada pakraujuoja ir netenka iki 500 ml kraujo. Kelias sekančias dienas po gimdymo dar bus jaučiami pavieniai skausmingi gimdos susitraukimai, ypač žindymo metu. Į normalų dydį gimda sugrįžta per 6 savaites po gimdymo. Vidutiniškai placenta yra 22 cm ilgio ir 2-2,3 cm pločio, vidutinė masė - 500 g.
Vos gimęs naujagimis uždedamas mamai ant krūtinės. Tokiu būdu naujagimio oda apsisėja mamos odos bakterijomis, jos glėbyje jis greitai sušyla, nurimsta, girdint jos širdies plakimą.