Kaip suvaldyti darželio vaikus: patarimai auklėtojoms
Darželis - tai pirmoji vieta, kurioje vaikas susiduria su platesniu socialiniu pasauliu, mokosi bendrauti, dalintis, spręsti konfliktus ir prisitaikyti prie naujų taisyklių bei aplinkos. Šis pereinamasis etapas gali būti iššūkis tiek vaikams, tiek auklėtojams. Siekiant užtikrinti sklandžią adaptaciją ir sėkmingą vaiko integraciją į darželio grupę, svarbu suprasti vaiko elgesio ypatumus, taikyti tinkamus auklėjimo metodus ir bendradarbiauti su tėvais.
Vaikų auklėjimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kantrybės, supratimo ir nuoseklumo. Nors kiekvienas vaikas yra individualus, egzistuoja bendros gairės, kurios gali padėti auklėtojams efektyviai valdyti grupę ir kurti saugią, palaikančią aplinką. Svarbiausia - suprasti, kad vaiko elgesys yra jo būdas komunikuoti, todėl svarbu įsigilinti į jo poreikius ir jausmus.
Nustatykite dienotvarkę ir aiškias ribas
Viena iš svarbiausių priemonių, padedančių išvengti chaoso ir konfliktų darželio grupėje, yra aiškiai nustatyta dienotvarkė. Dienos ritmas, apimantis žaidimus, ugdomąją veiklą, miego ir maitinimo laikus, suteikia vaikams saugumo jausmą ir padeda jiems orientuotis aplinkoje. Vaikai, žinodami, ko tikėtis, jaučiasi ramesni ir labiau pasitikintys savimi.
Nubrėžkite aiškias ribas. Ribų nustatymas - svarbi auklėjimo proceso dalis. Jūsų nubrėžtos ribos turi atitikti jūsų šeimos vertybes bei būti realios ir racionalios, tokios, kurių vaikas iš tiesų galėtų laikytis. Taisyklės yra būtinos. Nustačius taisykles, laikytis jų reikia nuosekliai. Jeigu įvesite taisyklę, o kitą dieną ją atšauksite, vaikas jausis nesaugiai, pasimetęs.
Vaikai atėję į šį pasaulį nežino jame galiojančių taisyklių, kas yra saugu, kas nesaugu, ką galima daryti, o koks jo elgesys bus nepriimtinas ar net pavojingas, todėl tėvai privalo vaikams nubrėžti tinkamas ribas ir nustatyti taisykles. Ribos ir taisyklės vaikui padeda orientuotis šiame gyvenime, sukuria saugumą. Vaikams, kurie augo be taisyklių arba taisyklės buvo neaiškios, per dažnai kintančios dažniausiai yra sunku pritapti ugdymo įstaigose, susirasti draugų, mokytis.
Pavyzdys: Jei vaikui namuose buvo leidžiama eiti miegoti kada jis nori, valgyti ką nori ir kada nori, tokiam vaikui bus sunku adaptuotis prie darželyje galiojančių taisyklių.
Nuo penkerių metų vaikai jau geba tiesiogiai suprasti kokios elgesio taisyklės kokioje vietoje galioja ir kad jų laikytis reikia. Nuo tokio amžiaus vaikas labai jautriai reaguoja, jei jis pats ar kažkas kitas pažeidinėja taisykles, skundžia vieni kitus tėvams ir darželio auklėtojoms. Iki penkerių metų vaikai taisyklių nesupranta tiesiogiai ir savo elgesį reguliuoja pagal tai, kaip reaguoja arba seniau į tokį elgesį reaguodavo suaugęs žmogus.
Pirmiausia reikia atsiminti, kad ribos ir taisyklės turi atitikti vaiko amžių ir prigimtį. Prieš nubrėžiant vaikui ribas, būtų gerai susėsti abiems tėvams ir apgalvoti tris dalykus: kokio vaiko elgesio niekada negalėsite toleruoti (pvz.: toks elgesys, kuris yra pavojingas pačiam vaikui ar aplinkiniams - mušimasis, žaidimas su peiliais ir pan.), dėl kokio vaiko elgesio galima vaikui derėtis (pvz.: Jūsų vaiko apetitas yra geras ir Jūs galite kartais leisti jam prieš pietus suvalgyti saldumyną ) ir kokių taisyklių ar ribų laikymasis Jums nėra svarbus (pvz.: Jums nėra labai svarbu, kad namuose būtų ideali tvarka ir Jūsų nelabai erzina vaiko išmėtyti daiktai). Taigi pagal tokius pamąstymus ir nubrėžiate vaikui ribas: labai griežtas, kur nėra kompromisų, kur galima pasiderėti ir į ką nekreipsite dėmesio, nes jei augindami vaiką bandysime sukontroliuoti viską, greitai pavargsite ir Jūs ir vaikas. Be to, taisyklės vaikui turi būti paaiškinamos tada, kai ir tėvai, ir vaikas yra ramūs ir geros nuotaikos.
Atidžiai klausykitės ir domėkitės jausmais
Pokalbiai apie tai, kaip sekėsi darželyje ar mokykloje, žinoma, yra gerai, tačiau vien to nepakanka. Daugelis tėvų domisi vaiko veikla ir jos rezultatais, pavyzdžiui, nori išgirsti išmoktą eilėraštį ar pamatyti į vartus įspiriamą kamuolį, tačiau tarpusavio ryšį sutvirtinsite ir pasitikėjimą auginsite kalbėdami apie jausmus. Domėkitės vaiko jausmais - tai padeda jam jaustis suprastam ir vertinamam.
Vaikams būdingas egocentrizmas, todėl, kilus sunkumams šeimoje, jie dažnai kaltina save. Jei vaikas jaučia, kad kažkas ne taip, jis negalės to „kažkas“ papasakoti kitiems. Jis tai parodys savo liūdesiu, baimėmis ar perdėtu aktyvumu.
Nebijokite pasakyti „atsiprašau“ ir pripažinti klaidų
Jei pasielgėte netinkamai ir sąžinė dėl to neduoda jums ramybės, pripažinkite savo klaidas, pasakykite, kad gailitės. Tai moko vaikus atsakomybės ir parodo, kad klysti yra normalu. Nemeluokite vaikams. Mes galime juos apgauti, tačiau už tai teks brangiai sumokėti prarastu pasitikėjimu arba bauginančio pasaulio paveikslo sukūrimu.
Nepamirškite pažadų
Užmaršumas - tai apgaulės atmaina. Vaikas prisimins ir įsižeis. Jei žadate - laikykitės savo žodžio. Jei nežinote, ką atsakyti, geriau patylėkite ir pamąstykite. Nieko baisaus, jei atsakymą vaikui duosite ne tą pačią, o kitą dieną. Atminkite, kad vaikai gali priimti bet kurią tiesą, jei ją normaliai priima suaugusysis.
Pažvelkite į pasaulį vaiko akimis
Tai - raktas, leisiantis geriau pažinti savo sūnelį ar dukrytę bei suprasti vaiko elgesį. Prisiminkite, kaip jautėtės, kai buvote maži. Tai padeda auklėtojams geriau suprasti vaikų reakcijas ir poreikius, pritaikyti savo elgesį.
Suderinkite auklėjimo principus
Nekonkurėkite ir prie vaiko neabejokite vienas kito sprendimais. Vaikams reikia aiškumo ir saugumo, todėl svarbu, kad abu tėvai laikytųsi vieningos linijos ir gerbtų vienas kito autoritetą. Tai ypač svarbu darželio aplinkoje, kur auklėtojai turėtų veikti sutartinai.
Svarbu suprasti vaiko adaptaciją darželyje
Adaptacija arba jos nuotaika skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus. Nėra vieno idealaus amžiaus darželiui pradėti lankyti, nes tai labai priklauso nuo individualių vaiko ypatumų. Mažiems vaikams, metukų, adaptacija gali būti lengvesnė, tačiau dažnai pasireiškia užslėptas nerimas, todėl svarbu, kad vaikas rastų prisirišimo objektą, pavyzdžiui, auklėtoją.
Didesni, dviejų su pusės ar trijų metų vaikai, jau gali kažką išsakyti, juos domina vaikai, aplinka, žaislai. Tokiems vaikams adaptacija gali būti lengvesnė, nes jie aktyviau domisi aplinka ir bendrauja su kitais vaikais.
Tėvų vaidmuo adaptacijos metu
Tėvų vaidmuo ruošiant vaiką darželiui yra itin svarbus. Svarbu akcentuoti, kad darželiui ruošiasi ne tik vaikai, bet ir jų tėvai. Jei tėvai bijo ir nerimauja, visa tai perims ir vaikas, mat kuo didesnis tėvų jaudulys - tuo sunkesnė ir vaiko adaptacija darželyje. Vaikas pasiruošęs darželiui tada, kai tėvai mato, jog jis pasiruošęs. Neįmanoma apibrėžti tikslaus laiko, kada vaikas turi pradėti lankyti darželį - tai geriausiai mato ir jaučia tėvai.
Prieš išleidžiant atžalą į darželį su juo susipažinkite patys ir supažindinkite vaiką. Susitarkite su auklėtoja dėl pokalbio ir per jį kaip tik galite išsamiau papasakokite apie savo vaiką: ką mėgsta, o ko ne, kas jį nuramina, o kas dirgina ir t. t. Mažas vaikas apie save pats nieko nepapasakos, o tinkamas startas yra labai svarbu.
Iki maždaug 8 m. vaikai negeba mąstyti abstrakčiai, jie supranta tik tai, kas labai konkretu, ką gali paliesti, paimti, pamatyti, paragauti. Todėl pasakoti, kaip ten, darželyje, bus, nėra prasmės. Vaikui reikia patirti, kas yra tas darželis. Todėl dar prieš pradėdami jį lankyti vis nuveskite vaiką į neutraliausią darželio teritoriją - jo kiemą. Apsidairyti, pamatyti vaikus, kas tos auklėtojos, apsiprasti su aplinka ir t. t. Tokią teisę turi visi tėvai visuose darželiuose.
Sužinokite, kokios yra darželio taisyklės, paklausinėkite, kaip auklėtojos paprastai elgiasi, jei kuris vaikas atsisako miegoti, valgyti, jei susipeša su draugu, įsisiautėja, kokie yra raminimo būdai. Aptarkite, kaip atrodys pirmoji adaptacijos savaitė, kiek ilgai galėsite pabūti su vaiku, o kada jau turėtumėte paleisti jį būti vieną, kokiu dienos metu galėsite paskambinti auklėtojai paklausti, kaip sekasi jūsų mažyliui. Kuo daugiau žinosite, tuo saugiau jausitės patys.
Kada geriausia pradėti lankyti darželį?
Nėra vieno teisingo atsakymo į klausimą, nuo kelių metukų vaikučiui geriausia eiti į darželį. Įtaką daro labai daug veiksnių. Mokslinėje literatūroje dažnai pabrėžiama, kad pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra patys svarbiausi: tada formuojasi jo asmenybė ir santykis su aplinka. Seniau buvo manoma, kad šiuo laikotarpiu vaikui geriau kuo daugiau būti su mama. Tačiau, jei vaikas neturi raidos sutrikimų, santykis šeimoje geras, o pasirinkto darželio kolektyvas jam priimtinas, tai pradėti lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą galima ir nuo dvejų ar pusantrų metukų. Mažam vaikui lengviau prisitaikyti prie naujos aplinkos ir reikalavimų, jis greičiau suvokia, kaip reikia elgtis darželyje, tad ir adaptacija gali būti lengvesnė.
Vaikai verkia dėl daugelio priežasčių. Verksmas yra emocinė reakcija į vaiko išgyvenamą jam nemalonią patirtį ar situacijas. Ši reakcija gali būti įvairios trukmės ir įvairaus intensyvumo - nuo tylaus verksmo iki garsaus raudojimo. Ir ne visada reakcijos intensyvumas yra susijęs su didele nesėkme ar dideliu nusivylimu. Dažnai vaikai gali verkti dėl atrodytų menko preteksto, tarsi tai būtų didžiulė problema. Verksmas yra įprasta reakcija į nerimą keliančias situacijas, kurių vaikas negali išspręsti. Kai vaikas išnaudoja visus turimus susidorojimo su stresu įgūdžius, verksmas yra automatinis ir natūralus. Pavyzdžiui, tėvai nenupirko norimo žaislo, brolis sulaužė mašinėlę, mama išeina į darbą ir teks pabūti su aukle. Vaikai gali verkti, kai yra nepatenkinami jų poreikiai ar norai, kai patiria nesėkmę, kai jaučia skausmą, netektį, baimę, liūdesį, nusivylimą, sumišimą, pyktį ir kai negali ar nemoka išreikšti savo jausmų.
Vaikai dažnai skausmingai reaguoja į darželį, verkia, kai mama išeina, nors ir sako, kad ten gerai. Darželis - pirmoji vieta, kurioje atsidūręs vaikas sužino, kad mama jam nepriklauso, kad mama gali dingti ir vėl ateiti. Jam baisu ir neramu, jis dar nėra išbandęs pasitikėjimo pedagogais, nepažįsta vaikų, o mama dingsta. Vaikui pasireiškia savisaugos instinktas, baimė. Palankęs darželį ilgiau, vaikas dažnai verkia rytais tik išbandydamas tėvus. Visų pirma vaikas turi būti supažindinamas su darželio aplinka ir darbuotojais. Tai padaryti galima prieš pradedant lankyti darželį arba pirmąją dieną.
Tėvams svarbu nežadėti vaikui darželyje „nesibaigiančių pramogų“, „daug draugų“ ir „žaidimų visą dieną“, t. y. nesukurti nepamatuotų lūkesčių ir įsivaizdavimo, kad jame vyks tik linksmybės ir žaidimai. Vaikui atsiskyrus nuo tėvų bus nelengva, be to, greičiausiai darželio ir namų taisyklės šiek tiek skirsis, tad šį pokytį taip pat reikės priimti. Geriausia, kaip ir kalbant apie kitus gyvenimo aspektus, - tiesa.
Vieną aš jau paminėjau, tai yra klausti to mažylio dvimetuko, jei tai yra dvimetukas, nuomonės, ar aš jau galiu išeiti, kada aš galiu išeiti. Supraskim, kad tai yra per didelė atsakomybė mažam vaikui pasakyti ta skaudančia širdele. Kartais būna, kaip jau ir paminėjau, kad tėvai nėra pilnai apsisprendę, ar leisti vaiką į darželį, nes yra kitų alternatyvų - aš dar būnu namie su mažesniu vaiku ar pati dar nedirbu, turiu auklę labai puikią, ir tas irgi labai trukdo. Vieną dieną aš pradedu leisti, o kitą dieną aš turiu galimybių ir neleidžiu. Tuomet vaikas supranta, kad „aha, yra galimybė“, ir tada bando išsiprašyti. Tada prasideda ašaros, net iki isterinių tokių dalykų, nes vaikas žino, kad kažkur yra tas mygtukas, manės tikrai gali neleist. Kitas dalykas - ilgas atsisveikinimas rytais. Ir tikrai vaikams atsisveikinimas yra skausmingas ir nereikia bijoti ašarų. Tikrai bus ir po savaitės, ir po mėnesio, ir po pusės metų gali būti ašarų. Ir tai yra normalu. Ir tai nereiškia, kad darželis yra blogas. Tai rodo, kad vaikui yra graudu atsisveikinti su mama ar su tėčiu.
Kaip elgtis su agresyviu vaiku darželyje?
Vaikų agresyvus elgesys darželio grupėse pakankamai dažnas reiškinys, kuris tampa galvos skausmu tiek auklėtojoms, tiek tėvams. Auklėtojoms sunku suvaldyti tokį vaikų elgesį, o vaiko tėvai ir kiti artimieji jaučiasi kalti dėl netinkamo mažylio elgesio. Norint atrasti geriausią būdą, kuris padėtų vaikui susivaldyti, svarbu suprasti tokio elgesio priežastį.
Galimos priežastys:
- Emocijų valdymas: Vaikams emocijas daug sunkiau suvaldyti. Jiems derėtų priminti, kad pyktis yra tokia pati reikalinga emocija kaip ir džiaugsmas, ir mes turime atrasti tinkamą būdą, kaip parodyti šį jausmą.
- Socialinių įgūdžių trūkumas: Vaikas gali nežinoti, kaip tinkamai spręsti nesutarimus ir suvaldyti savo jausmus. Namuose naudinga aptarti su vaiku, ką jis galėtų daryti tokiose situacijose.
- Dėmesio siekimas: Vaikas ne visuomet supranta, jog nereikia trenkti silpnesniam, jog šis kaip sirena prišauktų taip norimą suaugusiojo dėmesį.
- Nesaugumas: Kai kurie vaikai nesijaučia pakankamai saugūs namuose išreikšti stiprius savo jausmus, todėl juos „nusineša“ į darželį ir ten parodo, kaip iš tiesų jaučiasi.
- Stresas ir pokyčiai: Stiprūs pasikeitimai vaiko gyvenime (pvz., tėvų skyrybos, tėvų išvykimas į užsienį, pasikeitusi gyvenamoji vieta) gali sukelti nusivylimą, kuris išreiškiamas pykdžiu ir priešinimusi taisyklėms.
Auklėtojos darbas yra darbas su savimi. Ji turi „pagauti save”, kai tik pasijunta prarandanti pedagoginę poziciją ir į padėtį reaguojanti pernelyg žmogiškai. Ji turi sugebėti atpažinti savo jausmus, išmanyti savikontrolės ir raminimosi technikas. Nuolatinis tobulėjimas yra jos profesinis kelias.
Bendradarbiavimas su tėvais
Darželio ir tėvų santykiai turi būti grįsti lygiavertiškumu, bendradarbiavimu. Tėvai su auklėtojomis turi kalbėtis kaip lygūs su lygiais. Taip, jos yra savo srities profesionalės, galbūt tėvai mažiau išmano pedagogiką, tačiau į darželį jie atvedė savo vaiką, kurį pažįsta geriau ir jis jiems rūpi. Norėčiau, kad tėvai išsitiestų ir jaustųsi oriai. Jei neramu, netylėtų, nemanytų, kad taip ir turi būti arba nieko vis tiek nepakeisi, o eitų ir sakytų, kalbėtųsi, klaustų, siūlytų, tartųsi.
Kvaila ir naivu yra tikėtis, kad vaikas nepastebės tokių dalykų, kaip šeimos nario priklausomybės. Tikrai pastebės ir jei su vaiku apie tai nekalbėsime, jis tokias tėvo ar tėvų problemas interpretuos savaip, pvz.: kaltins save dėl to, kad yra nepakankamai geras ir dėl to tėtis ar mama geria.
Svarbu vaikui pasakoti jam suprantama kalba, neapkraunant smulkmenomis, atsakant į vaiko klausimus. Apie pokyčius šeimoje nereikėtų vaikui pasakoti labai anksti, pvz.: planuojate keisti gyvenamąją vietą arba laukiatės kito vaikelio. Ilgas laukimas vaikui sukelia stresą.
Kaip padėti vaikui adaptuotis mokykloje? I Pokalbis su edukologe Indre Neimante
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
